d67de271-cf3e-4112-aa64-581aa76cd280 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. II-263-932/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00963-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundÄ padavusiam R. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-837-2019, kuriuo R. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta 40 Eur bauda, panaikinimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 bÅ«rio vyr. patrulis L. L. 2018 m. gruodžio 9 d. surašė R. S. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR_P-91284-2018 dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog R. S. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 16.00 val., vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialistas R.

K. 2019 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-837-2019 pripažino R. S. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 432 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 40 Eur baudÄ . Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovas advokato padėjėjas J. Kovalenka praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019-01-10 nutarimÄ bei 2018-12-09 R. S. suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Atstovo teigimu, priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo nustatytos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar padaryta turtinė žala, neapklausti liudytojai, nutarime klaidingai nurodyta nusižengimo padarymo vieta bei laikas, o policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai prie bylos pridėti ne iÅ¡ karto. PareiÅ¡kėjo atstovo manymu, R. S. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas neatitiko įstatymo reikalavimų, o dėl neteisėto protokolo buvo priimtas neteisėtas nutarimas.

R. S. atstovas skunde nurodė, jog 2019-12-09, apie 15.35 val., R. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie įvykį filmavo telefonais, tačiau apie naudotas filmavimo priemones nėra jokios atžymos administracinio nusižengimo protokole, be to, prie bylos nepridėta ir jokia filmuota medžiaga. R. S. pateikė pareigūnams prašomus dokumentus, tačiau apie 16 val. prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės – elektrošokas ir dujos, kurių buvo papurkšta į automobilio vidų. R. S. buvo ištrauktas iš transporto priemonės, jam buvo uždėti antrankiai, po ko R.

S. buvo nugabentas į 1 policijos komisariatÄ , kur pastarasis buvo sulaikytas ir laikomas be jokio pagrindo. Administracinio nusižengimo protokolas pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas tik 18.45 val., minėtas dokumentas suraÅ¡ytas jam nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojamo nusižengimo padarymu bei duomenys, reikÅ¡mingi administracinei nuobaudai individualizuoti. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyti pridedami dokumentai, todėl, pareiÅ¡kėjo atstovo manymu, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai prie bylos pridėti neteisėtai.

R. S. įvykio dienÄ , 16 val., nevairavo, nes policijos pareigÅ«nai jį sustabdė dar 15.35 val. Protokole nurodytu laiku R. S. nebuvo Å¡alia nurodyto adreso (Laisvės pr. 77, Vilniuje). Taip pat pabrėžiama, jog protokole nenurodyta liudytoja Č. G., kuri važiavo kartu su R. S., be to, nenurodyta apie pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ duoti paaiÅ¡kinimus ar atsisakymÄ pasiraÅ¡yti protokolÄ , nurodytas klaidingas protokolo laikas – 16.42 val., nors iÅ¡ tikrųjų protokolas buvo suraÅ¡ytas tik po 18.45 val. Byloje nesurinkti duomenys apie R.

S. teistumus, baustumus, darbÄ , Å¡eimos sudėtį, kurie yra svarbÅ«s individualizuojant skirtinÄ nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, policijos pareigÅ«nai, surašę administracinio nusižengimo protokolÄ , turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir gali R. S. apkalbėti, siekdami iÅ¡vengi tarnybinės atsakomybės už neteisėtÄ spec. priemonių panaudojimÄ bei neteisėtÄ pareiÅ¡kėjo sulaikymÄ . Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė praÅ¡o R.

S. skundo netenkinti. Nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai bei pagrįstai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. savo skundÄ palaikė. Parodė, jog važiuodamas Laisvės pr., besibaigiant viadukui, esančiam netoli Spaudos rÅ«mų, aplenkė priekyje važiuojantį policijos automobilį. Vėliau pareigÅ«nai jį prisivijo įsijungę Å¡vyturėlius (to momento, ar buvo susigretinę, nepamena) ir už sankryžos prie Spaudos rÅ«mų, neprivažiavus prekybos centro „Mada“, jį sustabdė (koks buvo laikas, kai jį sustabdė, konkrečiai negali įvardinti).

Buvo nustebęs, kodėl pareigÅ«nai jį stabdo. Priėjęs pareigÅ«nas V. V. prisistatė, pasakė įstatymo straipsnį, dėl ko buvo sustabdytas, ir paprašė dokumentų. Žodžiais sustabdymo priežastį (dėl to, kad neva važiavo be diržo) pasakė tik vėliau (po 3-4 min.). PareigÅ«nas ėmė reikalauti dokumentų, tačiau nepasakė, konkrečiai kokių. Jis klausė pareigÅ«no, ar Å¡is turi kokių įrodymų, kad važiavo be diržo, o pareigÅ«nas sakė, kad visi dokumentai bus pateikti komisariate, kai bus nagrinėjama byla, nors atvykus į bylos nagrinėjimÄ , kitas pareigÅ«nas buvo nustebęs, iÅ¡ pradžių net nenorėjo leisti jam dalyvauti, teko skambinti advokatui.

R. S. teigimu, sustabdymo vietoje R. V. nieko nelaukdamas ėmė primygtinai reikalauti nedelsiant pateikti dokumentus, tačiau nepaaiÅ¡kino, konkrečiai kokius. Anot R. S., jis dokumentų pateikti neatsisakė, tuo metu jam nebuvo aiÅ¡ku, kÄ turi pateikti. Žinojo, kad yra pasikeitę įstatymai, nebėra pareigos vežiotis dokumentus, todėl tuo momentu nežinojo, kÄ iÅ¡ su savimi turimų dokumentų privalo rodyti pareigÅ«nui. Po truputį ėmė kilti ginčas, juo labiau, kad jis važiavo su diržu, o R.

V. jam nieko neaiÅ¡kino (įrodymų, kad važiavo be diržo, nepateikė, kokius dokumentus pateikti irgi neįvardino). Buvo pradėta grasinti, kad panaudos jėgÄ , iÅ¡kvies kitus patrulius, kÄ vėliau ir padarė. R. S. ėmus filmuoti visÄ situacijÄ , V. V. prievarta atidarė duris ir nebeleido jų uždaryti. Paskui stvėrė už telefono, bandė jį atimti, kilo grumtynės. Mama viskÄ matė ir girdėjo. Nepavykus atimti telefono, jis (R. S.) numetė jį ant automobilio grindų (mamai po kojomis) ir liepė mamai paimti telefonÄ bei lipti lauk iÅ¡ automobilio.

Tuo metu pareigÅ«nas pripurÅ¡kė tiesiai į akis dujų (purÅ¡kė daug kartų) bei kratė elektroÅ¡oku. Vėliau buvo surakintas, iÅ¡temptas iÅ¡ automobilio, pargriautas ant žemės veidu į balÄ ir prispaustas koja, taip laikomas, iki kol atvyko pastiprinimas. Kitas pareigÅ«nas prisivijo mamÄ , jÄ patikrino, buvo iÅ¡kratytas visas automobilis (neatidaryta tik bagažinė). Tada buvo iÅ¡vežtas į komisariatÄ . Ten jam buvo suraÅ¡ytas protokolas; protokolo suraÅ¡ymo metu jis nedalyvavo. AtneÅ¡us protokolÄ , jo perskaityti negalėjo, nes į akis buvo pripurkÅ¡ta dujų, dėl ko 5-7 val. nieko nematė.

Be to, protokolo nenorėjo pasiraÅ¡yti, kadangi nebuvo jo advokato. R. S. kategoriÅ¡kai patvirtino įvykio dienÄ važiavęs prisegtais saugos diržais. Pažymėjo, kad automobilyje yra įrengta saugos diržų sistema, kuri, nesegint diržo, signalizuoja. Mano, jog pareigÅ«nas V. V. tiesiog norėjo jį be pagrindo nubausti. TÄ pareigÅ«nÄ jis pažįsta, abu kilę iÅ¡ gretimų kaimų. Yra ne kartÄ susitikę kaimo renginiuose, prie ežero ir pan., ne sykį tarp jų kildavo konfliktai. V. V. yra jį anksčiau nepagrįstai nubaudęs, tačiau tÄ kart tokios sprendimo neskundė, nes nuobauda buvo nedidelė.

Matyt, pareigÅ«nas jo nemėgsta, nes Å¡iam kažkada gyvenime yra kažkur perbėgęs keliÄ . Mano, jog pamatęs jo automobilį V. V. sugalvojo tiesiog dar kartÄ jį nubausti. PareigÅ«no L. L. nepažįsta, įvykio metu matė pirmÄ kartÄ . Jo automobilio galinis stiklas ir Å¡oniniais galiniai stiklai yra tamsinti, priekiniai Å¡oniniai langų stiklai – tonuoti pagal gamyklinius parametrus (b. l. 77-82). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. L. (vyriausiasis patrulis) parodė įvykio dienÄ važiavęs su kolega V.

V. tarnybiniu automobiliu. Kolega vairavo automobilį, o jis (L. L.) sėdėjo keleivio sėdynėje, dirbo prie kompiuterio. Važiuojant Laisvės prospektu, V. V. pastebėjo, kad juos aplenkusio „Lexus“ markės automobilio vairuotojas nesegi diržo. Siekdami tuo įsitikinti, padidino greitį, privažiavo prie minėto automobilio ir įsitikino, kad vairuotojas tikrai nėra užsidėjęs diržo. TokiÄ aplinkybę matė aiÅ¡kiai ir jÄ kategoriÅ¡kai tvirtina. Vairuotojas buvo apsirengęs tamsiai, automobilio salonas Å¡viesus (smėlio spalvos), viskas aiÅ¡kiai matėsi (keleivio vietoje sėdėjusi moteris nurodyto vaizdo neužstojo).

Ä®jungė Å¡vyturėlius ir pradėjo automobilį stabdyti. Vairuotojas sureagavo, pakluso reikalavimui ir sustojo. Atsakydamas į klausimus, kurioje vietoje buvo užfiksuotas galimas diržo nesegėjimo faktas bei automobilio sustojimas, liudytojas L. L. nurodė pats esantis ne vilnietis, miesto gerai nepažįsta (įvykio metu policijos sistemoje dirbo tik 3-ias mėnuo), todėl tiksliai į tokį klausimÄ atsakyti negali. Viskas vyko važiuojant Laisvės prospektu, neprivažiavus prekybos centro „Mada“ (važiavo nuo Laisvės prospekte esančio viaduko, nuo Spaudos rÅ«mų link nurodyto prekybos centro).

Automobilis sustabdytas likus kokiems 200-300 m iki prekybos centro „Mada“. Protokole konkretų adresÄ (Laisvės pr.

77) nurodė, kiek pamena, pagal kolegos žodžius, taip pat žiÅ«rėjo į internetinę svetainę maps.lt. Sustojus V. V. iÅ¡lipo patikrinti vairuotojo dokumentų, o jis, kaip yra reikalaujama, per racijÄ pranešė, kad sustabdytas „Lexus“ automobilis. Pranešęs (už kokių 30 sek.) iÅ¡lipo ir priėjo prie sustabdyto automobilio. Pamatė, kaip vairuotojas kolegai, praÅ¡iusiam pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , prieÅ¡ nosį uždarė automobilio lango stiklÄ . V. V. paprašė nufilmuoti, paaiÅ¡kino, jog vairuotojas nederamai elgiasi.

IÅ¡sitraukęs asmeninį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , fiksavo aplinkybes. Vairuotojui kelis kartus buvo paaiÅ¡kinta, dėl ko jis sustabdytas (nurodė, jog dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodė konkretų KET punktÄ ), buvo praÅ¡oma pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau vairuotojas dokumento nepateikė, aiÅ¡kino nieko nepadaręs. Prašė, kad vairuotojas bent žodžiu nurodytų savo duomenis, tačiau Å¡is ir to nedarė. Porininkas prašė atidaryti langÄ , vairuotojas jį atidarė, tačiau dokumentų vis tiek nepateikė.

Atidarius automobilio dureles, vairuotojas jėga norėjo jas uždaryti, trenkė jomis kolegai į kojÄ . Buvo panaudota spec. priemonė – dujos, bet asmuo aktyviais veiksmais toliau prieÅ¡inosi, nenorėjo duoti rankų, dėl ko vėliau buvo panaudotas ir elektroÅ¡okas. Asmeniui nesileidžiant iÅ¡laipinamam, V. V. atsegė vairuotojui dirÅ¾Ä (automobilį sustabdžius, vairuotojas jau buvo užsisegęs dirÅ¾Ä ; kada konkrečiai asmuo jį užsisegė, liudytojas nematė) ir iÅ¡laipino jėga (tuo metu buvo sužalota kolegos ranka).

Lauke jam buvo uždėti antrankiai, asmuo pristatytas į komisariatÄ protokolui suraÅ¡yti. Atsimena, kad dar iki iÅ¡vežant asmenį į komisariatÄ , asmeniui bÅ«nant su antrankiais, buvo patikrintas automobilis, kurio viduje rasta piniginė, joje buvo vairuotojo pažymėjimas (dokumentas iÅ¡ piniginės paimtas R. S. matant). Automobilio apžiÅ«ros protokolas nebuvo suraÅ¡ytas, kadangi detaliai transporto priemonės neapžiÅ«rėjo, patikrino labiau vizualiai. Kiek pamena, tuo metu pagal rastÄ dokumentÄ nustatė tapatybę.

Kadangi vairuotojas sulaikymo metu sužalojo porininkui kojÄ bei rankÄ , buvo nuspręsta R. S. pristatyti į komisariatÄ , taip pat ir dėl KET pažeidimo. „Lexus“ automobilis buvo nuvairuotas ir paliktas prekybos centro „Mada“ aikÅ¡telėje (automobilį nuvairavo kolega, su juo minėtu automobiliu vyko pats R. S.). Administracinio nusižengimo protokolÄ komisariate rašė jis (L. L.). Nusižengimo laikÄ nurodė pagal filmuotÄ medžiagÄ iÅ¡ telefono, galimai laikÄ pasakė porininkas. Protokolas suraÅ¡ytas tokiu laiku, koks nurodytas protokole.

Nuo to momento, kai pamatė R. S. vairuojantį be diržo, iki, kol komisariate buvo suraÅ¡ytas protokolas, galėjo praeiti apie valanda laiko. Tuo metu, kai rašė protokolÄ , R. S. buvo kitoje patalpoje, kuri yra kaip ir laukiamasis, jį prižiÅ«rėjo 1-ojo komisariato pareigÅ«nai. Kiek atsimena, suraÅ¡ius protokolÄ , kartu su V. V. nunešė vairuotojui protokolÄ pasiraÅ¡yti (patį protokolÄ nešė porininkas), tačiau Å¡is nenorėjo nei susipažinti, nei pasiraÅ¡yti (koks tiksliai buvo laikas, kai nešė protokolÄ , tiksliai atsakyti negali).

Taip pat liudytojas nurodė dėl įvykio rašęs tarnybinį praneÅ¡imÄ , tÄ patį darė ir V. V.. Kada konkrečiai rašė tarnybinį (prieÅ¡ protokolo suraÅ¡ymÄ ar vėliau), dabar pasakyti negali. Kas liečia filmavimÄ , tai (liudytojo) telefonu filmavo, iki kol buvo pradėtos naudoti spec. priemonės. Toliau tęsti filmavimo nebegalėjo, kadangi reikėjo padėti kolegai. Be to, tarnybinio automobilio viduje taip pat buvo filmuojama, tačiau jis pats tos vaizdo medžiagos nematė, nežino, kas konkrečiai joje buvo užfiksuota.

Ar nusižengimo padarymo vietoje (važiuojamoje atkarpoje ar sustabdymo vietoje) buvo kur nors vaizdo kameros, negali atsakyti, to nesiaiÅ¡kino, pats kamerų nematė. Dėl kartu su R. S. vykusios keleivės, tai, kiek atsimena, Å¡i, jam filmuojant buvo automobilyje, vėliau, paraginta vairuotojo, ėmė bėgti. Taip pat liudytojas L. L. pažymėjo, jog R. S. įvykio metu matė pirmÄ kartÄ , jo nepažįsta, konfliktų nėra turėjęs (b. l. 41-49). Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas V. V. (V.

V.) (vyriausiasis patrulis) parodė įvykio dienÄ kartu su kolega L. L. tarnybiniu automobiliu važiavę iÅ¡ KaroliniÅ¡kių link VirÅ¡uliÅ¡kių per tiltÄ . Ties viaduku, esančiu Laisvės pr., kur Narbuto gatvė ir Pilaitės pr.) pamatė, kaip gretima juosta su tarnybiniu automobiliu (važiavo pirma eismo juosta) susilygino ir pralenkė „Lexus“, važiavęs Å¡iek tiek didesniu greičiu. Automobiliui privažiavus, pamatė, jog vairuotojas nesegi saugos diržo. Apie tai pasakė kolegai, po ko nusprendė padidinti greitį ir įsitikinti nurodyta aplinkybe.

Padidinę greitį, privažiavo „Lexus“ automobilį, susilygino su juo ir akivaizdžiai matė, kad vairuotojas iÅ¡ tiesų nesegi diržo. TokiÄ aplinkybę užfiksavo aiÅ¡kiai (automobilio langai nebuvo tamsinti) ir tvirtina kategoriÅ¡kai. Vairuotojas vilkėjo tamsiÄ striukę, tuo tarpu automobilio salonas buvo Å¡viesus, dėl ko diržo nesegėjimÄ matė gerai. Be to, matėsi virÅ¡ kairio peties kabanti diržo sagtis. „Lexus“ viduje, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo keleivė, jos buvimas netrukdė aiÅ¡kiai pamatyti, kad vairuotojas yra neprisisegęs. Tuomet įjungė Å¡vyturėlius, pradėjo automobilį stabdyti, vairuotojas sureagavo ir sustojo pirmoje eismo juostoje.

Užduodant liudytojui klausimus, kurioje vietoje buvo pastebėta, jog „Lexus“ vairuotojas nesegi saugos diržo ir kur vėliau pastarasis buvo sustabdytas, V. V. patvirtino, kad viskas vyko pravažiavus viadukÄ , už jos esančiÄ picerijÄ , tačiau dar neprivažiavus prekybos centro „Mada“. AdresÄ Ä¯vedė pagal ant pastato, esančio Å¡alimais sustabdymo vietos, matomÄ numerį, t. y.

77. Gali bÅ«ti, jog klaidingai nurodyta gatvė, t. y. vietoje Laisvės pr. 77, turi bÅ«ti VirÅ¡uliÅ¡kių g. 77 (kadangi važiavimas ir sustabdymas vyko bÅ«tent Laisvės pr., matomÄ pastato numerį priskyrė taip pat Laisvės pr., nepagalvodami, kad tai yra kita – VirÅ¡uliÅ¡kių – gatvė). Automobiliams sustojus, jis iÅ¡lipo ir priėjo prie Lexus‘o, o kolega liko viduje praneÅ¡ti apie įvykį (sustabdymÄ ). Priėjęs prie „Lexus“ automobilio vairuotojo (pastarasis jau buvo užsisegęs dirÅ¾Ä ; kada tÄ padarė, liudytojas teigė nematęs, greičiausiai, kai sustabdymo metu jie tarnybinį automobilį statė „Lexus“ priekyje ir taip trumpam prarado šį automobilį iÅ¡ regėjimo lauko), informavo, kad Å¡is sustabdytas dėl KET 196 punkto, žodžiu papildomai paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent dėl diržo nesegėjimo.

Prašė pateikti dokumentus (asmens dokumentÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ), tačiau vairuotojas dokumentų neteikė, neprisistatė ir uždarė langÄ . Tuomet priėjo kolega L. L., paprašė jo filmuoti. PraÅ¡ant vairuotojas atidarė langÄ , jam vėl buvo paaiÅ¡kinta sustabdymo priežastis, pastarasis praÅ¡omas pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas nereagavo, jokio dokumento nepateikė, neprisistatė. Vėliau vairuotojas dar kartÄ bandė uždaryti langÄ , jis (V. V.) to neleido, sustabdė uždėdamas rankÄ , kuriÄ R.

S. bandė kelis kartus numušti, dėl ko ranka buvo sužalota. Tada bandė jėga uždaryti duris, kam jis (liudytojas) mėgino sutrukdyti koja, ši taip pat buvo sužalota. Kadangi asmuo neteikė dokumentų, priešinosi, buvo jėga ištrauktas iš automobilio, buvo panaudotos spec. priemonės. R. S. sužalojimais nesiskundė, medikų pagalbos neprašė. Kiek atsimena, įvyko vietoje vairuotojo tapatybė nebuvo nustatyta. Pamena tik jog po to, kai asmuo buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai, buvo apžiūrėtas automobilis, vairuotojas nurodė, kur yra jo piniginė.

Atsimena, kad piniginėje buvo didelė pinigų suma, jÄ asmens praÅ¡ymu atidavė mamai (kartu vykusiai keleivei). Ar įvykio vietoje po asmens sulaikymo, antrankių uždėjimo buvo paimti dokumentai, negali pasakyti. Kiek pamena, asmens tapatybė sustabdymo vietoje nebuvo nustatyta (tiksliai pamena, kad komisariate asmenybės nustatymas tikrai buvo atliktas). Vėliau „Lexus“ automobilis buvo nuvarytas ir paliktas prekybos centro „Mada“ aikÅ¡telėje, o vairuotojas iÅ¡vežtas į komisariatÄ dėl pasiprieÅ¡ino, teisėtų reikalavimų nevykdymo, KET pažeidimo, be to, asmenybės nustatymui.

Komisariate, kiek pamena, jis arba kolega L. L. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (kiek atsimena, tarnybinį rašė iki protokolo suraÅ¡ymo). Nusižengimo laikas protokole nurodytas toks, koks buvo tuo metu; protokolo suraÅ¡ymo laikas taip pat įvardintas pagal realiai buvusį laikÄ (protokolo suraÅ¡ymo laikas nurodomas toks, koks yra pradėjus raÅ¡yti protokolÄ ). Tuo metu, kai buvo raÅ¡omas protokolas, R. S. buvo laukiamajame (judėjimas apribotas, iÅ¡ komisariato iÅ¡eiti asmuo negalėjo), daugmaž 10 žingsnių nuo kabineto, kuriame buvo raÅ¡omas protokolas (ar kabineto durys buvo atidarytos, nepamena).

SuraÅ¡ius protokolÄ , jis buvo nuneÅ¡tas R. S., tačiau jis į protokolÄ net žiÅ«rėti nenorėjo, atsisakė jį paimti ir pasiraÅ¡yti, niekaip nesutiko nurodyti paaiÅ¡kinimo. PaaiÅ¡kino asmeniui teises ir pareigas, nurodė, kad protokolo paėmimas nereiÅ¡kia prisipažinimo, tačiau R. S. buvo kategoriÅ¡kas. Liudytojo V. V. teigimu, tarnybiniame automobilyje buvo sumontuotos 4 vaizdo kameros, kurios fiksavo vaizdÄ ir garsÄ . Pats nematė tos medžiagos (jos vietoje peržiÅ«rėti neįmanoma, vaizdas yra transliuojamas online bÅ«du į VPK), nežino, kiek ji saugoma, tačiau joje turi bÅ«ti užfiksuota jo ir kolegos pokalbis apie tai, kad pamatė saugos diržo nesegintį vairuotojÄ , kaip dėl KET pažeidimo vijosi „Lexus“ automobilį.

Liudytojas taip pat nurodė asmeniÅ¡kai R. S. nepažįstantis, iki įvykio jo nebuvo matęs (policijos sistemoje pats dirba 6 metus, neatsimena, kad nurodytÄ asmenį bÅ«tų anksčiau baudęs ar bendravęs su juo), nors pats vairuotojas ir bandė kažkÄ aiÅ¡kinti, provokuoti minėtu klausimu. Teismui perskaičius tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 15), liudytojas V. V. nurodė, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos (b. l. 41-49). Teisme apklausta kaip liudytoja Č. G. (skundÄ patekusio R. S. motina) parodė įvykio dienÄ važiavusi kartu su sÅ«numi, pastarasis vairavo automobilį.

Atsimena, kad priekyje jų važiavo policijos pareigūnų automobilis, kurį sūnus aplenkė. Paskui jau pareigūnai juos aplenkė ir, įsijungę švyturėlius, ėmė stabdyti. Kurioje vietoje buvo pareigūnai, kai jų automobilyje buvo įjungti švyturėliai, negali pasakyti. Automobiliams sustojus (sustabdė neprivažiavus prekybos centro „Mada“), priėjo pareigūnas, kuris prisistatė, pasakė, jog sūnus vairavo be diržų, ir paprašė pateikti dokumentus (gali būti, jog iš pradžių paprašė dokumentų, o tada pasakė, jog sūnų sustabdė, nes šis važiavo be diržų).

Anot liudytojos, jos sÅ«nus R. S. buvo nustebęs, paklausė, „kaip be diržų, jei aÅ¡ su diržu važiavau“. Tada pareigÅ«nas atsakė, jog jis maÅ¡inoje viskÄ nufilmavo, o sÅ«nus paprašė tÄ medžiagÄ parodyti, bet pareigÅ«nas atÅ¡ovė, kad viskÄ pamatys teisme. Buvo labai nustebę dėl tokio nemandagaus pareigÅ«no elgesio, dėl ko sÅ«nus iÅ¡sitraukė telefonÄ ir ėmė filmuoti. Tai pareigÅ«nui nepatiko, jis atidarė dureles, griebė už telefono, norėdamas jį atimti.

Prasidėjo grumtynės, sÅ«nus iÅ¡metė telefonÄ jai prie kojų. Viskas vyko greitai, pareigÅ«nas iÅ¡sitraukė dujas ir pradėjo purkÅ¡ti, tų dujų kliuvo tiek sÅ«nui, tiek ir jai. Tada iÅ¡girdo, kaip sÅ«nus suÅ¡uko „ai“, pasirodo prieÅ¡ jį buvo panaudotas dar ir elektroÅ¡okas. SÅ«nus liepė jai lipti lauk iÅ¡ automobilio, ji, paėmusi jo telefonÄ ir savo rankinę, tÄ ir padarė. Netrukus pamatė, kaip sÅ«nui buvo uždėti antrankiai, jis paguldytas ant žemės, buvo iÅ¡kviestas pastiprinimas.

Buvo iÅ¡kratytas visas automobilis. Liudytojos teigimu, viskas atsitiko tik dėl to, kad jos sÅ«nus paprašė pareigÅ«no pateikti filmuotÄ medžiagÄ . KategoriÅ¡kai tvirtina, kad įvykio dienÄ R. S. visÄ laikÄ važiavo prisisegęs saugos diržus. Kitaip ir bÅ«ti negalėjo, kadangi važiuojant be diržų automobilyje kauktų atitinkama garsinė sistema (b. l. 77-82) Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip matyti iÅ¡ R. S. atstovo advokato padėjėjo J. Kovalenkos skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas R. S. priimtÄ nutarimÄ ginčija keliais aspektais. Skunde iÅ¡vardijama visa eilė argumentų dėl R. S. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo bei jam priimto nutarimo trÅ«kumų (netinkamai nurodyto nusižengimo padarymo laiko, vietos, protokole nenurodytų pridedamų dokumentų, nenurodytų vaizdo fiksavimo priemonių, nesurinktų charakterizuojančių duomenų), kas, atstovo teigimu, apribojo R.

S. teisę į gynybÄ . Taip pat tikinama, jog policijos pareigÅ«nai įvykdė eilę pažeidimų (sustabdžius automobilį nebuvo praneÅ¡ta, dėl ko R. S. buvo sustabdytas, protokolas suraÅ¡ytas R. S. nedalyvaujant, tarnybiniai praneÅ¡imai suraÅ¡yti jau po to, kai buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas), kuriuos atstovas laiko esminiais. Be to, pats R. S. kategoriÅ¡kai neigia, jog įvykio dienÄ vairavo neprisisegęs saugos dirÅ¾Ä ir įrodinėja, kad policijos pareigÅ«nai jį sustabdė be jokio pagrindo (galimai dėl asmeninių V.

V. antipatijų), siekdami nepagrįstai nubausti, pareigÅ«nai galimai turėjo suinteresuotumÄ bylos baigtimi bei siekė jį (R. S.) apkalbėti, turėdami tikslÄ patys iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės už neteisėtÄ spec. priemonių panaudojimÄ ir neteisėtÄ jo sulaikymÄ . Pasisakydamas dėl atstovo argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo protokolo bei R. S. priimto nutarimo turiniu, teismas sutinka tik su vienu gynybos teiginiu, t y. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamo nutarimo grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ inkriminuoto nusižengimo vieta nurodyta klaidingai.

Nors tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra nurodyta, jog R. S. automobilį vairavo ties Laisvės pr. 77, Vilniuje, tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. nurodė R. S. automobilį pastebėjęs važiuojant Laisvės pr., netoli prekybos centro „Mada“, ir paaiÅ¡kino adresÄ nustatęs pagal ant pastato, esančio Å¡alimais sustabdymo vietos, matomÄ numerį, t. y.

77. Liudytojas pripažino, kad gatvę nurodė galimai klaidingai - važiavimas ir sustabdymas vyko bÅ«tent Laisvės pr., o matomÄ pastato numerį priskyrė taip pat Laisvės pr., nepagalvodamas, kad matomas namo numeris priklauso ne Laisvės pr., o VirÅ¡uliÅ¡kių gatvei. Liudytojas L. L. taip pat nurodė, jog R. S. vairuojamas automobilis buvo stabdomas Laisvės pr., neprivažiavus prekybos centro „Mada“ (važiavo nuo Laisvės prospekte esančio viaduko, nuo Spaudos rÅ«mų link nurodyto prekybos centro), nurodė konkretų numerį (Laisvės pr.

77) protokole įvedęs pagal kolegos žodžius, taip pat pažiÅ«rėjęs į internetinę svetainę maps.lt. Teismo posėdžio metu, siekiant paÅ¡alinti iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus, pasinaudojant internetu, buvo atidarytas žemėlapis, kuriame liudytojas V. V. parodė vietÄ , kurioje konkrečiai buvo stabdomas R. S. PaaiÅ¡kėjo, jog R. S. buvo stabdomas ne Laisvės pr. 77, o Laisvės pr., ties VirÅ¡uliÅ¡kių g. 77 namu. Teismo manymu, toks netikslumas yra daugiau techninio pobÅ«džio ir neturi jokios įtakos inkriminuoto nusižengimo kvalifikavimui.

Teismas niekaip negali sutikti su atstovo teiginiais esÄ netiksliai nurodyta administracinio nusižengimo vieta apsunkina R. S. teisę gynybÄ , pastarajam nežinant, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. RaÅ¡ymo apsirikimas netiksliai nurodant nusižengimo padarymo vietÄ , kuomet buvo klaidingai nustatytas namo numeris, ties kuriuo namu Laisvės prospektu važiavo ir buvo stabdomas pareiÅ¡kėjo automobilis, nelaikytinas esminiu, juo labiau, įvertinus tai, kad nei atstovas, nei jo atstovaujamas R. S. neginčija, kad automobilis buvo stabdomas bÅ«tent Laisvės pr., ties VirÅ¡uliÅ¡kių g. 77 namu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisme apklaustas R. S. nurodė analogiÅ¡kÄ vietÄ , kurioje buvo sustabdytas, o, peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä , patvirtino, kad bÅ«tent vaizdo medžiagoje užfiksuotoje vietoje įvyko jo sustabdymas. Kaip matyti iÅ¡ tolesnio skundo turinio, atstovas įrodinėja neva administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime, be kita ko, netiksliai nurodytas ir administracinio nusižengimo laikas. Visgi teismas neturi objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, jog laikas nurodytuose procesiniuose dokumentuose inkriminuotas klaidingai.

Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta, jog nusižengimÄ R. S. įvykdė 2018-12-09, apie 16.00 val. (grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodyta 16.00 val., o grafoje „Pažeidimo esmė“, nurodyta, jog pažeidimas padarytas apie 16.00 val.). IÅ¡ teismui prokuroro pateiktų vaido įrašų matyti, jog 2018-12-09, 15.55 val., policijos pareigÅ«nai stovi prie sustabdyto automobilio ir bendrauja su R. S. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto laiko tikslumu ar taisyti administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytÄ nusižengimo laikÄ .

Vien atstovo subjektyvus manymas, jog nusižengimo laikas nurodytas klaidingai, nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų, laikytinas nepagrįstu. Nei jis, nei jo atstovaujamas R. S. nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių, jog inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas kitu laiku. Dar didesnę nuostabÄ kelia atstovo argumentai dėl, jo įsitikinimu, nepagrįstai administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nenurodytų pridedamų dokumentų, vaizdo fiksavimo priemonių. Atstovo teigimu, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai buvo suraÅ¡yti ir pridėti prie bylos medžiagos jau po protokolo suraÅ¡ymo, o tai, pasak jo, laikytina grubiu pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra numatyta privaloma chronologinė aukščiau minėtų procesinių dokumentų surašymo seka, taip pat nenumatytas reikalavimas administracinio nusižengimo protokole bei nutarime išvardinti visus pridedamus dokumentus ar naudotas vaizdo fiksavimo priemones. Praktikoje administracinio nusižengimo protokolas dažnai surašomas įvykio vietoje, o tarnybiniai pranešimai tiek surašomi, tiek prie bylos medžiagos pridedami kur kas vėliau ir tai nėra laikoma procesiniu pažeidimu.

Policijos pareigÅ«nų L. L. ir V. V. tarnybinių praneÅ¡imų turinį teismas patikrino tiesiogiai apklausęs abu kaip liudytojus teismo posėdyje, jokių neatitikimų ar esminių trÅ«kumų nenustatė, todėl anksčiau nurodyti atstovo teiginiai atmestini kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti. Tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija esÄ vyr. patrulis V. V. be jokio pagrindo sustabdė R. S. (pats R. S. taip pat tvirtino saugos dirÅ¾Ä segėjęs visÄ laikÄ ), norėdamas susidoroti su pastaruoju, nes jiedu yra pažįstami, praeityje turėjo nesutarimų, abu kilę iÅ¡ Ignalinos rajono; pabrėžta, jog V.

V. dar anksčiau yra R. S. nepagrįstai nubaudęs, o šį kartÄ vėl galimai bandė suvesti sÄ skaitas (tiesa, konkrečiai kokias, taip ir neįvardinta). Kaip teisingai pastebėjo atstovas, teismas, nagrinėdamas bylÄ , negali vienų įrodymų iÅ¡kelti prieÅ¡ kitus, visi įrodymai turi bÅ«ti vertinami visumoje kartu su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju R. S. kaltė visų pirma yra grindžiama teismo posėdyje tiesiogiai apklaustų liudytojų (policijos pareigÅ«nų) L.

L. ir V. V. parodymais, taip pat jų surašytais tarnybiniais pranešimais. Gynyba, suprantama, tokius įrodymus siekia paneigti arba bent jau sukelti abejones dėl jų patikimumo. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai iš esmės skiriasi, o R. S. atstovas daug dėmesio skyrė siekdamas įnešti abejonių dėl liudytojo V. V. parodymų patikimumo, teismas visgi neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, šį įrodymų šaltinį laikyti nepatikimu bei negalimu asmens kaltei pagrįsti.

PareiÅ¡kėjas tikina esÄ jis ir V. V. yra pažįstami, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. kategoriÅ¡kai paneigė asmeniÅ¡kai pažįstantis R. S. ir pažymėjo minimo asmens neprisimenantis. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų, jog tarp liudytojo V. V. ir R. S. praeityje buvo kilę nesutarimai. Nors R. S. teigė, jog V. V. praeityje jį yra nepagrįstai nubaudęs dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmens įvykdytus administracinius nusižengimus matyti, jog 2016 m.

V. V. yra surašęs R. S. protokolÄ dėl važiavimo marÅ¡rutiniam transportui skirta eismo juosta) (b. l. 17-23), tačiau tuo pačiu pats pripažino, kad tuomet jokio ginčo nebuvo, jam paskirtos nuobaudos pastarasis neskundė. Pažymėtina, kad administracinę nuobaudÄ už įvykdytÄ nusižengimÄ R. S. paskyrė kitas pareigÅ«nas, bauda buvo sumokėta, nevyko jokie teisiniai ginčai, V. V. nebuvo apklausiamas, t. y. nėra jokio pagrindo spręsti apie tarp R. S. ir V. V. susiklosčiusius konfliktinius santykius.

Vien tas faktas, kad pareigÅ«nas yra asmeniui surašęs protokolÄ , kÄ Patrulių rinktinės pareigÅ«nas daro kone kasdien, savaime nereiÅ¡kia, jog pareigÅ«nas kiekvienÄ administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį privalo įsidėmėti, įsiminti, o Å¡iuo atveju dargi net praėjus 3 metams nuo tada, kai R. S. buvo raÅ¡omas protokolas. Kitas bandymas modeliuoti galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ yra paremtas R. S. teiginiais, daugiausia akcentuojant, kad tiek jis, tiek V. V. yra kilę iÅ¡ to paties kaimo. Pats liudytojas V.

V., atsakydamas į klausimÄ dėl kilimo vietos, įvardino vietÄ , tačiau, kaip matyti, tai nėra ta pati vieta, kuriÄ , kaip savo gimtinę, įvardino R. S. Kita vertus, ne atstumas tarp pareiÅ¡kėjo bei liudytojo gimtinių turi esminę reikÅ¡mę. Teismas uždavė aiÅ¡kius klausimus dėl V. V. ir R. S. galimų ryÅ¡ių, po ko liudytojas, prieÅ¡ tai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį, kategoriÅ¡kai paneigė bet kokius santykius su pareiÅ¡kėju, juo labiau, buvusius ar esamus konfliktus ir pan.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjo įvykdytÄ nusižengimÄ patvirtino ne tik V. V., tačiau ir kitas pareigÅ«nas - liudytojas L. L., dėl kurio suinteresuotumo net ir pats R. S. jokių argumentų neiÅ¡sakė. Pažymėtina, kad teisme L. L. ir V. V. parodymai dėl įvykio aplinkybių nepakito (patikslinta tik nusižengimo padarymo vieta), pastarieji aplinkybes aiÅ¡kino analogiÅ¡kai tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytiems duomenims, pastarųjų parodymai sutampa bei papildo vienas kitÄ , todėl teismas, prieÅ¡ingai nei bandė įrodinėti gynyba, nemano esant pagrindÄ abejoti tokių parodymų patikimumu.

Bene daugiausia priekaiÅ¡tų gynyba iÅ¡sakė tam, jog po įvykio nebuvo iÅ¡saugoti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos automobilio (taip pat ir iÅ¡ gatvės) iki R. S. sustabdymo, tokių vaizdo įrašų nepateikiant neva sÄ moningai, siekiant nuslėpti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog iÅ¡ karto po to, kai R. S. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , atstovas ėmė teikti skundus dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų sulaikant R. S.. IÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo K.

S. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog pagal J. Kovalenkos skundus buvo tikrinama informacija ir tiriamos aplinkybės dėl R. S. sulaikymo (b. l. 36, 37-38). Atkreiptinas dėmesys, kad atstovas minėtus skundus teikė rodinėdamas bÅ«tent neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus sulaikant jo atstovaujamÄ asmenį, tačiau skunduose nebuvo iÅ¡sakyta jokių argumentų, susijusių su pareigÅ«nų veiksmais iki R. S. sulaikymo. Atitinkamai ir vaizdo medžiaga yra ta, kurioje užfiksuota įvykio eiga po to, kai buvo sustabdytas R.

S. vairuotas automobilis. Juo labiau, pačiam R. S. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, dėl ko vaizdo įrašai išsaugoti nuo R. S. sustabdymo momento (esant tokiai medžiagai nebuvo jokio pagrindo aiškintis, ar gatvėse yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir ar jos fiksavo aplinkybes po automobilio sustabdymo). Kaip matyti, visais atvejais buvo sprendžiami klausimai, susiję su R. S. sulaikymo aplinkybėmis (būtent apie tai savo skunduose argumentus dėstė ir pats atstovas), dėl ko suprantama, kad ir vaizdo medžiaga buvo išsaugota ir išsireikalauta ta, kuri yra susijusi su minimomis aplinkybėmis.

Teismas tuo tarpu nagrinėja bylÄ dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, dėl ko tik gavus R. S. atstovo skundÄ , susipažinus su jo turiniu, dar iki bylos nagrinėjimo pražios Patrulių rinktinei buvo iÅ¡siųstas paklausimas, be kita ko, pateikti vaizdo medžiagÄ , galimai fiksavusiÄ Ä¯vykį iki buvo sustabdytas R. S. automobilis, t. y. vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ policijos tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų (b. l. 34). Teismui buvo pateiktas atsakymas, kad vaizdo registratoriaus medžiaga nėra iÅ¡saugota (pateikti tik telefonu daryti įraÅ¡ai) (b. l. 32a).

Proceso metu, iÅ¡klausęs liudytojų L. L. ir V. V. parodymus, teismas papildomai siuntė paklausimÄ dėl vaizdo medžiagos iÅ¡ tarnybinio automobilio pateikimo, taip pat aiÅ¡kinosi priežastis, dėl kurių tokia medžiaga nebuvo iÅ¡saugota. Teismui buvo atsakyta, jog vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ pareigÅ«nų automobilio nėra iÅ¡saugoti, kadangi jų saugojimo terminas yra ne ilgesnis nei 60 dienų (b. l. 60, 99). BÅ«tent Å¡i objektyvi priežastis, o ne gynybos keliamos versijos dėl sÄ moningo medžiagos nuslėpimo, nulėmė tai, jog teismui pareikalavus įrašų nebebuvo galimybės juos pateikti ir peržiÅ«rėti (esant pasibaigus įrašų saugojimo terminui).

Visa kita medžiaga yra iÅ¡likusi ir buvo peržiÅ«rėta teismo posėdžiuose. Teiginiai dėl netinkamų, netgi, kaip įvardinama, neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų sulaikant R. S. yra nurodyti ne tik skunde, tačiau ne kartÄ buvo iÅ¡sakomi ir bylos nagrinėjimo metu, tokius argumentus ir jais dėstomas aplinkybes akivaizdžiai bandant sieti su nagrinėjama byla, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog policijos pareigÅ«nų veiksmai po R. S. sustabdymo nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas (teismas tikrina nutarimo, kuriuo konstatuota pareiÅ¡kėjo kaltė vairavus transporto priemonę, nesegint saugos diržo, pagrįstumo ir teisėtumo).

Be to, iÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo K. S. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog nebuvo nustatyta policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, o atstovo skunduose pateiktos informacijos patikrinimas buvo baigtas, nepradedant tarnybinio patikrinimo. Nors atstovas kalbėdamas apie policijos pareigÅ«nų atliktus veiksmus ne kartÄ pabrėžė, jog tokie veiksmai buvo neteisėti ir tai neva nulėmė jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teismas neturi jokių objektyvių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.

Kas liečia paties R. S. pozicijÄ , Å¡is kategoriÅ¡kai neigia vairavęs neprisisegęs saugos diržo, dėl ko, jo manymu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad automobilyje yra įrengta saugos diržų sistema, kuri, nesegint diržo, signalizuoja, o jo atstovas nurodė, jog policijos pareigÅ«nai niekaip negalėjo pamatyti R. S. nesegintį saugos diržo, nes važiavo R. S. iÅ¡ kairės, kur jį užstojo keleivio pusėje sėdinti motina. Pasisakant dėl nurodytų teiginių, primintina, kad tiek iÅ¡ liudytojo L.

L., tiek iÅ¡ V. V. parodymų matyti, kad, važiuojant Laisvės pr., R. S. automobiliui lenkiant policijos pareigÅ«nus (pareigÅ«nų automobilis R. S. vairuojamam automobiliui buvo iÅ¡ deÅ¡inės), V. V. pamatė, jog automobilio vairuotojas nesegi saugos diržo ir apie tai informavo kolegÄ L. L. Apklausiami liudytojai patvirtino, jog automobilį matė iÅ¡ pakankami nedidelio atstumo, siekdami įsitikinti V. V. pastebėta aplinkybe, padidino greitį, privažiavo prie minėto automobilio ir įsitikino, kad vairuotojas tikrai nėra užsidėjęs diržo.

TokiÄ aplinkybę matė aiÅ¡kiai, jÄ kategoriÅ¡kai patvirtino bei paaiÅ¡kino, jog, nors priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo keleivė, jos buvimas netrukdė aiÅ¡kiai pamatyti, kad vairuotojas yra neprisisegęs, nes Å¡alia vairuotojo buvo aiÅ¡kiai matoma kabanti diržo sagtis. Abu liudytojai akcentavo ir keletÄ charakteringų aplinkybių - vairuotojas buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę, o automobilio salonas, kaip ir saugos diržas, buvo Å¡viesÅ«s, dėl ko buvo aiÅ¡kiai matyti, jog vairuotojas važiuoja be saugos diržo.

Pabrėžtina, kad pareigÅ«nas V. V. prie vairo sėdintį R. S. be saugos diržo matė du, o L. L. – vienÄ kartÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas akcentavo, jog pareigÅ«nams nebuvo net galimybės pamatyti, ar vairuotojas segi dirÅ¾Ä , nes R. S. užstojo keleivė, tačiau liudytojai kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jokių abejonių dėl to, kad vairuotojas važiuoja neprisisegęs saugos diržo, nekilo. Å iÄ aplinkybę matė aiÅ¡kiai, iÅ¡ arti, negana to, abu patikino aiÅ¡kiai matę kabančiÄ diržo sagtį, kuri yra ryÅ¡ki ir gerai matoma.

Tokiu bÅ«du dviejų policijos pareigÅ«nų, įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ teismui, kategoriÅ¡kai ir nuosekliai patvirtinusių faktÄ , kad automobilio vairuotojas važiavo neprisisegęs saugos diržo, parodymai laikytini patikimu įrodymų Å¡altiniu, kuriuo netikėti bei nesiremti teismas neturi jokio pagrindo. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo akcentuojama vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, jog automobilyje sėdintis R. S. yra prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , kas, kaip teigiama, yra vienintelis objektyvus įrodymas, kuriuo gali ir privalo remtis teismas ir kuris bÅ«tent patvirtina pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis automobilį vairavo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä .

IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų iÅ¡ties matyti, kad R. S. sustabdytame automobilyje sėdi prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , tačiau teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su R. S. pozicija, kad saugos diržas buvo segimas ir vairavimo metu. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai nurodė, jog stabdydami R. S. trumpam buvo paleidę jį iÅ¡ akiračio (tuomet, kai pareigÅ«nai statė savo tarnybinį automobilį, apvažiuodami R. S. ir sustodami priekyje pastarojo transporto priemonės), todėl pastarasis, matydamas, jog yra stabdomas policijos, turėdamas galimybę užsisegti saugos dirÅ¾Ä , nedelsdamas tÄ ir padarė.

Antraip, nelogiÅ¡ki bÅ«tų pareigÅ«nų veiksmai, jeigu Å¡ie, matydami vairuotojÄ segintį saugos diržais, bÅ«tų nusprendę transporto priemonę vis tiek stabdyti, priėjus kaip sustabdymo priežastį nurodyti tai, jog Å¡is vairavo neprisisegęs saugos diržo, reikalauti dokumentų ir pan., juo labiau, žinant, kad tarnybiniame automobilyje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (nors dėl anksčiau nurodytų priežasčių vaizdo įraÅ¡ai nebebuvo iÅ¡saugoti, tačiau duomenų, jog įvykio metu V.

V. vairuotame automobilyje nebuvo filmuojama, nėra). Be kita ko, pažymėtina, kad nors R. S. nurodė nežinojęs, dėl ko yra sustabdytas ir policijos pareigÅ«nai jo neva neinformavo, kokį pažeidimÄ jis galimai padarė, tokį pastarojo teiginį paneigia tiek kartu su juo važiavusios liudytojos Č. G. parodymai, tiek į bylÄ pateikta vaizdo medžiaga. Liudytoja Č. G. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad sÅ«nų sustabdęs policijos pareigÅ«nas pasakė, jog sÅ«nus vairavo be diržų, ir paprašė pateikti dokumentus (gali bÅ«ti, jog iÅ¡ pradžių paprašė dokumentų, o tada pasakė, jog sÅ«nų sustabdė, nes Å¡is važiavo be diržų), o jos sÅ«nus R.

S. buvo nustebęs, paklausė, „kaip be diržų, jei aÅ¡ su diržu važiavau“. IÅ¡ teismui pateikto vaizdo įraÅ¡o „IMG_5090.mp4“ taip pat matyti, jog policijos pareigÅ«nas, bendraudamas su R. S., du kartus pakartoja, jog R. S. sustabdytas dėl Kelių eismo taisyklių 196 straipsnio pažeidimo. Nors gynyba ne kartÄ akcentavo, kad policijos pareigÅ«nai surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , iÅ¡imtinai siekdami iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės už neteisėtÄ spec. priemonių panaudojimÄ bei neteisėtÄ pareiÅ¡kėjo sulaikymÄ , tačiau toks atstovo teiginys neatitinka elementarios logikos, įvertinus tai, jog prieÅ¡ R.

S. spec. priemonės buvo panaudotos po to, kai Å¡is buvo sustabdytas ir aiÅ¡kiai informuotas, jog sustabdymo priežastis yra padarytas atitinkamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nors tiek atstovas, tiek R. S. tikino, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas R. S. nedalyvaujant, tačiau ir Å¡ia aplinkybe patikėti teismas nemato jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu apklaustas L. L. nurodė administracinio nusižengimo protokolÄ rašęs komisariate esančiame kabinete, protokolÄ kolega V.

V. nešė pasiraÅ¡yti R. S., tačiau Å¡is (R. S.) nenorėjo nei susipažinti su protokolu, nei jį pasiraÅ¡yti. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. V., kuris nurodė, jog R. S. į protokolÄ net žiÅ«rėti nenorėjo, atsisakė jį paimti ir pasiraÅ¡yti, niekaip nesutiko nurodyti paaiÅ¡kinimo. IÅ¡ teismui pateikto 2019-12-09 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-91284-2018 turinio matyti, jog grafoje ties asmens paaiÅ¡kinimais ir pastabomis yra V. V. paraÅ¡as ir atžyma „atsisakė pasiraÅ¡yti“.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo laikyti, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Skiriant administracinę nuobaudÄ , buvo įvertintas padaryto nusižengimo pavojingumas, nenustatyta nei R. S. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, dėl ko pastarajam buvo paskirta ANK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta piniginė bauda, kurios dydis nustatytas lygus sankcijos vidurkiui. Nors R. S. atstovo teigimu, priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo surinkti duomenys, reikÅ¡mingi administracinei nuobaudai individualizuoti, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokie iÅ¡ jo minėtų duomenų galėjo nulemti Å¡velnesnės nuobaudos taikymÄ jo atstovaujamam R.

S. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie R. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog R. S. administracinį nusižengimÄ padarė turėdamas ne vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ , kas Å¡iuo atveju galėjo sÄ lygoti nebent didesnės, nei ANK inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis, nuobaudos paskyrimÄ . Nei atstovas, nei pats R. S. nenurodė jokios konkrečios aplinkybės, kuri R. S. charakterizuotų iÅ¡imtinai teigiamai ar nulemtų galimybę skirti mažesnę nuobaudÄ .

Be to, pastebėtina ir tai, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas R. S. dalyvaujant, kuomet jis turėjo visas galimybes teikti dokumentus, jo nuomone, galinčius keisti jam skirtinos sankcijos dydį, tačiau to nepadarė (atitinkamai turėjo galimybę charakterizuojančius dokumentus teikti ir nagrinėjant bylÄ teisme). Vien ta aplinkybė, jog R. S. yra nepatenkintas jam suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu ir priimtu nutarimu, nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutarimÄ naikinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R.

S. atstovo advokato padėjėjo J. Kovalenkos skundas atmestinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 18-ANR_N-837-2019 paliktinas nepakeistas. Dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių skundžiamas nutarimas dalyje dėl klaidingai nurodytos administracinio nusižengimo padarymo vietos patikslintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : R. S. atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundÄ atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimÄ Nr. 18-ANR_N-837-2019 palikti nepakeistÄ .

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-837-2019 nustatomojoje dalyje nurodytÄ administracinio nusižengimo padarymo vietÄ , nurodant, jog R. S. automobilį, neužsisegęs saugos diržo, vairavo Laisvės pr., ties VirÅ¡uliÅ¡kų g. 77 namu. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė