d67a4f54-ca8c-4fcb-817c-2a81ff0cee65 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. 1I-1496-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04113-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) 10 000 Eur žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad žalÄ patyrė kalėdamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo kalinamas pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimus.

Dėl per mažo ploto kameroje trūko vietos judėti. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. vasario mėn. pareiškėjas dalyvavo kultūrinio bei meninio ugdymo programoje. Programos metu buvo intensyviai dirbami medžio apdirbimo ir kiti darbai. Darbai vyko vienoje rakinamoje patalpoje, kurios plotas apie 20 kv. m. Patalpa buvo apstatyta įvairiomis medžio apdirbimo staklėmis, kitu inventoriumi, darbui reikalingomis medžiagomis, jau pagaminta produkcija. Kartu su pareiškėju patalpoje nuolat dirbo 6 asmenys, todėl trūko vietos judėti.

Å ioje patalpoje buvo atviras sanitarinis mazgas. Juo reikėjo naudotis 5 žmonių akivaizdoje. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo laikomas kameroje Nr. 68 kartu su kitu nuteistuoju. Å ioje kameroje sanitarinis mazgas nuo gyvenamojo ploto buvo atskirtas tik 1,5 m. aukščio sienele, todėl buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pasinaudoti sanitariniu mazgu. PareiÅ¡kėjas buvo stebimas ne tik kartu su juo vienoje kameroje kalinčio kito asmens, tačiau ir LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų.

Pažymi, kad analogiÅ¡kai buvo pažeidžiamas privatumas ir naudojantis duÅ¡u, kadangi įėjimo į duÅ¡Ä duryse yra įrengtas stebėjimo langelis, per kurį stebimi besiprausiantys duÅ¡e asmenys. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinę skriaudÄ , pažeminimÄ , gėdos jausmÄ . Patirtus nepatogumus prašė atlyginti priteisiant žalos atlyginimÄ . Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Pateikė duomenis apie gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei nurodė, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K, visÄ ginčo laikotarpį gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ , yra nepagrįsti, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė, kaip 1,5 m aukščio. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose nėra galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Nurodo, kad siekiant vykdyti įkalinimo įstaigoje kalinčių asmenų kontrolę, pareigÅ«nai nuolat stebi nuteistuosius per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes. Stebėjimo akučių įrengimas reglamentuojamas teisės aktais. Gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus arba įrengtÄ ventiliacijos sistemÄ . PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, turėjo galimybę dalyvauti socialinės reabilacijos programose. Ä®statymuose nėra numatyta, kiek laiko per dienÄ reabilitacijos turi bÅ«ti skiriamos.

Pažymi, kad tokios programos yra pagrįstos savanoriÅ¡kumo principu. PareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos kuo daugiau laiko praleisti už kameros ribų. PareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 10 d. buvo informuotas apie laisvÄ darbo vietÄ Ä¯monėje „MÅ«sų amatai“, tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ buvo atsisakyta leisti pareiÅ¡kėjui dirbti įmonėje. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į administracijÄ buvo kreipęsis tik dėl jo įdarbinimo. Kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, visuomenės sveikatos saugos kontrolė nebuvo atlikta.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. vasario mėn., jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017 ir kt.).

Dėl sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino taikymo atkreiptinas dėmesys į EŽTT jurisprudencijÄ , kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje B. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo nurodomus nepatogumus, kad jis kalinamas galimai teisės aktų nuostatoms neatitinkančiomis sÄ lygomis, varžomos kitos jo teisės, ir dėl to patiriama neturtinė žala.

Taigi pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtÄ neturtinę žalÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu 2014–2019 m., tačiau skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. dėl dalies laikotarpio praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui. Pažymėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-858/2015). PareiÅ¡kėjas nėra pateikęs jokių argumentų, įrodymų, pagrindžiančių priežastis, sutrukdžiusias į teismÄ dėl savo teisių pažeidimo kreiptis per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 9 d. (skundo teismui iÅ¡siuntimo data), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. (trejų metų laikotarpis).

Ä®vertinus tai, ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už minėtÄ laikotarpį, todėl pareiÅ¡kėjas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio d. 8 neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad į sanitarinį mazgÄ ir kitus baldus, skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr. pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį Nr. A-1511-525/2017 ir kt.).

Ä®vertinus atsakovės atstovo atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos pagal nacionalinę teisę ir jam teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu nenustatytas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų faktas nei nacionalinės teisės, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme.

Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje įtvirtintas 3,6 kv. m. ploto reikalavimas numatytas tardymo izoliatoriaus ir areštinės gyvenamosiose kamerose. Taigi, ši teisės nuostata reglamentuoja minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, o ne kitų patalpų, kuriose nuteistieji dirba, leidžia laisvalaikį ar pan.

PareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. vasario mėn., dalyvaudamas kultÅ«rinio bei meninio ugdymo programoje, kiekvienÄ dienÄ intensyviai dirbo medžio darbus 20 kv. m. patalpoje kartu su dar penkiais asmenimis, tačiau atsakovės atstovas į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leista dirbti įmonėje „MÅ«sų amatai“. Kitų įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (kiekvienÄ dienÄ nuo 8.30 val. iki 17.00 val.) intensyviai dirbo į bylÄ nėra pateikęs nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas.

Kita vertus, kaip nurodė atsakovės atstovas, visos reabilitacijos programos yra pagrįstos savanoriškumo principu, todėl asmuo, dalyvaudamas atitinkamose programose, turi teisę pats nuspręsti dėl jų tęstinumo, atitinkamai ir tuo atveju, jei dalyvavimas programose sukelia tam tikrus nepatogumus. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo Ginčo laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kaip nurodė atsakovės atstovas, ginčo laikotarpiu gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios visiÅ¡kai uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 437 paras buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir kuriose buvo įrengtos užuolaidos. Vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidė nustatytų reikalavimų, įtvirtintų Taisyklių 14.5 papunktyje, tačiau toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Ä®rengtos užuolaidos nepaneigia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina pareiÅ¡kėjo privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Ypač įvertinus aplinkybę, kad suimtieji ir nuteistieji nuolat stebimi pro duryse įrengtÄ stebėjimo akutę ar langelį. Tai, be kita ko, patvirtino ir Vilniaus PN savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Å iuo aspektu papildomai pažymėtina, kad EŽTT taip pat ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du asmens teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad, nors sanitarinio mazgo įrengimas nurodytu laikotarpiu nepažeidė nacionalinės teisės reikalavimų, tačiau pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nurodytais ginčo laikotarpiais, kai jis buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir buvo įrengtos užuolaidos, buvo pažeista. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K, viso 437 paras neužtikrinę pareiÅ¡kėjo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ .

Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u Nors teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, tačiau EŽTT jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo (žr. pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pateiktas aiÅ¡kinimas, kad privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas vertinama kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. pvz. 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas pats savaime nelaikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, tačiau Å¡i aplinkybė vertinama kaip neužtikrinanti visiÅ¡ko asmens privatumo (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu, kuomet pareiÅ¡kėjas atliko bausmę LukiÅ¡kių TI-K, jam nebuvo užtikrintas visiÅ¡kas privatumas naudojantis duÅ¡u. Dėl neturtinės žalos dydžio Atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , įskaitant pažeidimų pobÅ«dį ir jų trukmę, pripažintina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kadangi privatumo neužtikrinimo sanitariniais įrenginiais pažeidimai truko pakankamai ilgÄ laikÄ , todėl neabejotinai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Nors byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinus pareiÅ¡kėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sÄ lygų, padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui nurodytus neigiamus iÅ¡gyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų ir pareiÅ¡kėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.

Byloje nustatyti pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar mažareikÅ¡miai, sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiÅ¡kėjo teisei apginti, todėl patirta neturtinė žala pareiÅ¡kėjui atlyginama pinigais. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, bet ir į tai, kad dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje vienas.

Todėl, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mÄ stÄ bei jų trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistini 750 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 750 Eur (septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė