2013-03-13 Nr. AB-552-3-62-3-00049-2010-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-754/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-49-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išduoti statinio projektavimo sąlygas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. V. skundu (b. l. 5–7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinį padalinį per teismo nustatytą terminą išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas (statybos adresas (duomenys neskelbtini), Giraitės kaimas, Kauno rajonas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodė, kad 2009 m. spalio 19 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), prašydama parengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Giraitės kaime, Kauno rajone, projektavimo sąlygas. 2009 m. gruodžio 29 d. Administracijoje pareiškėjai buvo įteiktas Statinio projektavimo sąlygų sąvadas Nr. PSS-24-091211-01224 (PST-1061), iš kurio matyti, kad visos institucijos, išskyrus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinį padalinį (toliau – ir Kauno teritorinis padalinys) tas sąlygas parengė.

Kauno teritorinis padalinys 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 2K-1963, adresuotu Administracijos Urbanistikos skyriui, atsisakė išduoti statinio projektavimo sąlygas, kadangi sklypas, kuriame ketinama statyti gyvenamąjį namą, kaip nurodyta rašte, patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo valstybės saugomo objekto – Kauno tvirtovės IX-ojo forto – vertybės teritoriją bei į apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, be to, šiam kultūros paveldo objektui yra baigiamas rengti jo apsaugos specialusis planas, kurio metu bus pakoreguotos vertybės ribos bei apsaugos pozoniai ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir, tik jį pabaigus rengti, bus išduotos statinio projektavimo sąlygos.

Pažymėjo, kad jokiame teisės akte nėra numatyta, jog kultūros paveldo objekto apsaugos specialaus plano rengimas gali būti pagrindu, leidžiančiu atsakovui neatlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Be to, nenurodyti nei dokumentai, nustatantys minėto kultūros paveldo objekto vertybės teritoriją, apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniai ir jų ribos, nei teisės aktai, nusakantys tų dokumentų juridinę galią, todėl aplinkybė, kad ginčo sklypas patenka į Kauno tvirtovės IX forto teritoriją bei apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, niekuo nepagrįsta.

Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio, 10 dalies 10 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pabrėžė, jog statinių statyba viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje, jei tokie statiniai aukščiu, apimtimi ar išraiška nenustelbia kultūros paveldo objekto ir netrukdo jį apžvelgti, nėra negalima, todėl Kauno teritorinis padalinys neturi diskrecijos teisės apskritai neišduoti statinio projektavimo sąlygų vien dėl to, kad statinį numatoma statyti viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje, o turi jas išduoti tokias, kad pagal jas projektuojamas statinys aukščiu, apimtimi ar išraiška nenustelbtų kultūros paveldo objekto ir netrukdytų jo apžvelgti.

Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, 45 punkte numatyta, kad statinio, statomo nekilnojamosios kultūros paveldo vertybes teritorijoje, projektavimo sąlygose teturi būti nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybes apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) reikia vadovautis. Nurodė, kad rengiant ginčo žemės sklypo, kuriame ketinama statyti gyvenamąjį namą, detalųjį planą, kai buvo keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, Kauno teritorinis padalinys neprieštaravo paskirties keitimui ir buvo išdavęs specialiąsias sąlygas planuojamos teritorijos detaliajam planui rengti.

Parengtas detalusis planas buvo suderintas su Kauno teritoriniu padaliniu, kuris detaliajame plane sužymėtais taškais 2-3-5 apibrėžė apsaugos zoną nuo fizinio poveikio, o likusioje žemės sklypo dalyje buvo numatyti ribojimai, susiję tik su pastatų aukštingumu, užstatymo tankiu ir intensyvumu. Parengtas ir įstatymo nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas žemes sklypo detalusis planas turėjo esminę reikšmę pareiškėjai apsisprendžiant pirkti dalį to žemės sklypo. Tuo tarpu įsigijus dalį žemės sklypo, atsirado teisėti lūkesčiai, jog, laikydamiesi detaliojo plano sprendinių, kartu su kitu žemės sklypo bendraturčiu I.

K. tame sklype galės statyti gyvenamąjį namą.

Atsakovas Kauno teritorinis padalinys atsiliepimu į skundą (b. l. 18–21) nurodė, kad atsakovas, gavęs Administracijos paraišką specialiosioms sąlygoms nustatyti, tokias sąlygas atsisakė išduoti, nes sklypas (duomenys neskelbtini), Giraites kaime, Kauno rajone, dalinai patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Kauno tvirtovės IX-ojo forto (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritoriją bei apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, kur jokie veiksmai negalimi, statyba draudžiama. Pažymėjo, kad šiam kultūros paveldo objektui yra baigiamas rengti jo apsaugos specialusis planas, kuriuo bus pakoreguotos vertybės ribos bei apsaugos pozoniai ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai, todėl specialiąsias sąlygas bus galima išduoti tik baigus rengti paminėtą planą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 77–80) skundą patenkino ir įpareigojo Kauno teritorinį padalinį per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas statybai (duomenys neskelbtini), Giraitės kaime, Kauno rajone, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad 2009 m. spalio 19 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama parengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Giraitės kaime, Kauno rajone, projektavimo sąlygas. 2009 m. gruodžio 28 d. Administracijoje pareiškėjai buvo įteiktas Statinio projektavimo sąlygų sąvadas Nr. PSS-24-091211-01224 (PST-1061), iš kurio matyti, kad visos institucijos, išskyrus Kauno teritorinį padalinį, tas sąlygas parengė. Administracija pateikė pareiškėjai atsakovo parengtus 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2009 m. lapkričio 2 d. raštus adresuotus Administracijos Urbanistikos skyriui, kuriais buvo atsisakyta išduoti statinio projektavimo sąlygas, kadangi sklypas, kuriame ketinama statyti gyvenamąjį namą patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo valstybės saugomo objekto – Kauno tvirtovės IX-ojo forto – vertybės teritoriją bei į apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, be to, šiam kultūros paveldo objektui baigiamas rengti jo apsaugos specialusis planas, kurio metu bus pakoreguotos vertybės ribos bei apsaugos pozoniai ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir tik jį pabaigus rengti, bus išduotos statinio projektavimo sąlygos.

Nustatė, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektui – Kauno tvirtovės IX-ojo forto (unikalus kodas 10452) teritorijai nustatytas ribų ir apsaugos zonų planas, bei apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozoniai, kurį patvirtino Kultūros paveldo centro direktorius. Remdamasis Įstatymo 11 straipsnio 6, 7 dalimis, 19 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad kultūros vertybės teritorijos ribos ir fizinio apsaugos zonos pozonio ribos nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų nuostatomis ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, o fizinio apsaugos zonos pozonyje draudžiama statyti tik tokius statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti.

Pažymėjo, jog tokią išvadą patvirtina patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Giraitės kaime, Kauno rajone, detalusis planas, iš kurio matyti, kad dalyje sklypo statyba galėtų būti vykdoma. Nurodė, jog iš į bylą pateikto kultūros vertybės – Kauno tvirtovės IX-ojo forto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) nustatytos teritorijos ir apsaugos zonos ir pozonių plano akivaizdu, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Giraitės kaime, Kauno rajone, iš dalies patenka į kultūros vertybės teritorijos ribas ir fizinio apsaugos zonos pozonio ribas, kurios žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, tačiau kultūros vertybės teritorijos ribos ir fizinio apsaugos zonos pozonio ribos Teritorijų planavimo įstatymų nuostatomis nėra nustatytos, nes šio objekto specialusis planas pradėtas rengti remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d.

įsakymu Nr. Į-180, tačiau dėl lėšų trūkumo procesas sustojęs. Nustatė, kad Kauno tvirtovės IX-ojo forto apsaugos specialiojo plano tikslas ir uždaviniai yra užtikrinti Kauno tvirtovės IX-ojo forto ir jo teritorijos išsaugojimą bei taikymų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą, nustatyti (patikslinti) Kauno tvirtovės IX-ojo forto teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus, nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Kauno tvirtovės IX-ojo forto teritorijoje ir apsaugos zonoje. Taip pat nustatyta, jog planavimo sąlygose specialiojo planavimo dokumentams rengti nurodyta, kad nustatant (patikslinant) Kauno tvirtovės IX-ojo forto teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus, atsižvelgti į esamą užstatymą ir į gretimose teritorijose parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus.

Konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad ginčo teritorija patenka į Kauno tvirtovės IX-ojo forto teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus, kurie yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, negali būti vertinama kaip teisinis pagrindas atsisakyti išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas, nes šio objekto specialusis planas dar tik pradėtas rengti, įrodymų, kad specialiosios statinio projektavimo sąlygas prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, byloje nepateikta, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Giraitės kaime, Kauno rajone, detalusis planas jau yra patvirtintas.

III. Atsakovas Kauno teritorinis padalinys pateikė apeliacinį skundą (b. l. 83–84), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Kauno tvirtovės IX-ojo forto teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus, kurie įtraukti į Kultūros vertybių registrą, negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas. Nurodo, jog Kultūros vertybės – Kauno tvirtovės IX-ojo forto – pagrindinio dosjė statinio apraše šiam kultūros paveldo objektui nustatytos vertingosios savybės, tarp kurių įvardinti reljefas ir glasis. Atitinkamos vertingosios savybės nurodytos šios vertybės Kultūros vertybių registro išraše. Todėl kadangi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas draudimas viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas viešajam pažinimui saugomo objekto vertingąsias savybes, darytina išvada, kad sklypo dalyje, kuri patenka į Kauno tvirtovės IX-ojo forto teritoriją, statyba, kaip žalojanti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes – reljefą ir glasį, yra draudžiama. Taip pat remiasi Įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu.

2. Atsižvelgdamas į Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktą, pažymi, jog šiuo atveju Kauno tvirtovės IX-ojo forto vertingųjų savybių, tarp kurių yra reljefas ir glasis, apsaugai numatytas tokio kultūros paveldo objekto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, į kurį patenka kita dalis ginčo žemės sklypo. Todėl statybos darbai, kaip veikla, galinti fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms ir tokioje ginčo žemės sklypo dalyje, taip pat prieštarautų Įstatymo reikalavimams.

Pareiškėja D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101–102) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teigia, jog iš byloje pateikto ginčo žemės sklypo detaliojo plano matyti, kad jokia tokio žemės sklypo dalis nepatenka į Kauno tvirtovės IX-ojo forto teritoriją, o dalis sklypo patenka tik į jo apsaugos zoną. Toks detalusis planas nėra nuginčytas, be to, jis buvo suderintas ir su atsakovu.

2. Pažymi, jog teisės aktai nenustato atsakovo teisės neišduoti statinio projektavimo sąlygų, o saugomo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje numatomo statyti statinio valdytojo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo laikymąsi atsakovas turi užtikrinti ne apskritai neišduodamas tam valdytojui statinio projektavimo sąlygų, o išduodamas tokias, pagal kurias projektuojamas statinys aukščiu, apimtimi ar išraiška nenustelbtų paveldo objekto ir netrukdytų jį apžvelgti.

3. Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas taikomas statybos darbams, vykdomiems ne viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje, o pačiame objekte, todėl šiuo atveju tokios dalies nuostatos netaikytinos. Atitinkamai Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto yra kitokia reguliavimo sritis ir jis negali būti aiškinamas, kaip pagrindas, leidžiantis neišduoti statinio projektavimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje buvo Sklypo bendrasavininkis I. K.. Proceso pirmosios instancijos teisme metu I. K. mirė. Todėl remiantis byloje esančiais duomenimis (b. l. 157−164), jog šiuo metu I. K. priklausiusi Sklypo dalis nuosavybės teise priklauso S. K., jis, pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo atsakovui atsisakius išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas gyvenamojo namo statybai sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Giraitės kaimas, Kauno rajonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas). Atsisakymą atsakovas grindė tuo, jog ginčo sklypas dalinai patenka į nekilnojamo kultūros paveldo objekto – Kauno tvirtovės IX-ojo forto (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritoriją bei saugomą nuo fizinio poveikio pozonį, kur statyba draudžiama. Pareiškėja pažymėjo, kad, rengiant Sklypo detalųjį planą, atsakovas neprieštaravo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui ir išdavė specialias sąlygas planuojamos teritorijos detaliajam planui rengti. Sklypo detalusis planas su atsakovu buvo suderintas, jis detaliajame plane sužymėtais taškais apibrėžė saugomą nuo fizinio poveikio zoną, likusioje žemės sklypo dalyje numatant tik ribojimus, susijusius su pastatų aukštingumu, užstatymo tankiu ir intensyvumu. Detalusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. TS-278 „Dėl sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir padalinimo planų“ (toliau – ir Sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo) 1.2 punktu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas statybai ginčo sklype. Atsakovas tokį teismo sprendimą apskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, turi įvertinti, ar atsakovas turi išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas gyvenamojo namo statybai ginčo žemės sklype.

Kaip minėta, teisę į gyvenamojo namo statybą Sklype ir atitinkamai atsakovo pareigą išduoti specialiąsias projektavo sąlygas pareiškėja grindžia su atsakovo suderintu Sklypo detaliuoju planu (b. l. 11), pagal kurį, statyba minėtame žemės sklype galima, išskyrus Kauno tvirtovės IX-ojo forto apsaugos nuo fizinio poveikio zoną, kurioje jokia statyba negalima, likusioje sklypo dalyje numatytas tik ribojimas pastatų aukštingumui, mažas užstatymo tankis ir intensyvumas.

Svarbia aplinkybe šioje byloje yra tai, jog apeliacinio proceso šioje byloje metu, Sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo 1.2 punktas, kuriuo, kaip minėta buvo patvirtintas Sklypo detalusis planas, 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2050/2012, paliekant galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-812-554/2011, buvo panaikintas.

Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).

Nurodytomis aplinkybėmis, esant panaikintam Sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo 1. 2 punktui, kartu nesant patvirtinto Sklypo detaliojo plano, leidusio statybą ginčo žemės sklype, ir atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys – Teritorijos ribų ir apsaugos zonų planas (b. l. 24−25), Kauno tvirtovės 9-ojo forto nustatytos teritorijos ir apsaugos zonos pozonių santykio su žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planas (b. l. 44) − leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog šiuo metu dalis ginčo žemės sklypo patenka į kultūros vertybės teritorijos ribas, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą draudžiama statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu, o likusi dalis yra fizinės apsaugos zonos pozonio ribose, kuriose pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti, atsakovas neturi teisinio pagrindo pareiškėjai išduoti specialiųjų projektavimo sąlygų gyvenamojo namo ginčo sklype statybai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu detalusis ginčo sklypo planas galiojo ir pareiškėja jo pagrindu turėjo teisę reikalauti atsakovo išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas, apeliacinio proceso Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu paaiškėjus aplinkybei, kad Sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo panaikintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą išduoti specialiąsias statinio projektavimo sąlygas gyvenamojo namo statybai ginčo žemės sklype, turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pareiškėjos skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė