2022-04-20 Nr. AB-9282-3-61-3-05251-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2062-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05251-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. F. (C. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas C. F. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, Atsakovas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2491 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis papasakojo realias aplinkybes ir jomis pagrindė savo poziciją, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Be to, jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Pareiškėjo pozicija remiama aplinkybėmis, kad jo tėvas A. S. priklausė politinei partijai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gyvybei iškilus pavojui jis nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir pabėgo iš savo kilmės valstybės, o atvykęs į Lietuvos Respubliką prašė apsaugoti jo gyvybę ir suteikti jam prieglobstį. Pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas politinio persekiojimo grėsme. Jis savo kilmės šalyje negali pasinaudoti tinkama teisine pagalba, jam kyla reali grėsmė, kad sugrįžus į savo kilmės šalį jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

2.2. Kol jo kilmės šalyje politinis susidorojimas nužudant yra norma, o valstybė nesugeba suvaldyti jos teritorijoje vykstančių ne tik karinių, bet ir ekonominių interesų grupuočių konfliktų, jis negali pasinaudoti jo kilmės valstybės tinkama apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį. Mano, kad jį galima priskirti socialinei grupei asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikomos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos.

2.3. Pareiškėjas nurodė, kad jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą. Nors atsakovas ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių objektyvumo trūkumų. Komisija nepagrįstai sprendė, kad nebuvo būtinas žodinis jo skundo nagrinėjimas ir taip buvo pažeista jo teisė teisingą procesą.

2.4. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę. Jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti, nebuvo nustatytos būtinos užsieniečio išsiuntimo sąlygos. Todėl sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais ir nors sprendime nurodyta, kad yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, tačiau pagrindas tokiai išvadai yra neaiškus. Vien tai, kad jo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti laikoma pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

2.5. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, kuri numato, kad esant pasislėpimo pavojui, arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį. Šios išimties jo atveju nėra. Jo asmenybė identifikuota, savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Jis bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

2.6. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Jis dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, jis laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3.1. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir neišsamus. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino šio pareiškėjo pasakojimo. Migracijos departamento rasta kilmės valstybės informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), todėl, vertinant, kad (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad tokia informacija tikrai būtų viešojoje erdvėje, tačiau tyrimo metu surinkta informacija pareiškėjo teiginių nepatvirtino. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) partiją, kad ji priešinasi (duomenys neskelbtini), neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos. Pagal surinktą informaciją (duomenys neskelbtini).

3.2. Remiantis kilmės valstybės informacija pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis prisistatė kaip nepilnametis, tačiau, atlikus amžiaus nustatymo ekspertizę buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad pareiškėjas nėra sąžiningas. Faktą, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, rodo ir jo pasakojimo dalis, kad jis kurį laiką mokėsi ir gyveno (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, jeigu pareiškėjui kilmės valstybėje tikrai grėstų pavojus, tai jis būtų prašęs prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas pagrįstai buvo atmestas dėl patikimumo stokos, o jo deklaruojama baimė kilmės valstybėje patirtį persekiojimą nėra visiškai pagrįsta.

3.4. Atsakovas akcentavo, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko (duomenys neskelbtini). Tai pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Todėl tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Be to, pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, reikalaujančios tarptautinės apsaugos, nenustatyta. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

3.5. Atsakovas pažymėjo, kad vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, su šiomis išvadomis sutiko ir Komisija, nagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo C. F. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S44295 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų) ir 4 punktą (dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą). Atitinkamai pakeista ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Direktyva, Įstatymu, kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas). Teismas atsižvelgė į tai, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino iš įvairių šaltinių surinktą informaciją (Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją ir kitus šaltinius) apie pareiškėjo kilmės šalį.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje siejo su galimai prieš jį nukreipta politinio persekiojimo grėsme, nes kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Bet kuriuo atveju pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

7. Teismo vertinimu, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija yra pakankama, atsižvelgiant į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statuso.

8. Pagal Migracijos departamento surinktą informaciją (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas ar civilinis karas, (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nebuvo nustatyta. Todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra neišsamus, nenuoseklus, nedetalus, jo išsakyti teiginiai prieštarauja vieni kitiems, o jo pateikta asmeninė informacija ir informacija apie grėsmes jo šalyje neatitinka surinktai apie jo kilmės valstybę informacijai.

10. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų penkerių metų terminą. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar būtų Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nenustačius aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl buvo sumažintas iki dviejų metų. Analogiškai buvo sutrumpintas terminas pareiškėjui uždrausti atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, nustatant dviejų metų terminą nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 11. Pareiškėjas C. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodė, kad skundų dėl Migracijos departamento sprendimų nagrinėjimo proceso metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą. Pateikus skundus dėl Migracijos departamento spendimų, pareiškėjas prašė, kad jam būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti jam teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu. Migracijos departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus jo paaiškinimų, jo neišklausius, jam nedalyvaujant procese buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principų – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad apklausos metu jis patvirtino, kad išvykimo iš kilmės šalies priežastimi buvo tai, kad (duomenys neskelbtini).

14. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje nes kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą, dėl (duomenys neskelbtini). Jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, (duomenys neskelbtini). Jo kilmės šalyje vyksta beatodairišas smurtas, nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra reali grėsmė, todėl yra pagrindas suteikti jam prieglobstį.

15. Skunde teigiama, kad atsakovas neįvertino jo nurodytas išvykimo iš kilmės šalies priežasties – (duomenys neskelbtini). Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad kilmės šalyje yra susiformavusi (duomenys neskelbtini) tendencija ir dėl to asmenims kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

16. Skųsdamas teismui Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas buvo nurodęs, kad atsakovas nesurinko aktualios ir naujausios informacijos apie jo kilmės valstybę, apie įstatymus dėl opozicijos veiklos ir jų taikymo būdą, nesurinko jokios medžiagos apie (duomenys neskelbtini) persekiojimo problematiką. Atsakovo sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privalu. Atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko šalies valdžios režimą, neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėjas vien dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priverstas palikti kilmės šalį. Jis sutinka, kad ekonominio pobūdžio sunkumai yra tik sistemingos tiesioginės diskriminacijos pasekmė, bet ne esminė pareiškėjo kilmės šalies palikimo priežastis.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, taip pat pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ar Migracijos departamento padarytas išvadas, atsakovas rėmėsi aktualia informacija ir atliko išsamų tyrimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju yra kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

24. Vienas iš skundo argumentų yra tas, kad Komisija pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo išnagrinėjo tiesiogiai ir betarpiškai jo neišklausiusi, o taip buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą.

25. Pagal Komisijos darbą reglamentuojančio Aprašo 222 punktą, Komisija skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Komisija pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Komisijos sprendime nurodyta, kad Komisija vertina, kad nėra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas – skunde nepateikta pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būti skirtas žodinis nagrinėjimas. Taigi, Komisija žinojo apie pareiškėjo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį prašymą apsvarstė ir dėl jo priėmė sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia. Be to, nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas surengė žodinį posėdį, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas bei jo atstovas. Žodinio posėdžio metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus apie prieglobsčio suteikimui svarbias aplinkybes, o jam ir jo atstovui buvo suteikta galimybė žodžiu teismui paaiškinti jų pozicijai svarbius motyvus. Teisėjų kolegija išklausė pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą ir mato, kad pirmosios instancijos teisme duodamas paaiškinimus ir pasisakydamas dėl savo skundo motyvų, pareiškėjas ir jo advokatas nenurodė jokių naujų ar papildomų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos teisingam sprendimui. Pareiškėjo paaiškinimas ir atsakymai į klausimus buvo trumpi ir neinformatyvūs. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo.

26. Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad pareiškėjui grįžus į jo kilmės valstybę, kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą, dėl (duomenys neskelbtini).

27. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi, pareiškėjo prašymas suteikti pabėgėlio statusą yra grindžiamas jo kilmės šalyje esančiu beatodairišku smurtu prieš opozicinių partijų aktyvistus ir jo, kaip opozicijos aktyvisto ir protestuotojo, galimu persekiojimu dėl politinių įsitikinimų.

28. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

29. Svarstant šį argumentą reikšminga, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008 ir 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015 ir kt.). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011 ir 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015 ir 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, prieglobsčio bylose siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

31. Apibūdindamas savo situaciją pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, pareiškėjas grėsmę savo gyvybei ir sveikatai sieja su (duomenys neskelbtini). Be to, kaip aiškinama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, persekiojimo grėsmė turi būti individualaus pobūdžio. Vertinant iš šių pozicijų, byloje esančiais įrodymais nėra nustatyta, nei kad pareiškėjui asmeniškai kiltų kokia nors grėsmė, nei kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Duodamas paaiškinimus pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Patikrinęs šias aplinkybes Migracijos departamentas nerado duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nedavė jokių paaiškinimų, kad (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė jo gyvybei ar sveikatai. Taigi, individualaus pobūdžio grėsmės sąlyga pareiškėjo atveju nėra išpildyta, o tuo pačiu nėra Įstatymo 86 straipsnyje numatytų prieglobsčio suteikimo sąlygų.

32. Migracijos departamentas išanalizavo pareiškėjo kilmės šalyje esančią situaciją, kiek ji yra grėsminga pareiškėjui grįžti į savo kilmės šalį, papildomos apsaugos suteikimo sąlygų, numatytų Įstatymo 87 straipsnyje, požiūriu, vadovavosi Aprašo 89 ir 99 punktuose nustatytais reikalavimais. Prieš darydamas išvadas Migracijos departamentas surinko įvairią, išsamią ir naujausią informaciją, aktualią teisingam sprendimui priimti. Migracijos departamentas turėjo informacijos iš įvairių internetinių šaltinių: (duomenys neskelbtini) internetinių puslapių; (duomenys neskelbtini) ir tarptautinių informacinių bei žiniasklaidos priemonių – (duomenys neskelbtini). Tokia informacijos gausa ir įvairovė leido Migracijos departamentui visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo kilmės valstybėje esančią padėtį. Surinkta informacija atspindi tiek bendrą politinę situaciją (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėjo minimų partijų nesutarimų priežastis bei veiksmus ir metodus juos sprendžiant. Departamentas atliko (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat įvertino saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir galimą įtaką pareiškėją grąžinus į jo kilmės šalį. Taigi, priimdamas sprendimą Departamentas naudojosi naujausia informacija ir ją įvertino nepažeisdamas teisės aktų. Remdamasis šiais duomenimis ir juos įvertinęs teisės aktų nustatyta tvarka, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo metu nėra nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojamos baimės nelaikė visiškai pagrįsta, o tai reiškė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

33. Pareiškėjui nenurodžius jokių kitokių aplinkybių, galinčių kelti jam grėsmę, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste ir Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė ir jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų.

34. Migracijos departamentas svarstė, ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Darydamas išvadas Departamentas rėmėsi www.justice.gov ir www.ecoi.net pateikta informacija. Šios informacijos pagrindu atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nesuteikia pagrindo išvadai, kad regione vyksta beatodairiškas smurtas. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas, beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kuris nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo C. F. (C. F.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė