d674da0b-457d-4e27-9480-6f52a9927caa · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedir atsakovÄms nuosavybÄs teise priklausanÄiu žemÄs sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (duomenys neskelbtini) (toliau â ŽemÄs sklypas Nr. 2);3.2. O. V. 1993-12-20 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu įgijo 738 kv. m ploto ŽemÄs sklypÄ Nr.
Legislator headnote
AI generatedd674da0b-457d-4e27-9480-6f52a9927caa · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Be to, atsakovÄs prie aptariamo garažo yra pastaÄiusios stoginÄ (iÅ¡ plytų iÅ¡mÅ«rytos atramos su stogu), kurios kampas 0,72 m. atstumu ir 1,63 m ilgiu randasi ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype;             1.12. Jokių susitarimų ar leidimų iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pusÄs dÄl galimos statybos, naudojant ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ , duota nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovÄs be teisÄto pagrindo naudojasi svetimu daiktu - žemÄs sklypu, tuo sukurdamos itin neigiamÄ teisinÄ situacijÄ tiek ieÅ¡kovei, tiek sau.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2-1898-934/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33667-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3, 3.2.6.1.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkriÄio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Ingai Beiner, Irenai Žukauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs J. V., jos atstovui advokatui V. O., atsakovams N. K., R. K., jų atstovui advokatei O. V.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J.
V. ieÅ¡kinį atsakovams N. K., R. K. dÄl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo; iÅ¡vadÄ byloje teikianÄios institucijos â NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos (toliau â NŽT), ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau â Statybos inspekcija) . Teismas n u s t a t Ä : I. DalyvaujanÄių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka1. IeÅ¡kovas pateikÄ teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti neteisÄta ir panaikinti 2013-07-12 deklaracijÄ Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ , kurios pagrindu atlikta teisinÄ pastatų registracija: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄtas indeksu 7I2/p);
Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄtas indeksu 8I2/p); pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄta indeksu 9I2/p su priestatu, sklypo plane pažymÄtu indeksu li2/p), Å¡ių pastatų atžvilgiu, kaip pastatytų pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, taikant teisinÄs pasekmÄs, nustatytas CK 4.103 straipsnyje. IeÅ¡kinys iÅ¡ esmÄs grindžiamas Å¡iomis aplinkybÄmis ir argumentais (T. 1, b. l. 1-7): 1.1. IeÅ¡kovÄ nuo 2004 metų valdo 0,0761 ha ploto žemÄs sklypÄ (kad.
Nr. (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijoje âPavilnysâ, esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄs žemÄs sklypas yra kraÅ¡tinis sodų bendrijos sklypas ir ribojasi su kaimyniniu žemÄs sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybÄs teise priklauso atsakovÄms. Å iame žemÄs sklype yra atsakovÄms lygiomis dalimis po ½ dalį nuosavybÄs teise priklausantys įvairÅ«s pastatai, tame skaiÄiuje Å¡ie sublokuoti statiniai: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄtas indeksu 7I2/p);
Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄtas indeksu 8I2/p); pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄta indeksu 9I2/p), su priestatu, sklypo plane pažymÄtu indeksu li2/p, (atskiros teisinÄs registracijos neturi);             1.2. Iki 2011 metų spalio mÄn. Å¡ių statinių vietoje buvo nedideli Å«kio paskirties pastatai, kurių aukÅ¡tis buvo 4.30 m. PradÄti statyti jie buvo maždaug 1988 metais ir tais paÄiais metais jų statyba buvo baigta.
Pastatyti jie buvo Å¡alia sklypų ribos. Tokių tikslių matavimų, kokie daromi dabar, daryta nebuvo. DÄl to nustatyti, ar Å¡ie statiniai teisingai pastatyti savo žemÄs sklype, galimybÄs nebuvo. TodÄl ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypas ankstesnių jo savininkų buvo naudojamas pagal faktinÄ situacijÄ , kuriÄ Ä¯takojo kaimynų statinių padÄtis;             1.3. 2009 metais SB âPavilnysâ užsakymu buvo atliktas visos bendrijos žemÄs sklypo kadastriniai matavimai.
Atliekant žemÄs sklypo ribų geodezinius matavimus, paaiÅ¡kÄjo, kad atsakovių žemÄs sklypas geodeziÅ¡kai pamatuotas dar 2005 metais ir Å¡ie matavimai visiÅ¡kai sutapo su bendrijos žemÄs sklypo geodeziniais matavimais, dÄl ko sklypų ribos keistos nebuvo. Å ių matavimų metu paaiÅ¡kÄjo, kad atsakovių garažo kampas randasi ant ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo, o tuo paÄiu visas statinis pastatytas nesilaikant normatyvinio atstumo nuo kaimyninio žemÄs sklypo;             1.4.
PaaiÅ¡kÄjus Å¡ioms aplinkybÄms, ieÅ¡kovÄ atsakovÄms pasiÅ«lÄ sutvarkyti savo statinį taip, kad jo padÄtis žemÄs sklype atitiktų norminius reikalavimus, t. y. 3 metrų atstumÄ iki kaimyninio žemÄs sklypo ribos. AtsakovÄs tokiam reikalavimui neprieÅ¡taravo ir pažadÄjo sutvarkius reikiamÄ statybai dokumentacijÄ , rekonstruoti pastatÄ taip, kad jis nepažeistų ieÅ¡kovÄs teisių;             1.5. 2011 metų spalio mÄn. atsakovÄs pradÄjo Å¡io pastato rekonstrukcijÄ .
Statybos darbai buvo pradÄti nuo to, jog buvo nukeltas senas statinių stogas, po ko darbai kuriam laikui sustojo. AtÄjus vÄlyvam rudeniui, ieÅ¡kovÄ nustojo lankytis savo sodo sklype ir darbų eigos nesekÄ. 2012 metų pavasarį buvo vykdomi įvairÅ«s statybos darbai su pastato sienomis â kažkÄ griaunant, kažkÄ mÅ«rijant, ir uždengtas naujas stogas;             1.6. Kai 2012 metų vasarÄ ant pastatų senų sienų buvo sumÅ«rytos naujos sienos, iÅ¡keliant pastatÄ iki 6 metrų aukÅ¡Äio, pagal pastato rekonstrukcijos rezultatus ÄmÄ aiÅ¡kÄti, kad atsakovÄs ne tik kad neatitraukÄ pastato nuo sklypo ribų, o prieÅ¡ingai, be raÅ¡ytinio ieÅ¡kovÄs sutikimo, jį padidino tiek į aukÅ¡tį, tiek į plotį, ko pasÄkoje jau net dalis stogo (pagal horizontaliÄ projekcijÄ ) atsidÅ«rÄ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype.
IeÅ¡kovÄ 2012-08-14 su skundu kreipÄsi į ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyrių (toliau â Vilniaus skyrius) kad bÅ«tų įvertintas statinio rekonstrukcijos teisÄtumas. TaÄiau nei Å¡i valstybinÄ institucija, nei aukÅ¡tesnioji institucija â ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau â Statybos inspekcija), neskyrÄ tinkamo dÄmesio neteisÄtos statybos faktui ir ieÅ¡kovei atsiraÅ¡inÄjo grynai formaliais pagrindais, kurių esmÄ susiveda į tai, kad jos nÄra kompetentingos sprÄsti iÅ¡ esmÄs pagal ieÅ¡kovÄs skundÄ , tuo paÄiu siÅ«lydami ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ , jeigu ji laiko, kad jos teisÄs yra pažeidžiamos;             1.7.
Vilniaus skyriaus atsakyme, pasikliaujant tik atsakovÄs N. K. patikinimu, teigiama, kad pastatų statyba pradÄta 1986 metais, o baigta 2001 metais. To pagrindu nusprÄsta, jog statybos darbai baigti daigiau nei prieÅ¡ 10 metų, dÄl ko pagal galiojanÄia tvarkÄ Vilniaus skyrius atsisakÄ nagrinÄti skundÄ . AnalogiÅ¡kÄ atsakymÄ 2013-04-16 d. pateikÄ ir Statybos inspekcija;             1.8. Po to, kai VÄ® âRegistrų centrasâ 2013-07-24 buvo atlikta ginÄo pastatų teisinÄ registracijÄ 2013-07-12 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu, ir ieÅ¡kovÄ 2013-07-03 kreipÄsi į Statybos inspekcija dÄl Å¡io dokumento panaikinimo, Statybos inspekcija atsisakÄ tirti deklaracijos teisÄtumÄ formalių pagrindu, nurodydama, jog nuo deklaracijos suraÅ¡ymo iki jos apskundimo praÄjo daugiau nei vieneri metai, nors, kaip matosi iÅ¡ pateiktų duomenų, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į Statybos inspekcijÄ nepraleidusi nustatyto vienerių metų termino;             1.9.
ValstybÄs institucijų vengimas tinkamai vykdyti savo funkcijas, privertÄ ieÅ¡kovÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl savo, kaip žemÄs sklypo savininkÄs, teisių gynimo, kurios pažeidžiamos tuo, kad atsakovÄs, pažeisdamos statybos teisÄs aktų reikalavimus, nes vienas atsakovių statinys dalinai pastatytas ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype, o kitas statinys pastatytas be ieÅ¡kovÄs sutikimo arÄiau sklypų ribos, nei leidžia normatyviniai dokumentai;             1.10.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statytojo teisÄ Ä¯gyvendinama, kai statytojas žemÄs sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybÄs teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tai reiÅ¡kia, kad statinių statybos darbai galimi tik tame žemÄs sklype, kuris yra statytojo dispozicijoje;             1.11. Pagal atliktus geodezinius matavimus nustatyta, kad atsakovių pastato â garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄtas indeksu 7I2/p) sienos kampas vos 0,38 m atstume nuo ieÅ¡kovÄs sklypo ribos, o stogo konstrukcija Å¡ioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m ilgiu (pagal horizontaliÄ jÄ projekcijÄ ) randasi virÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo.
Be to, atsakovÄs prie aptariamo garažo yra pastaÄiusios stoginÄ (iÅ¡ plytų iÅ¡mÅ«rytos atramos su stogu), kurios kampas 0,72 m. atstumu ir 1,63 m ilgiu randasi ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype;             1.12. Jokių susitarimų ar leidimų iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pusÄs dÄl galimos statybos, naudojant ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ , duota nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovÄs be teisÄto pagrindo naudojasi svetimu daiktu - žemÄs sklypu, tuo sukurdamos itin neigiamÄ teisinÄ situacijÄ tiek ieÅ¡kovei, tiek sau.
Akivaizdu, kad kiekviena iÅ¡ Å¡ių Å¡alių yra susaistyta pastato faktinÄs buvimo vietos, dÄl ko ieÅ¡kovÄ negali laisvai disponuoti žemÄs sklypu, nes jame yra svetimų neteisÄtai pastatytų statinių, o atsakovÄs dÄl to, jog jų statinys dalinai randasi svetimame žemÄs sklype, dÄl kurio naudojimo nÄra jokio teisinio pagrindo. Si situacija gali bÅ«ti iÅ¡sprÄsta dviem bÅ«dais: arba statinio perstatymu, patraukiant jį iÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo tinkamu atstumu, arba atsakovÄms įsigyjant iÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo dalį.
Kadangi atsakovÄs, puikiai žinodamos Å¡iÄ problemÄ , ne tik kad jos nesprendÄ pastato rekonstrukcijos metu, o prieÅ¡ingai, tik padidino pastatÄ , jo dalį pastatydamos virÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo, akivaizdu, kad jos net nesvarsto žemÄs sklypo dalies po savo pastatu įsigijimo klausimo ir todÄl teismui teikiamas Å¡is ieÅ¡kinys su reikalavimu dÄl atsakovių statinių perstatymo, atitraukiant juos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo normatyviniu atstumu iki žemÄs sklypo ribos;             1.13.
Pagal atliktus geodezinius matavimus kito pastato - pirties su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymÄta indeksu 9I2p) horizontaliosios stogo projekcijos kampas po atliktos rekonstrukcijos yra 0,29 m. atstume nuo ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo ribos, o Å¡io statinio kampas randasi 1,15 m. atstumu nuo ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo ribos, kai normatyvinis atstumas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai ir dvibuÄiai gyvenamieji pastataiâ 8 priedo 1.1 punktÄ nustatytas ne mažiau kaip 3 metrai.
Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. Tokio sutikimo atsakovÄs net nepraÅ¡Ä. Kaip numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte statybÄ leidžiantis dokumentas â žemÄs sklypo ar gretimo žemÄs sklypo savininko ar valdytojo raÅ¡ytinis sutikimas;             1.14. Atsakovių pastatas â garažas po rekonstrukcijos net įsiterpÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ , pirties pastatas randasi praktiÅ¡kai ant sklypų ribos, o Å«kinis pastatas pastatytas 1-2 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo ribos.
Tai reiÅ¡kia, kad visas sublokuotas pastatas pastatytas neteisÄtai, pažeidžiant teisÄs aktų, ginanÄiu treÄiųjų asmenų teises, reikalavimus, dÄl ko pastato savininkÄs atsakovÄs turi bÅ«ti įpareigotos šį pastatÄ nugriauti arba perstatyti pagal teisÄs aktų reikalavimus;             1.15. Atliekant ginÄo pastatų teisinÄ registracijÄ , Nekilnojamojo turto registre, remiantis paÄių ieÅ¡kovių pateiktais duomenimis â deklaracija apie statybos užbaigimÄ , jau nurodoma, kad Å¡ių pastatų statyba baigta 2006 metais.
Statybos inspekcija savo 2014-08-11 raÅ¡te šį faktÄ pripažino, konstatuodama, kad senaties terminas dÄl neteisÄtos statybos padarinių Å¡alinimo nesuÄjÄs, taÄiau pati atsisakÄ tirti deklaracijos apie statybos užbaigimÄ teisÄtumÄ formalių pagrindu, nurodydama, jog nuo deklaracijos suraÅ¡ymo iki jos apskundimo praÄjo daugiau nei vieneri metai, nors, kaip matosi iÅ¡ pateiktų duomenų, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į Statybos inspekcijÄ nepraleidusį nustatyto vienerių metų termino. Taigi, remiantis vien Å¡iais oficialiais duomenimis, suformuotais iÅ¡ paÄių atsakovių pateiktos informacijos valstybÄs institucijoms bei Å¡ių institucijų duomenų, ieÅ¡kinio senatis kreiptis teisminÄs gynybos dÄl pažeistų teisių dÄl neteisÄtos statybos, nesuÄjusi, net jeigu statybos pabaigos metais laikyti 2006 metus;             1.16.
Vienerių metų terminas be didesnių apribojimų gali bÅ«ti taikytinas naujos statybos atveju, kai akivaizdžiai matosi kokioje vietoje pradedamas ir statomas pastatas. TaÄiau pastato rekonstrukcijos atveju neįmanoma, vos pradÄjus Å¡iuos darbus, nustatyti, ar Å¡ios statybos rezultatas pažeis gretimo žemÄs sklypo savininko teises. Rekonstrukcijos darbams raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nÄra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaiÄiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojanÄių sklypų ribų. arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisÄs aktų nustatytais atstumais iki besiribojanÄių sklypų ribų (Reglamento StatybÄ leidžiantys dokumentai 33.2 punktas).
Tai reiÅ¡kia, kad kaimyninio žemÄs sklypo savininkas, pastebÄjÄs pastato rekonstrukcijos darbų pradžiÄ , dÄl kurių pradÄjimo į jį nebuvo kreiptasi sutikimo, pagrįstai ir teisÄtai tikisi, jog rekonstrukcijos darbai atliekami laikantis Reglamento StatybÄ leidžiantys dokumentai 33.2 punkto apribojimų;             1.17. Tuo atveju, kai statybos darbų rezultatas įtakoja gretimo sklypo savininko teises, pareiga tinkamai ir savalaikiai atskleisti tokios statybos pasekmes kaimyninio žemÄs sklypo savininkui, tenka statytojui.
Tinkamu statytojo bÅ«simos statybos planų atskleidimu kitiems asmenims teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas â iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idÄjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) parengimas ir pateikimas suinteresuotiems asmenims, kurių sutikimas, siekiant rekonstruojamo pastato konstrukcijas iÅ¡dÄstyti mažesnių nei normatyvinis atstumas iki gretimo sklypo ribos, laikomas statybÄ leidžianÄiu dokumentu.
DÄl to vienerių metų terminas pareikÅ¡ti pretenzijai negali bÅ«ti formaliai taikomas vien nuo pastato rekonstrukcijos darbų pradžios, nes rekonstrukcija prasideda nuo senojo pastato konstrukcijų ardymo, kai apskritai neįmanoma nustatyti, ar pastatas griaunamas, ar ruoÅ¡iamas rekonstrukcijai;             1.18. Jeigu atsakovÄs iki rekonstrukcijos darbų pradžios ieÅ¡kovei bÅ«tų pateikusios bent eskizÄ , atspindintį rekonstrukcijos statybos darbų rezultatus, neabejotina, kad tokiu atveju ieÅ¡kovei nuo tokių darbų pradžios, kai ji atsakÄ duoti jiems sutikimÄ , prasidÄtų vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti;             1.19.
VirÅ¡ iÅ¡dÄstyti faktiniai duomenys ir teisiniai argumentai leidžia teigti, kad atsakovÄs savo pastatus rekonstravo pažeidžiant nustatytÄ teisinį tokių darbų reguliavimÄ , dÄl ko rekonstruoti pastatai negali bÅ«ti laikomi teisÄtais statybos proceso produktais. DÄl to jų atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos teisinÄs pasekmÄs, nustatytos CK 4. 103 straipsnyje.             2. Atsakovai pateikÄ atsiliepimÄ , praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimas iÅ¡ esmÄs grindžiamas Å¡iomis aplinkybÄmis ir argumentais (T. 1, b. l. 54-57): 2.1.
GinÄo statiniai buvo pastatyti 1956 metais. Statiniai, kurie buvo pastatyti iÅ¡ medienos, per atitinkamÄ laikÄ susidÄvÄjo. 1986-07-21 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 441p buvo leista perstatyti garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ ir pirtį, nugriaunant visus medinius pastatus, perstatant iÅ¡ mÅ«ro. GinÄo pastatai buvo statomi ant tų paÄių pamatų, kurie buvo užfiksuoti 1981 metais, t. y. iki leidimo perstatyti statinius gavimo metu. Perstatyti statiniai ant tų paÄių pamatų yra iki Å¡iol, jie perstatyti turint valdžios institucijų leidimÄ .
Perstatant statinius su valdžios leidimu ant tų paÄių pamatų, net nebuvo reikalingas gretimų žemÄs sklypų savininkų sutikimas, jeigu pamatų dislokacijos vieta buvo mažesnÄ nei leidžiamas atstumas. 2.2. AtkreipÄ dÄmesį, kad vykdant statinių perstatymÄ , tuo metu buvusi ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo savininkÄ, jokių pretenzijų neturÄjo. Minimų ginÄo statinių statyba buvo baigta apie 2001 metus. IeÅ¡kovÄ J. V. nuosavybÄs teise savo žemÄs sklypÄ valdo nuo 2004 metų, o žemÄs sklypo kadastrinius matavimus atliko tik 2013-07-10.
Kadastriniai matavimai neabejotinai skiriasi nuo preliminarių matavimų ir jeigu ieÅ¡kovÄ savo žemÄs sklypo kadastrinius matavimus bÅ«tų atlikusi anksÄiau, neabejotinai visos ginÄo aplinkybÄs bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos laiku.2.3. NurodÄ, kad nesuprantamas ieÅ¡kovÄs motyvas, kad ginÄo statiniai (jų dalis) yra ant ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo, kadangi ieÅ¡kovÄ savo sklypÄ yra aptvÄrusi tvora, kuri pastatyta bÅ«tent atsakovams priklausanÄio žemÄs sklypo. 2.4. Kaip jau nurodyta, ginÄo statiniams nÄra ir niekada nebuvo nustatyta savavaliÅ¡ka statyba. 2013-07-12 mums iÅ¡duota Deklaracija Nr. l apie statybos užbaigimÄ nesudÄtingiems statiniams.
Pagal STR 1.11:01:2010 8.3 punktÄ statytojas deklaracija apie statybos užbaigimÄ paskelbia, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisÄs aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Savo ieÅ¡kinyje pati ieÅ¡kovÄ patvirtina, kad statiniai buvo perstatomi ženkliai daugiau kaip prieÅ¡ metus, o tai reiÅ¡kia, kad suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos dokumentus nebuvo ir nÄra jokio pagrindo.3. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija â NŽT, pateikÄ iÅ¡vadÄ , nurodydama (T. 1, b. l. 146-150):3.1.
Byloje yra keliami reikalavimai dÄl statybos, galimai prieÅ¡taraujanÄios teisÄs aktams, padarinių paÅ¡alinimo, o Nacionalinei žemÄs tarnybai, kaip valstybinÄs žemÄs patikÄtiniui, nÄra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba yra įtraukta institucija, teikianÄia iÅ¡vadÄ , teikiame detalesnÄ informacijÄ , susijusiÄ su ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklausanÄiu žemÄs sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (duomenys neskelbtini) (toliau â ŽemÄs sklypas Nr.
1) ir atsakovÄms nuosavybÄs teise priklausanÄiu žemÄs sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (duomenys neskelbtini) (toliau â ŽemÄs sklypas Nr. 2);3.2. O. V. 1993-12-20 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu įgijo 738 kv. m ploto ŽemÄs sklypÄ Nr.
1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vÄlesnių sandorių pagrindu ŽemÄs sklypas Nr. 1 nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovei J. V.;3.3. ŽemÄs sklypas Nr. 1 jo įsigijimo metu buvo paženklintas preliminariai. 2013 metais atlikti ŽemÄs sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai, nustatant žemÄs sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinates valstybinÄje koordinaÄių sistemoje (toliau â kadastriniai matavimai) ir suraÅ¡ytas 2013-06-25 žemÄs sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr.
51. MinÄto akto 6 punkte nurodyta, kad žemÄs sklypų ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais â tvoromis;3.4. Vilniaus miesto valdyba 1998-12-03 sprendimo Nr. 2309V âDÄl privaÄių namų valdų (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 197 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniÅ«nijojeâ 6 punktu nustatÄ privaÄios namų valdos, esanÄios (duomenys neskelbtini), 3741 kv. m ploto žemÄs sklypo ribas;3.5.
UAB âInžineriniai tyrinÄjimaiâ filialas âInžinerinÄ geodezijaâ 2005-06-23 atliko žemÄs sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai atlikti vietinÄje Vilniaus miesto koordinaÄių sistemoje. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, vadovaudamasis atliktais kadastriniais matavimais, 2005-09-23 įsakymu Nr. 2.3-8372-01 âDÄl namų valdos žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo N. K. ir L. L.â nustatÄ Å¾emÄs sklypo Nr. 2 plotÄ , pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, taip pat nusprendÄ parduoti atsakovÄms N. K. ir L.
L. ŽemÄs sklypÄ Nr.
2. Vadovaujantis minÄtu įsakymu, 2005 m. spalio 26 d. sudaryta valstybinÄs žemÄs pirkimo- pardavimo sutartis Nr. P01/2005-1176, kurios pagrindu 1 871 kv. m ploto žemÄs sklypo Nr. 2 dalį įgijo N. K., ir valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO 1/2005-1177, kurios pagrindu 1 870 kv. m ploto ŽemÄs sklypo Nr. 2 dalį įgijo L. L.;3.6. AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad atsakovÄs 2014 m. pakartotinai atliko ŽemÄs sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus. Duomenis apie atliktus kadastrinius matavimus, t. y. 2014-06-10 žemÄs sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemÄs sklypo plano Ml:500 kopijos Vilniaus miesto skyriuje gautos 2014-10-15;3.7.
ŽemÄs sklypo Nr. 1 2013 m. atliktų kadastrinių matavimų ir ŽemÄs sklypo Nr. 2 2014 m. atliktų kadastrinių matavimų bylos nebuvo pateiktos Vilniaus miesto skyriui, todÄl Vilniaus miesto skyrius nevertino Å¡ių žemÄs sklypų kadastrinių matavimų atitikimo teisÄs aktų reikalavimams. Apie minÄtų kadastrinių matavimų atlikimÄ Vilniaus miesto skyrius informuotas valstybÄs įmonÄs Registrų centro elektroniniais laiÅ¡kais, kuriais Vilniaus miesto skyriui pateikti ŽemÄs sklypo Nr. 1 ir ŽemÄs sklypo Nr. 2 ribų paženklinimo-parodymo aktų ir planų M1:500 kopijos;3.8.
NŽT atlieka valstybinÄs žemÄs naudojimosi kontrolÄ bei nustato valstybinÄs žemÄs užÄmimo faktus. Vilniaus miesto skyriaus specialistas atliko žemÄs sklypo Nr. 1 naudojimo kontrolÄ ir suraÅ¡Ä 2014-09-11 žemÄs naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-266. Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora taÅ¡ke Nr. 4 pastatyta ant žemÄs sklypo ribos. Vilniaus miesto skyrius 2014-09-12 raÅ¡tu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-942 âDÄl informacijos pateikimoâ informavo N. K., kad patikrinus žemÄs sklypo naudojimÄ , nustatyta, kad tvora pastatyta ŽemÄs sklypo Nr. 1 ribose.4.
IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija â Statybos inspekcija, pateikÄ iÅ¡vadÄ , nurodydama (T. 1, b. l. 99-100):4.1. Statybos inspekcijai nÄra suteikta daugiau teisių nei numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. VieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinÄs teisÄs principų â dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisÄ, iÅ¡imtis, nustatyta siekiant apginti silpnosios Å¡alies, kuri ne visada gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jos subjektinÄ teisÄ, bei asmenų, negalinÄių savarankiÅ¡kai pasinaudoti teisÄs į gynybÄ , teisÄs ir (ar) teisÄtus interesus;4.2.
PažymÄjo, kad teritorijų planavimo ir statybų procesÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų pažeidimas a priori nÄra priskiriamas vieÅ¡ojo intereso pažeidimui. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros įstatyme aiÅ¡kiai įtvirtinta, kokių konkreÄiai funkcijų vykdymas yra priskirtas Statybos inspekcijos kompetencijai.             4.3. CivilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs J. V. ieÅ¡kinį atsakovÄms L. L. ir N. K. dÄl statybos, pažeidžianÄios teisÄs aktų reikalavimus, padarinių paÅ¡alinimo, tarp Å¡alių kilÄs ginÄas dÄl privaÄia nuosavybe valdomo turto naudojimo ir disponavimo, todÄl byloje nesant vieÅ¡ojo intereso Statybos inspekcija neturi pagrindo teikti iÅ¡vados.
             5. Teismo posÄdžio metu Å¡alys iÅ¡ esmÄs palaikÄ ieÅ¡kinyje bei atsiliepime nurodytas aplinkybes.              5.1. J. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad 2011 m. 4 ketvirÄio pradžioje pradÄjo statybas, o iki tol buvo vieno aukÅ¡to pastatas. Ūkinis pastatas stovÄjo jau 1980 m., buvo vieno aukÅ¡to, sienos buvo iÅ¡ plytų. IeÅ¡kovÄs mama statÄ tvorÄ 2002 m., gal ir anksÄiau. 11 kvadratinių metrų gavo iÅ¡ valstybÄs, iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs 1,40 m., o iÅ¡ kairÄs 1,59 m. (T. 1, b. l.
14) žemÄs sklypas priartÄjo iki atsakovų žemÄs sklypo ribos (T. 2, b. l. 71-72).              5.2. Atsakovų atstovÄ nurodÄ, jog ne namas pasislinko, o ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypas iki atsakovų žemÄs sklypo ribos. Iki 2013 m. buvo valstybinÄ Å¾emÄ, todÄl neturÄjo bÅ«ti gautas sutikimas. Atsakovas R. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad medinis pastatas 1988 m. buvo nugriautas ir ant to pamato buvo pradÄtas statyti mÅ«rinis pastatas. Antras aukÅ¡tas pradÄtas statyti 2002 â 2003 m., baigta statyba 2006 m.
Nuo 2006 m. niekas nepasikeitÄ, namas toks, koks buvo 2006 m. Jeigu stogas trukdo, gali nupjauti kampÄ , kad nepatektų ant ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo. ReiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl tvoros nukÄlimo, bet vÄliau paaiÅ¡kÄjo, kad tvorÄ pastatÄ ieÅ¡kovÄ. AtsakovÄ N. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad pastatas yra apie 60-70 m., stovi toje paÄioje vietoje, buvo medinis pastatas, kuris buvo nugriautas. Kada pradÄtas statyti tiksliai nurodyti negalÄjo. Kol ieÅ¡kovÄs mama buvo gyva nebuvo konfliktų, o dabar su ieÅ¡kove konfliktuoja (T. 2, b. l. 71-72).              6.
IÅ¡vadÄ byloje teikianÄios NŽT atstovas iÅ¡ esmÄs palaikÄ iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nebuvo valstybinÄs žemÄs sklypo iÅ¡sipirkimas, o buvo minimaliai pasikeitusios žemÄs sklypo ribos. ŽemÄs sklypo padidÄjimas buvo paklaidos ribose (T. 2, b. l. 71-72).              IeÅ¡kinys atmestinas.                          II. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 7. GinÄas tarp Å¡alių kilo statinių, pastatytų nesilaikant teisÄs aktuose numatytų atstumų, be ieÅ¡kovÄs sutikimo, teisÄtumo.
IeÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs įrodinÄjo, jog garažo sienos kampas 0,38 m atstume nuo ieÅ¡kovÄs sklypo ribos, o stogo konstrukcija Å¡ioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m. ilgiu (pagal horizontaliÄ jÄ projekcijÄ ) randasi virÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo, o pirties pastato kampas randasi 1,15 m. nuo žemÄs sklypo ribos, o stogo konstrukcija â horizontalioji pastato projekcija 0,29 cm. Atsakovai įrodinÄjo, jog statiniai pastatyti ant senų pamatų, nugriaunat buvusius medinius statinius bei pastatant mÅ«rinius, todÄl nereikÄjo ieÅ¡kovÄs sutikimo, buvusi sklypo savininkÄ nereiÅ¡kÄ jokių pretenzijų.
GinÄo dÄl to, kad garažo stogo kampas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo, taip pat dÄl to, kad po civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo atsakovai iÅ¡ardÄ prie garažo pastatytÄ stoginÄ, nekilo.              8. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinÄjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinÄjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis.
Kiekviena Å¡alis turi procesinÄ naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti. Å io principo esmÄ sudaro tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinÄja privaÄių Å¡alių ginÄÄ , todÄl Å¡alys negali bÅ«ti tik abejingos stebÄtojos. Be to, pasitelkus aptariamÄ taisyklÄ užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant Å¡alims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises.
Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinÄti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius â teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priÄmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodÄ savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. NagrinÄjamu atveju ginÄas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, Å¡alys atstovaujamos profesionalių teisininkų â advokatų, todÄl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas sprendžia pagal Å¡alių byloje pateiktus įrodymus.
             9. Teismas, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , siÅ«lÄ Å¡alims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, patikslino Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinÄti, ne kartÄ atidÄjo bylos nagrinÄjimÄ siekiant sudaryti Å¡alims galimybÄ pateikti papildomus įrodymus bei siÅ«lÄ Å¡alims ginÄÄ sprÄsti taikiai, taip pat 2016-08-31 atliko ginÄo statinių vietos apžiÅ«rÄ .              III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 10.
Siekiant nustatyti, ar buvo pažeisti teisÄs aktai atliekant statybos darbus, aktualus statybos darbų pradžios bei pabaigos nustatymo klausimas tam, kad atsiradusiems teisiniams santykiams galima bÅ«tų pritaikyti aktualiÄ teisÄs aktų redakcijÄ .
11. NagrinÄjamu atveju Å¡alys duodamos paaiÅ¡kinimus nurodÄ skirtingÄ statybų darbų pradžiÄ ir pabaigÄ . IeÅ¡kovÄ nurodÄ, jog vieno aukÅ¡to mÅ«rinis pastatas buvo pastatytas dar 1980 m., o antras aukÅ¡tas pradÄtas statyti 2011-2012 m. Atsakovas R. K. nurodÄ, jog 1988 m. medinis pastatas buvo nugriautas ir ant to pamato buvo pradÄtas statyti mÅ«rinis pastatas. Antras aukÅ¡tas pradÄtas statyti 2002 â 2003 m., baigta statyba 2006 m. AtsakovÄ N. K. tiksliai nurodyti kada buvo pradÄti statybos darbai negalÄjo.
IÅ¡ susiraÅ¡inÄjimo tarp ieÅ¡kovÄs ir Statybos inspekcijos matyti, jog patikrinimas dÄl atliekamų statybos darbų buvo atliktas 2012-09-11, N. K. buvo nurodžiusi, jog statyba buvo atlikta pagal 1986 m. iÅ¡duotÄ leidimÄ ir baigta 2001 m. (T. 1, b. l. 33-36), o Statybos inspekcija, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nurodÄ, jog statiniai Å¡alia ginÄytinų žemÄs sklypų ribų jau buvo mažiausiai nuo 1987 m., o duomenų, kada statiniai buvo rekonstruoti (atsirado antras aukÅ¡tas), neturi, pareiÅ¡kÄjai nurodÄ skirtingÄ rekonstrukcijos datÄ (T. 1, b. l. 103-104).
12. Byloje nustatyta, jog 1986-07-21 Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 441p buvo leista statyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , pirtį, nugriaunant visus medinius pastatus, esanÄius Džiaugsmo g. 93, pridedamojoje miesto plano iÅ¡traukoje nurodytoje vietoje (T. 1, b. l. 58-59, 127-128). ŽemÄs sklypo plane 1999 metais užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog ginÄo statiniai buvo atvaizduoti atsakovams priklausanÄiame žemÄs sklype (T. 1, b. l. 141-142).
13. Byloje esanÄiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad jog garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄto indeksu 7GI2/p); Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄto indeksu 8I2/p); pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄtos indeksu 9I2/p su priestatu, plane pažymÄtu indeksu li2/p), kadastriniai duomenys užfiksuoti 1988 m., statybos pradžia nurodyta 1988 m., pabaiga 2006 m. (T. 1, b. l. 25-28). Remiantis matininko 2005-08-18 parengta statinių iÅ¡dÄstymo schema nustatyta, jog ginÄo statiniai, t. y. garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄto indeksu 7GI2/p), Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄto indeksu 8I2/p), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄtos indeksu 9I2/p) 2005-08-18 buvo 4.30 m. aukÅ¡Äio, o priestato, plane pažymÄto indeksu li2/p, 6.00 m. aukÅ¡Äio (T. 1, b. l. 29), 2013-07-10 parengta statinių iÅ¡dÄstymo schema nustatyta, jog garažo, Å«kinio pastato, pirties aukÅ¡tis 6.00 m., o priestato, plane pažymÄto indeksu li2/p, 5,76 m. aukÅ¡Äio (T. 1, b. l. 30).
14. Byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimais bei atlikus vietos apžiÅ«rÄ , nustatyta, jog garažo sienos kampas 0,38 m atstume nuo ieÅ¡kovÄs sklypo ribos, o stogo konstrukcija Å¡ioje vietoje 0,59 m atstumu ir 1,45 m. ilgiu (pagal horizontaliÄ jÄ projekcijÄ ) randasi virÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo, o pirties pastato kampas randasi 1,15 m. nuo žemÄs sklypo ribos, o stogo konstrukcija â horizontalioji pastato projekcija 0,29 cm. (T. 1, b. l. 19). Taip pat nustatyta, jog patikslinus ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo plotus, ieÅ¡kovÄ iÅ¡ valstybÄs gavo 11 kvadratinių metrų, t. y. žemÄs sklypas padidÄjo iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs 1,40 m., o iÅ¡ kairÄs 1,78 m. (T. 1, b. l. 14, 78; t. 2, b. l. 49), o atstumai nuo ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo ribos iki ginÄo statinių (T. 1, b. l.
19) apskaiÄiuoti po ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo ploto pasikeitimo, t. y. jo padidÄjimo link ginÄo statinių (T. 1, b. l. 14).
15. Taigi, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nurodant skirtingÄ statybos darbų pradžiÄ bei pabaigÄ , teismas negali daryti patikimų iÅ¡vadų dÄl fakto buvimo, ar jo nebuvimo, taÄiau įvertinus byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, jog 1988 m. buvo pradÄta statyba (T. 1, b. l. 25-28), statinių atvaizdavimÄ Å¾emÄs sklype 1986 â 1988 m. (T. 1, b. l. 59, 105, 107), taip pat jų atvaizdavimÄ 1999 m., 2005 m. ir 2013 m., kuomet pakito statinių aukÅ¡tis, ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimus, jog antro aukÅ¡to statyba pradÄta 2011 m., taip pat ieÅ¡kovÄs statybos inspekcijai raÅ¡ytus skundus dÄl atliekamų statybų bei statybos inspekcijos raÅ¡tuose nurodytas aplinkybes, jog 2012-09-11 buvo atliktas patikrinimas vietoje (T. 1, b. l. 33-34), darytina labiau tikÄtina iÅ¡vada, jog pirmo aukÅ¡to ginÄo statinių statybos darbai buvo pradÄti 1988 m. ir baigti 2005 m. rugpjÅ«Äio mÄn., o antro aukÅ¡to statyba pradÄta nuo 2011 m. rugpjÅ«Äio mÄn., o baigta iki 2012 m. rugpjÅ«Äio mÄn., kuomet ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į Statybos inspekcijÄ dÄl atliekamų statybos darbų.
AplinkybÄs, jog pirmo aukÅ¡to statybos darbai buvo atlikti iki 2005 m. neneigÄ ir pati ieÅ¡kovÄ, prieÅ¡ingai, pripažino, jog pirmas aukÅ¡tas iki 2005 m. buvo pastatytas. Atsakovų nurodytos aplinkybÄs, jog statybos darbai, įskaitant ir antrÄ aukÅ¡tÄ , baigti 2006 m., prieÅ¡taringos, kadangi vienu atveju, statybos inspekcijai buvo nurodoma, jog statybos darbai buvo atlikti iki 2001 m., kitu atveju, teismo posÄdžio metu â iki 2006 m., o atsakovÄ N. K. negalÄjo tiksliai nurodyti statybos darbų pabaigos, todÄl jų paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų ar bent labiau tikÄtinų iÅ¡vadų apie fakto buvimÄ ar jo nebuvimÄ .
             16. NustaÄius, jog ginÄo statinių pirmi aukÅ¡tai buvo pastatyti iki 2005 m. rugpjÅ«Äio mÄn., o užbaigus pirmo aukÅ¡to statybos darbus, buvo pristatyti papildomai aukÅ¡tai, aktualus klausimas, ar esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybÄms taikytinos teisÄ aktų nuostatos, reglamentuojanÄios atstumus tarp statomo statinio ir žemÄs sklypo ribos.              17. NagrinÄjamu atveju duomenų, jog ieÅ¡kovÄ bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dÄl statybų, pradÄtų 1988 m. ir baigtų iki 2005 m. rugpjÅ«Äio mÄn., byloje nÄra, taip pat ieÅ¡kovÄ neįrodinÄjo, jog iki 2005 m. rugpjÅ«Äio mÄn. pastatyti statiniai pažeidÄ jos interesus bei teisÄs aktų reikalavimus, nors teismo posÄdžio metu pripažino, jog mÅ«rinis vieno aukÅ¡to statinys buvo pastatytas iki 2005 m.
Taip pat byloje nÄra duomenų, jog bÅ«tų pripažintas neteisÄtu statyba leidžiantis dokumentas â Vykdomojo komiteto 1986-07-21 potvarkis Nr. 441p bei nustatytas savavaliÅ¡kos statybos faktas. Remiantis ieÅ¡kovÄs nurodytais argumentais teismas taip pat neturi pagrindo sprÄsti, jog po 2005 m. ar 2011 m. bÅ«tų pasikeitusi ginÄo statinių vieta bei statiniai bÅ«tų pristatyti arÄiau atsakovÄs sklypo ribos. PrieÅ¡ingai, dar 1999 m. žemÄs sklypo plane pavaizduota ginÄo statinių vieta (T. 1, b. l. 140-141) iÅ¡ esmÄs atitinka 2015-09-24 užfiksuotÄ statinio padÄtį žemÄs sklype (T. 1, b. l. 19), o vien tai, kad 1980 m.
žemÄs sklypo plane pavaizduota sklypo riba nuo statinių vietos (T. 1, b. l. 59), nesant nurodytų atstumų, nÄra pagrindo sprÄsti, jog atsakovai 1988 m. pradÄjo ginÄo statinių statybÄ kitoje nei prieÅ¡ tai buvo mediniai pastatai, vietoje. AplinkybÄs, jog buvo pasikeitusi ginÄo statinių vieta, neįrodo ir ieÅ¡kovÄs nurodytos statinių iÅ¡dÄstymo schemos (T. 1, b. l. 29-30), kadangi juose atsispinti statinių aukÅ¡Äiai, plotai, taÄiau minÄtos schemos neįrodo fakto, jog po 2005 m. rugpjÅ«Äio mÄn. statiniai buvo pastatyti kitoje vietoje nei jie stovÄjo iki 2005 m.
Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybÄms teismas neturi pagrindo sprÄsti, jog ginÄo statinių pirmo aukÅ¡to statyba, vykusi nuo 1988 m. iki 2005 m., bÅ«tų neteisÄta. Tuo paÄiu teismas pažymi, jog nagrinÄjamu atveju leidimas statybai iÅ¡duotas 1986-07-21 bei jo pagrindu nuo 1988 m. iki 2005 m. buvo vykdomi statybos darbai. TodÄl ieÅ¡kovo cituojamos teisÄs aktų nuostatos, susijusius su sutikimo gavimu bei atstumų nustatymu, priimtos po leidimo vykdyti statybos darbus iÅ¡davimo, nagrinÄjamu atveju netaikytinos.
Kita vertus, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ duomenų, jog iki 2013 m. bÅ«tų Å¡alia atsakovams priklausanÄio gretimo sklypo savininkÄ, prieÅ¡ingai, byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad tiek 1999 m., tiek 2005 m. gretimo sklypo savininku buvo valstybÄ (T. 1, b. l. 122, 141).             18. Remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybÄmis teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti deklaracijÄ dÄl statinio užbaigimo neteisÄta dÄl 2011 m. pradÄtų ir 2012 m. baigtų darbų, kadangi po 2005 m. atsakovų atlikti statybos darbai buvo vykdomai ant pirmo aukÅ¡to statinio, statyto nuo 1988 m. iki 2005 m., o duomenų, jog buvo statomas naujas statinys ar bÅ«tų keiÄiamos pastatyto statinio pirmo aukÅ¡to, dÄl kurio ieÅ¡kovÄ nekÄlÄ jokių pretenzijų, vieta, ieÅ¡kovai nepateikÄ.19.
Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 âStatybÄ leidžiantys dokumentaiâ, patvirtintame Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (aktuali redakcija nuo 2011-07-01) (toliau â Ä®sakymas), 33.2. punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojanÄių žemÄs sklypu savininkų ar valdytoju raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nÄra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaiÄiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojanÄiu sklypų ribų.
Kaip jau minÄta, nagrinÄjamu remiantis ieÅ¡kovÄs nurodytomis aplinkybÄmis teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog 2011 â 2012 m. vykdant statybos darbus ginÄo statinių vieta bÅ«tų pastatyta kitoje vietoje nei ji buvo pradÄta statyti 1988 m., todÄl ieÅ¡kovÄs nurodytos Ä®sakymo nuostatos, numaÄiusios pareigÄ gauti sutikimÄ besiribojanÄių žemÄs sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų, netaikytinos.
20. Byloje taip pat nustatyta, kad ginÄo statiniai nepatenka į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ (žr. 14 punktÄ ), o prie garažo buvusiÄ stoginÄ po civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo atsakovai iÅ¡ardÄ, taÄiau garažo stogo kampas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo (žr. 14 punktÄ ). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybÄ, jog stogo kampas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo, nesudaro pagrindo panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimÄ .
21. Atlikus vietos apžiÅ«ra, nustatyta, garažo stogo kampas randasi iki ieÅ¡kovÄs pastatytos tvoros, taÄiau 2013 m. patikslinus ieÅ¡kovei žemÄs sklypo ribas ir dalį valstybinÄs žemÄs sklypo priskyrus ieÅ¡kovei, žemÄs sklypo riba priartÄjo prie atsakovams priklausanÄių ginÄo statinių. Taigi, Å¡iuo metu garažo stogo kampas nesiekia ieÅ¡kovÄs (jos mamos) statytos tvoros, taÄiau ieÅ¡kovei priskyrus dalį valstybinÄs žemÄs, stogo kampas randasi virÅ¡ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo. Å ias aplinkybes papildomai įrodo vykusios apžiÅ«ros metu darytos foto nuotraukos (T. 2, b. l.
67) bei kadastro žemÄlapio iÅ¡trauka (T. 2, b. l. 49). Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismo vertinimu, deklaracijos panaikinimas neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo reikalavimų, kadangi vykdant statybos darbus atsakovams nebuvo žinoma, jog garažo stogo kampo dalis patenka į ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, o pagal faktinį žemÄs sklypo naudojimÄ , paÄiai ieÅ¡kovei (jos mamos) pastaÄius tvorÄ , atribojanÄiÄ Å¡alių žemÄs sklypus, garažo stogo kampas nesiekÄ tvoros.
Tokiu atveju atsakovų veiksmuose nÄra nesÄ Å¾iningumo požymių. Tuo paÄiu teismas pažymi, jog reikalavimo dÄl deklaracijos panaikinimo netenkinimas, nepaneigia atsakovų pareigos naudotis garažo stogo kampu, esanÄiu virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausanÄio sklypo, taip (pvz., įrengiant lietvamzdžius, sniego sulaikymo įrenginius, prireikus sumažinant stogo kampÄ ir pan.), kad nebÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovÄs interesai, laikantis sÄ Å¾iningumo bei protingumo reikalavimų, gerbiant geros moralÄs principus (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis).
             22. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog remiantis ieÅ¡kovÄs nurodytais argumentais nÄra pagrindo pripažinti 2013-07-12 deklaracijÄ Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ neteisÄta bei jÄ panaikinti, todÄl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.              23. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai, aplinkybÄs neturi esminÄs reikÅ¡mÄs teisingam ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl dÄl jų teismas nepasisako.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.
IeÅ¡kinį atmetus visos atsakovų patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.
25. Byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovÄ N. K. patyrÄ 200,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti (T. 2, b. l. 60-61). Ä®vertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, pasirengimÄ bylos nagrinÄjimui, sprÄstina, jog iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokÄti, dydis, atitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) patvirtintų maksimalių dydžių, todÄl priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo.26.
BylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme valstybÄ patyrÄ 11,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmestus ieÅ¡kinį, nurodytos iÅ¡laidos priteitinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovÄs N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybÄs naudai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J.
V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokÄtina į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ banke AB âSwedbankâ, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.             Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas                                                                       Žilvinas Terebeiza