2026-03-10 Nr. AB-5072-3-64-3-00241-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-54-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00241-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo E. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymą Nr. 2S-748; Tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Šiaulių kalėjimas, Kalėjimas) 2024 m. sausio 22 d. atsakymą Nr. SN-24-52; Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. 2S-765; Šiaulių kalėjimo 2024 m. vasario 1 d. atsakymą Nr. SN-24-91; Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. 2S-773; Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. 2S-770; Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymą Nr. 2S-747; Tarnybos 2024 m. kovo 7 d. raštą Nr. 2S-1002; Šiaulių kalėjimo 2024 m. kovo 13 d. atsakymo Nr. SN-24-192 dalį; Tarnybos 2024 m. kovo 13 d. atsakymo Nr. 2S-1121 dalį; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Iš pareiškėjo 2023 m. gruodžio 22 d. rytinio patikrinimo metu Kalėjimo pareigūnai konfiskavo liemenę ir druską, kuri buvo įdėta į liemenės kišenes. Pareiškėjas bausmę atlieka paprastojoje grupėje ir teisės aktai nedraudžia jam turėti nei druskos, nei liemenės, todėl šie daiktai nepagrįstai konfiskuoti. Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakyme Nr. 2S-748 nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nurodytus daiktus naudoja kaip sporto inventorių, todėl šis atsakymas naikintinas. Taip pat naikintinas kaip nepagrįstas Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. atsakymas Nr. SN-24-52, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėjui jam priklausančią liemenę ir druską. Negalėdamas naudotis savo daiktais pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. kovo 15 d. patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 25 Eur (Reikalavimas Nr. 1).

2.2. Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymu Nr. 2S-765 nepagrįstai atmestas pareiškėjo skundas dėl nesudarytos galimybės naudotis ribota interneto prieiga (toliau – ir RIP) ir užimtumo užtikrinimo nors vieną valandą per dieną. Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. kovo 15 d. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti RIP, jis negalėjo tinkamai pasiruošti administracinių bylų nagrinėjimui, todėl patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 100 Eur. Pareiškėjui taip pat pavienėmis dienomis nebuvo užtikrintas užimtumas, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 300 Eur (Reikalavimas Nr. 2).

2.3. Kalėjimo administracija nepagrįstai atsisako siųsti teismui elektroninio ryšio priemonėmis pareiškėjo pateiktus dokumentus. Tarnyba 2024 m. vasario 26 d. atsakyme Nr. 2S-773 nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turi sumokėti už dokumentų skaitmenizavimą. Pareiškėjas dokumentų skaitmenizuoti neprašo, jis turi teisę siųsti laiškus elektroninio ryšio priemonėmis, o pateikti išsiuntimui skaitmenizuotų dokumentų neturi galimybės, kadangi Kalėjimo administracija nesuteikia jam (pareiškėjui) interneto prieigos. Dėl šių pažeidimų pareiškėjui yra apsunkinama galimybė efektyviai naudotis teise į teisminę gynyba, todėl jis nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. kovo 15 d. patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 450 Eur (Reikalavimas Nr. 3).

2.4. Pareiškėjui nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. sausio 22 d. nebuvo sudaroma galimybė apsikirpti, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 100 Eur (Reikalavimas Nr. 4).

2.5. Resocializacijos skyriaus specialistė atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. teiktą prašymą. Tarnyba 2024 m. vasario 24 d. atsakymu Nr. 2S-859 pripažino pareiškėjo skundą dėl Resocializacijos skyriaus specialistės veiksmų iš dalies pagrįstu. Dėl neteisėtų Resocializacijos skyriaus specialistės veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 20 Eur (Reikalavimas Nr. 5).

2.6. Pareiškėjas 2024 m. sausio 16 d. kreipėsi į Kalėjimą su prašymu išsiųsti pareiškėjo prašymą į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos. Resocializacijos skyriaus specialistė priėmė pareiškėjo prašymą, tačiau nurodė, jog pareiškėjo prašymas netenkinamas. Tarnyba 2024 m. vasario 26 d. atsakyme Nr. 2S-770 nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl nurodytų Resocializacijos skyriaus specialistės veiksmų yra nepagrįstas. Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymas Nr. 2S-770 naikintinas ir priteistina pareiškėjui 20 Eur neturtinei žalai atlyginti (Reikalavimas Nr. 6).

2.7. Nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. kovo 15 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 90; buvo sudarytos pareiškėjo orumą žeminančios sąlygos, kadangi iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 440 Eur (Reikalavimas Nr. 7).

2.8. Naktį iš 2023 m. gruodžio 24 d. į 2023 m. gruodžio 25 d. dėl triukšmo buvo sutrikdytas pareiškėjo miegas. Tarnyba 2024 m. vasario 23 d. atsakyme Nr. 2S-747 nepagrįstai nurodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių užtikrinti dienotvarkėje nustatytą miegą, todėl šis atsakymas naikintinas (Reikalavimas Nr. 8).

2.9. Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. kovo 15 d. Kalėjime nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos, tvarka, švara dušuose, dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 500 Eur (Reikalavimas Nr. 9-1).

2.10. Pareiškėjui 2023 m. gruodžio 14 d. nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 50 Eur (Reikalavimas Nr. 9-2).

2.11. Kalėjimas 2024 m. vasario 13 d. neregistravo pareiškėjo prašymo dėl dokumentų kopijų darymo ir grąžino šį prašymą pareiškėjui. Tarnyba 2024 m. kovo 7 d. atsakymu Nr. 2S-1003 tokius Kalėjimo veiksmus pripažino neteisėtais. Dėl nurodyto pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 20 Eur (Reikalavimas Nr. 10).

2.12. 2024 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 90, kurioje kali pareiškėjas, jam nesant buvo atlikta krata, apie kurią jis nebuvo informuotas, kurios metu buvo paimtas pareiškėjui priklausantis televizorius ir USB laikmena. Krata atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką ir procedūras, be teisėto pagrindo paimti pareiškėjo daiktai, apie kurių paėmimą pareiškėjas nebuvo informuotas ir kurie jam grąžinti tik po savaitės. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 70 Eur (Reikalavimas Nr. 11).

2.13. Turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas Tarnybos 2024 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 2S-1002, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Kalėjimo neteisėtų veiksmų neteikiant pareiškėjui sprendimo, kurio pagrindu jis buvo perkeltas iš kameros Nr. 90 į kamerą Nr. 2. Pareiškėjas turi teisę prašyti ir gauti sprendimą, kuris susijęs su jo teisėmis, todėl Tarnyba įpareigotina pateikti pareiškėjui minėtą sprendimą (Reikalavimas Nr. 12).

2.14. Kalėjimas vilkina pareiškėjo prašymų nagrinėjimą, t. y. pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. prašymas padaryti tapatybės kortelės kopiją ir išsiųsti ją kartu su kitais dokumentais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo įvykdytas tik 2024 m. kovo 8 d., dėl tokio nepagrįsto vilkinimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri įvertintina 35 Eur (Reikalavimas Nr. 13).

2.15. Naikintina Tarnybos 2024 m. kovo 13 d. atsakymo Nr. SN-24-192 dalis, susijusi su neteisingos informacijos pateikimu apie pareiškėjo turimą televizorių, nes ji nepagrįsta. Ši neteisinga informacija sutrukdė pareiškėjui tinkamai ginti savo teises administracinėje byloje, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kuri įvertintina 50 Eur. Taip pat naikintina Tarnybos 2024 m. kovo 13 d. atsakymo Nr. SN-24-192 dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas vesti jį žiūrėti televizorių, bei Tarnybos 2024 m. kovo 13 d. atsakymas Nr. 2S-1121, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas. Nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 27 d. pareiškėjui nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė žiūrėti televizorių, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kuri įvertintina 60 Eur(Reikalavimas Nr. 14).

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Šiaulių kalėjimo viršininko ir Tarnybos pateikti sprendimai buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs.

4.2. Gyvenamojoje kameroje Nr. 90 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis. Iš nuotraukų matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, nėra jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kamerų plotai pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus „neturi užsistovėti“. Visos Kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiuoju paros periodu. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 90 išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė). Ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant, siekiant pagerinti vėdinimą, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį – vėl sumontuojami. Teikiama pagalba sandarinant langus žiemą. Pareiškėjas bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą.

4.3. Pareiškėjo liemenės fotonuotraukos patvirtina, kad liemenė yra savadarbė. Iš nuotraukų matyti, kad yra prisiūta daug džinsinės medžiagos, įvairiausių kišenių, į kurias būtų įmanoma sudėti daiktus, šiuo atveju, iš pateikiamų nuotraukų aiškiai matyti, kad prisiūtose kišenėse yra pridėta nemažai druskos. Bendrosios kratos metu 2023 m. gruodžio 22 d. gyvenamojoje kameroje, kurioje kalėjo pareiškėjas buvo rasta ir paimta liemenė su įmontuotais druskos paketais, kuri buvo naudojama kaip sportinis inventorius. Pareiškėjo teiginys, kad „liemenė nėra skirta sportui, o druska yra maisto produktas“, yra nepagrįstas. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl jam buvo taikomas Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – ir Taisyklės) 43 punkto reikalavimas, kuriame nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.10, 42.4.11 ir 42.5 punktuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Taisyklėse nenumatyta jokių išimčių, kad nuteistasis gali turėti ir įsigyti sportinį inventorių. Taisyklėse taip pat nenumatyta ir teisė Tarnybos direktoriui ar Kalėjimo viršininkui išimties tvarka leisti gyvenamojoje kameroje turėti sportinį inventorių ar kitus Taisyklėse nenumatytus daiktus. Pareiškėjo prašymų nagrinėjimo metu pasvėrus ir patikrinus minėtos sportinės liemenės su įmontuotais druskos paketais svorį buvo nustatyta, kad ji sveria 24 kg. Taisyklių 51 punktas numato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, išskyrus atliekantiems arešto bausmę ar bausmę atliekantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietose, leidžiamų turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 30 kg. Pareiškėjas, teikdamas prašymus grąžinti druską, nepateikė jokių dokumentų (čekių), patvirtinančių tokio kiekio druskos įsigijimą.

4.4. Atsakovas jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjo skunde nėra nurodytas tiesioginis ryšys dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodomų pažeidimų būtų pakenkta jo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti atmestas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. V. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-477-556/2023), įvertinęs teismui pateiktas liemenės nuotraukas, priėjo prie išvados, kad iš pareiškėjo kratos metu paimta liemenė (su druska) yra savadarbis svarmuo ir nėra įtraukta į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų aktų pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais; nekonstatavus atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo atmestas ir prašymas priteisti 25 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas iš 2024 m. sausio 19 d. Suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi riboto interneto prieiga grafiko nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 26 d. (Nr. RV-24-387) nustatė, kad pareiškėjui buvo numatytas laikas 2024 m. sausio 24 d. naudotis RIP (pareiškėjui grafike suteiktas eilės numeris 8). Teismas, įvertinęs Tarnybos Šiaulių kalėjimo darbuotojų pateiktus pranešimus, kitais pateiktais įrodymais dėl galimybės naudotis RIP ir užimtumo organizavimo priemonių, darė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymo Nr. 2S-765 pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais; nekonstatavus atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo atmestas ir prašymas priteisti 25 Eur bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, įvertinęs Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymo Nr. 2S-773 turinį, darė išvadą, kad atsakyme buvo išsamiai išnagrinėtos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teikiamų dokumentų skaitmenizavimu (pvz., buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų bendra skaitmeninės versijos apimtis sudarė 50MG, jog tokios apimties dokumento neįmanoma išsiųsti elektroniniu paštu). Teismas, vadovaudamasis BVK 41 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, kad laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji, Dokumentų kopijų parengimo Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-519, nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. vasario 26 d. atsakyme Nr. 2S-773 buvo įvertina, ar pareiškėjas turi galimybę sumokėti už paslaugas, sprendė, kad Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymas Nr. 2S-773 yra teisėtas ir pagrįstas; nekonstatavus atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo atmestas ir prašymas priteisti 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas, įvertinęs Tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo turinį, Šiaulių kalėjimo kirpėjo paslaugų suteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems grafikus nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio, nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, kad jam nebuvo sudaroma galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, ir dėl to atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Resocializacijos skyriaus specialistė nepriėmė pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. teikto prašymo, teismas sutiko su Tarnybos 2024 m. vasario 24 d. atsakyme išsakyta pozicija dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent dėl šio mažareikšmio pažeidimo (prašymo neužregistravimo) patyrė neturtinę žalą, ir dėl to atmetė reikalavimą dėl 20 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

11. Vertindamas Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymo Nr. 2S-770 teisėtumą, teismas pažymėjo, kad šis atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas atlikus patikrinimą, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais; nekonstatavus atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo atmestas reikalavimas priteisti 20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas iš gyvenamosios patalpos Nr. 90 sanitarinio mazgo nuotraukos nustatė, kad sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa su durimis, todėl sprendė, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Teismas, nustatęs, kad sanitarinis mazgas buvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios kameros, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti patalpų per langus ar kad mechaninė ventiliacija neveikė, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nemalonaus kvapo; nekonstatavus atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti 440 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Vertindamas Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymo Nr. 2S-747 teisėtumą, teismas pažymėjo, kad šis atsakymas buvo pateiktas atlikus patikrinimą, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais.

14. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčui aktualiu laikotarpiu dušuose (dėl dušų galvučių) nustatė pažeidimus, t. y. pažeistas Lietuvis Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 34 punktas.

15. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl nesudarytos galimybės pareiškėjui 2023 m. gruodžio 14 d. pasinaudoti dušu, teismas pažymėjo, kad iš Tarnybos 2024 m. vasario 15 d. atsakymo Nr. 1S-1124 matyti, jog šią dieną pareiškėjas atsisakė naudotis dušu, ir nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeidimo, susijusio su atsisakymu tenkinti pareiškėjo 2024 m. vasario 7 d. prašymą dėl dokumentų kopijų padarymo, teismas pažymėjo, kad nors Tarnyba 2024 m. kovo 7 d. atsakyme Nr. 2S-1003 pripažino, kad padarytas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 30 punkto pažeidimas, sprendimas neatlikti kopijų iš esmės buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis (pareiškėjas neturėjo lėšų, negalėjo sumokėti už kopijų padarymą), todėl teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent dėl šio pažeidimo (prašymo neužregistravimo) patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 20 Eur.

17. Teismas, vadovaudamasis Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337, (toliau – ir Aprašas) 70 punktu, įvertinęs Tarnybos Šiaulių kalėjimo raštą, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2024 m. vasario 12 ir 23 d. prašymus, darė išvadą, kad Tarnybos Šiaulių kalėjimas atliko pareiškėjo elektros prietaiso kontrolinį patikrinimą vadovaudamasis Apraše numatyta tvarka, todėl netenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą kamerą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo dėl perkėlimo į kitą gyvenamąją patalpą pateikimo. Teismas taip pat akcentavo, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nenumato imperatyvių nuostatų, įpareigojančių laisvės atėmimo vietų įstaigas sprendimą dėl perkėlimo į kitą gyvenamąją patalpą (ne į kitą bausmės atlikimo vietą) įforminti sprendimu. Teismas sprendė, kad Tarnybos 2024 m. kovo 7 d. atsakymas Nr. 2S-1002 pareiškėjui buvo pateiktas atlikus patikrinimą, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais.

19. Teismas pripažino, kad nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. prašymą buvo pažeistas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 32 punkte numatytas terminas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo susijęs su gynėjo paskyrimu, kartu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą.

20. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su televizoriaus žiūrėjimu, teismas sprendė, kad dėl atliekamos patikros (televizoriaus neturėjimo) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų, tačiau dėl pareiškėjo nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei panaikinti Tarnybos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2024 m. kovo 13 d. atsakymą Nr. SN-24-192 ir priteisti pareiškėjui 60 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

21. Įvertinęs nustatytus pažeidimus (pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą, taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu dušuose (dėl dušų galvučių) buvo nustatyti pažeidimai, t. y. pažeistas higienos normos HN 134:2015 34 punktas), teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, tačiau šių išgyvenimų nevertino, kaip itin stiprių. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, kuri priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

III. 22. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas nepagrįstai pripažino pagrįstu Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymą Nr. 2S-748. Pareiškėjui jokie teisės aktai nedraudžia turėti nei liemenės, nei druskos, todėl šie daiktai nepagrįstai buvo konfiskuoti iš pareiškėjo.

23.2. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. 2S-773. Pareiškėjas skundėsi dėl to, kad Šiaulių kalėjimas atsisako siųsti pareiškėjo pateikiamus dokumentus elektroniniu paštu. Pareiškėjas neprašė skaitmenizuoti jo teikiamų dokumentų, o prašė juos išsiųsti. Jei dėl didelės apimties dokumentų negalima išsiųsti vienu kartu, jie gali būti išskaidomi ir siunčiami kelis kartus.

23.3. Grafikas neįrodo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis grafike nurodytu laiku.

23.4. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeidimo, padaryto Resocializacijos skyriaus specialistės veiksmais, atsisakius priimti pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. skundą.

23.5. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo teise pasinaudoti RIP ir užimtumo neužtikrinimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik Šiaulių kalėjimo pareigūnų paaiškinimais kaip vieninteliu įrodymų šaltiniu ir atsakovo netinkamai atlikto tyrimo išvadomis.

23.6. Teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su privatumo pažeidimu ir nemaloniu kvapu.

23.7. Teismas priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymą Nr. 2S-747, taip pat dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nesuteikus galimybės pareiškėjui nusiprausti po dušu 2023 m. gruodžio 14 d., neteisėto kratos atlikimo.

23.8. Teismo sprendimas neatlyginti neturtinės žalos dėl Kalėjimo atsisakymo daryti pareiškėjo prašomas dokumentų kopijas yra nepagrįstas.

23.9. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2024 m. kovo 7 d. atsakymą Nr. 2S-1002, nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas, atsisakydamas pateikti pareiškėjui sprendimą, kurio pagrindu jis buvo perkeltas į kitą kamerą, pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi pareigos vesti pareiškėją žiūrėti televizoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad yra sudaryti televizoriaus žiūrėjimo grafikai, tokia teisė turi būti užtikrinama. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį.

24. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

25. Tarnyba sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Tarnyba nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės bendro pobūdžio teiginiais, nepateikiant aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Bylos dalykas – atsakovo Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymo Nr. 2S-748; 2024 m. vasario 26 d. atsakymo Nr. 2S-765; 2024 m. vasario 26 d. atsakymo Nr. 2S-773, 2024 m. vasario 26 d. atsakymo Nr. 2S-770, 2024 m. vasario 23 d. atsakymo Nr. 2S-747, 2024 m. kovo 7 d. rašto Nr. 2S-1002, 2024 m. kovo 13 d. atsakymo Nr. 2S-1121, Tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. sausio 22 d. atsakymo Nr. SN-24-52; 2024 m. vasario 1 d. atsakymo Nr. SN-24-91, 2024 m. kovo 13 d. atsakymo Nr. SN-24-192 pagrįstumas ir teisėtumas; neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų laikymo sąlygų Kalėjime, nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. kovo 15 d., atlyginimo priteisimas pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

27. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo reikalavimus Nr. 9-1 ir Nr.13 ir priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo skundas atmestas, taip pat vertina, kad šis teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti visiškai patenkintas.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Reikalavimo Nr. 1 pagrįstumą, priėjo prie išvados, jog iš pareiškėjo kratos metu paimta liemenė (su druska) yra savadarbis svarmuo ir nėra įtraukta į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų aktų pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais ir priteisti pareiškėjui 25 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Reikalavimo Nr. 1 pagrįstumo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-477-556/2023.

31. ABTĮ 57 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; kt.).

32. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai. Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialiųjų teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-258-520/2020; kt.).

33. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr., pvz., 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2007 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 47797/99 ir 68698/01; kt.). EŽTT yra pripažinęs, kad situacija, kai faktų, jau nustatytų galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismai nepaiso kitoje byloje, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką; o įrodymų „naujas“ įvertinimas kitame procese yra nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)).

34. Byloje nustatyta, kad dėl liemenės su druska konfiskavimo iš pareiškėjo buvo sprendžiama administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, išnagrinėtoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimu. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai šiame sprendime pripažino, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2022 m. rugpjūčio 8 d. atliktos neplaninės kratos metu iš pareiškėjo konfiskuota liemenė su druska pripažinta savadarbiu svarmeniu ir pagrįstai konfiskuota. Ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-477-556/2023 atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą šiuo aspektu. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, kurioje įrodinėjimo dalyku buvo tie patys faktai, konstatuotas faktas, kad liemenė su druska (nagrinėjamu atveju sverianti 24 kg.) yra savadarbis svarmuo, laikytinas prejudiciniu.

35. Paprastajai grupei leidžiamų turėti daiktų sąrašas nustatytas Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. liepos 13 d.) 43 punkte. Savadarbiai svarmenys nėra įtraukti į minėtą sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymo Nr. 2S-748 panaikinimo ir 25 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su jo (pareiškėjo) ribotomis galimybėmis pasinaudoti RIP, neužtikrinamu užimtumu (Reikalavimas Nr. 2), televizoriaus žiūrėjimu (Reikalavimas Nr. 14) ir dėl to sukeltais neigiamais išgyvenimais.

37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

38. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, 2024 m. sausio 19 d. suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi riboto interneto prieiga grafiko duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas turi teisę ir galimybę pagal patvirtintą grafiką naudotis RIP. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas negalėjo kameroje naudotis televizoriumi nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 27 d. dėl objektyvių priežasčių (kontrolinio patikrinimo), o imperatyviosios teisės aktų nuostatos nenustatė pareigūnams pareigos vesti pareiškėją žiūrėti televizorių.

40. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad laikotarpiu, kuomet buvo atliekama kratos metu iš pareiškėjo paimto televizoriaus patikra, pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų, tačiau dėl pareiškėjo nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei panaikinti Tarnybos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2024 m. kovo 13 d. atsakymą Nr. SN-24-192. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui yra užtikrinamas pakankamas užimtumas.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai negalėjo naudotis RIP pagal įstaigos patvirtintą grafiką, į kurį jis yra įtrauktas, taip pat kad jam ne pagal grafiką dėl svarbių priežasčių buvo būtina pasinaudoti RIP. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų išvadų teisingumu.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė pasinaudoti RIP ir tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl tų pačių argumentų atmestini pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės žiūrėti televizorių nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 27 d. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, televizorius iš pareiškėjo buvo paimtas 2024 m. vasario 20 d. siekiant atlikti jo kontrolinį patikrinimą, kuris vadovaujantis Aprašo 31 punktu turi būti atliktas per 20 darbo dienų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teisės aktai nenustato imperatyvios kalėjimo administracijos pareigos vesti kalinius žiūrėti televizorių. Be to, Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. NĮ-24-608 ir 2024 m. spalio 9 d. Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-24-938 pareiškėjui dėl jo paties, kitų nuteistųjų ir pareigūnų saugumo nėra siūloma dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo Reikalavimai Nr. 2 ir Nr. 14 atmesti pagrįstai.

43. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo užimtumo užtikrinimo. Atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju į bylą pateikė įrodymus, kurių pakanka išvadai, kad pareiškėjui būnant Šiaulių kalėjime buvo užtikrintas užimtumas, jam yra sudaryta galimybė mokytis. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas pats atsisako vykdyti pozityvaus užimtumo priemones, dažnai pažeidžia nustatytas elgesio taisykles. Kaip jau minėta, pareiškėjui Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. NĮ-24-608 ir 2024 m. spalio 9 d. Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-24-938 dėl paties pareiškėjo, kitų nuteistųjų ir pareigūnų saugumo nėra siūloma dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose. Taigi, vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog taikomų užimtumo priemonių nepakako (ar jos neatitiko pareiškėjo lūkesčių), nesudaro pagrindo konstatuoti Kalėjimo ir / ar Tarnybos neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

44. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pareiškėjo Reikalavimo Nr. 3 (panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. 2S-773 ir priteisti 450 Eur neturtinei žalai atlyginti).

45. Pareiškėjas pateikė Šiaulių kalėjimui prašymą išsiųsti elektroninio ryšio priemonėmis didelės apimties dokumentus, todėl Šiaulių kalėjimas, vadovaudamasis BVK 41 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji ir Dokumentų kopijų parengimo Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-519, nuostatomis pagrįstai nurodė pareiškėjui, kad jo prašymas gali būti tenkinamas tik tada, kai bus gautas apmokėjimas už dokumentų skaitmenizavimą. Pareiškėjo argumentas, kad jis neprašė dokumentų skaitmenizuoti, nepripažintinas pagrįstu, nes to nepadarius, nėra galimybės išsiųsti šių dokumentų elektroninio ryšio priemonėmis, o pareiškėjas prašė siųsti dokumentus būtent tik elektroninio ryšio priemonėmis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. 2S-773 ir priteisti 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo Reikalavimą Nr. 4 priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl nesudarytos galimybės apsikirpti; tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina pareiškėjo teisių pažeidimo. Įvertinęs ginčui aktualiu laikotarpiu sudarytus grafikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė apsikirpti. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Šiaulių kalėjimo 2024 m. kovo 1 d. rašte Nr. SN-24-170 nurodyta informacija, kad apskaitos žurnalo duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi kirpėjo paslaugomis. Akcentuotina, kad deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

47. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą priteisti 20 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad Resocializacijos skyriaus specialistė atsisakė registruoti pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. prašymą išsiųsti dokumentus į teismą (Reikalavimas Nr. 5), įvertinęs Tarnybos 2024 m. vasario 29 d. atsakymą Nr. 2S-859, pripažino, kad pažeidimas yra mažareikšmis, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš Tarnybos 2024 m. vasario 29 d. atsakymo Nr. 2S-859 matyti, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, jog analogiško turinio pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Šiaulių kalėjimo 2024 m. vasario 1 d. raštu Nr. SN-24-91, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl dokumentų siuntimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis, o pareiškėjas, iš naujo teikdamas prašymą, neįvertino Šiaulių kalėjimo 2024 m. vasario 1 d. rašte Nr. SN-24-91 nurodytų motyvų ir rekomendacijų ir pateikė analogiško turinio prašymą. Dėl šių priežasčių, nors ir konstatavusi, kad Resocializacijos skyriaus specialistė nepagrįstai atsisakė registruoti pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. prašymą, Tarnyba vertino, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos.

48. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 20 Eur neturtinei žalai atlyginti (Reikalavimas Nr. 10) dėl to, kad buvo atsisakyta registruoti pareiškėjo 2024 m. vasario 7 d. prašymą dėl dokumentų kopijų padarymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos 2024 m. kovo 7 d. rašto Nr. 2S-1003 turinį, nustatė, jog nors Tarnyba pripažino, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstai nebuvo užregistruotas, tačiau jis iš esmės buvo išnagrinėtas, t. y. atmestas nustačius, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių lėšų nepakanka apmokėti dokumentų kopijavimo paslaugai. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas neatlikti kopijų iš esmės buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis (pareiškėjas neturėjo lėšų, negalėjo sumokėti už kopijų padarymą), vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent dėl šio pažeidimo (prašymo neužregistravimo) patyrė neturtinę žalą, ir reikalavimą dėl 20 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir pareiškėjas neįrodė dėl jų patyręs neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjo prašymai padaryti dokumentų kopijas ir išsiųsti dokumentus buvo susiję su pareiškėjo teisių įgyvendinimu teismuose, sprendžia, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų, susijusių su šių prašymų registravimu ir nagrinėjimu, patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

50. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl 20 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neužregistruoto pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui (Reikalavimas Nr. 6), įvertinęs Tarnybos 2024 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. 2S-770, nustatė, kad šiuo atsakymu pareiškėjui buvo nurodyta, jog patikrinus Gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registrą (NPS-24) jame nebuvo rasta duomenų apie pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakymas Nr. 2S-770 pareiškėjui pateiktas atlikus patikrinimą, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo šį atsakymą panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimas Nr. 6 yra susijęs su reikalavimu Nr. 13, t. y. abiem atvejais pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad nebuvo tinkamai nagrinėjamas pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. prašymas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo Nr. 13 pripažino pagrįsta ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija plačiau dėl šio reikalavimo nepasisako.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sanitarinio mazgo įrengimą kameroje Nr. 90, nustatė, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo likusio kameros ploto lubų nesiekiančia pertvara ir durimis, o toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, susijusius su privatumo užtikrinimu; taip pat nenustatė pažeidimo, susijusio su nemaloniu kvapu.

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kalėjimo (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; kt.).

54. Nagrinėjamu atveju iš Tarnybos paaiškinimų ir pateiktų kameros Nr. 90 nuotraukų matyti, kad šioje kameroje yra suformuota kabina, kurios aukštis yra didesnis nei durų aukštis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks atitvėrimas yra pakankamas užtikrinti sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų privatumą.

55. Akcentuotina ir tai, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-1188/2025; kt.) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu ir žemina asmens orumą.

56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje pateiktus duomenis ir aptartą teismų praktiką, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepatyrė nepatogumų dėl to, jog sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendrojo gyvenamojo ploto ir iš jo sklido nemalonus kvapas.

57. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymą Nr. 2S-747, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl to, kad Šiaulių kalėjimas neužtikrino pareiškėjo teisės į poilsį nakties metu iš 2023 m. gruodžio 24 d. į 2023 m. gruodžio 25 d (Reikalavimas Nr. 8). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas atlikus patikrinimą, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl neužtikrinto poilsio nakties metu buvo tinkamai išnagrinėtas, skunde nurodytos aplinkybės ištirtos ir pareiškėjui pateiktas motyvuotas atsakymas. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymo Nr. 2S-747 nepagrįstumą ar neteisėtumą, išskyrus deklaratyvius teiginius, kad atsakyme pateikta melaginga informacija. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo Reikalavimą Nr. 9-2, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl to, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. negalėjo pasinaudoti dušu, atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 5 d. kreipėsi į Šiaulių kalėjimą, prašydamas pateikti informaciją, kiek kartų per savaitę jis naudojosi sanitarinio švarinimo paslaugomis. Šiaulių kalėjimas 2024 m. sausio 18 d. atsakyme Nr. SN-24-44 pareiškėjui nurodė laikotarpius, kuriais jis buvo vedamas į dušą, be kita ko, pažymėdamas, kad naudojimosi dušu apskaitos žurnalo duomenimis 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas atsisakė eiti į dušą. Pareiškėjas ginčijo minėtą atsakymą Tarnybai, nurodydamas, kad duomenys apie pareiškėjo atsisakymą eiti į dušą yra nepagrįsti. Tarnyba 2024 m. vasario 15 d. atsakymu Nr. 1S-1124 atmetė pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo deklaratyvus nesutikimas su naudojimosi dušu apskaitos žurnalo duomenimis, nesuteikia pagrindo šiuos duomenis vertinti kaip nepatikimus. Pareiškėjas, ginčydamas Šiaulių kalėjimo pateiktus duomenis, pats nenurodo jokių įrodymų, kad jis 2023 m. gruodžio 14 d. neatsisakė eiti į dušą, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai šiuo aspektu nepripažinti pagrįstais.

60. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, susijusius su pareiškėjo kameroje 2024 m. vasario 20 d. atlikta krata (Reikalavimas Nr. 11), padarė išvadą, kad kratos metu pareiškėjo turimas televizorius paimtas siekiant atlikti jo patikrinimą; televizorius paimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Aprašo 31 punkto nuostatų, todėl pareiškėjo Reikalavimą Nr. 11 atmetė.

61. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta teisinga. Pažymėtina, kad kratų ir apžiūrų atskirose teritorijose ir patalpose atlikimą reglamentuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, (toliau – ir Instrukcija) nuostatos. Pagal Instrukcijos 199 punkto nuostatas, krata patalpose atliekama nedalyvaujant kalinamiems asmenims. Instrukcija nenustato kalėjimo administracijai pareigos apie informuoti kalinamus asmenis apie kratos atlikimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėtai atliktos kratos.

62. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo Reikalavimą Nr. 12, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas pateikti sprendimą, kurio pagrindu jis buvo perkeltas į kitą kamerą; ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nenumato imperatyvių nuostatų, įpareigojančių laisvės atėmimo vietų įstaigas sprendimą dėl perkėlimo į kitą gyvenamąją patalpą (ne į kitą bausmės atlikimo vietą) įforminti sprendimu.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. liepos 13 d.) 14 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį skirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas (kameras) atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų, Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-168 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“, 16, 17 ir 18 punktų nuostatomis, kurios nenustato pareigos raštu įforminti sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo į kameras; suimtieji (nuteistieji) informuojami žodžiu, kad yra paskirti į kitą gyvenamąją kamerą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Tarnybos 2024 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2S-1002.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

64. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.).

65. Nagrinėjamu atveju nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. kovo 15 d. patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sklido nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo; taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą, netinkamai nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. ir 2024 m. vasario 7 d. prašymus (Reikalavimai Nr. 5 ir Nr. 10). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

66. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl neturtinės žalos, patirtos dėl kameroje tvyrančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra priteisiamas atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-43-815/2025; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (tris savaites patalpose, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas, tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis arba kad sutriko pareiškėjo sveikata, prieina prie išvados, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos suma dėl pažeistos pareiškėjo teisės į gerą viešąjį administravimą (po 20 Eur už kiekvieną pažeidimą) yra adekvati, atitinkanti teisių pažeidimo pobūdį, mastą, todėl pareiškėjo reikalavimas tenkinamas ir pareiškėjui priteisiama 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad 50 Eur yra pakankamas atlygis neturtinei žalai dėl pažeistos pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą ir dėl nustatyto higienos normos HN 134:2015 34 punkto pažeidimo, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), todėl deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio nepripažintini pagrįstais.

69. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, taip pat nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas dėl pažeistos teisės į gerą viešąjį administravimą nagrinėjant jo (pareiškėjo) prašymus dėl dokumentų kopijų darymo ir dokumentų išsiuntimo teismui, nepatyrė neturtinės žalos, kuri turi būti įvertinta pinigais. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – pareiškėjui iš atsakovo papildomai priteisiama 90 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė