2019-11-20 Nr. AB-21968-3-63-3-01258-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1428-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01258-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2154 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – ir apskaita) dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimu Nr. VS-4943.

2. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis buvo priimtas tik remiantis trečiojo suinteresuoto asmens R. M. pareiškimu, nepatikrinus ir nenustačius objektyvių aplinkybių dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Jis ir R. M. yra nepilnamečio R. M. tėvai, kurio gyvenamoji vieta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1419-769/2015, buvo nustatyta su pareiškėju. Jo santykiai su R. M., kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl pareiškėjui sukelto fizinio skausmo, yra konfliktiški, todėl Skyrius šias aplinkybes turėjo įvertinti itin atidžiai ir kritiškai.

3. Susipažinęs su skundžiamu Įsakymu, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Skyrių, siekdamas išsiaiškinti, kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuota, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir kokiu pagrindu priimtas sprendimas surašyti 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimą, tačiau Skyrius 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakyme prašomos informacijos nepateikė. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 „Dėl Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.8 punktas numato, kad vienas iš atvejų, kada šeima įrašoma į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kai nustatomi nuolatiniai tėvų girtavimo atvejai. Pareiškėjo nuomone, pagal nurodytą teisinį reguliavimą būtina nustatyti dažno ir pastovaus, o ne pavienius girtavimo atvejus. Jis alkoholinius gėrimus vartoja labai retai – iki 4 kartų per metus ir jais nepiktnaudžiauja.

4. Pareiškėjo teigimu, Skyrius netinkamai vykdė Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus, kadangi susipažinęs su suinteresuoto asmens pateikta informacija neaplankė pareiškėjo bei nesurašė nustatytos formos aplankymo akto, todėl nesurinkus visos informacijos Skyrius neturėjo galimybės tinkamai nustatyti vaiko teisių ir interesų pažeidimų šeimoje buvimo ar nebuvimo fakto.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 16 d. iš R. M. motinos R. M. gautas pranešimas apie girtaujantį vaiko tėvą A. G.. Skyriui taip pat buvo pateikta vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuotas miegantis ir galimai neblaivus pareiškėjas. Vaiko motinos teigimu, ji 2017 m. rugpjūčio 11 d. ketindama susitikti su sūnumi atvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą ir joje rado neblaivų pareiškėją bei išsigandusi sūnų. Sūnų išsivedė ir jį palikusi saugioje aplinkoje, grįžo pasiimti vaiko daiktų bei užfiksuoti situaciją, kokioje aplinkoje buvo sūnus. R. M. teigimu, pareiškėjas girtavo nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. R. M. tėvui buvo grąžintas 2017 m. rugpjūčio 23 d., kadangi teismo sprendimu jo gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju. Skyriaus specialistė pagal gautą informaciją 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą, tačiau buto durų niekas neatidarė, todėl pašto dėžutėje buvo paliktas kvietimas pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 18 d. atvykti į Skyrių, tačiau jis kvietime nurodytu laiku į Skyrių neatvyko, nereagavo į telefono skambučius. Nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. R. M. ir A. G. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įrašyta į apskaitą. Socialiniams darbuotojams lankantis šeimoje, buvo fiksuojami girtavimo atvejai, iš šeimos paimtas vaikas. Pareiškėjui pakeitus gyvenimo būdą Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. AD1-1717 jis išbrauktas iš apskaitos. Atsakovas pažymėjo, jog šeima Skyriui gerai žinoma, abu sugyventiniai gyvendami kartu vartojo alkoholį, todėl gautas pranešimas apie pareiškėjo girtavimą nesukėlė abejonių. Pareiškėjas pats neneigė, kad užfiksuotu atveju alkoholį vartojo kartu su R. M..

7. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų yra nepagrįsti, nes sąvoka nuolatinis girtavimas yra vertinamojo pobūdžio. R. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjas girtavo penkias dienas iš eilės ir tai gali būti vertinama kaip nuolatinis girtavimas.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1419-769/2015 nepilnamečio R. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. G.. R. M. 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Skyrių, nurodydama, kad A. G. nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. girtuokliauja mažamečio sūnaus akivaizdoje ir jam talkina vaikų teisių apsaugos skyriaus inspektorė V. J.. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Skyriaus specialistės, norėdamos išsiaiškinti situaciją, nuvyko į A. G. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau į butą niekas neįsileido.

Nepavykus patekti į butą, A. G. buvo paliktas pakvietimas 2017 m. rugpjūčio 18 d. 13:30 val. atvykti į Skyrių, tačiau jis į Skyrių neatvyko, telefonu su juo susisiekti taip pat nepavyko. A. G. į Skyrių telefonu kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., nurodydamas, kad R. M. yra neblaivi ir neatiduoda jam vaiko. 2017 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime Vaiko teisių apsaugos skyriui A. G. nurodė, kad su R. M. buvo bendrai sutarę, kad ji apie savaitę gali pabūti su sūnumi. Paaiškinime taip pat teigiama, kad abu išgėrė alkoholio ir jo teigimu R.

M. jį apiplėšė. Atėjus laikui grąžinti sūnų, ji to nepadarė. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškime E. G. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. sūnus iš R. M. buvo paimtas padedant policijai. R. M. 2017 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą ikiteisminio tyrimo institucijai, kuri 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės A. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad į Skyrių paskambino Klaipėdos lopšelio - darželio „Berželis“ direktorė pranešdama, kad į įstaigą atvyko R.

M., kuri buvo galimai neblaivi ir pasiėmusi vaiko drabužėlius pareiškė, kad sūnus daugiau darželio nelankys. Pranešėja nurodė, kad darbuotojams neramu, ar R. M. išėjusi iš įstaigos negirtaus ir pasirūpins vaiku. Kaip nurodyta 2017 m. rugpjūčio 24 d. K. V. tarnybiniame pranešime, gavus šį pranešimą, buvo kreiptasi į policiją, kad R. M. būtų patikrinta vakare. A. G. į Skyrių dėl sūnaus susigrąžinimo kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir sūnus jam perduotas 2017 m. rugpjūčio 23 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Skyrius 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimu Nr. VS-4943 Administracijos direktoriui teikė siūlymą A.

G. šeimą įrašyti į apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Ginčijamu įsakymu pareiškėjas buvo įrašytas į apskaitą.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Tvarkos aprašo 6 punktu bei remdamasis aplinkybe, jog pareiškėjas neįsileido vaiko teisių skyriaus specialistų į butą ir neatvyko į Skyrių pokalbiui 2017 m. rugpjūčio 18 d., nurodė, jog šeimos aplankymo aktas nebuvo surašytas, tačiau šio akto nesurašymas nėra besąlyginis pagrindas konstatuoti, kad Skyrius neturi teisinio pagrindo surašyti teikimo dėl A. G. šeimos įrašymo į apskaitą. Tvarkos aprašo 7 punktas suteikia diskreciją pačiai institucijai nuspręsti, ar konkrečiu atveju reikia, išklausyti šeimos narių bei kitų asmenų paaiškinimų. Teismo vertinimu, šeimos narių ar pačių asmenų apklausa esant ginčo situacijai bei įvertinus asmenų, kurių valdžioje buvo vaikas elgesį, kuris darė neigiamą įtaką vaiko interesams, iš vis nebuvo tikslinga, todėl Skyrius pagrįstai pasiūlė įrašyti pareiškėjo šeimą į apskaitą.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog remiantis bylos duomenimis įrodyta, kad abu tėvai mažamečio vaiko akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko mažametis buvo tokioje aplinkoje (tiek pas tėvą, tiek pas motiną), dėl kurios iškilo realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Be to, mažametis vaikas nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. buvo su motina, dėl kurios būklės dar 2017 m. rugpjūčio 17 d. lopšelio – darželio „Berželis“ direktorė kreipėsi į Skyrių dėl jos galimybės pasirūpinti vaiku, tačiau pareiškėjas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dėl vaiko susigrąžinimo kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. Pats pareiškėjas trukdė Vaikų teisių apsaugos tarnybai atlikti tyrimą, patikrinti jo būklę, nustatyti, ar aplinka, kurioje auga vaikas yra saugi, nesiekė kuo skubiau vaiką grąžinti į jam saugią aplinką. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog pareiškėjas neužtikrino gyvenamųjų sąlygų būtinų tinkamam mažamečio vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam, dvasiniam vystymuisi.

12. Įvertinęs skundžiamo Įsakymo turinį, teismas konstatavo, jog jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

III. 13. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas pažymi, kad jo nepilnametis vaikas gyvena atskirai nuo savo motinos – R. M., todėl jos elgesys negalėjo būti vertinamas. Be to, teismas sprendime iš esmės analizavo ir motyvavo ne vien tik pareiškėjo, bet abiejų tėvų elgesį. Skyrius, gavęs R. M. pareiškimą, privalėjo nuodugniai ištirti, ar A. G. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir dėl to iškilo pavojus vaiko vystymuisi bei saugumui. Pareiškėjo nuomone, Skyrius iš esmės pažeidė Tvarkos aprašo 6–8 punktus, t. y., nesilaikė būtinos procedūros, dėl ko negalėjo objektyviai įvertinti visų aplinkybių.

15. Atsakovas administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas pažymi, jog pats pareiškėjas patvirtino teismo nustatytą faktą, kad vaiko tėvas, prižiūrėdamas nepilnametį vaiką, vartojo alkoholį, leido vaiką išsivesti taip pat alkoholį vartojusiai vaiko motinai, kurį laiką vaiko nepasigedo ir nebandė susigrąžinti. Atsakovo vertinimu, toks elgesys yra pakankamas pagrindas įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir sudaryti šeimai galimybę gauti socialines paslaugas. Įrašymas į socialinės rizikos šeimų sąrašą neturėtų būti vertinamas kaip bausmė, o kaip pagalba šeimai ir priemonė užtikrinti teisėtus vaiko interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2154 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“, kuriuo pareiškėjas A. G. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui

19. Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, jog šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Teikimas tokio teisinio reglamentavimo kontekste vertintinas kaip faktinis pagrindas Įsakymui, dėl kurio kilęs ginčas, priimti. Taigi jis tuo pačiu yra ir Įsakymo sudėtinė dalis. Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą Skyriaus darbuotojai aplanko šeimas, auginančias vaikus, surašo šeimos aplankymo aktą, jeigu gavo rašytinę ar žodinę informaciją iš Aprašo 6.1–6.8 šaltinių.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog tokiais atvejais labai svarbu, kad nagrinėjant administracinį ginčą tinkamai įvertintas tikslas, kurio siekiama skundžiamu aktu. <...> šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, yra priimtas atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus, nes įrašius į apskaitą, organizuojamas šeimos socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir pagal nustatytą šeimos socialinių paslaugų poreikį skiriamos socialinės paslaugos vaikui ir šeimai (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2529-502/2015). Nagrinėjamu atveju ginčijamu Įsakymu buvo siekiama būtent tokių tikslų, o pareiškėjas nenurodė kaip aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. M. (vaiko motina) kreipėsi į Skyrių nurodydama, kad A. G. nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. girtuokliauja mažamečio sūnaus akivaizdoje ir jam padeda vaikų teisių skriaus inspektorė V. J.. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Skyriaus specialistės, norėdamos išsiaiškinti situaciją, nuvyko į A. G. gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėjas jų neįleido. Nepavykus patekti į butą, A. G. buvo paliktas kvietimas 2017 m. rugpjūčio 18 d. 13.30 val. atvykti į Skyrių, tačiau jis į Skyrių neatvyko ir telefonu su juo susisiekti nepavyko. A. G. į Skyrių telefonu kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., nurodydamas, kad R. M. yra neblaivi ir jam neatiduoda vaiko. Taip pat buvo nustatyta, kad į Skyrių kreipėsi Klaipėdos lopšelio-darželio „Berželis“ direktorė, kuri nurodė, jog į įstaigą galimai neblaivi atvyko R. M., kuri pasiėmusi vaiko drabužėlius pareiškė, kad sūnus daugiau darželio nelankys. A. G. del vaiko susigrąžinimo į Skyrių kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir sūnus jam perduotas 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šių aplinkybių pagrindu Skyrius 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimu Nr. VS-4943 administracijos direktoriui teikė siūlymą A. G. šeimą įrašyti į apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas buvo įrašytas į apskaitą. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas trukdė Vaikų teisių apsaugos tarnybai atlikti tyrimą, patikrinti jo būklę bei nustatyti, ar aplinka, kurioje auga vaikas, yra saugi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamų gyvenamųjų sąlygų, būtinų tinkamam vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam bei dvasiniam vystymuisi.

22. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo nustatyta, kad jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad šiuo atveju nebuvo surašytas šeimos aplankymo aktas, nereiškia, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius, įtaręs, kad kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir neturėjęs galimybės surašyti šeimos aplankymo akto dėl kitų asmenų kaltės, neturėjo teisinio pagrindo surašyti teikimo dėl A. G. šeimos įrašymo į apskaitą. Taip pat pažymėtina, kad šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra poveikio priemonė, tai tik pagrindas teikti šeimai pagalbą bei socialines paslaugas.

23. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į reikšmingas Įstatymo nuostatas (2 straipsnio 8 dalis), pagrįstai konstatavo, kad įtraukimas į apskaitą galimas nustačius bent vieną Įstatyme nurodytų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui. Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu pritartina teismo vertinimui, kad atsakovo bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmai buvo atlikti laikantis Tvarkos apraše nustatytos tvarkos reikalavimų.

24. Vertinant aktą atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams aspektu pažymėtina, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas nėra tinkamai motyvuotas. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į surinktą medžiagą ir sprendžiamo klausimo svarbą, konstatuotina, jog individualioje byloje toks neatitikimas nesudaro pagrindo administracinį aktą naikinti. Lydintys dokumentai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimas Nr. VS-4943) atskleidė administracinio akto motyvaciją ir užtikrino suinteresuotų asmenų teisę su ja susipažinti.

25. Remdamasi išdėstytais argumentais, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė