Legislator Case Law & Legislation
d674da0b-457d-4e27-9480-6f52a9927caa AI generated

d674da0b-457d-4e27-9480-6f52a9927caa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d674da0b-457d-4e27-9480-6f52a9927caa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir atsakovėms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2);3.2. O. V. 1993-12-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 738 kv. m ploto Žemės sklypÄ Nr.

Legislator headnote

AI generated

d674da0b-457d-4e27-9480-6f52a9927caa · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Be to, atsakovės prie aptariamo garažo yra pastačiusios stoginę (iÅ¡ plytų iÅ¡mÅ«rytos atramos su stogu), kurios kampas 0,72 m. atstumu ir 1,63 m ilgiu randasi ieÅ¡kovės žemės sklype;             1.12. Jokių susitarimų ar leidimų iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės dėl galimos statybos, naudojant ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , duota nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės be teisėto pagrindo naudojasi svetimu daiktu - žemės sklypu, tuo sukurdamos itin neigiamÄ teisinę situacijÄ tiek ieÅ¡kovei, tiek sau.

Keywords

AI generated
construction defects unauthorized construction building permit compliance building inspection inadequate service provision building setback violation
AI generated
42feb166-dfec-4e29-be7b-d6f6e94d453b
savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr.
fc452e29-6f56-4f74-afc2-c1984f6a36e1
statytoja virÅ¡ buto įrengė gyvenamÄ sias patalpas (mansardÄ ), nors projekte minėtos patalpos nurodytos kaip techninės patalpos, o statybos leidime nurodyta, kad mansardos nėra; buto Å¡laitinio stogo konstrukcijos apie 50 cm iÅ¡sikiÅ¡usios už buto Å¡oninių sienų;
cc7ce620-ba62-4628-a08a-d7f830d12028
A., N. Y., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo antstolio ArtÅ«ro Auglio pareiÅ¡kimÄ dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius neįvykdymo, suinteresuoti asmenys byloje M. E., D. G., A. M., A. M. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė : Antstolis ArtÅ«ras Auglys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. lapkričio 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. 0023/21/00795 ir vadovaudamasis CPK 777 straipsnio 2 dalimi pateikė jį teismui.
03d97fde-f14f-4e8f-be18-9258f2289145
turi bÅ«ti konstatuota, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų ; kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto konstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinis Å¡alių nesutarimo Å¡altinis, atsakovei net ir pripažįstant ieÅ¡kovės teisę be atsakovės sutikimo atlikti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo darbus, yra patalpa 1-9, kuri susiformavo pakeitus stogo konstrukcijÄ ir konfigÅ«racijÄ â€“ atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, kad joje bÅ«tų įrengta gyvenamoji patalpa dėl neva, patalpos 1-1 konstrukcijų nestabilumo dėl nusidėvėjimo.
59b74d5f-9037-48dc-b721-31be2981cd0a
                                                   Administracinio nusižengimo byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1898-934/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33667-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3, 3.2.6.1.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Ingai Beiner, Irenai Žukauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės J. V., jos atstovui advokatui V. O., atsakovams N. K., R. K., jų atstovui advokatei O. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

V. ieÅ¡kinį atsakovams N. K., R. K. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo; iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) . Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka1. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti 2013-07-12 deklaracijÄ Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ , kurios pagrindu atlikta teisinė pastatų registracija: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p);

Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p); pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2/p su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu li2/p), Å¡ių pastatų atžvilgiu, kaip pastatytų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taikant teisinės pasekmės, nustatytas CK 4.103 straipsnyje. IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (T. 1, b. l. 1-7): 1.1. IeÅ¡kovė nuo 2004 metų valdo 0,0761 ha ploto žemės sklypÄ (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijoje „Pavilnys“, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypas yra kraštinis sodų bendrijos sklypas ir ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovėms. Šiame žemės sklype yra atsakovėms lygiomis dalimis po ½ dalį nuosavybės teise priklausantys įvairūs pastatai, tame skaičiuje šie sublokuoti statiniai: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p);

ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p); pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2/p), su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu li2/p, (atskiros teisinės registracijos neturi);             1.2. Iki 2011 metų spalio mėn. šių statinių vietoje buvo nedideli ūkio paskirties pastatai, kurių aukštis buvo 4.30 m. Pradėti statyti jie buvo maždaug 1988 metais ir tais pačiais metais jų statyba buvo baigta.

Pastatyti jie buvo Å¡alia sklypų ribos. Tokių tikslių matavimų, kokie daromi dabar, daryta nebuvo. Dėl to nustatyti, ar Å¡ie statiniai teisingai pastatyti savo žemės sklype, galimybės nebuvo. Todėl ieÅ¡kovės žemės sklypas ankstesnių jo savininkų buvo naudojamas pagal faktinę situacijÄ , kuriÄ Ä¯takojo kaimynų statinių padėtis;             1.3. 2009 metais SB „Pavilnys“ užsakymu buvo atliktas visos bendrijos žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Atliekant žemės sklypo ribų geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovių žemės sklypas geodeziškai pamatuotas dar 2005 metais ir šie matavimai visiškai sutapo su bendrijos žemės sklypo geodeziniais matavimais, dėl ko sklypų ribos keistos nebuvo. Šių matavimų metu paaiškėjo, kad atsakovių garažo kampas randasi ant ieškovės žemės sklypo, o tuo pačiu visas statinis pastatytas nesilaikant normatyvinio atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo;             1.4.

PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė atsakovėms pasiÅ«lė sutvarkyti savo statinį taip, kad jo padėtis žemės sklype atitiktų norminius reikalavimus, t. y. 3 metrų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Atsakovės tokiam reikalavimui neprieÅ¡taravo ir pažadėjo sutvarkius reikiamÄ statybai dokumentacijÄ , rekonstruoti pastatÄ taip, kad jis nepažeistų ieÅ¡kovės teisių;             1.5. 2011 metų spalio mėn. atsakovės pradėjo Å¡io pastato rekonstrukcijÄ .

Statybos darbai buvo pradėti nuo to, jog buvo nukeltas senas statinių stogas, po ko darbai kuriam laikui sustojo. Atėjus vėlyvam rudeniui, ieÅ¡kovė nustojo lankytis savo sodo sklype ir darbų eigos nesekė. 2012 metų pavasarį buvo vykdomi įvairÅ«s statybos darbai su pastato sienomis – kažkÄ griaunant, kažkÄ mÅ«rijant, ir uždengtas naujas stogas;             1.6. Kai 2012 metų vasarÄ ant pastatų senų sienų buvo sumÅ«rytos naujos sienos, iÅ¡keliant pastatÄ iki 6 metrų aukščio, pagal pastato rekonstrukcijos rezultatus ėmė aiÅ¡kėti, kad atsakovės ne tik kad neatitraukė pastato nuo sklypo ribų, o prieÅ¡ingai, be raÅ¡ytinio ieÅ¡kovės sutikimo, jį padidino tiek į aukÅ¡tį, tiek į plotį, ko pasėkoje jau net dalis stogo (pagal horizontaliÄ projekcijÄ ) atsidÅ«rė ieÅ¡kovės žemės sklype.

IeÅ¡kovė 2012-08-14 su skundu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių (toliau – Vilniaus skyrius) kad bÅ«tų įvertintas statinio rekonstrukcijos teisėtumas. Tačiau nei Å¡i valstybinė institucija, nei aukÅ¡tesnioji institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), neskyrė tinkamo dėmesio neteisėtos statybos faktui ir ieÅ¡kovei atsiraÅ¡inėjo grynai formaliais pagrindais, kurių esmė susiveda į tai, kad jos nėra kompetentingos spręsti iÅ¡ esmės pagal ieÅ¡kovės skundÄ , tuo pačiu siÅ«lydami ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ , jeigu ji laiko, kad jos teisės yra pažeidžiamos;             1.7.

Vilniaus skyriaus atsakyme, pasikliaujant tik atsakovės N. K. patikinimu, teigiama, kad pastatų statyba pradėta 1986 metais, o baigta 2001 metais. To pagrindu nuspręsta, jog statybos darbai baigti daigiau nei prieÅ¡ 10 metų, dėl ko pagal galiojančia tvarkÄ Vilniaus skyrius atsisakė nagrinėti skundÄ . AnalogiÅ¡kÄ atsakymÄ 2013-04-16 d. pateikė ir Statybos inspekcija;             1.8. Po to, kai VÄ® „Registrų centras“ 2013-07-24 buvo atlikta ginčo pastatų teisinė registracijÄ 2013-07-12 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu, ir ieÅ¡kovė 2013-07-03 kreipėsi į Statybos inspekcija dėl Å¡io dokumento panaikinimo, Statybos inspekcija atsisakė tirti deklaracijos teisėtumÄ formalių pagrindu, nurodydama, jog nuo deklaracijos suraÅ¡ymo iki jos apskundimo praėjo daugiau nei vieneri metai, nors, kaip matosi iÅ¡ pateiktų duomenų, ieÅ¡kovė kreipėsi į Statybos inspekcijÄ nepraleidusi nustatyto vienerių metų termino;             1.9.

Valstybės institucijų vengimas tinkamai vykdyti savo funkcijas, privertė ieÅ¡kovę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių gynimo, kurios pažeidžiamos tuo, kad atsakovės, pažeisdamos statybos teisės aktų reikalavimus, nes vienas atsakovių statinys dalinai pastatytas ieÅ¡kovės žemės sklype, o kitas statinys pastatytas be ieÅ¡kovės sutikimo arčiau sklypų ribos, nei leidžia normatyviniai dokumentai;             1.10.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tai reiÅ¡kia, kad statinių statybos darbai galimi tik tame žemės sklype, kuris yra statytojo dispozicijoje;             1.11. Pagal atliktus geodezinius matavimus nustatyta, kad atsakovių pastato – garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p) sienos kampas vos 0,38 m atstume nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos, o stogo konstrukcija Å¡ioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m ilgiu (pagal horizontaliÄ jÄ projekcijÄ ) randasi virÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo.

Be to, atsakovės prie aptariamo garažo yra pastačiusios stoginę (iÅ¡ plytų iÅ¡mÅ«rytos atramos su stogu), kurios kampas 0,72 m. atstumu ir 1,63 m ilgiu randasi ieÅ¡kovės žemės sklype;             1.12. Jokių susitarimų ar leidimų iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės dėl galimos statybos, naudojant ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , duota nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės be teisėto pagrindo naudojasi svetimu daiktu - žemės sklypu, tuo sukurdamos itin neigiamÄ teisinę situacijÄ tiek ieÅ¡kovei, tiek sau.

Akivaizdu, kad kiekviena iš šių šalių yra susaistyta pastato faktinės buvimo vietos, dėl ko ieškovė negali laisvai disponuoti žemės sklypu, nes jame yra svetimų neteisėtai pastatytų statinių, o atsakovės dėl to, jog jų statinys dalinai randasi svetimame žemės sklype, dėl kurio naudojimo nėra jokio teisinio pagrindo. Si situacija gali būti išspręsta dviem būdais: arba statinio perstatymu, patraukiant jį iš ieškovės žemės sklypo tinkamu atstumu, arba atsakovėms įsigyjant iš ieškovės žemės sklypo dalį.

Kadangi atsakovės, puikiai žinodamos Å¡iÄ problemÄ , ne tik kad jos nesprendė pastato rekonstrukcijos metu, o prieÅ¡ingai, tik padidino pastatÄ , jo dalį pastatydamos virÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo, akivaizdu, kad jos net nesvarsto žemės sklypo dalies po savo pastatu įsigijimo klausimo ir todėl teismui teikiamas Å¡is ieÅ¡kinys su reikalavimu dėl atsakovių statinių perstatymo, atitraukiant juos iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo normatyviniu atstumu iki žemės sklypo ribos;             1.13.

Pagal atliktus geodezinius matavimus kito pastato - pirties su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2p) horizontaliosios stogo projekcijos kampas po atliktos rekonstrukcijos yra 0,29 m. atstume nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, o Å¡io statinio kampas randasi 1,15 m. atstumu nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, kai normatyvinis atstumas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punktÄ nustatytas ne mažiau kaip 3 metrai.

Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. Tokio sutikimo atsakovės net neprašė. Kaip numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte statybÄ leidžiantis dokumentas – žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo raÅ¡ytinis sutikimas;             1.14. Atsakovių pastatas – garažas po rekonstrukcijos net įsiterpė į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , pirties pastatas randasi praktiÅ¡kai ant sklypų ribos, o Å«kinis pastatas pastatytas 1-2 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos.

Tai reiÅ¡kia, kad visas sublokuotas pastatas pastatytas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų, ginančiu trečiųjų asmenų teises, reikalavimus, dėl ko pastato savininkės atsakovės turi bÅ«ti įpareigotos šį pastatÄ nugriauti arba perstatyti pagal teisės aktų reikalavimus;             1.15. Atliekant ginčo pastatų teisinę registracijÄ , Nekilnojamojo turto registre, remiantis pačių ieÅ¡kovių pateiktais duomenimis – deklaracija apie statybos užbaigimÄ , jau nurodoma, kad Å¡ių pastatų statyba baigta 2006 metais.

Statybos inspekcija savo 2014-08-11 raÅ¡te šį faktÄ pripažino, konstatuodama, kad senaties terminas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo nesuėjęs, tačiau pati atsisakė tirti deklaracijos apie statybos užbaigimÄ teisėtumÄ formalių pagrindu, nurodydama, jog nuo deklaracijos suraÅ¡ymo iki jos apskundimo praėjo daugiau nei vieneri metai, nors, kaip matosi iÅ¡ pateiktų duomenų, ieÅ¡kovė kreipėsi į Statybos inspekcijÄ nepraleidusį nustatyto vienerių metų termino. Taigi, remiantis vien Å¡iais oficialiais duomenimis, suformuotais iÅ¡ pačių atsakovių pateiktos informacijos valstybės institucijoms bei Å¡ių institucijų duomenų, ieÅ¡kinio senatis kreiptis teisminės gynybos dėl pažeistų teisių dėl neteisėtos statybos, nesuėjusi, net jeigu statybos pabaigos metais laikyti 2006 metus;             1.16.

Vienerių metų terminas be didesnių apribojimų gali bÅ«ti taikytinas naujos statybos atveju, kai akivaizdžiai matosi kokioje vietoje pradedamas ir statomas pastatas. Tačiau pastato rekonstrukcijos atveju neįmanoma, vos pradėjus Å¡iuos darbus, nustatyti, ar Å¡ios statybos rezultatas pažeis gretimo žemės sklypo savininko teises. Rekonstrukcijos darbams raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų. arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų (Reglamento StatybÄ leidžiantys dokumentai 33.2 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad kaimyninio žemės sklypo savininkas, pastebėjęs pastato rekonstrukcijos darbų pradžiÄ , dėl kurių pradėjimo į jį nebuvo kreiptasi sutikimo, pagrįstai ir teisėtai tikisi, jog rekonstrukcijos darbai atliekami laikantis Reglamento StatybÄ leidžiantys dokumentai 33.2 punkto apribojimų;             1.17. Tuo atveju, kai statybos darbų rezultatas įtakoja gretimo sklypo savininko teises, pareiga tinkamai ir savalaikiai atskleisti tokios statybos pasekmes kaimyninio žemės sklypo savininkui, tenka statytojui.

Tinkamu statytojo bÅ«simos statybos planų atskleidimu kitiems asmenims teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) parengimas ir pateikimas suinteresuotiems asmenims, kurių sutikimas, siekiant rekonstruojamo pastato konstrukcijas iÅ¡dėstyti mažesnių nei normatyvinis atstumas iki gretimo sklypo ribos, laikomas statybÄ leidžiančiu dokumentu.

Dėl to vienerių metų terminas pareikÅ¡ti pretenzijai negali bÅ«ti formaliai taikomas vien nuo pastato rekonstrukcijos darbų pradžios, nes rekonstrukcija prasideda nuo senojo pastato konstrukcijų ardymo, kai apskritai neįmanoma nustatyti, ar pastatas griaunamas, ar ruoÅ¡iamas rekonstrukcijai;             1.18. Jeigu atsakovės iki rekonstrukcijos darbų pradžios ieÅ¡kovei bÅ«tų pateikusios bent eskizÄ , atspindintį rekonstrukcijos statybos darbų rezultatus, neabejotina, kad tokiu atveju ieÅ¡kovei nuo tokių darbų pradžios, kai ji atsakė duoti jiems sutikimÄ , prasidėtų vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti;             1.19.

VirÅ¡ iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys ir teisiniai argumentai leidžia teigti, kad atsakovės savo pastatus rekonstravo pažeidžiant nustatytÄ teisinį tokių darbų reguliavimÄ , dėl ko rekonstruoti pastatai negali bÅ«ti laikomi teisėtais statybos proceso produktais. Dėl to jų atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos teisinės pasekmės, nustatytos CK 4. 103 straipsnyje.             2. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (T. 1, b. l. 54-57): 2.1.

Ginčo statiniai buvo pastatyti 1956 metais. Statiniai, kurie buvo pastatyti iÅ¡ medienos, per atitinkamÄ laikÄ susidėvėjo. 1986-07-21 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 441p buvo leista perstatyti garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ ir pirtį, nugriaunant visus medinius pastatus, perstatant iÅ¡ mÅ«ro. Ginčo pastatai buvo statomi ant tų pačių pamatų, kurie buvo užfiksuoti 1981 metais, t. y. iki leidimo perstatyti statinius gavimo metu. Perstatyti statiniai ant tų pačių pamatų yra iki Å¡iol, jie perstatyti turint valdžios institucijų leidimÄ .

Perstatant statinius su valdžios leidimu ant tų pačių pamatų, net nebuvo reikalingas gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas, jeigu pamatų dislokacijos vieta buvo mažesnė nei leidžiamas atstumas. 2.2. Atkreipė dėmesį, kad vykdant statinių perstatymÄ , tuo metu buvusi ieÅ¡kovės žemės sklypo savininkė, jokių pretenzijų neturėjo. Minimų ginčo statinių statyba buvo baigta apie 2001 metus. IeÅ¡kovė J. V. nuosavybės teise savo žemės sklypÄ valdo nuo 2004 metų, o žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko tik 2013-07-10.

Kadastriniai matavimai neabejotinai skiriasi nuo preliminarių matavimų ir jeigu ieÅ¡kovė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bÅ«tų atlikusi anksčiau, neabejotinai visos ginčo aplinkybės bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos laiku.2.3. Nurodė, kad nesuprantamas ieÅ¡kovės motyvas, kad ginčo statiniai (jų dalis) yra ant ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, kadangi ieÅ¡kovė savo sklypÄ yra aptvėrusi tvora, kuri pastatyta bÅ«tent atsakovams priklausančio žemės sklypo. 2.4. Kaip jau nurodyta, ginčo statiniams nėra ir niekada nebuvo nustatyta savavaliÅ¡ka statyba. 2013-07-12 mums iÅ¡duota Deklaracija Nr. l apie statybos užbaigimÄ nesudėtingiems statiniams.

Pagal STR 1.11:01:2010 8.3 punktÄ statytojas deklaracija apie statybos užbaigimÄ paskelbia, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Savo ieÅ¡kinyje pati ieÅ¡kovė patvirtina, kad statiniai buvo perstatomi ženkliai daugiau kaip prieÅ¡ metus, o tai reiÅ¡kia, kad suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos dokumentus nebuvo ir nėra jokio pagrindo.3. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – NŽT, pateikė iÅ¡vadÄ , nurodydama (T. 1, b. l. 146-150):3.1.

Byloje yra keliami reikalavimai dėl statybos, galimai prieÅ¡taraujančios teisės aktams, padarinių paÅ¡alinimo, o Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra įtraukta institucija, teikiančia iÅ¡vadÄ , teikiame detalesnę informacijÄ , susijusiÄ su ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr.

1) ir atsakovėms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2);3.2. O. V. 1993-12-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 738 kv. m ploto Žemės sklypÄ Nr.

1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vėlesnių sandorių pagrindu Žemės sklypas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso ieškovei J. V.;3.3. Žemės sklypas Nr. 1 jo įsigijimo metu buvo paženklintas preliminariai. 2013 metais atlikti Žemės sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai) ir surašytas 2013-06-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr.

51. Minėto akto 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais – tvoromis;3.4. Vilniaus miesto valdyba 1998-12-03 sprendimo Nr. 2309V „Dėl privačių namų valdų (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 197 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniūnijoje“ 6 punktu nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), 3741 kv. m ploto žemės sklypo ribas;3.5.

UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ 2005-06-23 atliko žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai atlikti vietinėje Vilniaus miesto koordinačių sistemoje. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, vadovaudamasis atliktais kadastriniais matavimais, 2005-09-23 įsakymu Nr. 2.3-8372-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo N. K. ir L. L.“ nustatė žemės sklypo Nr. 2 plotÄ , pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, taip pat nusprendė parduoti atsakovėms N. K. ir L.

L. Žemės sklypÄ Nr.

2. Vadovaujantis minėtu įsakymu, 2005 m. spalio 26 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis Nr. P01/2005-1176, kurios pagrindu 1 871 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 2 dalį įgijo N. K., ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO 1/2005-1177, kurios pagrindu 1 870 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 2 dalį įgijo L. L.;3.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės 2014 m. pakartotinai atliko Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus. Duomenis apie atliktus kadastrinius matavimus, t. y. 2014-06-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano Ml:500 kopijos Vilniaus miesto skyriuje gautos 2014-10-15;3.7.

Žemės sklypo Nr. 1 2013 m. atliktų kadastrinių matavimų ir Žemės sklypo Nr. 2 2014 m. atliktų kadastrinių matavimų bylos nebuvo pateiktos Vilniaus miesto skyriui, todėl Vilniaus miesto skyrius nevertino Å¡ių žemės sklypų kadastrinių matavimų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Apie minėtų kadastrinių matavimų atlikimÄ Vilniaus miesto skyrius informuotas valstybės įmonės Registrų centro elektroniniais laiÅ¡kais, kuriais Vilniaus miesto skyriui pateikti Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 ribų paženklinimo-parodymo aktų ir planų M1:500 kopijos;3.8.

NŽT atlieka valstybinės žemės naudojimosi kontrolę bei nustato valstybinės žemės užėmimo faktus. Vilniaus miesto skyriaus specialistas atliko žemės sklypo Nr. 1 naudojimo kontrolę ir surašė 2014-09-11 žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-266. Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora taÅ¡ke Nr. 4 pastatyta ant žemės sklypo ribos. Vilniaus miesto skyrius 2014-09-12 raÅ¡tu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-942 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo N. K., kad patikrinus žemės sklypo naudojimÄ , nustatyta, kad tvora pastatyta Žemės sklypo Nr. 1 ribose.4.

IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Statybos inspekcija, pateikė iÅ¡vadÄ , nurodydama (T. 1, b. l. 99-100):4.1. Statybos inspekcijai nėra suteikta daugiau teisių nei numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. VieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis, nustatyta siekiant apginti silpnosios Å¡alies, kuri ne visada gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiÅ¡kai pasinaudoti teisės į gynybÄ , teisės ir (ar) teisėtus interesus;4.2.

Pažymėjo, kad teritorijų planavimo ir statybų procesÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas a priori nėra priskiriamas vieÅ¡ojo intereso pažeidimui. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatyme aiÅ¡kiai įtvirtinta, kokių konkrečiai funkcijų vykdymas yra priskirtas Statybos inspekcijos kompetencijai.             4.3. Civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovėms L. L. ir N. K. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių paÅ¡alinimo, tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl privačia nuosavybe valdomo turto naudojimo ir disponavimo, todėl byloje nesant vieÅ¡ojo intereso Statybos inspekcija neturi pagrindo teikti iÅ¡vados.

             5. Teismo posėdžio metu Å¡alys iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinyje bei atsiliepime nurodytas aplinkybes.              5.1. J. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad 2011 m. 4 ketvirčio pradžioje pradėjo statybas, o iki tol buvo vieno aukÅ¡to pastatas. Ūkinis pastatas stovėjo jau 1980 m., buvo vieno aukÅ¡to, sienos buvo iÅ¡ plytų. IeÅ¡kovės mama statė tvorÄ 2002 m., gal ir anksčiau. 11 kvadratinių metrų gavo iÅ¡ valstybės, iÅ¡ deÅ¡inės pusės 1,40 m., o iÅ¡ kairės 1,59 m. (T. 1, b. l.

14) žemės sklypas priartėjo iki atsakovų žemės sklypo ribos (T. 2, b. l. 71-72).              5.2. Atsakovų atstovė nurodė, jog ne namas pasislinko, o ieškovės žemės sklypas iki atsakovų žemės sklypo ribos. Iki 2013 m. buvo valstybinė žemė, todėl neturėjo būti gautas sutikimas. Atsakovas R. K. papildomai paaiškino, kad medinis pastatas 1988 m. buvo nugriautas ir ant to pamato buvo pradėtas statyti mūrinis pastatas. Antras aukštas pradėtas statyti 2002 – 2003 m., baigta statyba 2006 m.

Nuo 2006 m. niekas nepasikeitė, namas toks, koks buvo 2006 m. Jeigu stogas trukdo, gali nupjauti kampÄ , kad nepatektų ant ieÅ¡kovės žemės sklypo. ReiÅ¡kė pretenzijas dėl tvoros nukėlimo, bet vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tvorÄ pastatė ieÅ¡kovė. Atsakovė N. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad pastatas yra apie 60-70 m., stovi toje pačioje vietoje, buvo medinis pastatas, kuris buvo nugriautas. Kada pradėtas statyti tiksliai nurodyti negalėjo. Kol ieÅ¡kovės mama buvo gyva nebuvo konfliktų, o dabar su ieÅ¡kove konfliktuoja (T. 2, b. l. 71-72).              6.

IÅ¡vadÄ byloje teikiančios NŽT atstovas iÅ¡ esmės palaikė iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nebuvo valstybinės žemės sklypo iÅ¡sipirkimas, o buvo minimaliai pasikeitusios žemės sklypo ribos. Žemės sklypo padidėjimas buvo paklaidos ribose (T. 2, b. l. 71-72).              IeÅ¡kinys atmestinas.                          II. Ginčo esmė              7. Ginčas tarp Å¡alių kilo statinių, pastatytų nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų, be ieÅ¡kovės sutikimo, teisėtumo.

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog garažo sienos kampas 0,38 m atstume nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos, o stogo konstrukcija Å¡ioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m. ilgiu (pagal horizontaliÄ jÄ projekcijÄ ) randasi virÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo, o pirties pastato kampas randasi 1,15 m. nuo žemės sklypo ribos, o stogo konstrukcija – horizontalioji pastato projekcija 0,29 cm. Atsakovai įrodinėjo, jog statiniai pastatyti ant senų pamatų, nugriaunat buvusius medinius statinius bei pastatant mÅ«rinius, todėl nereikėjo ieÅ¡kovės sutikimo, buvusi sklypo savininkė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų.

Ginčo dėl to, kad garažo stogo kampas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, taip pat dėl to, kad po civilinės bylos iÅ¡kėlimo atsakovai iÅ¡ardė prie garažo pastatytÄ stoginę, nekilo.              8. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinėjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis.

Kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Å io principo esmę sudaro tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys negali bÅ«ti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamÄ taisyklę užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant Å¡alims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises.

Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, Å¡alys atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas sprendžia pagal Å¡alių byloje pateiktus įrodymus.

             9. Teismas, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , siÅ«lė Å¡alims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, patikslino Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti, ne kartÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ siekiant sudaryti Å¡alims galimybę pateikti papildomus įrodymus bei siÅ«lė Å¡alims ginÄÄ spręsti taikiai, taip pat 2016-08-31 atliko ginčo statinių vietos apžiÅ«rÄ .              III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 10.

Siekiant nustatyti, ar buvo pažeisti teisės aktai atliekant statybos darbus, aktualus statybos darbų pradžios bei pabaigos nustatymo klausimas tam, kad atsiradusiems teisiniams santykiams galima bÅ«tų pritaikyti aktualiÄ teisės aktų redakcijÄ .

11. Nagrinėjamu atveju Å¡alys duodamos paaiÅ¡kinimus nurodė skirtingÄ statybų darbų pradžiÄ ir pabaigÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog vieno aukÅ¡to mÅ«rinis pastatas buvo pastatytas dar 1980 m., o antras aukÅ¡tas pradėtas statyti 2011-2012 m. Atsakovas R. K. nurodė, jog 1988 m. medinis pastatas buvo nugriautas ir ant to pamato buvo pradėtas statyti mÅ«rinis pastatas. Antras aukÅ¡tas pradėtas statyti 2002 – 2003 m., baigta statyba 2006 m. Atsakovė N. K. tiksliai nurodyti kada buvo pradėti statybos darbai negalėjo.

IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės ir Statybos inspekcijos matyti, jog patikrinimas dėl atliekamų statybos darbų buvo atliktas 2012-09-11, N. K. buvo nurodžiusi, jog statyba buvo atlikta pagal 1986 m. iÅ¡duotÄ leidimÄ ir baigta 2001 m. (T. 1, b. l. 33-36), o Statybos inspekcija, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nurodė, jog statiniai Å¡alia ginčytinų žemės sklypų ribų jau buvo mažiausiai nuo 1987 m., o duomenų, kada statiniai buvo rekonstruoti (atsirado antras aukÅ¡tas), neturi, pareiÅ¡kėjai nurodė skirtingÄ rekonstrukcijos datÄ (T. 1, b. l. 103-104).

12. Byloje nustatyta, jog 1986-07-21 Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 441p buvo leista statyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , pirtį, nugriaunant visus medinius pastatus, esančius Džiaugsmo g. 93, pridedamojoje miesto plano iÅ¡traukoje nurodytoje vietoje (T. 1, b. l. 58-59, 127-128). Žemės sklypo plane 1999 metais užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog ginčo statiniai buvo atvaizduoti atsakovams priklausančiame žemės sklype (T. 1, b. l. 141-142).

13. Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad jog garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 7GI2/p); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 8I2/p); pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 9I2/p su priestatu, plane pažymėtu indeksu li2/p), kadastriniai duomenys užfiksuoti 1988 m., statybos pradžia nurodyta 1988 m., pabaiga 2006 m. (T. 1, b. l. 25-28). Remiantis matininko 2005-08-18 parengta statinių išdėstymo schema nustatyta, jog ginčo statiniai, t. y. garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 7GI2/p), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 8I2/p), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 9I2/p) 2005-08-18 buvo 4.30 m. aukščio, o priestato, plane pažymėto indeksu li2/p, 6.00 m. aukščio (T. 1, b. l. 29), 2013-07-10 parengta statinių išdėstymo schema nustatyta, jog garažo, ūkinio pastato, pirties aukštis 6.00 m., o priestato, plane pažymėto indeksu li2/p, 5,76 m. aukščio (T. 1, b. l. 30).

14. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais bei atlikus vietos apžiÅ«rÄ , nustatyta, jog garažo sienos kampas 0,38 m atstume nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos, o stogo konstrukcija Å¡ioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m. ilgiu (pagal horizontaliÄ jÄ projekcijÄ ) randasi virÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo, o pirties pastato kampas randasi 1,15 m. nuo žemės sklypo ribos, o stogo konstrukcija – horizontalioji pastato projekcija 0,29 cm. (T. 1, b. l. 19). Taip pat nustatyta, jog patikslinus ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo plotus, ieÅ¡kovė iÅ¡ valstybės gavo 11 kvadratinių metrų, t. y. žemės sklypas padidėjo iÅ¡ deÅ¡inės pusės 1,40 m., o iÅ¡ kairės 1,78 m. (T. 1, b. l. 14, 78; t. 2, b. l. 49), o atstumai nuo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos iki ginčo statinių (T. 1, b. l.

19) apskaičiuoti po ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto pasikeitimo, t. y. jo padidėjimo link ginčo statinių (T. 1, b. l. 14).

15. Taigi, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nurodant skirtingÄ statybos darbų pradžiÄ bei pabaigÄ , teismas negali daryti patikimų iÅ¡vadų dėl fakto buvimo, ar jo nebuvimo, tačiau įvertinus byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, jog 1988 m. buvo pradėta statyba (T. 1, b. l. 25-28), statinių atvaizdavimÄ Å¾emės sklype 1986 – 1988 m. (T. 1, b. l. 59, 105, 107), taip pat jų atvaizdavimÄ 1999 m., 2005 m. ir 2013 m., kuomet pakito statinių aukÅ¡tis, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog antro aukÅ¡to statyba pradėta 2011 m., taip pat ieÅ¡kovės statybos inspekcijai raÅ¡ytus skundus dėl atliekamų statybų bei statybos inspekcijos raÅ¡tuose nurodytas aplinkybes, jog 2012-09-11 buvo atliktas patikrinimas vietoje (T. 1, b. l. 33-34), darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog pirmo aukÅ¡to ginčo statinių statybos darbai buvo pradėti 1988 m. ir baigti 2005 m. rugpjūčio mėn., o antro aukÅ¡to statyba pradėta nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., o baigta iki 2012 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieÅ¡kovė kreipėsi į Statybos inspekcijÄ dėl atliekamų statybos darbų.

Aplinkybės, jog pirmo aukÅ¡to statybos darbai buvo atlikti iki 2005 m. neneigė ir pati ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai, pripažino, jog pirmas aukÅ¡tas iki 2005 m. buvo pastatytas. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog statybos darbai, įskaitant ir antrÄ aukÅ¡tÄ , baigti 2006 m., prieÅ¡taringos, kadangi vienu atveju, statybos inspekcijai buvo nurodoma, jog statybos darbai buvo atlikti iki 2001 m., kitu atveju, teismo posėdžio metu – iki 2006 m., o atsakovė N. K. negalėjo tiksliai nurodyti statybos darbų pabaigos, todėl jų paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų ar bent labiau tikėtinų iÅ¡vadų apie fakto buvimÄ ar jo nebuvimÄ .

             16. Nustačius, jog ginčo statinių pirmi aukštai buvo pastatyti iki 2005 m. rugpjūčio mėn., o užbaigus pirmo aukšto statybos darbus, buvo pristatyti papildomai aukštai, aktualus klausimas, ar esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms taikytinos teisė aktų nuostatos, reglamentuojančios atstumus tarp statomo statinio ir žemės sklypo ribos.              17. Nagrinėjamu atveju duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl statybų, pradėtų 1988 m. ir baigtų iki 2005 m. rugpjūčio mėn., byloje nėra, taip pat ieškovė neįrodinėjo, jog iki 2005 m. rugpjūčio mėn. pastatyti statiniai pažeidė jos interesus bei teisės aktų reikalavimus, nors teismo posėdžio metu pripažino, jog mūrinis vieno aukšto statinys buvo pastatytas iki 2005 m.

Taip pat byloje nėra duomenų, jog bÅ«tų pripažintas neteisėtu statyba leidžiantis dokumentas – Vykdomojo komiteto 1986-07-21 potvarkis Nr. 441p bei nustatytas savavaliÅ¡kos statybos faktas. Remiantis ieÅ¡kovės nurodytais argumentais teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog po 2005 m. ar 2011 m. bÅ«tų pasikeitusi ginčo statinių vieta bei statiniai bÅ«tų pristatyti arčiau atsakovės sklypo ribos. PrieÅ¡ingai, dar 1999 m. žemės sklypo plane pavaizduota ginčo statinių vieta (T. 1, b. l. 140-141) iÅ¡ esmės atitinka 2015-09-24 užfiksuotÄ statinio padėtį žemės sklype (T. 1, b. l. 19), o vien tai, kad 1980 m.

žemės sklypo plane pavaizduota sklypo riba nuo statinių vietos (T. 1, b. l. 59), nesant nurodytų atstumų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai 1988 m. pradėjo ginčo statinių statybÄ kitoje nei prieÅ¡ tai buvo mediniai pastatai, vietoje. Aplinkybės, jog buvo pasikeitusi ginčo statinių vieta, neįrodo ir ieÅ¡kovės nurodytos statinių iÅ¡dėstymo schemos (T. 1, b. l. 29-30), kadangi juose atsispinti statinių aukščiai, plotai, tačiau minėtos schemos neįrodo fakto, jog po 2005 m. rugpjūčio mėn. statiniai buvo pastatyti kitoje vietoje nei jie stovėjo iki 2005 m.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčo statinių pirmo aukšto statyba, vykusi nuo 1988 m. iki 2005 m., būtų neteisėta. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju leidimas statybai išduotas 1986-07-21 bei jo pagrindu nuo 1988 m. iki 2005 m. buvo vykdomi statybos darbai. Todėl ieškovo cituojamos teisės aktų nuostatos, susijusius su sutikimo gavimu bei atstumų nustatymu, priimtos po leidimo vykdyti statybos darbus išdavimo, nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Kita vertus, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog iki 2013 m. bÅ«tų Å¡alia atsakovams priklausančio gretimo sklypo savininkė, prieÅ¡ingai, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad tiek 1999 m., tiek 2005 m. gretimo sklypo savininku buvo valstybė (T. 1, b. l. 122, 141).             18. Remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti deklaracijÄ dėl statinio užbaigimo neteisėta dėl 2011 m. pradėtų ir 2012 m. baigtų darbų, kadangi po 2005 m. atsakovų atlikti statybos darbai buvo vykdomai ant pirmo aukÅ¡to statinio, statyto nuo 1988 m. iki 2005 m., o duomenų, jog buvo statomas naujas statinys ar bÅ«tų keičiamos pastatyto statinio pirmo aukÅ¡to, dėl kurio ieÅ¡kovė nekėlė jokių pretenzijų, vieta, ieÅ¡kovai nepateikė.19.

Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (aktuali redakcija nuo 2011-07-01) (toliau – Ä®sakymas), 33.2. punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypu savininkų ar valdytoju raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančiu sklypų ribų.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu remiantis ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog 2011 – 2012 m. vykdant statybos darbus ginčo statinių vieta bÅ«tų pastatyta kitoje vietoje nei ji buvo pradėta statyti 1988 m., todėl ieÅ¡kovės nurodytos Ä®sakymo nuostatos, numačiusios pareigÄ gauti sutikimÄ besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų, netaikytinos.

20. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo statiniai nepatenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ (žr. 14 punktÄ ), o prie garažo buvusiÄ stoginę po civilinės bylos iÅ¡kėlimo atsakovai iÅ¡ardė, tačiau garažo stogo kampas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (žr. 14 punktÄ ). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog stogo kampas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, nesudaro pagrindo panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimÄ .

21. Atlikus vietos apžiūra, nustatyta, garažo stogo kampas randasi iki ieškovės pastatytos tvoros, tačiau 2013 m. patikslinus ieškovei žemės sklypo ribas ir dalį valstybinės žemės sklypo priskyrus ieškovei, žemės sklypo riba priartėjo prie atsakovams priklausančių ginčo statinių. Taigi, šiuo metu garažo stogo kampas nesiekia ieškovės (jos mamos) statytos tvoros, tačiau ieškovei priskyrus dalį valstybinės žemės, stogo kampas randasi virš ieškovės žemės sklypo. Šias aplinkybes papildomai įrodo vykusios apžiūros metu darytos foto nuotraukos (T. 2, b. l.

67) bei kadastro žemėlapio iÅ¡trauka (T. 2, b. l. 49). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo vertinimu, deklaracijos panaikinimas neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo reikalavimų, kadangi vykdant statybos darbus atsakovams nebuvo žinoma, jog garažo stogo kampo dalis patenka į ieÅ¡kovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, o pagal faktinį žemės sklypo naudojimÄ , pačiai ieÅ¡kovei (jos mamos) pastačius tvorÄ , atribojančiÄ Å¡alių žemės sklypus, garažo stogo kampas nesiekė tvoros.

Tokiu atveju atsakovų veiksmuose nėra nesÄ Å¾iningumo požymių. Tuo pačiu teismas pažymi, jog reikalavimo dėl deklaracijos panaikinimo netenkinimas, nepaneigia atsakovų pareigos naudotis garažo stogo kampu, esančiu virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio sklypo, taip (pvz., įrengiant lietvamzdžius, sniego sulaikymo įrenginius, prireikus sumažinant stogo kampÄ ir pan.), kad nebÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovės interesai, laikantis sÄ Å¾iningumo bei protingumo reikalavimų, gerbiant geros moralės principus (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis).

             22. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog remiantis ieÅ¡kovės nurodytais argumentais nėra pagrindo pripažinti 2013-07-12 deklaracijÄ Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ neteisėta bei jÄ panaikinti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.              23. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Ieškinį atmetus visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

25. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė N. K. patyrė 200,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 60-61). Ä®vertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, spręstina, jog iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo.26.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 11,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmestus ieÅ¡kinį, nurodytos iÅ¡laidos priteitinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.             Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                       Žilvinas Terebeiza