d67d7a11-9b60-4f24-8b7d-e958ca5c64bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1605-716/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13124-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Laurai Matusevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, kaltinamajam V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : V. S. 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.26 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nų patikrinimo metu tris kartus atsisakė tikrintis neblaivumÄ , po ko vienÄ kartÄ Ä¯pÅ«tė nepakankamÄ oro kiekį į alkoholio kiekio matuoklį dėl ko prietaiso indikacijos skydelis neparodė pÅ«timo rezultato, kas prilygsta oro nepÅ«timui, nors dėl savo sveikatos bÅ«klės ar fizinių apribojimų galėjo tikrintis neblaivumÄ , po ko vėl du kartus atsisakė tikrintis neblaivumÄ , tokiu bÅ«du vengė tikrintis neblaivumÄ , policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius: nuo V.

S. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, elgsena neadekvati, judesiai nekoordinuoti. V. S. teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad užsiima individualia veikla, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ jam kaip papildomas darbas. Jis pastatęs automobilį nuėjo su kolegomis iÅ¡gerti alaus. Jo namai yra apie 500 metrų nuo vietos, kur įvykdė nusikaltimÄ . Pakeliui atsimena, kad sustojo pasiimti daiktų, tuo pačiu galvojo parÅ«kyti. Atsisėdo į automobilį, užsnÅ«do.

Automobilis buvo užvestas. Staigiai atsikėlęs nesupratęs kodėl, pradėjo važiuoti. Prie jo pribėgo pareigÅ«nai, jį sustabdė. Jis puolė į panikÄ , nesuprato, kas darosi, kodėl jis važiuoja. Dėl situacijos jį apėmė panika, jis nežinojo, kÄ daryti. Teisingo sprendimo nepriėmė, atsisakė pÅ«sti. Greičiausiai net nebÅ«tų sunkaus girtumo, bet tuo metu mÄ styti kitaip negalėjo, buvo bejėgiÅ¡kumo jausmas. NuoÅ¡irdžiai gailisi. Tiksliai nepamena, kiek kartų jam siÅ«lė pasitikrinti neblaivumÄ .

Pripažįsta, kad 5 kartus galėjo atsisakyti pÅ«sti. Kad bandytų pÅ«sti, jis nelabai pamena. Jam atrodo, kad jis lyg ir sutiko, o paskui iÅ¡sigando. Prisimena, kad bandė pÅ«sti. Buvo iÅ¡gėręs 5-6 bokalus po 0,5 l alaus. Jis turėjo cigarečių, norėjo kuprinę pasiimti iÅ¡ maÅ¡inos. Jis per automobilio korpusÄ pavažiavo, kažkur apie 4 metrus. Blogai vertina savo veiksmus, atsisakė alkoholio, kurio nuo balandžio 17 d. nevartoja. Teisme apklaustas liudytoju Å . S. parodė, kad jam yra žinomi V.

S. paaiÅ¡kinimai, kad Å¡is nelabai suprato, kodėl važiavo. Žino apie patį įvykį, apie pareikÅ¡tus kaltinimus. Brolis pastatė maÅ¡inÄ prie parduotuvės ir nuėjo į ten esančiÄ kavinę iÅ¡gerti alaus. Po to bÅ«damas neblaivus sėdo prie maÅ¡inos vairo ir bandė važiuoti iki namų. Tai nepateisinamas elgesys. Jis jo klausė, kodėl Å¡is taip pasielgė. Brolis nesugebėjo normaliai pasakyti. Tai buvo alkoholio įtaka, neadekvačiai vertino aplinkybes. Su broliu jų santykiai draugiÅ¡ki.

Abu yra vilniečiai, abu turi Å¡eimas. Daugiau seserų ar brolių jie neturi. Turi bendrų pomėgių, vaikÅ¡to kartu į koncertus, kartu eina į žygius. Jam yra žinoma, kad brolis norėjo pradėti individualiÄ veiklÄ . Jie turi mamÄ , jų mama (duomenys neskelbtini), jai prasidėjęs (duomenys neskelbtini), jie diskutuoja, kaip reikėtų mamai padėti, kÄ daryti. Brolis ėmėsi individualios veiklos, kad galėtų prisidėti finansiÅ¡kai, nes kol kas didžioji naÅ¡ta tenka jam. Jis skatino brolį, kad jis tÄ darytų ir mano, kad buvo teisingas sprendimas.

Jų tėvas paliko Å¡eimÄ kai V. S. buvo nedaug metų, jų mama važinėdavo į komandiruotes, jie dažnai likdavo namuose 3-4 mėnesius vieni. Jis prižiÅ«rėdavo brolį, iÅ¡laikydavo jį. Ä®rodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė Å¡iuos duomenis. Liudytoja V. M. tyrimo metu parodė, kad dirbant nustatytame marÅ¡rute ir užtikrinant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.40 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas lėtai važiuojantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo tai į priekį, tai atgal. Jiems su kolegomis sukėlė įtarimÄ , kad automobilio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, todėl nusprendę patikrinti automobilio vairuotojo blaivumÄ , sustabdė minėtÄ automobilį.

Priėję prie automobilio kolegos prisistatė, įspėjo, kad daromas garso ir vaizdo įraÅ¡as, paprašė patikrinimui pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ . Automobilio viduje vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo V. S.. Automobilio viduje kitų asmenų nebuvo. Vyras ilgai ieÅ¡kojo dokumentų, atsikalbinėjo. Bendraujant su V. S. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. V. S. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo.

Matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus. V. S. įvykio aplinkybių nenorėjo aiÅ¡kinti. IÅ¡ pradžių jiems sakė, kad alkoholio nevartojo, vėliau sakė, kad alkoholį vis gi vartojo. Taip pat jiems sakė, kad jie su kolegomis nematė ar negalėjo matyti, kad jis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje važiavo automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. daug kartų, kiek tiksliai neprisimena, buvo siÅ«lyta papÅ«sti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumÄ .

Buvo paaiÅ¡kinti atsisakymo tikrintis blaivumÄ padariniai, tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakė pÅ«sti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumÄ . Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėtas įvykio vietoje ir tralo pagalba nugabentas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Minsko pl. 21, Vilniuje. Filmuota „BodyCam 1727“ (b. l. 48-49).

Liudytojas A. Å . tyrimo metu parodė, kad darbo metu iÅ¡ Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iÅ¡kvietimÄ , kad prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vyksta muÅ¡tynės. 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.40 val. atvykus minėtu adresu jokių muÅ¡tynių nepastebėjo ir konfliktuojančių asmenų nerado. Parodo, kad kaip tik tuo metu prie PC „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs kitas policijos ekipažas, koks buvo ekipažo Å¡aukinys dabar neprisimena.

Važiuojant automobilių stovėjimo aikÅ¡tele prie PC „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vos neatsitrenkė į kito policijos ekipažo tarnybinį automobilį, todėl jiems kilo įtarimas, kad Å¡io automobilio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus. Nusprendė patikrinti automobilio vairuotojo blaivumÄ ir tarnybiniu automobiliu užblokavo vairuotojui keliÄ , kuris sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, arčiau (duomenys neskelbtini).

Priėjęs prie automobilio prisistatė, įspėjo, kad daromas garso ir vaizdo įraÅ¡as, pareikalavo patikrinimui pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ . Automobilio viduje vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo V. S.. Automobilio viduje kitų asmenų nebuvo. V. S. ilgai ieÅ¡kojo automobilio dokumentų, vengė juos pateikti, atsikalbinėjo. Kai paprašė jo iÅ¡lipti iÅ¡ vairuojamo automobilio, jis užmirÅ¡o užtraukti rankinį stabdį, todėl automobilis aikÅ¡telėje pradėjo riedėti atgal ir kažkuris iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nubėgęs prie galinės automobilio dalies rankomis bandė sustabdyti riedantį automobilį.

Tada staigiai kažkas iÅ¡ mÅ«sų užtraukė rankinį stabdį ir toliau bendravo su V. S.. Bendraujant su V. S. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. V. S. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. V. S. jiems nieko nenorėjo aiÅ¡kinti, sakė, kad automobilio nevairavo, apie tai ar vartojo alkoholį taip pat nieko neaiÅ¡kino. V. S. ne mažiau penkių kartų buvo siÅ«lyta papÅ«sti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumÄ . Buvo paaiÅ¡kinti atsisakymo tikrintis blaivumÄ padariniai, tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakė pÅ«sti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumÄ .

Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėtas įvykio vietoje ir tralo pagalba nugabentas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Filmuota „BodyCam 1727“ (b. l. 53-54). Liudytojas R. Å . tyrimo metu parodė, kad dirbo metu iÅ¡ Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iÅ¡kvietimÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimos žmogžudystės. Atvykus minėtu adresu vietoje jau buvo daug atvykusių policijos ekipažų, jie atvyko paskutiniai.

Paaiškėjus, kad galimai jokia nusikalstama veika neįvykdyta ir vietoje buvo daug policijos ekipažų, jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo viešosios tvarkos užtikrinimui prie šalia esančio PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.40 val. į automobilių stovėjimo aikštelę įsuko iš (duomenys neskelbtini) pusės, kur ant PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato kampo yra įsikūręs „(duomenys neskelbtini)“.

Įsukus į automobilių stovėjimo aikštelę priešais jų tarnybinį automobilį buvo įsukęs kitas policijos tarnybinis automobilis, o jie jam stovėjo iš galo. Jų du policijos automobiliai sustojo, kadangi iš automobilio stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini), norėjo išvažiuoti automobilis, kaip vėliau paaiškėjo „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors važiavimas ir įsukimas į gatvę iš tos automobilių stovėjimo aikštelės pusės yra draudžiamas.

Pirmasis policijos ekipažas radijo ryÅ¡iu pranešė, kad minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, todėl jų ekipažas nusprendė patikrinti automobilio vairuotojÄ . Pirmasis policijos ekipažas iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, o jie liko. Matė, kad automobilio vairuotojas aikÅ¡telėje automobiliu judėjo tai pirmyn, tai atgal. Per garsiakalbį nurodė automobilio vairuotojui sustoti. Pirmasis prie automobilio priėjo ir su vairuotoju bendravo jo kolega A. Å .. Prisimena, kad kažkuriuo metu, kai automobilis sustojo, jis buvo pariedėjęs atgal, tačiau buvo sustabdytas.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo V. S.. Automobilio viduje kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su V. S. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. V. S. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. V. S. jiems nenorėjo nieko aiÅ¡kinti. Apie tai, ar vartojo alkoholį prieÅ¡ vairuodamas automobilį, jis nenorėjo sakyti. V. S. daug kartų buvo siÅ«lyta papÅ«sti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumÄ . Buvo paaiÅ¡kinti atsisakymo tikrintis blaivumÄ padariniai, tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakė pÅ«sti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumÄ .

Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas įvykio vietoje ir tralo pagalba nugabentas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikštelę. Filmuota „BodyCam 1727“ (b. l. 58-59). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 17 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pasirodė jiems įtartinas, todėl buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus ir prisistačius iÅ¡ vairuotojo buvo pareikalauti automobilio dokumentai ir vairuotojo pažymėjimas. Bendraujant su vairuotoju V. S., kilo įtarimas, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. V. S. buvo pasiÅ«lyta penkis kartus pasitikrinti blaivumÄ , asmuo kategoriÅ¡kai atsisakė pasitikrinti alkotesterio pagalba savo blaivumÄ .

Vairuotojas buvo sulaikytas, automobilis buvo apžiÅ«rėtas ir fotografuotas. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestas tralas, automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Asmuo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 10). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo ir vaizdo ir garso įrašų matyti tyrimo metu peržiÅ«rėti policijos pareigÅ«nų „BodyCam“ vaizdo ir garso įraÅ¡ai. ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä â€ž2022_0417_022905_040“ matyti, kaip policijos pareigÅ«nai bendrauja su vyru, ant galvos užsidėjusiu Å¡viesios spalvos kepurę su snapeliu, vilkinčiu Å¡viesios spalvos megztinį su gobtuvu, ant virÅ¡aus juodos spalvos striukė.

Vyras stovi Å¡alia Å¡viesios spalvos automobilio. Automobilis stovi automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus, svirduliuoja, kalba neriÅ¡liai. Policijos pareigÅ«nai praÅ¡o vyro pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ . Policijos pareigÅ«nai vyrui du kartus siÅ«lo papÅ«sti į alkotesterį, tačiau abu kartus vyras pÅ«sti į alkotesterį atsisako. Vyras ilgai ieÅ¡ko dokumentų striukės kiÅ¡enėse ir automobilio viduje.

ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä â€ž2022_0417_023205_041“ matyti, kad policijos pareigÅ«nai vyrui dar kartÄ pasiÅ«lo papÅ«sti į alkotesterį, tačiau vyras atsisako. Policijos pareigÅ«nai vyrui paaiÅ¡kina nepÅ«timo į alkotesterį padarinius. Matoma, kad vyras pučia į alkotesterį, tačiau pÅ«timas nepavyko dėl per mažo įpÅ«sto oro kiekio. ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä â€ž2022_0417_023504_042“ matyti, kad policijos pareigÅ«nai vyrui vėl du kartus pasiÅ«lo papÅ«sti į alkotesterį.

Vyras pÅ«sti atsisako. Vyras atvedamas prie policijos tarnybinio automobilio, kur jam atliekama dalinė asmens apžiÅ«ra. ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä â€ž2022_0417_023803_043“ matyti, kad vyras įsodinamas į policijos tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtÄ vietÄ . ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä â€ž2022_0417_025258_045“ matyti, kad vyras atsisako nurodyti priežastį, kodėl atsisakė pÅ«sti į alkotesterį ir nurodė, kad jis automobilio nevairavo (b. l. 13-16). IÅ¡ transporto priemonės techninės bÅ«klės apžiÅ«ros patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiÅ«rėtas automobilis „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai (b. l. 18-21). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas V. S. (b. l. 25). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford Focus“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 7 010 eurų (b. l. 26). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų operatoriaus savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini), ant PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato.

ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, kad yra užfiksuotas baltos spalvos automobilio vairuotojo vairavimo faktas (b. l. 42-43). IÅ¡ neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. balandžio 17 d. 2.42 val. V. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. V. S. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiÅ¡kinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisiniai padariniai. V. S. neblaivumo nustatymo akto nepasirašė (b. l. 70).

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų minėtame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2002 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad V. S. vairavo kelių transporto priemonę, po ko esant akivaizdiems neblaivumo požymiams atsisakė tikrintis neblaivumÄ , vienÄ kartÄ Ä¯pÅ«tė nepakankamÄ oro kiekį į alkoholio kiekio matuoklį dėl ko prietaiso indikacijos skydelis neparodė rezultato, kas prilygsta oro nepÅ«timui, nors dėl savo sveikatos bÅ«klės ar fizinių savybių asmuo galėjo ir privalėjo tikrintis neblaivumÄ .

Tokiu savo elgesiu V. S. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus. V. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad trumpai vairavo jam pačiam priklausantį automobilį bÅ«damas iÅ¡gėręs alaus, t. y. neblaivus. PareigÅ«nų sustabdytas pasimetė, paveiktas panikos ir bejėgiÅ¡kumo atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Faktines įvykio aplinkybes be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina jo parodymus atitinkantys liudytojų V.

M., A. Å . ir R. Å . tyrimo metu duoti parodymai, taip pat tarnybinis praneÅ¡imas, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, vaizdo ir garso įraÅ¡as, objektų apžiÅ«ros protokolai ir neblaivumo nustatymo aktas, iÅ¡ kurio matyti V. S. nustatyti neblaivumo požymiai. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, V. S. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad V. S. dėl vengimo tikrintis neblaivumÄ jam nustačius neblaivumo požymius padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

V. S. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kÄ Ä¯rodo jo nuoseklÅ«s ir tiesÄ atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, nuoÅ¡irdus iÅ¡gyvenimas dėl įvykio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta. Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme buvo pateikti kaltinamojo V. S. ir laiduotojo Å . S. praÅ¡ymai dėl V.

S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimÄ Å . S. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismas nustatė ir pripažino, kad V. S. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistu, nes ankstesnis jo teistumas yra iÅ¡nykęs (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalÄ nebuvo, dėl to galima pripažinti egzistuojančiÄ ir įstatymo sÄ lygÄ dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

V. S. praeityje buvo du kartus teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykęs, dėl ko jis yra laikomas neteistu (b. l. 63-64), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už smulkų nusižengimÄ , susijusį su važiavimu be bilieto, paskirtÄ baudÄ sumokėjo (b. l. 66). V. S. yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133, 136). IÅ¡ byloje esančios psichoterapijos centro pažymos matyti, kad V. S. savanoriÅ¡kai atliko alkoholio blokavimo procedÅ«rÄ , kuri leidžia paÅ¡alinti norÄ vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 145).

Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nesunkaus nusikaltimo pobÅ«dį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas iÅ¡vadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes.

Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimÄ formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais.

Ne mažiau svarbÅ«s yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, V. S. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ kaltinamÄ jį V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo įsitikinimu jau aukščiau iÅ¡sakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad Å¡io instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi bÅ«ti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarÄ jį bÅ«ti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teisme apklausus laiduotojÄ Å . S. ir įvertinus jį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko brolis, kuris teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad brolis visiÅ¡kai suvokia savo neapgalvotos veikos pavojingumÄ , pats baudžiamasis procesas jam bus rimta gyvenimo pamoka.

Teismas nustatė, kad Å . S. ir V. S. sieja artimas ryÅ¡ys, jie abu turi bendrų pomėgių, nuo vaikystės kartu užaugo ir palaiko glaudžius santykius, bendrai leidžia laikÄ bendraudami ir Å¡eimomis. Teismo posėdžio metu Å . S. nurodė, kad dar vaikystėje dažnai prižiÅ«rėdavo brolį, rÅ«pindavosi juo, kadangi mama dirbo, o tėtis Å¡eimÄ paliko. Daugiau brolių ar seserų jie neturi. Abu asmenys rÅ«pinasi (duomenys neskelbtini) amžiaus mama, sutaria ir jaučiais vienas kitam atsakingi, tariasi tarpusavyje dėl savo gyvenimui reikÅ¡mingų sprendimų priėmimo.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad Å . S. yra ne tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, bet ir tinkamas laiduotojas broliui kaip kaltininkui dėl nusikaltimo. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, Å . S. neteistas (b. l. 140), kartÄ baustas administracine tvarka, paskirtÄ baudÄ yra susimokėjęs (b. l. 141), yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 142), abu asmenys yra kritiÅ¡ki padarytam nusikaltimui, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, nustojo vartoti alkoholį ir savanoriÅ¡kai praėjo psichologinį kursÄ .

Brolio vertybinė orientacija ir nuoÅ¡irdumas, kaltininko geranoriÅ¡kumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, turi pomėgių, rÅ«pinasi savo mama, rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos Å¡ios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad Å . S. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkamas laiduotojas kaltininkui. Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, teismas mato pagrindÄ atleisti V.

S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį Å . S. atsakomybei. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo Å . S. turtinę padėtį, teismas mato pagrindÄ atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nustatant ne trumpiausios trukmės laidavimo terminÄ be užstato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ ar iÅ¡vykimÄ iÅ¡ jos.

Ä®statymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali bÅ«ti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi bÅ«ti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiÅ¡kia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iÅ¡ jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018). IÅ¡nagrinėjus bylÄ , teismas pripažįsta, kad V. S. kartu su bausme turi bÅ«ti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas.

Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobÅ«džio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ankščiau nors ir buvo du kartus teistas, tačiau teistumas jau yra iÅ¡nykęs, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir įvykio metu atsisakė blaivumÄ , tuo sukeldamas padidintÄ grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje vienÄ kartÄ baustas dėl smulkaus administracinio nusižengimo padarymo.

Teismas nustatė, kad V. S. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, o teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga dėl papildomo darbo, kuris yra kaip papildomos, bet ne pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, todėl visiÅ¡kai netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nenustatė pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta V. S. skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, Å¡io termino pradžiÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 17 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nagrinėjamu atveju V. S. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ . Spręsdamas dėl turto konfiskavimo, kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkei, teismas atsižvelgia į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. V. S. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ . IÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra pats V. S. (b. l. 25). VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio „Ford Focus“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 7 010 eurų (b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi bÅ«ti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Teismas pažymi, kad automobilį V. S. pirko ne iÅ¡ savo santaupų, o paėmęs banko paskolÄ , tÄ patvirtina ir byloje esanti vartojimo kredito sutartis (b. l. 113-119).

Ä®vertinus kaltininko turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jo iÅ¡laikomÄ (duomenys neskelbtini) sÅ«nų, reikalingas materialines iÅ¡laidas ir kaltininko sergančiai mamai, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų bÅ«ti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Konstitucinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumÄ , o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iÅ¡ kaltininko pinigų sumÄ gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota ir tais atvejais, kai turtÄ konfiskuoti netikslinga. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. S. vairuojamas automobilis „Ford Focus“ nors ir priklauso pačiam kaltinamajam, tačiau pirktas ne iÅ¡ santaupų, o iÅ¡ vartojimo kredito suteiktų pinigų. Teismas nustatė, kad V. S. kartu su sugyventine augina (duomenys neskelbtini) sÅ«nų, su broliu rÅ«pinasi (duomenys neskelbtini) amžiaus mama, yra dirbantis, jo mėnesinės pajamos nėra didelės. ReikÅ¡minga ir tai, kad kaltinamasis V.

S. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas. V. S. teismas skira teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , dėl ko naudotis automobiliu kaltininkas akivaizdžiai nebegalės. Taigi, teismui nusprendus taikyti ir aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi, t. y. iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančiÄ visÄ pinigų sumÄ (7 010 eurų), kaltinamasis patirtų iÅ¡kirtinai dideles, pernelyg neigiamas ir neproporcingas materialines pasekmes realizuojamai atsakomybei.

Pažymėtina, kad kaltininkas vairavo tik labai nedidelį atstumÄ , o nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas pasimetęs ir neadekvačiai vertindamas aplinkybes dėl savo neblaivumo. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad automobilio „Ford Focus“ konfiskavimas iÅ¡ V. S. bÅ«tų neadekvati poveikio priemonė, nes ji sukeltų žymiai didesnes nei bÅ«tina neigiamas turtinės pasekmes, tuo pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iÅ¡ kaltininko V.

S., kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi bÅ«ti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jo padaryto nusikaltimo turinį ir bÅ«tų pakankama pažeidėjÄ atgrasinti nuo tokio pobÅ«džio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus Å¡ioje byloje atitiktų 3 500 eurų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. S. kaip balansas tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos turinio bei taikomai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

V. S. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 89) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu iki 2022 m. spalio 19 d. siekdama užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, tikslinga palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o V. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais n u s p r e n d ė : V. S. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį Å . S. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be užstato, ir bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V.

S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalies automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės - 3 500 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) - turto konfiskavimÄ valstybės naudai.

LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti. V. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir specialios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti įmonei „Regitra“; kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įraÅ¡ais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti V. S., kad: - jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; - jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui Å . S., kad jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjas Mindaugas Striaukas