d67cc033-7ee6-4ba4-b4bb-0ecb936e1f60 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-595-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22264-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Ugniaus Trumpulio ir Arūno Bartkaus, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, nuteistajam G.

S. ir jo gynėjui advokatui Pauliui Bružui, nukentėjusiojo A. B. (A. B.) atstovui advokatui ArÅ«nui Abraičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo bei nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato ArÅ«no Abraičio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu: padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintÄ 950 Eur žalÄ ; nuo 23 val. iki 05.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A.

B.; padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintÄ 950 Eur žalÄ ; nuo 23 val. iki 05.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A. B.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir G.

S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintÄ 950 Eur žalÄ ; nuo 23 val. iki 05.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A. B.. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams sumažinta vienu trečdaliu ir G.

S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nukentėjusiajam neatlygintÄ 950 Eur žalÄ ; nuo 23 val. iki 05.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslu; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju A. B.. Galutinės subendrintos bausmės vykdymo pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Nuosprendžiu išspręsti civilinių ieškinių klausimai: iš dalies patenkintas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš G. S. priteista šiam civiliniam ieškovui 2 523,09 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys ir iš G. S. priteista nukentėjusiajam 950 Eur turtinei žalai ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pastaba – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartimi ištaisyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, t. y. nurodyta, kad 8 000 Eur suma priteista ne turtinei, o neturtinei žalai atlyginti).

Taip pat nuosprendžiu iÅ¡ G. S. priteista nukentėjusiajam A. B. 1 000 Eur proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2021 m. liepos 5 d., apie 19.00 val., Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Rudausių k., AuÅ¡ros g. 4, prie parduotuvės, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu, matant paÅ¡aliniams asmenims, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau kaip septynis kartus kojomis įspyrė nukentėjusiajam A.

B. į įvairias kÅ«no vietas, padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su muÅ¡tinėmis žaizdomis deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir kairės akies vokų vidiniame kampe, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarė deÅ¡inės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžius, nosikaulių lūžius, deÅ¡inio žandinio ančio iÅ¡orinės ir vidinės sienelių lūžius, plėštinės kiaurinės žaizdos virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, apatinio žandikaulio lūžius 42 danties srityje ir žandikaulio kairiojo kampo srityje, virÅ¡utinių deÅ¡inės pusės 1 ir 2 dantų bei virÅ¡utinio kairės pusės 1 danties vainikų lūžius, apatinių deÅ¡inės pusės 2 ir 3 dantų netekimÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imo židinį kairėje pakauÅ¡inėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje srityje, abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imus, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Å iais savo veiksmais G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

2. Taip pat G. S. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2021 m. liepos 5 d., apie 19.00 val., Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Rudausių k., AuÅ¡ros g. 4, prie parduotuvės, vieÅ¡oje vietoje, tyčia sudavė, įspyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų nukentėjusiajam A. B.į įvairias kÅ«no vietas, padarė deÅ¡inės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžius, nosikaulių lūžius, deÅ¡inio žandinio ančio iÅ¡orinės ir vidinės sienelių lūžius, plėštinę kiaurinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, apatinio žandikaulio lūžius 42 danties srityje ir žandikaulio kairiojo kampo srityje, virÅ¡utinių deÅ¡inės pusės 1 ir 2 dantų bei virÅ¡utinio kairės pusės 1 danties vainikų lūžius, apatinių deÅ¡inės pusės 2 ir 3 dantų netekimÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imo židinį kairėje pakauÅ¡inėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje srityje, abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imus ir Å¡itaip nukentėjusiajam A.

B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais savo veiksmais G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. ir gynėjas advokatas Paulius Bružas (toliau – ir apeliantai) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį, kuria G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo.

Taip pat apeliantas praÅ¡o sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistÄ neturtinę žalÄ . 3.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nėra vienos iÅ¡ laidavimo taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodoma, jog sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibÅ«dinančias veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.

IÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys nusikalstamų veikų, siejo vien su nusikalstamos veikos aplinkybėmis, t. y. nuteistasis intensyviai žalojo nukentėjusįjį, tačiau visai neanalizavo kitų aplinkybių, kurių pagrindu darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada.

PraÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad G. S. per 5 metų laikotarpį nė karto nebaustas administracine tvarka, kas leidžia teigti, kad pastarasis sistemingai nepažeidinėja įstatymų ir padaryta veika buvo atsitiktinė. Be to, nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, bet manydamas, jog nukentėjusysis jo buvusiai žmonai tiekė narkotines medžiagas. Nors pastarasis, suprantama, santykių aiÅ¡kinimuisi ir pasirinko netinkamÄ bÅ«dÄ , tačiau dėl to iÅ¡ karto nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . 3.2.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nors ir nurodė, jog nuteistasis dirba, yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vienas iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ , tačiau to nesiejo su bÅ«simu įstatymų laikymusi ir nusikalstamų veikų nedarymu. Apeliantų nuomone, kriterijai, teigiamai apibÅ«dinantys G. S. asmenybę, turėjo bÅ«ti lemiantys vertinant, ar jis yra vertas pasitikėjimo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å iuos kriterijus pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog negalima iÅ¡vada, jog G.

S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 3.3. Skunde pažymima, jog yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat yra vertas pasitikėjimo laiduotojas – nuteistojo brolis K. S., kuris prašė teismo atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo laidavimui su užstatu arba be jo, minėtas asmuo darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. 3.4. Toliau skunde nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį nuo nukentėjusiojo praÅ¡omos 12 000 Eur sumos sumažino iki 8 000 Eur, tačiau nuosprendyje nemotyvavo, kodėl tikslinga priteisti bÅ«tent teismo nurodyto dydžio neturtinę žalÄ .

Apeliantai pažymi, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose priteisiamas pinigų sumas. Tuo pačiu teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos.

Skunde pabrėžiama, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, kuriose kaltininko nesunkiai sužalojamas žmogus, nukentėjusiajam priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai pagal panaÅ¡ius kaip ir nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo patirtus sužalojimus (be kita ko, kaulinių ir (ar) kitų audinių lūžius, plyÅ¡imus) pastaruoju metu svyruoja nuo 2 000 Eur iki 3 500 Eur. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs iÅ¡skirtinių aplinkybių nuteistojo padarytai neturtinei žalai įvertinti, privalėjo nenukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisti mažesnę neturtinės žalos sumÄ nukentėjusiajam nei priteista skundžiamu nuosprendžiu.

4. Nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas ArÅ«nas Abraitis apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį ir G. S. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vienÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskiriant už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apeliantas praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo priteisti nukentėjusiajam A.

B. 1 600 Eur proceso iÅ¡laidoms už advokato pagalbÄ apmokėti. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Atstovo teigimu, nagrinėjau atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas galimai Å¡aliÅ¡kai, o pirmosios instancijos teismas priėmė ydingÄ nuosprendį, kuriame konstatavo esant padarytus du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje, yra kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293/2009, Nr. 2K-272/2010, Nr. 2K-286/2011), todėl, atstovo įsitikinimu, tiek ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tiek ir pirmosios instancijos teismas privalėjo nuteistÄ jį pripažinti kaltu padarius nurodytÄ kvalifikuotÄ nusikaltimÄ . 4.2.

Skunde, aptaręs chuliganiÅ¡kų paskatų sÄ vokÄ , apeliantas pažymi, jog nukentėjusysis pabrėžė iki nusikaltimo padarymo dienos nuteistojo nepažinojęs, nieko jam blogo nepadaręs. Tai, kad pastarieji buvo nepažįstami, patvirtino ir pats nuteistasis G. S.. Kaip gynybinė pozicija vertinami nuteistojo parodymai, jog nukentėjusysis bendravo su pastarojo (G. S.) žmona, tuo pačiu akcentuojant, jog nuteistasis vieÅ¡oje vietoje, nekreipdamas dėmesio į aplinkinius, iki sÄ monės netekimo daužė ir spardė nukentėjusįjį A.

B.. Nėra patikimų duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį. Atstovo teigimu, dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo atsirado galimybė nuteistojo sadistiÅ¡kus veiksmus pripažinti visuomenei mažiau pavojinga veika, t. y. konstatuoti, jog jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, o ne vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. 4.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis dėl bausmės paskyrimo ir jos subendrinimo apėmimo bÅ«du.

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisingai kvalifikavo nuteistojo G. S. nusikalstamus veiksmus ir tai sutrukdė teismui paskirti baudžiamajame įstatyme numatytÄ bausmę. Atsižvelgiant į apelianto argumentus, kad G. S. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , pastarajam turėjo bÅ«ti paskirta sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. 4.4. Skunde pažymima, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nurodyta, kad 2013 m. kovo 4 d.

G. S. jau buvo teistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 8 MGL dydžio bauda, kuri 2013 m. gegužės 4 d. sumokėta, teistumas iÅ¡nykęs. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas pabrėžia, jog G. S. jau buvo teistas už vienÄ tyčinį nesunkų ir vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimus. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, ar nuteistasis po Å¡ioje byloje nagrinėjimo įvykio buvo sulaikytas ar suimtas, nėra duomenų, ar pastarasis buvo vartojęs alkoholį, ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Anot apelianto, tikėtina, jog nusikaltimo padarymo metu nuteistasis galėjo bÅ«ti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nuteistojo veiksmai spardant gulintį, bejėgį nukentėjusįjį, nekreipiant dėmesio į stebinčius ir vaizdÄ fiksuojančius aplinkinius rodo, kad pastarajam turėtų bÅ«ti skiriama bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. Nuteistojo santykį su jo padaryta veika atspindi ir jo praÅ¡ymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bei apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ .

5. Posėdžio metu nuteistasis G. S. ir jo gynėjas advokatas Paulius Bružas prašė jų pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo – atmesti. Nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas ArÅ«nas Abraitis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo skundÄ â€“ atmesti. Prokurorė Vaida Andriulaitienė prašė abu apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo bei nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato ArÅ«no Abraičio apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu ginčija nuteistojo veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atstovas praÅ¡o nuteistojo G. S. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir atitinkamai paskirti sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , taip pat ginčija nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl nuteistojo G. S. veiksmų kvalifikavimo 7. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad prie parduotuvės, vieÅ¡oje vietoje, sudavė ir įspyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų nukentėjusiajam A.

B.į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, skunde atitinkamai pabrėžiama, jog nukentėjusysis ir nuteistasis iki konflikto vienas kito nepažinojo, nukentėjusysis nebuvo atlikęs jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jį. Vis tik teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai G.

S. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

8. Pabrėžtina, kad teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. ChuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

9. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas imtis veiksmų yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykiams spręsti pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriais ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

10. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiajam A. B. padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iÅ¡ esmės dėl asmeninio pobÅ«džio priežasčių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad nuteistÄ jį G. S. pažįsta iÅ¡ matymo, teigė, kad Å¡is yra jo draugės J. S., su kuria susipažino reabilitacijos centre, buvęs sutuoktinis. Nukentėjusyss teigė iÅ¡ nuteistojo gaudavęs įžeidžiančias žinutes, pastarasis reiÅ¡kė pasipiktinimÄ dėl jo (A.

B.) bendravimo su J. S.. Kai buvo mušamas, suprato, kad prieš jį smurtaujama būtent dėl santykių su J. S. (1 t., b. l. 56-60). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat teigė, kad buvo mušamas dėl pykčio, pavydo, kadangi nuteistojo žmona bendravo su juo. Nukentėjusysis, išėjęs iš reabilitacijos centro, gyveno kartu su J. S., dėl to nuteistasis pyko ant jo (3 t., b. l. 6-8). Pats nuteistasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė sužinojęs, kad nukentėjusysis jo žmonai galimai tiekia narkotines medžiagas, dėl ko norėjo su pastaruoju pasikalbėti apie J.

S., po ko jiems susitikus kilo konfliktas, kuris peraugo į smurtinius veiksmus (3 t., b. l. 27-29, 37-39). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis taip pat teigė norėjęs pasikalbėti su nukentėjusiuoju apie galimÄ narkotikų tiekimÄ jo žmonai, bet apėmus pykčiui pradėjo smurtauti prieÅ¡ A. B.. Nuteistasis patvirtino žinojęs, kad nukentėjusysis gyveno su jo žmona, palaikė artimus santykius (4 t., b. l. 4-5). Be to, įvykio vietoje buvusi liudytoja M. B. parodė, kad nuteistasis, muÅ¡damas nukentėjusįjį, kažkÄ klausė pastarojo apie žmonÄ .

Kitas vyras jai aiÅ¡kino, kad nukentėjusysis permiegojo su G. S. žmona, todėl yra muÅ¡amas (1 t., b. l. 81, 126-127). Kita liudytoja L. Č. teigė, kad jai paklausus, kodėl yra smurtaujama prieÅ¡ A. B., plikas vyras atsakė, kad nukentėjusysis iÅ¡prievartavo nuteistojo žmonÄ (1 t., b. l. 158-160). Kartu su G. S. buvę M. P. (P.), J. R. (J. R.), V. G. taip pat teigė, kad nuteistasis norėjo susitikti su nukentėjusiuoju ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kažkokius asmeninius santykius, po kurių susitikimas peraugo į smurtinius veiksmus (2 t., b. l. 98-99, 136-138, 173-174).

11. IÅ¡ aptartų parodymų darytina iÅ¡vada, kad G. S. smurtinis elgesys prieÅ¡ nukentėjusįjį A. B. buvo neteisėtas asmeninių santykių sprendimo bÅ«das, tačiau juo nebuvo siekiama pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, dėl mažareikÅ¡mės dingsties ar esant kitoms chuliganiÅ¡koms paskatoms. BÅ«tent nukentėjusiojo, nuteistojo, kitų buvusių asmenų nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad G. S. vieÅ¡oje vietoje padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nulėmė pavydas, pyktis, kitos asmeninio pobÅ«džio paskatos, nukreiptos bÅ«tent prieÅ¡ A.

B. dėl to, kad pastarasis palaikė artimus santykius su nuteistojo žmona, kas akivaizdžiai paneigia chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ nuteistojo veiksmuose. G. S. siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti jo sutuoktinę ir nukentėjusįjį siejusius santykius, nuteistasis pabrėžė, kad jis su J. S. turėjo bendrÄ mažametį vaikÄ , įvykio metu santuoka dar nebuvo nutraukta, jam kilo pavydas, pyktis, dėl ko jis iniciavo smurtinį konfliktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nuteistojo elgesio priežastys niekaip negali bÅ«ti pripažintos kilusiomis iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

12. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta Å¡ios nutarties 11–12 pastraipose, darytina iÅ¡vada, kad G. S. veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo padaryti ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl atitinkamai kaip nepasitvirtinę atmestini nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

13. Kiti nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais praÅ¡oma skirti nuteistajam griežtesnę bausmę, iÅ¡ esmės grindžiami tuo, kad perkvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal griežtesnę atsakomybę numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atitinkamai turėtų bÅ«ti paskirta ir griežtesnė (laisvės atėmimo) bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo atstovo argumentus dėl veikos perkvalifikavimo ir nenustatęs esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, kad G. S. už pastarojo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta laisvės apribojimo aÅ¡tuoniems mėnesiams bausmė su nustatytais įpareigojimais ir draudimu yra tinkama, pagrindų jÄ keisti nenustatyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 14. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas.

Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sÄ lygas. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

15. Pirmosios instancijos teismas netenkino nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį brolio K. S. atsakomybei. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nustatytos faktinės aplinkybės, apibÅ«dinančios nusikalstamų veikų pobÅ«dį, nesudaro pagrindo manyti, jog G. S. ateityje laikysis įstatymų, todėl nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos, atitinkamai nenustatytas ir pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

16. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų grindė tik nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, tuo, kad nuteistasis intensyviai žalojo nukentėjusįjį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad G. S. per 5 metų laikotarpį nė karto nebaustas administracine tvarka, nusikalstamÄ veikÄ padarė manydamas, jog nukentėjusysis jo buvusiai žmonai tiekė narkotines medžiagas, dėl smurtinių veiksmų iÅ¡ karto nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantų įsitikinimu, bÅ«tent Å¡ie kriterijai, apibÅ«dinantys G. S. asmenybę, turėjo bÅ«ti lemiantys, sprendžiant, ar jis yra vertas pasitikėjimo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau į tai apylinkės teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai atsisakė atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

17. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų sÄ lygų laidavimo instituto taikymui, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos – pagrįsto manymo, kad G. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Pabrėžtina, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021).

Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Be to, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-895/2021).

19. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimÄ neatleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas ir grindė pakankamai lakoniÅ¡kais argumentais, tačiau iÅ¡ iÅ¡dėstytų motyvų yra aiÅ¡ku, jog atitinkamas teismo iÅ¡vadas nulėmė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). BÅ«tent tokių pagrįstų abejonių lieka Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

20. Neginčytina, kad byloje yra duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį G. S., tuos duomenis apeliaciniame skunde kaip tik akcentuoja ir apeliantai. Nors G. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 55), tačiau teistumas iÅ¡nykęs, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos nuteistasis daugiau nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 57), vykdo individualiÄ veiklÄ bei dirba UAB „V.“ (3 t., b. l. 58), turi mažametį vaikÄ (3 t., b. l. 54). Vis tik Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, savaime nelemia iÅ¡vados, kad G. S. yra vertas pasitikėjimo, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad G. S. padaryta nusikalstama veika buvo smurtinio pobÅ«džio. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis intensyviai spardė kojomis, sudavė smÅ«gius į nukentėjusiojo galvÄ , tÄ patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada. PrieÅ¡ nukentėjusįjį smurtas buvo naudojamas ir tuo metu, kai Å¡is gulėjo ir visiÅ¡kai nesiprieÅ¡ino, o nuteistasis Å¡aukdamas ir toliau smurtavo. Nukentėjusiajam buvo padaryta gausybė sužalojimų – deÅ¡inės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai, nosikaulių lūžiai, deÅ¡inio žandinio ančio iÅ¡orinės ir vidinės sienelių lūžiai, plėštinė kiaurinė žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, apatinio žandikaulio lūžis 42 danties srityje ir žandikaulio kairiojo kampo srityje, virÅ¡utinių deÅ¡inės pusės 1 ir 2 dantų bei virÅ¡utinio kairės pusės 1 danties vainikų lūžiai, apatinių deÅ¡inės pusės 2 ir 3 dantų netekimas, galvos smegenų sumuÅ¡imo židinys kairėje pakauÅ¡inėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje srityje, abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imas (2 t., b. l. 16-22, 48-51).

Nusikalstama veika buvo padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala yra pakankamai didelė, nukentėjusysis dėl tokio elgesio patyrė ilgalaikius ir sunkiai iÅ¡gyvenamus padarinius. Tai rodo G. S. pavojingumÄ ir paneigia apeliantų vertinimÄ , jog padarytos nusikalstamos veikos buvo tik atsitiktinės. Tokio pobÅ«džio smurtiniai veiksmai tik patvirtina Å¡iurkÅ¡taus nusikaltimo padarymÄ , kėlusį realiÄ grėsmę nukentėjusiojo gyvybei ir tik laimingų aplinkybių visumoje nukentėjusiajam pavyko iÅ¡vengti sunkesnių padarinių.

Be to, nuteistasis naudojo smurtÄ vieÅ¡oje vietoje, Å¡viesiu paros metu, matant kitiems žmonėms, kas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡a vieta jo nė kiek nesustabdė nuo smurto naudojimo. Smurtinius veiksmus naudojo tik nuteistasis, nukentėjusysis jokio pavojaus nekėlė, nuteistojo nepuolė. Akivaizdu, kad susiklosčiusiÄ situacijÄ G. S. galėjo ir privalėjo spręsti taikiu bÅ«du, nepaisant asmeninio pobÅ«džio pykčio, pavydo dėl nukentėjusiojo santykių su jo žmona. Po intensyvaus smurto G. S. kartu su juo buvusiais asmenimis ir nukentėjusiuoju automobiliu iÅ¡vyko prie ežero, vėliau nuteistasis pasiÅ¡alino, o sužalotÄ ir vos paeiti galintį nukentėjusįjį paliko gulėti Å¡alia vandens, kur pastarÄ jį rado atvykę policijos pareigÅ«nai.

Tokios aplinkybės parodo visiÅ¡kai abejingÄ nuteistojo elgesį ir požiÅ«rį į nukentėjusįjį, kas nesudaro pagrindo tikėti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Vertinant galimybę atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės svarbus ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nors apeliantai teigia, kad nuteistasis iÅ¡ karto nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, panaudojęs intensyvų smurtÄ nuteistasis ne tik nesuteikė pagalbos, bet su kitais asmenimis nuvežė nukentėjusįjį prie ežero ir paliko sužalotÄ gulėti prie vandens. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuteistasis laikėsi pozicijos, kad tai esÄ nukentėjusysis jį pradėjo pulti pirmas, o jis tik gindamasis smurtavo.

Tokia apelianto versija buvo neginčijamai paneigta ir tai, nepaisant skundžiamame nuosprendyje konstatuotos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, visgi leidžia spręsti apie nuoÅ¡irdžios nuteistojo atgailos ir kritiÅ¡ko savo veiksmų įvertinimo aiÅ¡kiÄ stokÄ . Teisiamojo posėdžio metu nuteistojo iÅ¡sakyta frazė „aÅ¡ atsipraÅ¡au tavęs“, „savo veiksmus vertinu blogai, liÅ«dnos pasekmės“, tuo pačiu aiÅ¡kinant, kad tai jį patį nukentėjusysis pirmas pradėjo pulti ir naudoti smurtÄ , neleidžia spręsti, kad G.

S. iÅ¡ties kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus. Aptartos aplinkybės taip pat paneigia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimÄ .

23. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, leidžiančius spręsti esant pagrįstų abejonių, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl neturtinės žalos 24. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam A. B. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantai pažymi, jog teismas, nenustatęs iÅ¡skirtinių aplinkybių nuteistojo padarytai neturtinei žalai įvertinti, privalėjo nenukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisti mažesnę neturtinės žalos sumÄ nukentėjusiajam nei priteista skundžiamu nuosprendžiu.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau Å¡ios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistinÄ konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iÅ¡ nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikÅ¡mė bei įtaka sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis.

27. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ .

Viena vertus, pažymima, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose.

Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

29. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).

30. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. B. prašė priteisti iÅ¡ G. S. 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiajam 8 000 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija su tokiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pagrindų jį mažinti, kaip to praÅ¡o apeliantai, nenustato. Pirmiausia pabrėžtina, kad nors pagal sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymo taisykles nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo įvertintas kaip nesunkus, tačiau G.

S. smurtinis elgesys buvo labai intensyvus, sukėlė nukentėjusiajam daug sužalojimų, prieÅ¡ pastarÄ jį buvo smurtaujama net ir Å¡iam gulint, nesiprieÅ¡inant, po ko nukentėjusysis pats savarankiÅ¡kai nesugebėjo nė paeiti, iki pareigÅ«nų automobilio atėjo tik padedamas pastariesiems. G. S. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti įvairaus pobÅ«džio sužalojimai, kurie detaliau nurodyti Å¡ios nutarties 21 pastraipoje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam dėl smÅ«gių į galvÄ iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje srityje, kas dažnu atveju iÅ¡sivysto į sunkų sveikatos sutrikdymÄ ar net mirtį.

Å iuo atveju tik dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių nukentėjusysis nepatyrė sunkesnių padarinių. Tokios aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui nežymiai nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo atvejais ir priteisti nukentėjusiajam 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

31. Teisėjų kolegija neturi abejonių, kad nukentėjusysis veikos darymo metu ir po jos juto skausmÄ , taip pat patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu detalizavo, kokio pobÅ«džio neigiamas pasekmes jis juto dėl patirtų sužalojimų – dėl sužaloto žandikaulio reikėjo operacijos, buvo dedami sutvirtinimai (nukentėjusiojo žodžiais, „iki Å¡iol likę geležiai tarp dantų“), negalėjo judinti žandikaulio, 3 mėnesius valgė tik skystÄ maistÄ per Å¡iaudelį, prarado daug svorio, kiekvienÄ dienÄ juto skausmus, intensyvus gydymas truko iki 2021 m. spalio 7 d., liko liekamieji reiÅ¡kiniai (nejaučia lÅ«pos, neriÅ¡liai kalba). Gydymas neužbaigtas iki Å¡iol, kadangi nukentėjusiajam reikalingas nosies, dantų gydymas, nes negali kramtyti, jam buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys (4 t., b. l. 2-9).

32. Aptartų aplinkybių visuma nėra bÅ«dinga įprastam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl ir priteistina suma nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta didesnė. Priteisiant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama ir į nuteistojo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė uždirbantis virÅ¡ 1 000 Eur per mėnesį, teigė iÅ¡kart galintis atlyginti bent 1 000 Eur, daugiau jokių skolų neturi (4 t., b. l. 2-9) (iÅ¡ pateiktų bankinių pavedimų matyti, kad priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistasis dalimis pervedė 950 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 100 Eur turtinei žalai padengti) (4 t., b. l. 133-137). Taigi G. S. turtinė padėtis yra stabili, jis turi realias galimybes atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , o priteistas neturtinės žalos dydis nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų.

33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, gydymo eigÄ , pasveikimo perspektyvÄ , patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes, bei nustatė teisingÄ ir pagrįstÄ nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai tokios iÅ¡vados nepaneigia, juolab, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y.

Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas ir negali bÅ«ti vienodas, kadangi įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų 34. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas praÅ¡o priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo 1 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (kartu su praÅ¡ymu teismui pateikti teisinės pagalbos sutartis, iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitos ir pinigų priėmimo kvitai) (4 t., b. l. 118-121, 129-132).

Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitos, nukentėjusiojo iÅ¡laidas sudarė konsultacija, susitikimas su nukentėjusiuoju įkalinimo įstaigoje, praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ apeliaciniam skundui paduoti ir paties apeliacinio skundo suraÅ¡ymas, susipažinimas su nuteistojo apeliaciniu skundu, atstovavimas teisme.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016).

36. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio praÅ¡omų atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

37. Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo ir jo gynėjo bei nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus, abu apeliaciniai skundai atmesti kaip nepagrįsti. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiojo interesams, pateikė argumentus ir dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajam atstovavo kita advokatė, taigi, dabartinis atstovas, pradėdamas teikti paslaugas apeliaciniame procese, turėjo susipažinti su bylos medžiaga, tačiau čia pažymėtina, kad baudžiamosios bylos apimtis nėra didelė, faktinės aplinkybės aiÅ¡kios, apeliacinių skundų apimtis nedidelė, posėdžiai apeliacinės instancijos teisme neužsitęsė.

Dėl aptartų aplinkybių prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos tenkintinos iš dalies ir iš nuteistojo G. S. priteistina nukentėjusiajam A. B. 1 000 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Bružo bei nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato Arūno Abraičio apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo G. S. 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų nukentėjusiajam A. B. jo turėtoms iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Julita Dabulskytė-Raizgienė Ugnius Trumpulis