d67c00e5-e7c3-4e2f-863b-7b36485fdd8b · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1A-208-290/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36071-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam G.

L. ir jo gynėjui advokatui Atui Moliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje bei 227 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas: pagal BK 286 straipsnį – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur, dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 100 MGL, tai yra 3766 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus jas iÅ¡ dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – 110 MGL, tai yra 5 500 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas G. L. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. liepos 28 d. 13.20 val. iki 2018 m. liepos 30 d. 13 val., (2 paros), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant 2 MGL baudai, traktuojant, kad paskirta bausmė – 5 400 Eur dydžio bauda. G. L.

įpareigotas Å¡iÄ baudÄ sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. kad G. L. nuteistas už tai, kad: 1.1. 2018 m. liepos 28 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl administracinio nusižengimo padarymo pakviestas į tarnybinį policijos automobilį asmenybei nustatyti, nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiųjų patrulių A. B. ir D. R. nurodymų ir plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, aktyviai priešinosi mosuodamas rankomis, į perspėjimus nurimti nereagavo, atsisakė lipti į policijos automobilį, priešinosi antrankių uždėjimui bei sulaikymo metu dešine ranka sudavė vyriausiajam patruliui D.

R. per virÅ¡ugalvį, numesdamas tarnybinę kepurę, ir ranka jį pastÅ«mė, dėl ko D. R. nukrito į Å¡alia augančius krÅ«mus, ir taip sukėlė valstybės tarnautojui fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du panaudodamas smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje. 1.2. Be to, G. L. 2017 m. birželio 24 d. apie 20.10 val., bÅ«damas savo automobilyje „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesiogiai pasiÅ«lė duoti 200 Eur kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos valdybos Kelių patrulių kuopos (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui N. Č. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) vadui S. K., siekdamas neteisėtų Å¡ių valstybės tarnautojų veiksmų, t. y. kad blaivumas bÅ«tų patikrintas kitam asmeniui, taip siekė iÅ¡vengti atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka G. L. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jam paskirta bausmė.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis praÅ¡o šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo; palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojos K.

L. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminÄ . 3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinus ir aiÅ¡kinus byloje surinktus įrodymus, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, remiantis vien ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl turi bÅ«ti panaikintas. 3.2. Cituojant teismų praktikÄ , skunde teigiama, kad asmens neblaivumas, stambus kÅ«no sudėjimas, siekiant iÅ¡vengti sulaikymo, stiprus mojavimas rankomis, grasinimas įtaka, nepaklusimas teisėtiems nurodymams ir jų nevykdymas, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nenutraukimas, spyriojimasis jėga, neleidimas vesti į automobilį, neapgadinant pareigÅ«nų uniformų, nesukeliant nukentėjusiesiems skausmo ar sveikatos sutrikdymo, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013).

Pasak apeliantų, nuteistojo veiksmai Å¡iuo atveju vertinami kaip pasyvÅ«s, jie nebuvo tyčiniai, tiesiogiai nukreipti siekiant panaudoti prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ D. R. fizinį smurtÄ â€“ jis atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, stangrindamas rankas neleido uždėti antrankių, tiek jis, tiek ir jo giminaičiai prašė nurodyti, kokiu pagrindu nuteistasis buvo sulaikomas ir dėl ko jam buvo siekiama uždėti antrankius. 3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų inkriminuotÄ nusikaltimÄ , apelianto aktyvų siekį prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus panaudoti fizinį smurtÄ , jiems sukelti fizinį skausmÄ nėra surinkta.

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai kruopščiai iÅ¡analizavo objektyviuosius požymius, taip pat tyčios apelianto veiksmuose buvimo klausimÄ . Apeliantas pats nurodė, kad niekam suduoti nenorėjo, tiesiog stangrino rankas ir neleido jų surakinti. PareigÅ«nų uniformos nebuvo sugadintos, jų sveikata nesutrikdyta. Å iuo atveju G. L. veiksmai ir galimas teisės pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir intensyvumÄ yra artimas ir gali atitikti ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo, bet ne BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . 3.4.

Teigiama, kad nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas juos įvertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, tendencingai rėmėsi kaltinančiosios pusės – policijos pareigÅ«nų parodymais ir surinkta pirmine medžiaga, nepaÅ¡alino abejonių, nepagrįstai atmetė kitų liudytojų parodymus, nesivadovavo principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Å iuo atveju nuteistojo elgesys pasireiÅ¡kė natÅ«raliu asmens protestu ir spontaniÅ¡ka reakcija į susiklosčiusiÄ situacijÄ , kurioje nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl siekiama jį sulaikyti ir jam uždėti antrankius. 3.5.

Cituojant nuteistojo G. L., taip pat liudytojų R. Å ., B. M., R. D., Z. R. Å ., K. L. ir A. L. parodymus, teigiama, kad nei vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad apeliantas prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus bÅ«tų panaudojęs fizinį smurtÄ ar grasinęs tuoj pat jį panaudoti. Apie aktyvų nuteistojo prieÅ¡inimÄ si, fizinio smurto panaudojimÄ teismas sprendė remdamasis vien policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina tyčinio fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, nebuvo sukeltas fizinis skausmas, jis nesikreipė į medikus, taigi nejautė grėsmės sveikatai. Civilinis ieÅ¡kinys taip pat nepareikÅ¡tas. 3.6. Apeliantų vertinimu, pareigÅ«no tarnybinės uniformos kepurės numuÅ¡imas iÅ¡sprÅ«dus laikomai įtemptai nuteistojo rankai nelaikytinas pasiprieÅ¡inimu smurtu, jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios sužaloti pareigÅ«nÄ ar sukelti jam fizinį skausmÄ . Antrasis fizinis poveikis pasireiÅ¡kė tada, kai G. L. savo aktyviais veiksmais sukdamasis pataikė D.

R. į krÅ«tinę ir jis nuo smÅ«gio atbulomis nukrito į krÅ«mus, laikydamas nuteistÄ jį. Pats nuteistasis dėl Å¡io epizodo paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai buvo įsirėmę jam į rankas, jis neiÅ¡laikė jų svorio ir todėl jie visi sugriuvo į krÅ«mus, pareigÅ«nui nesudavė. Liudytojas R. Å . paaiÅ¡kino, kad G. L. staigiu judesiu sukosi ir metėsi, tuomet vienas pareigÅ«nas įkrito į gyvatvorės krÅ«mus. Policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai identiÅ¡ki, vertintini kaip visiÅ¡kai neobjektyvÅ«s, kadangi liudytojas A.

B. nurodė, kad jis nematė, kaip D. R. buvo numuÅ¡ta kepurė, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar jis matė antrÄ jį epizodÄ , kadangi vienu atveju nurodė, kad D. R. buvo pastumtas petimi, kitu atveju – ranka. Be to, nors abu pareigÅ«nai nurodė, kad tai jiems iÅ¡skirtinis įvykis, tačiau jų parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, nei vienas negalėjo aiÅ¡kiai nupasakoti fizinės jėgos panaudojimo aplinkybių. Nukentėjusysis negalėjo tiksliai pasakyti, ar, kaip iÅ¡ pradžių teigė, jam trenkė į krÅ«tinę kumščiu, ar, kaip jau nurodė po to, stÅ«mė petimi.

Taip pat nei nukentėjusysis, nei liudytojas A. B. negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyti, ar D. R. į krÅ«mus įkrito vienas. 3.7. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, ir dėl to nustojo galioti ankstesnis 2018 m. sausio 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinus skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , turi bÅ«ti paliktas galioti minėtas ankstesnysis nuosprendis, kuriuo G. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 227 straipsnio 2 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal laidavimÄ .

4. Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas skundÄ palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

8. Ginčo dėl to, ar G. L. pagrįstai inkriminuota BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, dėl kurios jis Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nėra. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas BK 286 straipsnyje numatytos veikos įrodytumas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme tiesiogiai iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino G. L. kaltu padarius BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

9. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å io straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas, todėl jame nurodyti du alternatyvÅ«s veikos padarymo bÅ«dai – fizinio smurto panaudojimas, kuris teismų praktikoje apibÅ«dinamas kaip bet koks aktyvus neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ .

10. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad už teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta ir administracinė atsakomybė. Å ios nurodytos veikos yra panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į tÄ pačiÄ vertybę – vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklÄ , tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu, taigi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, vertinant asmens veiksmus, bÅ«tina iÅ¡spręsti administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo konkrečioje situacijoje klausimÄ .

Neabejotinai baudžiamosios atsakomybės taikymas asmeniui yra ,,ultima ratio“ (kraÅ¡tutinė priemonė) ir ji asmeniui kyla tada, kai jo veiksmų pobÅ«dis bei pavojingumas akivaizdžiai peržengia administracinių nusižengimų teisenos ribas (ANK 5 straipsnio 2 dalis). Gretinant ANK 506 straipsnio 4 dalies ir BK 286 straipsnio dispozicijose numatytus objektyviuosius požymius, akivaizdu, jog administracinės atsakomybės taikymo sritis peržengiama tuomet, kai asmuo pasiprieÅ¡ina statutinių pareigÅ«nų (be kita ko, policijos pareigÅ«nų) teisėtiems reikalavimams ir tokius veiksmus atlieka panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti.

11. Sprendžiant, ar asmuo gali bÅ«ti laikomas trukdžiusiu policijos pareigÅ«nams atlikti jų teisėtas tarnybines funkcijas, pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nų veiklos ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos policijos įstatymas. Nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu galiojančioje Å¡io teisės akto redakcijoje prievartos panaudojimo sÄ lygos reglamentuojamos 27 straipsnyje, kurio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog fizinė prievarta, be kita ko, gali bÅ«ti panaudojama tuo atveju, kai asmenys vengia vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus ar nurodymus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikant asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi), tačiau, kaip numatyta to paties straipsnio 1 ir 2 dalyse, pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti.

PareigÅ«nas naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes.

12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 28 d. į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai A. B. ir D. R. atvyko gavę praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) pirmininkas skundžiasi sodininku, kuris neblaivus elgiasi neadekvačiai, plÅ«stasi, niokoja turtÄ . Atvykus pareigÅ«nams, juos pasitikęs liudytojas R. Å . parodė ant žemės gulintį sulankstytÄ metalinį stulpÄ , kurį, kaip teigė, iÅ¡vertė kitas sodininkas. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, policijos pareigÅ«nams pasiteiravus G.

L. apie iÅ¡verstÄ stulpÄ , jis neigė tai padaręs. Paklaustas atsisakė prisistatyti ir nurodė kito asmens pavardę, kÄ patvirtina ir paties nuteistojo brolis liudytojas A. L., parodęs kad apeliantas pareigÅ«nams prisistatė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Kadangi net ir nurodęs asmens kodÄ , nuteistasis siekė pasiÅ¡alinti nuo policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, pastumdamas pareigÅ«no rankÄ bei pradėjo elgtis agresyviai, mosikuodamasis rankomis ir keikdamas pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais, asmeniui buvo nurodyta sėstis į tarnybinį automobilį ir palaukti, kol bus patikrinta jo asmens tapatybė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariami G. L. veiksmai neabejotinai pripažintini trukdymu policijos pareigūnams atliktų jų tarnybines funkcijas, siekiant nustatyti galimo administracinio nusižengimo aplinkybes.

13. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio, apibrėžiančio bendrÄ sias pareigÅ«nų teises, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, įtardamas, kad padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, turi teisę tikrinti asmenų dokumentus bei įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas asmenis, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiÅ«rai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio, dėl kurio buvo kreiptasi, aplinkybes, nustatyti G. L. tapatybę, jam atsisakius paklusti reikalavimams, nurodydami jam laukti prie tarnybinio automobilio, o vėliau jam nepaklusus reikalavimams, jį sulaikę, elgėsi savo tarnybinių funkcijų ribose bei veikė visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie G. L. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis įvykio dienÄ , tai yra 2018 m. liepos 28 d., prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, necenzÅ«riniais žodžiais vieÅ¡oje vietoje plÅ«do pranešėjÄ R.

Å ., ir dėl Å¡io nusižengimo padarymo G. L. savo kaltę pripažino. Duomenų, kad policijos pareigÅ«nai, duodami privalomus nurodymus G. L., neteisingai įvertino susidariusiÄ situacijÄ , nėra, todėl nuteistojo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip pasekmė paties nukentėjusiojo veiksmų, nepagrįstai imantis G. L. sulaikymo. G. L. policijos pareigÅ«nų nurodymai buvo pateikti aiÅ¡kiai ir suprantamai, pakartojant reikalavimÄ laukti prie tarnybinio automobilio, kol bus nustatyta jo asmens tapatybė, tačiau tokių reikalavimų jis nevykdė, be kita ko, plÅ«sdamas pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais.

14. G. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad jis, nevykdydamas aptartų reikalavimų, pareigÅ«nams bandant jį sulaikyti, nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ ir dėl to pastarasis jautė fizinį skausmÄ . Fizinio smurto panaudojimas grindžiamas tuo, kad G. L., bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo, ranka pastÅ«mė vyriausiÄ jį patrulį D. R., dėl ko pastarasis nukrito į Å¡alia augančius krÅ«mus ir pajuto fizinį skausmÄ . Be to, kaltinime nurodyta, kad nuteistasis deÅ¡ine ranka sudavė vyriausiajam patruliui D. R. per virÅ¡ugalvį, numesdamas tarnybinę kepurę.

15. Apeliaciniame skunde Å¡ie nuteistajam inkriminuoti veiksmai ginčijami, motyvuojant tuo, kad policijos pareigÅ«nų parodymai nenuoseklÅ«s ir viso baudžiamojo proceso metu kito. Tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad skunde dėstoma paties nuteistojo pozicija prieÅ¡taringa. Viena vertus, jis kvestionuoja policijos pareigÅ«nų parodymų nuoseklumÄ , kadangi liudytojas A. B. nurodė, kad jis nematė, kaip D. R. buvo numuÅ¡ta kepurė, taip pat kyla abejonių, ar jis matė antrÄ jį epizodÄ , kadangi vienu atveju nurodė, kad D.

R. buvo pastumtas petimi, kitu atveju – ranka. Tačiau, kita vertus, skunde teigiama, kad smÅ«gį ranka, kuomet buvo numesta pareigÅ«no kepurė, ir pastÅ«mimÄ , kuomet pastarasis nukrito, nuteistasis atliko prieÅ¡indamasis sulaikymui, tačiau ne siekdamas prieÅ¡ pareigÅ«nus panaudoti fizinį smurtÄ , taigi iÅ¡ esmės aptartus veiksmus pripažįsta, tačiau neigia tyčios BK 286 straipsnio prasme savo veiksmuose buvimÄ . Tokie nuteistojo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai ir suponuoja apelianto siekį tokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, esminės įrodomosios reikÅ¡mės neturi ir tai, kuria rankos dalimi, ar petimi, buvo atliktas nukentėjusiojo nustÅ«mimo veiksmas, po kurio pastarasis nukrito į krÅ«mus.

Vien tai, kad dėl praėjusio laiko tarpo policijos pareigÅ«nas liudytojas A. B. negalėjo tiksliai nurodyti kolegos pastÅ«mimo mechanizmo, juolab įvertinus sulaikymo situacijos staigumÄ , nesudaro pagrindo pastarojo parodymų vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų. Policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų nepaneigia ir liudytojų B. M., R. D., Z. R. Å ., K. L. ir A. L. parodymai. Liudytojos B. M., R. D. ir Z. R. Å . įvykį stebėjo tik periodiÅ¡kai, jame nedalyvavo. Liudytoja R. D. įvykio nuo pradžių nematė, jÄ pasikvietė kaimynė Z.

R. Å ., kuri pasakė, kad kaimynas pagalbos praÅ¡o. Jos nuėjusios pamatė G. L. jau gulintį ant žemės prie policijos maÅ¡inos, kai jam uždėjo antrankius ir pasodino į automobilį. Liudytoja Z. R. Å . parodė, kad kai ji pamatė G. L., jo rankos jau buvo užlaužtos ir jam buvo dedami antrankiai. Liudytoja B. M. parodė, kad važiuojant namo matė gulintį kniÅ«bščiÄ G. L., du policininkus, kurie keliais jį laikė ir jam dėjo antrankius. Kadangi smurto prieÅ¡ pareigÅ«nÄ faktas, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių aplinkybių, įvyko dar iki antrankių nuteistajam uždėjimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių liudytojų parodymai tik patvirtina G.

L. pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nų reikalavimams faktÄ , tačiau nepaneigia jo kaltės. Tuo tarpu liudytojai K. L. ir A. L. dėl Å¡eiminių ryÅ¡ių su nuteistuoju akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, juolab kad jie dalyvavo įvykyje ir, kaip nurodė policijos pareigÅ«nai, aktyviais veiksmais siekė nuteistÄ jį nuo policijos pareigÅ«nų nutempti, aktyviai klausinėjo apie asmens sulaikymÄ , reiÅ¡kė savo nuomonę apie susiklosčiusiÄ situacijÄ , tad jų parodymai pirmosios instancijos teismo visiÅ¡kai pagrįstai įvertinti kritiÅ¡kai.

16. Susipažinus su visais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir išanalizavo skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, pagrindo sutikti su minėtais skundo argumentais dėl policijos pareigūnų dėstomų aplinkybių nenuoseklumo, nėra. Byloje esančiuose policijos pareigūnų A. B. ir D. R. tarnybiniuose pranešimuose, kurie surašyti iš karto po įvykio 2018 m. liepos 28 d., nurodoma, kad G. L. dešine ranka sudavė D.

R. į galvos sritį ir dėl to nukrito jo tarnybinės uniformos kepurė, po to jį pastÅ«mė į krÅ«mus, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ . Nors apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Å¡ie tarnybiniai praneÅ¡imai yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki, kas galimai kelia abejonių jų objektyvumu tuo aspektu, kiek jie atspindi kiekvieno iÅ¡ įvykyje dalyvavusių pareigÅ«nų asmeninę įvykių versijÄ , tačiau vien tai nesudaro pagrindo nukentėjusiojo bei liudytojo A. B. paaiÅ¡kinimų vertinti iÅ¡ esmės kritiÅ¡kai.

A. B. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog jis su kolega abu dalyvavo įvykyje, viename ekipaže, todėl ir pateikė iš esmės analogiškus tarnybinius pranešimus. Jie buvo apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Tiek nukentėjusiojo, tiek A. B. parodymai dėl esminių G. L. veiksmams kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių išliko nepakitę, jie sutampa ir gretinami tarpusavyje. Nukentėjusysis D. R. nurodė, kad jam su kolega A. B. bandant sulaikyti G.

L., pastarasis deÅ¡inės rankos smÅ«giu per virÅ¡ugalvį numetė jo tarnybinę kepurę. Nors liudytojas A. B. nurodė Å¡io smÅ«gio nematęs, kadangi buvo nuleidęs galvÄ , tačiau jis paaiÅ¡kino matęs krentančiÄ kepurę. Atsižvelgiant į situacijos pobÅ«dį, greitÄ veiksmų eigÄ , vien dėl to, kad A. B. nurodė tiesiogiai nematęs nuteistojo atlikto veiksmo, po kurio nukrito D. R. kepurė, tačiau preziumavo, kad tai įvyko bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų aktyviai siekiant iÅ¡vengti sulaikymo, tai Å¡ios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nepaneigia.

JÄ patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. Å ., kuris nurodė matęs, kaip G. L. muistėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti, nukrito policijos pareigÅ«no kepurė. Kartu pažymėtina, kad D. R. nenurodė, kad dėl to, jog buvo smÅ«giu numesta jo kepurė, jis pajautė fizinį skausmÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens veiksmai, kuriais jis inicijuoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , kėsindamasis jam suduoti smÅ«gį į itin pavojingÄ sveikatai ar net gyvybei sritį – galvÄ , tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių fizinio skausmo arba sveikatos sutrikdymo yra iÅ¡vengta, patenka į BK 286 straipsnio sudėtį.

BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtÄ (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigÅ«nui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus.

17. Be to, jau atlikęs šį veiksmÄ , nuteistasis, toliau aktyviais veiksmais prieÅ¡indamasis sulaikymui, nustÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis nukrito į krÅ«mus ir pajuto fizinį skausmÄ . Pažymėtina, kad aplinkybė, ar asmuo juto fizinį skausmÄ , subjektyvi. Ji, be kita ko, nustatoma atsižvelgiant tiek į asmens, patyrusio fizinį smurtÄ , nurodytas aplinkybes, tiek ir į objektyvų aplinkinių situacijos vertinimÄ . Nukentėjusysis nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad jis dėl nuteistojo veiksmų jį pastÅ«mus ir nukritus į krÅ«mus jautė fizinį skausmÄ .

Pagrindo netikėti Å¡io pareigÅ«no parodymais nėra. Duomenų, kad pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai, kurie iki Å¡iol nepažinojo nuteistojo, siektų jį apkalbėti dėl tam tikrų savanaudiÅ¡kų paskatų nėra, juolab kad ir civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog asmeniui siekiant iÅ¡vengti sulaikymo, kurį inicijuoja net du kovinių imtynių veiksmus gebantys pritaikyti pareigÅ«nai, vienÄ iÅ¡ jų nustÅ«mus pakankama jėga, kad Å¡is nukristų, tokie veiksmai neatitinka pasyvaus pasiprieÅ¡inimo sÄ vokos ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ savo tarnybines pareigas einantį asmenį.

Tokių nuteistojo veiksmų intensyvus pobÅ«dis ir panaudota jėga asmeniui nustumti neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo teiginiui, kad jis juto fizinį skausmÄ . Ta aplinkybė, kad nukentėjęs pareigÅ«nas tęsė savo pareigų vykdymÄ , nepaneigia, kad jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nes jis pareigų vykdyti nebÅ«tų galėjęs tik tuo atveju, jei bÅ«tų buvę padaryti rimti sveikatos sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog BK 286 straipsnio objektyvusis sudėties požymis – fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ tarnybines pareigas einantį asmenį Å¡ioje byloje nustatytas pagrįstai ir įrodytas, o aptariami veiksmai pagal jų pobÅ«dį ir intensyvumÄ peržengia administracinei atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį.

18. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo veiksmai nagrinėjamo įvykio metu tebuvo spontaniÅ¡ka reakcija į susiklosčiusiÄ situacijÄ , taigi tiesioginės tyčios, kuri bÅ«tina BK 286 straipsnyje numatytai veikai kvalifikuoti, jis neturėjo, tačiau pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais nėra. G. L. intensyviai besiprieÅ¡indamas policijos pareigÅ«nų veiksmams, kai Å¡ie bandė jį įsodinti į tarnybinį automobilį, pavojingai mosavo rankomis, muistėsi, stangino rankas, dėl ko policijos pareigÅ«nai, kitomis priemonėmis negalėdami įvykdyti asmens sulaikymo, panaudojo kovinių imtynių veiksmus, antrankius ir elektros impulsinį prietaisÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu bÅ«du nuteistasis veikė tyčia, nes suprato, kad tokiais veiksmais gali sužaloti asmenis, kurie buvo greta jo įsodindami jį į tarnybinį automobilį, tačiau, bet kokiomis priemonėmis siekdamas savo tikslo nebÅ«ti sulaikytam, tokiu savo elgesiu sudarė situacijÄ , kurioje vienam iÅ¡ jį bandžiusių sulaikyti policijos pareigÅ«nų buvo sukeltas fizinis skausmas, taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jis pagal BK 286 straipsnį teisės taikymo aspektu nuteistas pagrįstai ir, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, toks situacijos teisinis vertinimas neprieÅ¡tarauja kasacinei praktikai tokio pobÅ«džio bylose, kuriose pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui panaudojant fizinį smurtÄ vertinamas kaip atitinkantis BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

19. Apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas iÅ¡teisinus G. L. pagal BK 286 straipsnį, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Konstatavus, kad G. L. skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojon atsakomybėn už BK 286 straipsnyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymÄ patrauktas ir nuteistas pagrįstai, ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė laikotarpiu, kuriuo jam buvo taikomas laidavimas pagal ankstesnį minėtÄ nuosprendį, todėl nagrinėjamoje byloje pagrįstai spręstas jo atsakomybės tiek už BK 286 straipsnyje, tiek ir už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ klausimas. Pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), G.

L. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ taikytÄ laidavimÄ nėra.

20. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas nuteistajam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį paskirtų bausmių bendrinimo ir BK 66 straipsnio taikymo klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstÄ nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, pastebėjęs klaidÄ pirmosios instancijos teismo priimtame procesiniame sprendime, privalo jÄ iÅ¡taisyti. 20.1. G. L. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas paskyrė 100 MGL dydžio baudÄ . Nurodydamas paskirtos baudos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , teismas pagrįstai vadovavosi baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu (kuris prilyginamas baudžiamajame įstatyme vartojamai minimalaus gyvenimo lygio sÄ vokai), galiojusiu veikos padarymo metu, tai yra 37,66 Eur ir teisingai nustatė, kad nuteistajam už Å¡ios veikos padarymÄ paskirta 3766 Eur dydžio bauda (100 MGL x 37,66 Eur).

Pagal BK 286 straipsnį nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta 50 MGL dydžio bauda. Apskaičiuojant baudos dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat buvo pagrįstai taikytas MGL dydis, galiojęs aptariamos veikos padarymo metu, tai yra 50 Eur. Tačiau, vadovaujantis BK 63 straipsniu, teismui nusprendus Å¡ias G. L. paskirtas bausmes bendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė – bauda, jÄ iÅ¡reiÅ¡kiant piniginiais mato vienetais, apskaičiuota vertinant, kad 1 MGL atitinka 50 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas apskaičiavimo bÅ«das nepagrįstai sunkina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi, kaip minėta, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį jam paskiriant baudÄ , jos dydis pinigais buvo nustatomas pagal tuo metu galiojusį MGL dydį, kuris atitiko ne 50 Eur, o 37,66 Eur. Kadangi tokios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo klaidos iÅ¡taisymas nuteistojo teisinės padėties nesunkina, o, prieÅ¡ingai, jÄ lengvina, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam skirtinos galutinės subendrintos bausmės, jÄ iÅ¡reiÅ¡kiant pinigais, keistina. 20.2.

BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai bausmės bendrinamos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedama dalis Å¡velnesnių. Taigi Å¡iuo atveju, įvertinus G. L. pagal BK 286 straipsnį ir 227 straipsnio 2 dalį paskirtų baudų dydį, matyti, jog už nusikalstamos veikos – papirkimo padarymÄ jam paskirta bausmė yra griežtesnė. Pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklių, nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad paskiriant nuteistajam subendrintÄ bausmę prie 100 MGL dydžio baudos, paskirtos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, buvo pridėta dalis, tai yra 10 MGL baudos, paskirtos pagal BK 286 straipsnį.

Kadangi aptariamų veikų padarymo metu, kaip jau minėta anksčiau, MGL dydžiai buvo skirtingi, todėl galutinės subendrintos bausmės piniginė išraiška nustatytina prie 3 766 Eur (100 MGL x 37,66 Eur) pridedant 500 Eur (10 MGL x 50 Eur) ir konstatuotina, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 110 MGL bauda atitinka 4 266 Eur. 20.3. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis G. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 28 d. 13.20 val. iki 2018 m. liepos 30 d. 13 val.

Pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs nuteistojo sulaikymo laikotarpį – dvi paras, taip pat vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu pagrįstai sprendęs, jog viena laikinojo sulaikymo para prilyginama 2 MGL baudai, neteisingai apskaičiavo į paskirtÄ bausmę įskaitytinÄ laikinojo sulaikymo laikÄ , kadangi vietoje 4 MGL (kas atitinka dvi paras) įskaitė tik 2 MGL. Kadangi Å¡ios klaidos iÅ¡taisymas nuteistojo teisinės padėties nesunkina, patikslintina ir Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis, nurodant, jog vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G.

L. paskirtÄ bausmę įskaitomas jo laikinojo sulaikymo laikas – dvi paros, kurios atitinka 4 MGL, tai yra 200 Eur, dydžio baudÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r ė : atmesti nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundÄ , tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti: patikslinti, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G.

L. pagal BK 286 straipsnį ir 227 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus jas iÅ¡ dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – 110 MGL atitinka 4 266 Eur (keturių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) dydžio baudÄ . Patikslinti, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas G. L. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. liepos 28 d. 13.20 val. iki 2018 m. liepos 30 d. 13 val. (2 paros), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant 2 MGL baudai, tai yra iÅ¡ viso 4 MGL, ir laikyti, kad G.

L. paskirta 4 066 Eur (keturių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) dydžio bauda. KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis