2016-09-26 Nr. AB-18227-3-64-3-02072-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2044-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02072-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. buvo kalinamas Šiaulių TI ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Buvo kalinamas kamerose, kurių plotas yra 8 kv. m, tad nors vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, jam tiek neteko, ypač atmetus plotą, kurį kameroje užima baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose buvo bloga ventiliacija, pastovi drėgmė, sklido smarvė iš tualeto, luposi tinkas, dažai nuo sienų ir lubų, siausdavo žiurkės ir tarakonai, nebuvo galima fiziškai pailsėti. Kamerose ventiliacija buvo bloga, natūralaus apšvietimo buvo mažai, tualetas buvo neatitvertas nuo bendros kameros erdvės, duše buvo antisanitarinės sąlygos. Dėl to jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas į tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2014 m. rugsėjo 17 d. ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigos kamerose Nr. 77, 98, 79, kur būdavo 1–6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nebuvo pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,19 kv. m iki 9,94 kv. m ploto. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose buvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Nustatyta, kad kameroje Nr. 98 atliekamas remontas. Švarą ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys nuteistieji, dezinfekcija ir dezinsekcija atliekamos pagal nustatytus grafikus. Kamerose yra įrengti klozetai, kurie atskirti ne mažesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Kameros vėdinamos atidarius langus. Šiaulių TI neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas iš viso 6 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Tačiau, įvertinęs kitus byloje esančius duomenis, teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų neturėjo pagrindo konstatuoti. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, bei tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 9 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI, teismas konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo laikotarpį, kurį jis turėjo kalėti per mažo ploto sąlygomis, kadangi jis prašė teismo, skaičiuojant jam tekusį kalinimo plotą, taikyti „europietišką standartą“, t. y., kad vienam asmeniui turi tekti bent 4 kv. m ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą. Teigia, kad Šiaulių TI teismui pateikė melagingą informaciją, nes nėra Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo pažymos. Nurodo, kad kamerose nėra klozeto, o sienele sanitarinis mazgas atitvertas tik nuo kameros durų, tačiau kameroje esantys asmenys gali matyti asmenį, besinaudojanti tualetu. Iš tualeto sklisdavo blogas kvapas, o kameroje vaikščiodavo žiurkės ir kiti parazitai. Pareiškėjas pažymi, kad graužikai kamerose naikinami neefektyviai. Duše plytelės yra atšokusios, jame nėra kilimėlio, o duše dezinfekcija nėra atliekama, nors juose prausiasi ir asmenys, sergantis žmogaus imunodeficito virusu bei atvira tuberkuliozės forma. Pabrėžia, kad jo laikymo sąlygos Šiaulių TI buvo nežmoniškos ir pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Į teismas kreiptis ankščiau negalėjo dėl to, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė priimdamas sprendimą vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad vien tik asmens kalinimas mažo ploto sąlygomis ne visada suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Anot Šiaulių TI, pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Pareiškėjo dėstomi argumentai, nepagrįsti įrodymais, o bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai susiję su laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Todėl, Šiaulių TI teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus visus bylos duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pagal pareiškėjo apeliacinį skundą byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d. Atitinkamai, išskyrus atskirai nurodytus atvejus, šiame baigiamajame teismo akte vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki minėto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Todėl jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 47), pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 15 dienų, iš kurių 6 dienas buvo laikomas vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos.

Šiaulių TI 2015 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. 62/08-838 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 49–52) nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teiginys, jog jam naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas, yra pagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertina kaip pagrįstą.

Minėtoje Šiaulių TI 2015 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. 62/08-838 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ pažymėta, kad laisvės atėmimo įstaigoje atliekama kamerų dezinfekcija. Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymą deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu. Kamerose, atliekant deratizaciją cheminiu būdu, nuteistieji iškeliami į kitas kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta. Deratizacija pagal planą atliekama kartą per mėnesį. Pagal byloje esančius Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 53–61) graužikų veisimosi atvejų Šiaulių TI nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus ar prašymus atlikti deratizacijos darbus jo kalinimo kamerose. Todėl, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl graužikų veisimosi jo kalinimo kamerose ir jų neefektyvaus naikinimo yra nepagrįsti.

Taip pat aptariamoje Šiaulių TI 2015 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. 62/08-838 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad prausimosi patalpos įrengtos, vadovaujantis Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, nuostatomis. Pažymima, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: laisvės atėmimo įstaigoje yra prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo purkštuvus, kabyklos rūbams, dubenys. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. Aplinkybė, kad dušai Šiaulių TI neatitinka teisės aktų reikalavimų, byloje esančiuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 53–61) taip pat nėra konstatuota. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, būtent naudodamasis dušu, būtų susirgęs (užsikrėtęs) kokiomis nors ligomis ar turėjęs kitokių sveikatos problemų, irgi nėra nustatyta (b. l. 29–40). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turėjo praustis dušuose, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų.

Nustatyta, kad Šiaulių TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Taip pat pripažinta, kad, pareiškėjui naudojantis tualetu, kuris nevisiškai buvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės, buvo pažeista jo teisė į privatumą, o iš tualeto sklindantis nemalonus kvapas pareiškėjui kėlė nemalonius pojūčius. Todėl Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Vertinant, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjui, pažymėtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI per mažo ploto sąlygomis buvo laikomas 6 dienas, o, pareiškėjui naudojantis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, 15 dienų buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą. Kitų pažeidimų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, nenustatyta. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos pareiškėjui būtų sukėlusios sveikatos problemas. Todėl, įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 100 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytą neturtinę žalą ir nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė