d67db004-beaf-4f6e-ac2e-c1189cebd5f9 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civiline byla Nr                                                                                    Civiline byla Nr. 2-1270-512/2011                                                                                   (Proceso Nr. 2-06-3-13751-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8, 15.3.2, 15.4, 116.1, 116.4. (S) KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 24 d.Klaipeda Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Egidijus Mickevicius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei L.

Š., jos atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovo UAB ,,Via Aquaria“ atstovams advokato padejejui Mariui Matiukui, F. T.-K., teismo posedyje nagrinedamas civiline byla pagal ieškoves L. Š. ieškini atsakovui UAB „Via Aquaria“ del atleidimo iš darbo pripažinimo neteisetu, darbo užmokescio ir neturtines žalos priteisimo, n u s t a t e: ieškove L. Š. kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydama pripažinti atleidima iš darbo UAB „Via Aquaria” pagal LR Darbo Kodekso 235 str. 2 d. 9 p. neteisetu ir panaikinti 2010 m. spalio 7 d.

UAB „Via Aquaria” direktoriaus isakyma Nr. 10-25 B ,,del L. Š. atleidimo iš darbo“, negražinant ieškoves i pirmesni darba; priteisti keturiu menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka ir vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos; pakeisti atleidimo iš darbo formuluote, nurodant, kad darbo sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu; priteisti iš atsakoves 10 000,00 Lt neturtines žalos bei visas bylinejimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškove pas atsakove nuo 2002-02-01 dirbo reklamos gamybininkes pareigomis. 2010 m. spalio 6 d. ieškove L. Š. buvo iškviesta pas direktoriu F. T.-K., kuris pareikalavo ieškoves raštu pasiaiškinti, kodel ji 2010 m. spalio 5 d. neatvyko i darba; ieškove atsisake tai padaryti. Po darbo UAB ,,Via Aguaria“ direktorius paskambino ieškovei ir informavo, kad nuo rytojaus ieškove gali nebeiti i darba, nes ji yra atleista iš darbo už pravaikšta. 2010-10-07 ieškovei atvykus pas darbdavi, jis praše L.

Š. pasirašyti po 2010-10-07 isakymu Nr. 10-25 B ,,del L. Š. atleidimo iš darbo“. Ieškove atsisake pasirašyti. L. Š. pasiraše 2002-02-01 darbo sutarties Nr. 12 egzemplioriuje, kuriame buvo parašyta, kad darbo sutartis nutraukta 2010-10-07 pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. darbuotojas neatvyko i darba be svarbiu priežasciu.Ieškove mano, kad iš darbo buvo atleista neteisetai. Nurodo, kad darbdavys leisdavo dirbti ne tik gamybinese patalpose, bet ir namuose, t.y. pasiemus iš darbovietes žaliavas, produkcija gaminti namuose, netgi itraukiant (pasitelkiant) i darba šeimos narius, kadangi tokiu budu greiciau pagaminamas užsakymas.

Be to, prieš skirdamas šia drausmine nuobauda (griežciausia), darbdavys privalejo raštu pareikalauti, kad ieškove raštu pasiaiškintu del darbo drausmes pažeidimo, taciau darbdavys to nepadare. Del neteiseto ir nepagristo atleidimo iš darbo ieškovei buvo padaryta didele neturtine žala, kadangi ji patyre didelius dvasinius išgyvenimus. Ieškove jai padaryta neturtine žala vertina 10 000 Lt.Atsakovas UAB ,,Via Aquaria“ pateike atsiliepima i ieškini, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrista.

Nurodo, kad UAB ,,Via Aquaria“ nebuvo nustatyta tokia darbo tvarka, kaip nurodo ieškove, jog esant darbdavio sutikimui darba buvo leidžiama atlikti ne tik gamybinese patalpose, bet ir namuose, tai yra pasiemus iš darbovietes žaliavas, produkcija gaminti namuose.2010 m. spalio 4 d. darbuotoju susirinkime UAB ,,Via Aquaria“ informavo visus darbuotojus (taip pat ir ieškove L. Š.), kad visi bendroves darbuotojai privalo laikytis darbo tvarkos taisykliu, t.y. kad darbuotojai darbo metu privalo dirbti darbo vietoje. 2010 m. spalio 5 d. ieškove neatvyko i darba visa darbo diena.

Šis faktas buvo iregistruotas. Ieškovei 2010 m. spalio 6 d. atejus i darba, raštu buvo pateiktas prašymas parašyti paaiškinima, kodel ieškove 2010 m. spalio 5 d. visa darbo diena neatvyko, taciau L. Š. kategoriškai atsisake priimti prašyma ir/ar pasirašyti, kad ji gavo. Taip pat ieškove tiek žodžiu, tiek raštu atsisake pateikti paaiškinimus del savo neatvykimo i darba visa darbo diena 2010 m. spalio 5 d. UAB ,,Via Aquaria“ administracijos darbuotojai suraše akta, kuriame konstatavo Ieškoves atsisakyma parašyti pasiaiškinima.

Darbuotojai L. Š. ignoruojant darbdavio prašymus pasiaiškinti del  neatvykimo  priežasciu,  atsakovas atleido ieškove iš darbo. Teismo posedyje ieškove ir jos atstovas prašo ieškini tenkinti.Atsakoves atstovai prašo ieškini atmesti, priteisti bylinejimosi išlaidas.Ieškinys tenkintinas iš dalies.Ieškoves, jos atstovo, atsakoves atstovu paaiškinimais, liudytoju parodymais, rašytine bylos medžiagos nustatyta, kad ieškove L. Š. nuo 2002-02-01 dirba pas atsakove UAB ,,Via Aquaria“ reklamos gamybininkes pareigomis (b.l. 5-9).

Ieškovei 2010-10-05 neatvykus i darba, UAB ,,Via Aquaria“ gamybos vadovas V. S. pateike rašta ,,del L. Š. neatvykimo i darba“, kuriame pranešama, kad reklamos gamybininke L. Š. 2010-10-05 neatvyko i darba ir apie savo atvykima neinformavo (b.l. 19). UAB ,,Via Aquaria“ direktorius F. T.-K. 2010-10-06 raštu pareikalavo ieškoves iki 2010-10-07 parašyti pasiaiškinima del neatvykimo i darba 2010-10-05 (b.l. 20). UAB ,,Via Aquaria“ 2010-10-06 prieme akta, kuriame pažymeta, kad reklamos gamybininke L. Š. atsisake susipažinti su reikalavimu parašyti pasiaiškinima del neatvykimo i darba 2010-10-05 (b.l. 21). 2010-10-07 UAB ,,Via Aquaria“ prieme akta, kuriame pažymeta, kad reklamos gamybininke L.

Š. atsisake pasirašytinai susipažinti su 2010-10-07 isakymu Nr. 10-25 B del jos atleidimo iš darbo (b.l. 22). 2010-10-07 UAB ,,Via Aquaria“ direktorius F. T.-K. prieme isakyma Nr. 10-25 B ,,del L. Š. atleidimo iš darbo“, kuriame nurodyta, kad reklamos gamybininke L. Š. atleidžiama iš pareigu nuo 2010-10-07 pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. (b.l. 23). Del drausmines nuobaudos skyrimo pagristumo. Nagrinejamu atveju atsakovas atleido ieškove iš darbo del šiurkštaus darbo pareigu pažeidimo, nurodydamas, kad L.

Š. neatvyko i darba be svarbiu priežasciu visa darbo diena (pamaina) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Ieškove nesutinka, kad ji padare šiurkštu darbo drausmes pažeidima – pravaikšta. Taigi ieškove nesutinka tiek su išvada, kad ji padare darbo drausmes pažeidima, tiek su šio pažeidimo kaip šiurkštaus kvalifikavimu. DK 136 straipsnis nustato pagrindus darbo sutarciai nutraukti be ispejimo. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teise nutraukti darbo sutarti apie tai iš anksto neispejes darbuotojo, kai darbuotojas viena karta šiurkšciai pažeidžia darbo pareigas.

Šiurkštus darbo pareigu pažeidimas reglamentuojamas DK 235 straipsnyje, kurio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigu pažeidimo savoka, o 2 dalyje nurodytas galimu šiurkšciu pažeidimu sarašas, kuris nera baigtinis. Pagal šio straipsnio 1 dali šiurkštus darbo pareigu pažeidimas yra darbo drausmes pažeidimas, kuriuo šiurkšciai pažeidžiamas tiesiogiai darbuotojo darba reglamentuojanciu istatymu ir kitu norminiu teises aktu nuostatos arba kitaip šiurkšciai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Tais atvejais, kai už šiurkštu darbo pareigu pažeidima atleistas darbuotojas teisme gincija darbo sutarties nutraukimo teisetuma, darbdavys turi pateikti irodymus (teisinius argumentus), pagrindžiancius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavima, o teismas, atsižvelgdamas i konkrecias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi ivertinti, ar darbdavys padaryta nusižengima pagristai kvalifikavo kaip šiurkštu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 2 d. nutartis civilineje byloje L.

K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilineje byloje V. L. v. Užsienio reikalu ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Sprendžiant klausima, ar darbo drausmes pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkšciu darbo tvarkos pažeidimu, butina analizuoti darbo drausmes pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteiseto elgesio pobudi, del šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kalte ir jos formas, kitu asmenu veiksmu itaka šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilineje byloje R.

K. v. Zarasu rajono savivaldybes taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Pareigu pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei del tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmes pažeidžiami ir jis pagristai praranda pasitikejima darbuotoju, t. y. jo sugebejimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilineje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilineje byloje J.

C. v. II „Meškenas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Taigi pagal formuojama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika šiurkšciu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobudi, padarinius, darbuotojo kaltes laipsni ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkšciai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilineje byloje B. K. v. KB „Panevežio kredito unija“, bylos Nr. 3K-3-551/2010).

Nagrinejamu atveju, mineta, kaip šiurkštu ieškovo darbo pareigu pažeidima atsakovas nurode DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkta – neatvykima i darba be svarbiu priežasciu visa darbo diena (pamaina). Kilus gincui ir vertinant, ar ieškovo neatvykimas i darba nagrinejamu atveju gali buti laikomas tokiu šiurkšciu darbo pareigu pažeidimu, už kuri adekvati drausmine nuobauda butu atleidimas iš darbo, pažymetina, kad, nepaisant to, jog neatvykima i darba be svarbiu priežasciu laikyti ar ne šiurkšciu darbo pareigu pažeidimu sprendžia darbdavys atsižvelgdamas i visas kitas aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas (neatvykimo i darba priežastis, darbuotojo kaltes laipsni: tycia ar neatsargumas ir kt.), net ir pripažinus darbo drausmes pažeidima esant šiurkšciu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien del to turi buti taikoma griežciausia drausmine nuobauda – atleidimas iš darbo.

Esant šiurkšciam darbo pareigu pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastaba ar papeikima. Parenkant drausmines nuobaudos ruši pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmes pažeidimo sunkuma, sukeltus padarinius, darbuotojo kalte, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksciau) darbdavys taip pat turi ivertinti skiriamos drausmines nuobaudos tikslinguma ir jos itaka darbo drausmes užtikrinimui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilineje byloje A.

B. v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257/2004). Vertinant, ar atsakovas pagristai laike, kad ieškove L. Š. padare šiurkštu darbo drausmes pažeidima – pravaikšta, del kurio jai turi buti taikoma griežciausia drausmine priemone – atleidimas iš darbo, butina atsižvelgti i situacijos specifika, susijusia su tuo, kad darbdavys ilga laika toleravo darbuotoju darba namuose. Šia aplinkybe ivertinti svarbu, nes ji yra reikšminga sprendžiant del galimo ieškoves padaryto darbo drausmes pažeidimo kaip šiurkštaus darbo drausmes pažeidimo kvalifikavimo.

Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar darbo funkciju atlikimas ne bendroves patalpose gali buti laikytinas šiurkšciu darbo pareigu pažeidimu – pravaikšta, kaip nurodoma isakyme del atleidimo iš darbo. Nagrinejamoje byloje nera nustatyta aplinkybiu, kurios leistu daryti išvada, kad buvo pažeistos atsakovo teises ar pakenkta jo interesams. Atsakovo atstovai teismo posedyje pripažino, kad praktika darbo funkcijas atlikti ne bendroves patalpose buvo toleruojama ilga laika, darbdaviai patys 1-2 kartus per savaite leisdavo darbuotojams darbo užduotis atlikti namuose.

Šias aplinkybes patvirtino ir ieškove, ir byloje apklausti liudytojai. Tokia situacija buvo ir atleidžiant ieškove iš darbo – 2010 m. spalio 5 d. ji darbo funkcijas atliko namuose, 2010 m. spalio 6 d. pagaminta produkcija pristate darbdaviui, jokiu pretenziju del atlikto darbo jai nebuvo pareikšta.Darbo drausmes pažeidimas, sukeliantis drausmine atsakomybe, yra tada, kai vienu metu yra visos drausmines atsakomybes salygos: konkretaus darbuotojo neteiseti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmes, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisetu veiksmu arba neveikimo ir žalingu pasekmiu, darbuotojo kalte.

Nesant bent vienos iš minetu salygu, drausmines atsakomybes taikymas negalimas. Darbuotojui teisme gincijant jam paskirta drausmine nuobauda, pareiga irodyti drausmines atsakomybes salygu buvima tenka darbdaviui. Darbdavio irodinejamos konkrecios aplinkybes turi buti pagristos ne formaliu darbo drausmes pažeidimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. C. v. UAB „Kelio restoranai“; bylos Nr. 3K-3-69/2007).Šioje byloje nera nustatyta, kad ieškove savo veiksmais butu padariusi žala darbdaviui – ji pavesta užduoti ivykde, gavo už tai atlygi, t.y. nera vienos iš butinu atleidimo iš darbo salygu.

Vadovaudamasi nurodytais motyvais bei atsižvelgiant i minetas reikšmingas vertintinas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškoves veiksmai nepagristai buvo vertinami kaip šiurkštus darbo pareigu pažeidimas ir todel nepagristai buvo taikytas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Šiuo atveju ieškoves veiksmai gali buti vertinami tik kaip darbo pareigu pažeidimas, nesudarantis savarankiško pagrindo darbo sutarciai nutraukti. Pripažinus ieškoves atleidima iš darbo neteisetu jai turi buti sumoketas keturiu menesiu vidutinio darbo užmokescio kompensacija (DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei vidutinis darbo užmokestis už uždelsta atsiskaityti laika (DK 141 straipsnio 3 dalis) nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos.

Ieškovei darbo sutartimi buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis (800,00 Lt). Bylos nagrinejimo metu iš ieškoves paaiškinimu, liudytoju parodymu, rašytiniu irodymu – atsakoves darbuotoju vedamu produkcijos apskaitos žurnalu, yra nustatyta, kad ieškovei buvo mokamas ir papildomas atlygis už pagaminta produkcija, taciau nera imanoma apskaiciuoti ieškoves vidutinio darbo užmokescio, nes šis atlyginimas neatsispindi jokiuose atsakoves dokumentuose. Del šiu aplinkybiu teismas priima atskiraja nutarti.Teismas laiko, kad del tokiu priežasciu ieškovei butu sudarytos neimanomos salygos dirbti pas atsakove, todel i darba ji negražintina, keistinas atleidimo iš darbo pagrindas.Del neturtines žalos atlyginimo.DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padaryta neturtine žala.

Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsni neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais, t. y. tik už istatyme nustatytu teisiu ir istatymo saugomu vertybiu pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluote leidžia išskirti gana daug atveju, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali buti atlyginama neturtine žala. Darbo santykiuose neturtine žala darbuotojui gali buti padaryta ivairiais darbdavio neteisetais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisetai atleidžiamas iš darbo, neteisetai perkeliamas i kita darba, jam neteisingai paskiriama drausmine nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoja, nesusijusi su jo darbo savybemis, ir pan.

Sprendžiant del darbdavio neteisetais veiksmais padarytos neturtines žalos darbuotojui, butina ivertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesne teisiniu santykiu šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisiniu santykiu šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisiniu igaliojimu, sprendžiant del darbuotojo priemimo i darba, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoja iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisiu ir pareigu bei atsakomybes už darbo teisinius santykius reglamentuojanciu teises normu pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelia darbdaviui piktnaudžiauti savo igalinimais.

Tai ypac svarbu ir del to, kad šiandien asmens teise i darba, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kuriu priklauso tiek socialine, tiek materialine, tiek psichologine asmens gerove, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasine ir psichologine pusiausvyra bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialini asmens bei jo šeimos stabiluma. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtines žalos. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi buti atlyginama neturtine žala, taip pat butina laikytis bendruju neturtines žalos atlyginimo pagrindu ir kriteriju, suformuluotu CK 6.250 straipsnyje.

Teismu praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis del to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiuriu neturi buti daromas (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilineje byloje L. Z., M. Z., G. Z., V. Z. v. Vši Marijampoles ligonine, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Tai gali buti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.

Pažymetina tai, kad neturtines žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kuriu irodinejimo specifika yra ta, kad ju dydi nustato teismas, o kreditorius turi pagristi kuo daugiau ir kuo svarbesniu žalos dydžio nustatymui reikšmingu kriteriju. Bendrieji neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi atsižvelgti i jos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylos aplinkybes, taip pat i protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus.

Ieškoves, liudytoju parodymais nustatyta, kad drausmines nuobaudos paskyrimas sukele ieškovei dvasinius išgyvenimus, pablogino galimybes isidarbinti ir net registruotis darbo biržoje ir pan. Atsižvelgiant i šias aplinkybes bei i tai, kad drausmine nuobauda nesukele itin sunkiu pasekmiu (ieškove neturejo su nuobaudos paskyrimu susijusiu gydymo ar kitu išlaidu ir pan.), iš atsakoves ieškovei priteistina dalis – 2000,00 Lt prašomos neturtines žalos atlyginimo.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), iš atsakoves taip pat priteistinos bylinejimosi išlaidos, nuo kuriu ieškove buvo atleista ( CPK 96 str. 1 d.).          Vadovaudamasis LR CPK 17, 42, 259 - 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : ieškini tenkinti iš dalies.L.

Š. atleidima iš darbo pas atsakove UAB „Via Aquaria” pagal LR Darbo Kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punkta pripažinti neteisetu.Priteisti iš UAB „Via Aquaria” keturiu menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka – 3200,00 Lt (mokesciai neišskaiciuoti) ir vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos – 4800,00 Lt (mokesciai neišskaiciuoti), iš viso – 8000,00 Lt (mokesciai neišskaiciuoti) Linai šliburienei.

Pakeisti atleidimo iš darbo formuluote, nurodant, kad darbo sutartis su L. Š. yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.Priteisti iš UAB „Via Aquaria“ 2000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo ir 1000,00 Lt bylinejimosi išlaidu L. Š..Sprendimas dalyje del vieno menesio vidutinio darbo užmokescio – 800,00 Lt (mokesciai neišskaiciuoti) priteisimo ir atleidimo iš darbo formuluotes pakeitimo vykdytini skubiai.Kitoje dalyje ieškini atmesti. Sprendimas per 30 dienu nuo sprendimo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

            Teisejas                                                               Egidijus Mickevicius