d672f9ca-b8cb-4974-930e-e9edf3f75d03 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-49-730/2016Teisėja Milda Valiulytė                                                               (Proceso Nr. 2-06-3-11017-2014-8)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                   3.1.3.3.; 3.3.1.18.

                                                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. sausio 29 d.   Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erikos MisiÅ«nienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Esigna“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Esigna“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vandens taxi“, trečiasis asmuo RL Nutzfahrzeuge, dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB „Esigna“ (persitvarkė iÅ¡ T.

J. TŪB „Esigna“, t. 2, b. l. 32–34)                    kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 9285,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos už laikotarpį nuo 2014-09-05 iki pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo dienos 2014-09-24, kurios sudaro 29,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė savo vardu ir jokiais veiksmais neatskleisdama atstovavimo fakto 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais telefonu, elektroniniu paÅ¡tu bei gyvai susitikus vedė tiesiogines derybas su ieÅ¡kove, pasirašė įvairius dokumentus bei savo vardu vykdė mokėjimus pagal sutartis tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais už ieÅ¡kovės parduodamus po eismo įvykių suremontuotus automobilius. Teigė, kad atsakovė santykiuose su ieÅ¡kove veikė nesÄ Å¾iningai, nes savo elgesiu nesuteikė pagrindo ieÅ¡kovei manyti, kad ji veikia kaip atstovė kito asmens vardu, o prieÅ¡ sudarant sandorius, pirkėju nurodydavo kitÄ asmenį, be to, ieÅ¡kovei nesumokėjo 9285,00 Eur, apgaulės bÅ«du perėmė savo žinion automobilį K.

S. , identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir reiÅ¡kia nepagrįstas pretenzijas dėl automobilių kokybės trÅ«kumų. Teigė, kad atsakovė buvo informuota, jog automobiliai parduodami be garantijos ir yra suremontuoti po autoįvykių. PrieÅ¡ perduodant atsakovės žinion automobilį K. S. už 19285,00 Eur Vokietijoje, atsakovė 2014-09-05 elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė pasiraÅ¡yto 19285,00 Eur sumos tarptautinio pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä ir taip neva patvirtino, jog už automobilį visa suma sumokėta, tačiau priėmus automobilį, anuliavo tarptautinį 19285,00 Eur sumos pavedimÄ ir pervedė ieÅ¡kovei tik 10000,00 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-04 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Vandens taxi“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Esigna“ 100,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilio K. S. pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens RL Nutzfahrzeuge, atsakovė Å¡iuo atveju veikė kaip tarpininkė, todėl ieÅ¡kinį dėl likusios nesumokėtos už automobilį 9285,00 Eur sumos ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti trečiajam asmeniui RL Nutzfahrzeuge, kuris ir įsigijo automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui ir ieÅ¡kovė nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, ieÅ¡kinys atmestas, nes taikyti civilinę atsakomybę atsakovei pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl skolos už automobilį K.

S. ir palÅ«kanų priteisimo nėra teisinio pagrindo. Atsakovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo atmestas, kadangi asmuo turi konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ ir jos realizavimas nėra piktnaudžiavimas procesu.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2015-09-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, spręsdamas atsakovo tinkamumo byloje klausimÄ .Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokio pobÅ«džio santykius apibrėžė 2014-09-01 Tarpininkavimo paslaugų sutartis.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neaiÅ¡kino automobilių M.

B. ir K. S. pirkimo–pardavimo sutarčių sÄ lygų, nors toks aiÅ¡kinimas buvo reikÅ¡mingas ne tik sprendžiant dėl atsakovo tinkamumo, bet ir dėl automobilių kokybės garantijos sÄ lygų.Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai ir neiÅ¡samiai atliko faktinių aplinkybių ir raÅ¡ytinių įrodymų tyrimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, kadangi bylos nagrinėjimas vyko teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovė, teikė įrodymus, dokumentus, kurie yra iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo atsakovo tinkamumo byloje klausimÄ bei atsakovės su apeliante bei trečiuoju asmeniu santykius.Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybės, ieškovės prašymas netenkintinas.Dėl naujų įrodymų pridėjimoCPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso Å¡alims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, apeliantės vertinimu, patvirtina apeliantės teiginius, jog atsakovė apgaulės bÅ«du ir nesÄ Å¾iningais veiksmais siekė iÅ¡vengti piniginės prievolės pagal automobilio K.

S. pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo. Kadangi ginčas byloje kilo dėl skolos už parduotÄ automobilį K. S., apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, todėl pridėtini prie bylos. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos ir palÅ«kanų už parduotÄ automobilį priteisimo. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė pardavė atsakovei individualiais požymiais apibÅ«dintus daiktus – automobilį M.

B., 2013 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį K. S., 2013 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė santykiuose su ieÅ¡kove veikė nesÄ Å¾iningai, nes savo elgesiu nesuteikė ieÅ¡kovei pagrindo manyti, kad ji veikia kaip atstovė kito asmens vardu. Be to, ieÅ¡kovė nesumokėjo 9285,00 Eur už automobilį K. S., iÅ¡ ieÅ¡kovės apgaulės bÅ«du perėmė savo žinion automobilį K. S. ir pareiÅ¡kė nepagrįstas pretenzijas dėl automobilių kokybės trÅ«kumų. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, kadangi pirkimo–pardavimo santykiai siejo ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį, o atsakovė veikė kaip tarpininkė.Apeliaciniame skunde apeliantė (ieÅ¡kovė) teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, spręsdamas atsakovo tinkamumo byloje klausimÄ .

IeÅ¡kovės vertinimu, tinkamo atsakovo byloje klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atstovavimo instituto kontekste, kadangi atsakovė veikė neatskleidusi atstovavimo fakto. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniÅ¡kai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad, esant joje nurodytoms sÄ lygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovÄ , pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobÅ«džio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir iÅ¡oriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.

Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti prieÅ¡ingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Pirmiausia, sprendžiant dėl to, ar atsakovė veikė neatskleidusi atstovavimo fakto, bÅ«tina kvalifikuoti atsakovės ir trečiojo asmens santykius, t. y. ar Å¡alis siejo atstovavimo santykiai. Atsakovė pateikė į bylÄ atsakovės ir trečiojo asmens 2014-09-01 sudarytÄ Tarpininkavimo paslaugų sutartį (b. l. 22–28, I tomas). Konkrečios sutarties turinio ir jos sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimas, sutartimi sulygtų Å¡alių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010).

Taigi, aiÅ¡kinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė Å¡alys; suraÅ¡ytų dokumentų prasmė turi bÅ«ti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti Å¡alims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias bÅ«tent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).  IÅ¡ sutarties turinio nustatyta, kad atsakovė minėtos sutarties pagrindu įsipareigojo trečiajam asmeniui teikti paslaugas – suieÅ¡koti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto – automobilio pardavėjÄ bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje.

Trečiajam asmeniui sutikus su pardavėjo siÅ«lomomis sÄ lygomis, parengti preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektus bei suderinti juos su trečiuoju asmeniui bei pardavėju (Sutarties 1.2., 2.2.3 punktai). Trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovei atlyginimÄ už suteiktas paslaugas (Sutarties 4–4.3. punktai). Å alys taip pat susitarė, kad atsakovė neteikia atstovavimo trečiajam asmeniui paslaugų derantis su potencialiais pardavėjais dėl preliminariųjų ar pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sÄ lygų bei komercinio atstovavimo (prekybos agento) paslaugų (Sutarties 1.3.1, 1.3.2 punktai).Taigi, sprendžiant iÅ¡ Å¡alių susitarimo ir sutartų įsipareigojimų apimties, darytina iÅ¡vada, jog atsakovę ir trečiÄ jį asmenį siejo ne atstovavimo, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.718 straipsnis).

Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pažymėtina, kad į bylÄ pateikta Tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta 2014-09-01, tai yra jau po pirmojo automobilio (M.

B.) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei esant sudarytam susitarimui dėl ginčo automobilio K. S. pirkimo bei iÅ¡raÅ¡ytai 2014-08-29 sÄ skaitai Nr. 14-04. Tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog net iki 2014-09-01 Tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo atsakovė teikė trečiajam asmeniui paslaugas, numatytas minėtoje sutartyje. Atsakovė derino su ieÅ¡kove automobilių pirkimo detales – elektroniniais laiÅ¡kais bendravo su ieÅ¡kove, 2014-08-29 siuntė automobilių pirkėjo – trečiojo asmens rekvizitus, prieÅ¡ sudarant automobilio M.

B. pirkimo–pardavimo sutartį, atvykstant trečiajam asmeniui į LietuvÄ , rÅ«pinosi jo apgyvendinimu, susitikimu su ieÅ¡kove (b. l. 82, 83, I tomas). Kadangi įstatymas nenumato privalomos raÅ¡ytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos, įvertinus atsakovės bei trečiojo asmens elgesį iki 2014-09-01 sutarties sudarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alis ir iki 2014-09-01 taip pat siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės ir trečiojo asmens atstovavimo santykiai nesiejo, atsakovė neveikė santykiuose su ieÅ¡kove kaip trečiojo asmens atstovas.Be to, byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys transporto priemonių pirkimo–pardavimo aplinkybes, patvirtina, jog automobilių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai siejo tik ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė netinkamam atsakovui. Tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ toliau nurodomų motyvų.Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnis).IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-08-19 tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens RL Nutzfahrzeuge buvo sudaryta automobilio M.

B., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė automobilį trečiajam asmeniui RL Nutzfahrzeuge už 15 000 Eur (51 792 Lt) (b. l. 59, I tomas). Pateikta byloje 2014-08-13 sÄ skaita Nr. 14-02 taip pat patvirtina, kad minėto automobilio pardavėja buvo ieÅ¡kovė, o pirkėjas – trečiasis asmuo (b. l. 114–115, I tomas). Be to, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo RL Nutzfahrzeuge pasirašė dokumentÄ dėl automobilio garantijos, kuriame nurodyta, kad automobilis parduodamas Vokietijos įmonei RL-Nutzfahrzeuge, Å¡iam automobiliui jokia garantija nesuteikiama ir jokios pretenzijos dėl automobilio techninės bÅ«klės ateityje nepriimamos (b. l. 61).

Nustatytos faktinės aplinkybės, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo pats atvyko į LietuvÄ sudaryti sandorio, patvirtina faktÄ , kad dėl automobilio M. B. pirkimo–pardavimo santykiai siejo tik ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį. Dėl automobilio K. S., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo raÅ¡ytinė sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, jog daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra Å¡alių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis).

Nustačius, kad Å¡alys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai bÅ«dingus veiksmus, konstatuotina, kad jos bÅ«tent jÄ ir vykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu 2014-08-29 atsiuntė automobilio K. S. pirkėjo rekvizitus, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad pirkėjas, kaip ir automobilio M. B., nurodytas trečiasis asmuo (b. l. 123, I tomas).

Pati ieÅ¡kovė 2014-08-29 iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Nr. 14-04 dėl minėto automobilio pardavimo, kurioje kaip automobilio pardavėjÄ nurodė ieÅ¡kovę, pirkėjÄ â€“ trečiÄ jį asmenį, automobilio kainÄ â€“ 19285,00 Eur (b. l. 130–131, I tomas). Pažymėtina ir tai, kad automobilis 2014-09-05 19.00 val. Vokietijoje perduotas trečiojo asmens atstovui, tÄ faktÄ patvirtina automobilio perdavimo aktas (b. l. 133, I tomas). IÅ¡ atsakovės pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad į atsakovės sÄ skaitÄ buvo pervedamos piniginės lėšos iÅ¡ trečiojo asmens RL Nutzfahrzeuge ir 2014-09-05 buvo gauta 20500,00 Eur, apraÅ¡yme nurodyta K.

S. (b. l. 97–101). Atsakovė 2014-09-05 tarptautiniu pavedimu pervedė pinigines lėšas už automobilį K. S. ieÅ¡kovei – 19285,00 Eur (b. l. 64, I tomas), vėliau trečiojo asmens praÅ¡ymu atÅ¡aukė mokėjimÄ ir 2014-09-08 atsakovė pervedė 10000,00 Eur ieÅ¡kovei (b. l. 65, I tomas). Trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieÅ¡kinį pretenzijų atsakovei neturėjo, pripažino, jog naudojosi atsakovės kaip tarpininkės paslaugomis dėl automobilių pirkimo.  Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė gavusi iÅ¡ atsakovės automobilio K.

S. pirkėjo rekvizitus, pati iÅ¡raÅ¡iusi sÄ skaitÄ už automobilį, nurodydama kaip pirkėjÄ trečiÄ jį asmenį, perdavus automobilį Vokietijoje trečiojo asmens atstovui, turėjo bÅ«ti įsitikinusi, jog minėto automobilio tikrasis pirkėjas yra trečiasis asmuo. Ta aplinkybė, jog atsakovė tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu pervedė ieÅ¡kovei pinigų sumÄ už automobilį, neįrodo, jog atsakovė siekė įsigyti automobilį ar jį įsigijo. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, jog tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens dėl automobilio K.

S. pirkimo buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai. Dėl Å¡ios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas trečiajam asmeniui, o ne atsakovei. Å alys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai Å¡alys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, dalyvės, yra tada, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, ieÅ¡kinys pagal CPK 49 straipsnį pareikÅ¡tas siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir pan.).

IeÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), pasirenka, jo manymu, tinkamÄ antrÄ jÄ atitinkamų materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, Å¡alį ir Å¡iai nukreipia savo reikalavimÄ . Å alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Dėl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ .

Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Teismui sprendžiant klausimÄ , kokia konkretaus asmens procesinė padėtis, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigÄ atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-7-161/2009).Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl automobilio K.

S. pirkimo–pardavimo santykiai siejo tik ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį, o atsakovė Å¡iuose santykiuose veikė atlygintinos paslaugų teikimo sutarties pagrindu kaip tarpininkė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkam atsakovui.Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014).

Tik ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas du kartus siÅ«lė ieÅ¡kovei keisti atsakovÄ , tačiau ieÅ¡kovė su teismo siÅ«lymu nesutiko. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip pareikÅ¡tÄ netinkamam atsakovui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su automobilių kokybe, nustatytais trÅ«kumais, kadangi Å¡ie argumentai neturi įtakos sprendimo teisėtumui. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, teisingai kvalifikavo Å¡alis siejančius teisinius santykius, todėl priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeNetenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                     Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjos                                                                                             Raimonda Andrulienė                                                                                                                                                                    Erika MisiÅ«nienė