d6712a4d-e67e-47f6-b9ca-921338ef485a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-611-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02721-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 15.2.3.1.;74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2014 m. rugsėjo 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,nedalyvaujant pareiškėjui V.

K. ir PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams- atvirajai kolonijai dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos patirtÄ Å¾alÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis nuo 2010 m. iki 2013 m.- 2201,64 (b.l. 3-4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog 2010-2013 metų laikotarpiu atsakovo pareiga aprÅ«pinti jį tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta.

Kadangi nebuvo iÅ¡duotos tarnybinių uniformų dalys, pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į žalos atlyginimÄ . Atsakovas pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto nuostatas, Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigÅ«nų, pareigÅ«nų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normų bei dėvėjimo tvarkos nuostatas.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-13) praÅ¡o skundÄ atmesti ir nurodė, jog negalėjo aprÅ«pinti pareigÅ«nų, atliekančių tarnybines pareigas įstaigoje, tarp jų ir pareiÅ¡kėjos, visomis jiems priklausančiomis tarnybinės uniformos dalimis laiku, t.y. pasibaigus nustatytiems jų dėvėjimo terminams, ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas negalėjo aprÅ«pinti pareigÅ«nų uniformomis dėl nepakankamo finansavimo. Už nustatytais terminais neiÅ¡duotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensacijÄ nėra pagrindo, kadangi Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigÅ«nų, pareigÅ«nų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normų bei dėvėjimo tvarkoje tokia galimybė nėra numatyta. Nurodė, kad minėtoje tvarkoje yra numatyta galimybė iÅ¡mokėti tik 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginę kompensacijÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti visÄ laiku neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių vertę, o tam nėra teisinio pagrindo.

PraÅ¡o priėmus pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ , sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiÅ¡kėjo teisė gauti žalos atlyginimÄ dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duotų tarnybinių uniformų tam tikrų dalių laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atlieka tarnybÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje (b.l. 10). Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformÄ su rangų ženklais ir simbolika.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pareigÅ«nams tarnybinė uniforma iÅ¡duodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normas ir dėvėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d.

Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai.Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigÅ«nai dėl piniginės kompensacijos raÅ¡tu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigÅ«nai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumÄ dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali bÅ«ti iÅ¡mokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos suraÅ¡o kiekvieno pareigÅ«no žiniaraÅ¡tį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso iÅ¡duoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę.

Å io žiniaraščio pagrindu pareigÅ«nams iÅ¡mokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys iÅ¡duodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali bÅ«ti mokama piniginė kompensacija.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nų aprÅ«pinimÄ uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu bÅ«du įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali bÅ«ti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais.

Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigÄ nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. PrieÅ¡ingas įstatymo nustatytas pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Å ios nuostatos turi bÅ«ti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus tarnybinėmis uniformomis.

Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali bÅ«ti įgyvendinama trimis bÅ«dais: pirma, aprÅ«pinant pareigÅ«nus uniformomis; antra, sumokant pareigÅ«nams kompensacijÄ teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis; trečia, atlyginant žalÄ dėl to, kad pareigÅ«nai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangÄ vietoje neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Å ios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi bÅ«ti taikomos ir Å¡ioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iÅ¡ esmės panaÅ¡iai reglamentuoja pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformÄ , o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigÅ«nai tarnybine uniforma neaprÅ«pinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių iÅ¡davimo pareigÅ«nui klausimÄ arba kaip alternatyva pareigÅ«nui esant raÅ¡ytiniam jo praÅ¡ymui, gali bÅ«ti iÅ¡mokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta procedÅ«ra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iÅ¡ vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigÅ«nui, siekiant sumažinti jo iÅ¡laidas įsigyti aprangai, kuriÄ jis dėvi tarnybos metu, iÅ¡ kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, bÅ«tų aiÅ¡ki jų tarnybinė padėtis ir vyresniÅ¡kumas, o jų iÅ¡vaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų.

Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigÅ«nas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi bÅ«ti iÅ¡duodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, kad aprÅ«pinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali bÅ«ti paneigiama lėšų trÅ«kumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sÄ lygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2434/2011), todėl atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių pareiÅ¡kėjui nebuvo laiku iÅ¡duota tarnybinės uniformos (dėl nepakankamo finansavimo, ilgai trunkančių jų įsigijimo procedÅ«rų) nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija fakto, kad pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiÅ¡kėjo turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, pareiÅ¡kėjui 2010-2013 metais nebuvo iÅ¡duotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, nurodytos atsakovo 2013-10-24 pažymoje Nr. S-25746 (b.l. 5-6). Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta kompensacija už priklausančias iÅ¡duoti tarnybinės uniformos dalis.PareiÅ¡kėjas prašė teismo priteisti jos patirtÄ Å¾alÄ dėl laiku neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. ŽalÄ pareiÅ¡kėjas kildino tuo, jog jis tarnybos metu turėjo avėti savo pirktÄ avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo.

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ ir pagrindÄ , t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pats pareiÅ¡kėjas, skunde (praÅ¡yme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6, 7 p.).

Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo skunde suformuluotÄ reikalavimÄ dėl piniginės sumos priteisimo, Å¡io reikalavimo pagrindimÄ , atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir kt.), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam padarytÄ turtinę žalÄ , grindžiamÄ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangÄ ir avalynę, kuriÄ jis privalėjo dėvėti atsakovui neiÅ¡davus naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat iÅ¡laidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246-6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigÅ«no ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių.Å ioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta socialinė garantija dėvėti tinkamÄ tarnybinę uniformÄ ir dėl to jis patyrė nuostolių.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi su praÅ¡ymu į atsakovÄ , praÅ¡ydamas užtikrinti Statute įtvirtintÄ garantijÄ ir paskaičiuoti bei iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ . Sprendžiant dėl praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais dėl neiÅ¡duotų tarnybinių uniformų dalių ir jų verte. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė yra 2201,64 Lt (b.l. 5-6).PraÅ¡omų priteisti nuostolių rÅ«Å¡is yra pareiÅ¡kėjos turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).

Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso iÅ¡duoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali bÅ«ti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios iÅ¡duoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ ir aptartÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja turi teisę į nuostolių, kuriuos sÄ lygojo uniformos dalių laiku neiÅ¡davimas, atlyginimÄ ir yra visos sÄ lygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jai turtinės žalos atlyginimÄ .

Kadangi pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjos prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės, nuo 2201,64 Lt sudaro 660,49 Lt) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu.

Toks pareiÅ¡kėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad pareigÅ«nams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas iÅ¡laidas rÅ«bų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iÅ¡ atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013).Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteisiant 660,49 Lt (191,29 Eur) žalos atlyginimÄ .

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.Atsakovas praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ dėl atsakovo įstaigos sunkios finansinės padėties vienerių metų laikotarpiui.Teismo sprendimo įvykdymo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (ABTÄ® 851 str.). CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima.Atsižvelgiant į tai, kad nėra finansinių galimybių per trumpÄ laikotarpį atlyginti žalÄ visiems į teismÄ besikreipiantiems pareigÅ«nams nesukeliant neproporcingų ir reikÅ¡mingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas teismo sprendimo vykdymÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo atidėti vienerių metų laikotarpiui (ABTÄ® 851 str., CPK 284 str. 1 d.).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, 851 straipsniu, Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsniu teisėja n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos pareiÅ¡kėjui V. K. 660,49 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų ir 49 ct.) (191,29 €) turtinės žalos atlyginimÄ .Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimo dėl 660,49 Lt (191,29 €) turtinės žalos atlyginimo vykdymÄ atidėti iki 2015 m. rugsėjo 17 d.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Daina Kukalienė