2022-07-13 Nr. AB-18614-3-61-3-01481-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3192-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01481-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 22S14806 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, kuri, anot jo, gali būti naikinama ir protestu metu į ją tikslingai šaudoma. Kaip (duomenys neskelbtini) etninės grupės naikinimo atvejį nurodė savo sesers mirtį, dėl kurios yra kalti kilmės šalies žandarai.

3. Pasak pareiškėjo, jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad jam realiai gresia persekiojimo ir susidorojimo pavojus. Pasakojimo autentiškumas ir tikrumas nekelia abejonių. Pareiškėjo pasakojimas neapsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kurie galimai būtų žinomi vien dėl gyvenimo tam tikroje valstybėje, pareiškėjo pasakojimas yra detalus ir iš tiesų autentiškas.

4. Pareiškėjo prašymas nebuvo atidžiai ir teisingai išnagrinėtas. Atsakovas teisingai neįvertino pareiškėjo motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudaryta galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertinta maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė. Pareiškėjo prašymas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų

5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių teisinio statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovo teigimu, tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

7. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė persekiojimu kilmės valstybėje dėl tautybės. Skunde teismui pareiškėjas pažymi, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje dėl persekiojimo politiniais motyvais, nes daug kartų dalyvavo protestuose prieš valdžią, tris kartus buvo suimtas. Todėl jo laisvei, sveikatai ir gyvybei kyla reali individuali grėsmė.

8. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis paskatinusias išvykti iš kilmės valstybės pasižymi esminiais trūkumais – buvo nenuoseklus, atsakinėdamas į patikslinančius klausimus, jis painiojosi ir pateikdavo naują informaciją, pasakojimas evoliucionavo, tačiau naujai išsiaiškintų aplinkybių pareiškėjas detalizuoti nesugebėjo. Be to, pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), tačiau, kilus abejonių dėl jos tikro amžiaus, buvo kreiptasi į kvalifikuotis specialistus, kurie pateikė išvadą, kad pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metai. Vėliau ir pats pareiškėjas patikslino, kad jis gimė (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas bando klaidinti tyrimą ir sukčiauti, leido daryti pagrįstas abejones bendru pareiškėjo patikimumu. Pareiškėjas tyrimo metu nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, o jo teiginiai, kad buvo persekiojamas policijos visos (duomenys neskelbtini) teritorijoje prasilenkia su turima kilmės valstybės informacija: skirtingų (duomenys neskelbtini) tautybių gyvenamos teritorijos yra aiškiai apibrėžtos, atitinkamai, centrinės valdžios galia kai kuriose teritorijose reikšmingai apribota. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas pasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais bei vietomis prieštaravo kilmės valstybės informacijai, jis buvo vertinamas kritiškai bei nėra laikomas patikimu įrodymu.

9. Pareiškėjas apklausos metu taip pat teigė, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje (nors jokiai partijai ar politinei organizacijai nepriklausė) – protestavo prieš prezidento valdžią tris kartus. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, surinko kilmės valstybės informaciją ir nustatė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. įvyko perversmas (duomenys neskelbtini), pasikeitė politinė situacija: prezidento (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) partijos valdymas žlugo, jie nekontroliuoja šalies ir negali vykdyti represijų prieš šalies visuomenę, kuri priešinosi, prieštaravo jų vykdomai politikai. Migracijos departamentas tyrimo metu surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad šiuo metu politinė situacija (duomenys neskelbtini) stabilizavosi ir duomenų, kad šalies vyriausybė persekiotų opozicinių jėgų atstovus nerasta. Minėtą perversmą (duomenys neskelbtini) palaikė ir (duomenys neskelbtini) partijos, su kuria protestavo pareiškėjas, lyderis. Tyrimo metu duomenų, kad po perversmo (duomenys neskelbtini) vyksta susirėmimai tarp perversmą įvykdžiusios chuntos ir senąją vyriausybę palaikančių asmenų, ar, kad prieš kurią nors konflikto pusę būtų vykdomi išpuoliai, nerasta. Taip pat nerasta informacijos, kad asmenys, palaikę nuverstą valdžią, patiria grasinimus, areštus ar kitokio smurtinio poveikio veiksmus. Priešingai, surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad opozicijos aktyvistai grįžta į šalį, o politiniai kaliniai buvo paleisti. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (pvz., žr. LVAT 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2022).

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su papildomos apsaugos nesuteikimu atsakovas nurodė, kad tyrimo metu įvertinus pareiškėjo situaciją nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 22S14806 rezoliucinės dalies 3 punktą (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 30 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl politinio ir etninio nestabilumo, dėl Vyriausybės vykdomų (duomenys neskelbtini) bendruomenės žmonių suėmimų ir nužudymų.

14. Apklausos metu, 2021 m. spalio 26 d., pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestas, nors kurį laiką buvo ir (duomenys neskelbtini) m., kuris yra netoli šalies sostinės (duomenys neskelbtini). Jis pasakojo, kad dėl prieglobsčio niekada ir niekur nesikreipė, turėjo Baltarusijos studento vizą, išduotą 2020 m. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, kad jo šalies prezidentas nustatė tam tikrą etninę tvarką šalyje.

Tiksliai negalėjo pasakyti, kada prezidentas atėjo į valdžią. Pareiškėjo teigimu, prezidentas išskyrė etnines grupes ir jas padalino, policija gali šaudyti į jo etnines grupės atstovus manifestacijos metu arba pasodinti į kalėjimą. Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad jo sesuo 2019 metais buvo išprievartauta, sumušta ir gimdymo metu mirė, kad jo sesuo nėra vienintelė auka, tai patiria daugelis moterų, kartais savo vyrų ir vaikų akivaizdoje. Pasakojo, kad su jo seserimi taip pasielgė žandarai, nes jie priklauso valdžiai.

Anot jo, (duomenys neskelbtini) dauguma policininkų ir žandarų priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, o prieglobsčio prašytojo etninė grupė yra mažuma. 2019 m. jį sulaikė (duomenys neskelbtini) miesto žandarai ir įkalino kalėjime, norėdami jį išsiųsti į kitą regioną – (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį regioną. Žandarai siuntė žmones į kito miesto kalėjimą ir ten juos kankino. Anot prieglobsčio prašytojo, kai kurie kaliniai dingdavo, kai kurie mirė kankinami ir policininkai jam yra sakę, kad (duomenys neskelbtini) etninės grupės žmonės bus visai išnaikinti.

Prieglobsčio prašytojas teigė, kad iš kalėjimo jį išpirko mama. 2020 metais jis buvo labai smarkiai sumuštas ir buvo uždarytas į kalėjimą 2 mėn. Anot prieglobsčio prašytojo, jis labai blogai jautėsi ir apie tai bijojo kalbėti: jį sumušė policininkai, kai jis ėjo nusipirkti maisto, nes mama ne visada jam pagamina maisto ir sutiko du policininkus, kurie jį sumušė. Prieglobsčio prašytojas sakė, kad jis stengėsi nuo policininkų pabėgti, bet jam nepavyko. Kai policininkai jį sumušė, jis nualpo ir kai atsibudo, jau buvo kalėjime, jam labai skaudėjo visą kūną.

Kol jis buvo kalėjime, mama suorganizavo jam išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Mama sumokėjo 500 dolerių, kad jį paleistų iš kalėjimo, ir jis išvyko iš šalies. Prieglobsčio prašytojas sakė, kad jis kiekvieną dieną susiduria su netinkamu elgesiu jo atžvilgiu. Jam būdavo sunku eiti į mokyklą, nes policininkai paleisdavo ašarines dujas, o išeinančius iš mokyklos mokinius sumušdavo. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jam (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė, nes jis palaiko opoziciją, daug kartų protestavo ir dalyvavo politiniame judėjime, kuris vadinosi (duomenys neskelbtini).

Su šiuo judėjimu jis protestavo prieš trečią bandymą kandidatuoti tuometiniam prezidentui. Teigė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, kad dokumentų jis neturi, nes pasą ir telefoną iš jo paėmė nepažįstamas asmuo Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) artimųjų neturi, jo mama mirė 2021 m. kovo mėn., o jeigu jam reikėtų grįžti į savo šalį, jam grėstų kalėjimas ir mirtis.

15. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 36 ir 99 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

18. Pareiškėjo duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs ir nėra tikslūs. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, o jo teiginiai, kad buvo persekiojamas policijos visos (duomenys neskelbtini) teritorijoje prasilenkia su turima kilmės valstybės informacija: skirtingų (duomenys neskelbtini) tautybių gyvenamos teritorijos yra aiškiai apibrėžtos, atitinkamai, centrinės valdžios galia kai kuriose teritorijose reikšmingai apribota. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl detalumo stokos nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, asmuo nepateikė. Pareiškėjas taip pat nenurodė, jog kilmės šalyje turėtų kažkokių kitų problemų su valstybinėmis institucijomis ar patirtų iš jų nederamą elgesį dėl konvencinių ar kitokių priežasčių.

19. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi kitų šaltinių pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad nepaisant to, jog paskutiniu metu yra išaugęs dėmesys priklausymui vienai ar kitai etninei grupei politiniame lygmenyje, atviro konflikto tikimybė tarp skirtingų genčių yra mažai tikėtina. Iš teismui teikiamos medžiagos, kilmės valstybės informacijos, 2021 m. spalio 26 d. apklausos protokolo bei apklausos garso įrašo teismas konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas neprieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai apie 2019–2020 metais (duomenys neskelbtini) vykusius įvykius, kai (duomenys neskelbtini) opozicija ir visuomenė rengė politines demonstracijas, nukreiptas prieš tuometinio prezidento (duomenys neskelbtini) dalyvavimą prezidento rinkimuose ir (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pakeitimus, tačiau po 2021 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įvykusio karinio perversmo šalyje situacija iš esmės pasikeitė. Po perversmo, karinė chunta paleido politinius kalinius, nepersekiojo senajai vyriausybei dirbusių asmenų, į valstybę grįžo į užsienį pabėgę ankstesnio prezidento politiniai oponentai. Akivaizdu, kad pareiškėjo pasakojime nurodytos aplinkybės nebeatitinka realios situacijos jo kilmės valstybėje. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, nebeliko jokių priežasčių teigti, kad pareiškėjas dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje.

20. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjui nustatomas 3 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

22. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo kilmės šalyje nėra jokios demokratijos, režimo sąlygomis nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Ginkluotų konfliktų tarp perversmą įvykdžiusios chuntos ir senąją vyriausybę palaikančių asmenų kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas galėjo būti persekiojamas dėl jo individualių priežasčių. Akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė smurtą ir grėsmę gyvybei, todėl jam suteiktinas prieglobstis.

24. Atsakovas išsamiai nevertino Pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su Pareiškėjo realia situacija. Pats Atsakovas nurodo, jog Pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą Pareiškėjo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, surinko kilmės valstybės informaciją ir nustatė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. įvyko perversmas (duomenys neskelbtini), pasikeitė politinė situacija. Atsakovas taip pat teigia, kad šiuo metu šalies nebevaldo pareiškėjui tariamai grėsmę kėlusi partija, todėl tikėtina, kad dėl politinių įsitikinimų pavojus pareiškėjui nebegresia.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su bendra kilmės valstybės informacija, atsakovas pažymi, kad bendra saugumo padėtis kilmės valstybėje per se nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi yra vertinamos individualios su konkrečiu asmeniu susijusios aplinkybės, o ne bendra kilmės valstybės informacija. Atlikto tyrimo metu pareiškėjo kilmės valstybės informacija buvo įvertinta papildomos apsaugos suteikimo kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 22S14806 pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką tris metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

36. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

37. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

40. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

43. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka.

45. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas atitinka surinktai informacijai apie (duomenys neskelbtini) 2019–2020 metais (duomenys neskelbtini) vykusius įvykius, kai (duomenys neskelbtini) opozicija ir visuomenė rengė politines demonstracijas, nukreiptas prieš tuometinio prezidento (duomenys neskelbtini) dalyvavimą prezidento rinkimuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po 2021 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įvykusio karinio perversmo šalyje situacija pasikeitė iš esmės. Po perversmo, karinė chunta paleido politinius kalinius, nepersekiojo senajai vyriausybei dirbusių asmenų, į valstybę grįžo į užsienį pabėgę ankstesnio prezidento politiniai oponentai, todėl konstatuotina pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neva jam gresiančio persekiojimo nebeatitinka realios situacijos jo kilmės valstybėje. (duomenys neskelbtini) pasikeitus politiniai situacijai, nebeliko jokių priežasčių teigti, jog pareiškėjas dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje.

46. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis).

47. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas ar civilinis karas, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių (Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių bei kt.) gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

49. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius