2015-12-11 Nr. CB-11702-2-68-3-22023-2013-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-664-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22023-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl paramos priteisimo, trečiasis asmuo A. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė G. D. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo paramą po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bakalauro studijų pabaigos ir paramos įsiskolinimą nuo 2012 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 6 d. sprendimu buvo nutraukta jos tėvų A. D. ir V. D. santuoka. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ieškovei ir jos seseriai iki jos sulauks pilnametystės. Atsakovas ieškovei teikė išlaikymą iki 2012 m. birželio mėnesio, nes 2012 m. balandžio 6 d. ieškovė tapo pilnametė. Baigusi (duomenys neskelbtini) gimnaziją, ieškovė įstojo į Vokietijos Erfurto universitetą. Ieškovei paprašius iš atsakovo materialinės pagalbos studijuojant, atsakovas atsisakė ją teikti. Kas mėnesį ieškovė išleidžia 100 Eur maistui, apie 110 Eur higienos reikmėms, buities, kanceliarinėms prekėms, apie 40 Eur kitoms, nenumatytoms išlaidoms, todėl vidutinės mėnesio išlaidos sudaro apie 450 Eur. Nuo 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovė įsidarbino Erfurto Renginių ir kongresų centre DASDIE“, mėnesinis jos atlyginimas yra 400 Eur. Uždirbamų lėšų neužtenka savišvietai, kultūriniams renginiams, laisvalaikio pramogoms, taip pat grįžti namo, į Lietuvą, net atostogų, švenčių metu. Ieškovę šiuo metu remia jos motina ir močiutė, kiekviena jų skiria ieškovei maždaug po 250 Lt (72,41 Eur) kiekvieną mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti.

I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. D. ieškovei G. D. paramą po 106,5 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovė baigs Erfurto universiteto pagrindines germanistikos specialybės bakalauro studijas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir paramos įsiskolinimą (551 Eur), ieškovei G. D. susidariusį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.

Teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus: A. D., A. D., I. D. Nepilnametei dukteriai A. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. sprendimą atsakovas teikia 400 Lt (115,85 Eur) dydžio išlaikymą. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui išlaidų nepilnamečiam sūnui A. apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad šiam nepilnamečiam vaikui kartu su sutuoktine V. J. skiria 844 Lt (244,44 Eur) dydžio išlaikymą; sūnaus I. išlaikymui atsakovas ir jo sutuoktinė per mėnesį skiria 4188 Lt (1212,93 Eur).

Nepilnamečiam vaikui I. skiriamo išlaikymo dydis yra nulemtas jo ligos. Atsakovas pateikė įrodymus, kuriais grindžia ir kitas patiriamas išlaidas, išdėstytas apskaičiavimuose, patiriamas tiek tenkinant abiejų nepilnamečių sūnų poreikius, tiek mokant komunalinius mokesčius, tiek vykdant įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovo pajamos (atskaičius mokesčius) 2013 metais buvo apie 5115 Lt (1481,41 Eur) per mėnesį, atsakovės sutuoktinės pajamos (atskaičius mokesčius) per mėnesį – apie 5128 Lt (1485,17 Eur). Atsakovas teismui yra pateikęs savo išlaidų, patiriamų per mėnesį, suvestinę, kurioje nurodyta, kad atsakovo išlaidos yra apie 1800 Lt (521,32 Eur).

Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovo gaunamų pajamų, atskaičius jo išlaidas, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sutuoktinė, gaunanti tokias pačias kaip atsakovas pajamas ir turinti tik du išlaikytinius, t. y. realiai galinti prie nepilnamečių sūnų išlaikymo prisidėti didesne nei atsakovas dalimi, užtenka ir jis turi galimybę teikti ieškovei paramą. Teismas konstatavo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, jog paramos teikimas pilnametystės sulaukusiai ieškovei pablogins atsakovo turtinę padėtį, sumažins jo galimybes išlaikyti sūnų I. ar padarys žalos jam ir jo artimiesiems.

Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios darytų neigiamą poveikį atsakovo turtinei padėčiai ir jo galimybei teikti ieškovei paramą iki ji baigs bakalauro studijas, t. y. iki 2015 metų vasaros. Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio – 2013 m. liepos mėnesiais ieškovės išlaidos buvo apie 483 Eur, o nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., sumažėjus nuomos mokesčiui, ieškovei išsilaikyti per mėnesį reikalinga suma sumažėjo 50 Eur ir sudarė 433 Eur. Ieškovei 2013 metų kovo–liepos mėnesiais buvo reikalinga 263 Eur parama, o nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio – 213 Eur parama.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas paramos ieškovei neteikė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo paramą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bakalauro studijų baigimo teismas tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisė paramą po 368 Lt (106,5 Eur), mokamus kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bakalauro studijų baigimo dienos. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovei nuo 2013 m. kovo mėnesio parama buvo reikalinga, todėl iš atsakovo ieškovei priteistas 1902,49 Lt (551 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., papildomai pridedant 86,32 Lt (25 Eur), atsakovo ieškovei teiktinus už 2013 m. liepos mėnesį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie kitų gaunamų pajamų nepriskaičiavo 2014 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įraše ieškovės patvirtintų jos gaunamų 120 Eur per mėnesį už trečią darbą, nes sprendžiant klausimą dėl pilnametei reikalingos paramos tikslingumo, svarbu atsižvelgti į visas ieškovės gaunamas pajamas. Įvertinęs visas gaunamas pajamas teismas sprendė, kad ieškovės gaunamų pajamų suma per mėnesį vidutiniškai susidaro apie 383,54 Eur. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovo sutuoktinė gali prisidėti didesne dalimi prie jų dviejų nepilnamečių išlaikymo, taip suteikdamas galimybę atsakovui teikti ieškovei paramą, nevertino jos išlaidų.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo sutuoktinė moka kreditą SEB bankui už būstą pagal 2008 m. vasario 1 d. kredito sutartį, taip pat galimai turi ir kitų įsipareigojimų, todėl spręsta, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovės išlaidų ir nusprendęs, kad ji gali prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nepagrįstai nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovė, atsakydama į teismo klausimus, patvirtino, jog gyvendama Vokietijoje visiškai save išlaiko ir jai mama (trečiasis asmuo) nepadeda.

Kadangi išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra šių sąlygų visuma: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti, tai nesant byloje duomenų apie ieškovės pažangų mokymąsi ir esant pateiktiems duomenims apie ieškovės pajamas ir išlaidas bei pačios ieškovės teiginiai, jog save ji išlaiko, teismo vertinimu, paneigia šios paramos ieškovei reikalingumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, priimdama sprendimą studijuoti užsienyje, kur mokslas mokamas ir reikia dėti daugiau pastangų save išlaikyti nei gyvenant Lietuvoje, mokantis valstybės finansuojamoje vietoje, turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, jog sulaukus pilnametystės atsakovas jai jau neturi analogiškos prievolės kaip nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą bei neprivalo užtikrinti, kad jos poreikiai būtų patenkinti.

Vertindama išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovė 2012 m. liepos ir spalio mėnesiais gavo vienkartinių išmokų iš įvairių asmenų, iš viso 10 100 Lt (2925,16 Eur), o ginčo laikotarpiu taip pat gaudavo pajamų iš darboviečių, todėl priteistas išlaikymas iš ieškovo negali būti laikomas būtinu išlaikymu pilnametei. Be to, ieškovė, prašydama priteisti šias išlaidas, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė G. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl išlaikymo priteisimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Ieškovė atitinka visas CK 3.1921 straipsnyje nustatytas sąlygas išlaikymui gauti, nes mokosi Erfurto universiteto dieniniame skyriuje, jai būtina parama, nes net ir dirbdama trijose darbovietėse vos gali save išlaikyti. Atsakovas gauna didelį darbo užmokestį, kuris šešis kartus viršija Lietuvoje nustatytą pragyvenimo minimumą ir penkis kartus viršija ieškovės motinos gaunamą kasmėnesinį atlyginimą. Iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų, susijusių su įvairiais pirkiniais, pramogomis, kelionėmis į užsienį, ir iš to, kad atsakovo šeima sau gali leisti turėti vairuotoją ir auklę, matyti, jog atsakovas bent minimaliai galėtų prisidėti pagerinant ieškovės gyvenimo kokybę. Ieškovės gero mokymosi rezultatus, kurie yra skelbiami elektroninėje erdvėje, galima peržiūrėti žinant prisijungimo vardą ir slaptažodį, tačiau atsakovas per visą bylos nagrinėjimą nereiškė noro susipažinti su dukters pasiekimų įvertinimais, o nepagrįstai argumentavo, kad ieškovė galimai mokosi nepažangiai. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios darytų neigiamą poveikį atsakovo turtinei padėčiai ir darančių įtaką atsakovo galimybei teikti ieškovei paramą iki ji baigs bakalauro studijas. Nors atsakovas savo negalėjimą padėti dukteriai motyvuoja sūnaus I. liga, kuriai gydyti išleidžiama didelė pinigų suma, tačiau kaip įrodymą teismui yra pateikęs tik dokumentus, iš kurių matyti, jog I. serga bronchine astma. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad sūnui būtų nustatytas pastovus ar dalinis neįgalumas, dėl ko būtų laikoma, kad I. turi išskirtinių poreikių ir dėl to jam yra išleidžiama apie 579 Eur. Tai, kad atsakovas dideles pinigų sumas motyvuoja poreikiu gydyti vaiko ligą, iš esmės yra nepagrįsta ir labiau sietina su asmeninio pobūdžio samprata apie vaiko ligą, o ne su konkrečiomis vaiko ligos išvadomis. Atsakovas 2012 m. yra deklaravęs turto už 118 164,39 Eur, iš kurių vien lėšos sudaro 26 585,96 Eur. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo apeliaciniame skunde pateiktomis nepagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas V. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės pajamas, pamiršo priskaičiuoti 120 Eur per mėnesį ir priskaičiavo tik tas pajamas, kurios ieškovės gautos banko pavedimais, taip pat neįvertino, jog ieškovė vasaros atostogų metu gyvena Lietuvoje ir patiria gerokai mažesnes išlaidas nei gyvendama Vokietijoje. Ieškovė neneigia apeliacinės instancijos teismo pripažintų ir ištaisytų akivaizdžių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų aplinkybių nustatymo klaidų.

Nors ji teigia, kad mokosi pažangiai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o šią aplinkybę ji turi įrodyti teismui, nes tai yra viena iš būtinųjų sąlygų priteisti pilnamečiam vaikui išlaikymą. Ieškovė jos nurodomuose trijuose darbovietėse dirba apie 11 valandų per savaitę, t. y. mažiau nei pusantros darbo dienos per savaitę, o paskaitos ir seminarai universitete trunka 12 valandų per savaitę. Taigi ieškovės darbo grafikas yra puikiai suderinamas su mokslu ir bendra darbo bei mokymosi valandų suma neviršija normalaus užimtumo krūvio.

Ieškovė po mokyklos baigimo buvo įstojusi į vokiečių filologijos specialybę, valstybės finansuojamą vietą, tačiau pati pasirinko patirti kur kas didesnes išlaidas ir mokytis Vokietijoje. Ji nenori prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų (pasiimti paskolą sumokėti už mokslus), ir šią naštą nepagrįstai nori perkelti atsakovui. Papildomai turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad ieškovė gauna papildomų pajamų ir arbatpinigių forma, jos neatsispindi minėtuose skaičiavimuose. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje jokių ieškovės išlaidas patvirtinančių įrodymų, išskyrus duomenis apie studijų įmoką ir bendrabučio nuomą, nusprendė, kad jos išlaidos net didesnės, nei ji pati teigia.

Ieškovė pasirinko gyventi viename brangiausių bendrabučių kambarių, nepageidavo dalytis vieno kambario su kitu studentu, nors tokia galimybė yra. Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo motyvuoja ne lėšų stygiumi, o tik tuo, kad jai trūksta ne pinigų, bet laisvo laiko. Atsakovo kelis kartus didesnis nei minimalus atlyginimas ištirpsta, kai įvertinama tai, jog atsakovas turi įsipareigojimų kitiems trims nepilnamečiams vaikams ir kreditoriui. Ta aplinkybė, kad ieškovė pinigų iš motinos neima, o prašo priteisti tik iš tėvo, pažeidžia tėvų lygybės principą.

Iš byloje pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad didesnės vertės pirkiniai yra daromi tik sergančiam nepilnamečiam sūnui I. gydyti ir jo specialiesiems poreikiams užtikrinti vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis. Atsakovui dirbant visą darbo dieną, dažnai – ir viršvalandžius, o atsakovo sutuoktinei dirbant dviejose darbovietėse 1,5 etato, vaikams yra samdomas žmogus, padedantis jiems nuvažiuoti į mokyklą ir būrelius, prižiūrintis juos ligos atveju. Argumentus dėl I. ligos ir išlaidų jai gydyti pagrindžia byloje pateikti įrodymai: vaistų kainos, medicininių dokumentų išrašai, penkeriems metams paskirtas brangus gydymas, perkamos specialios valymo priemonės ir kt.

Teismai neįvertino, kad praėjus trims mėnesiams nuo tada, kai sūnui buvo diagnozuota liga, atsakovas iš R. A. P. paėmė 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą, kuri buvo reikalinga toliau vykdyti prievolę teikti išlaikymą. Situacija, kad teikti paramą ieškovei atsakovas galėtų tik imdamas naujas paskolas, negali būti laikoma nepabloginančia jo ir jo šeimos padėtis. Atsakovas ir jo sutuoktinė yra sudarę povedybinę sutartį, kurioje įtvirtinta, jog jų pajamos yra atskirtos, o išlaidas, susijusias su bendrų šeimos poreikių tenkinimu, atsakovas ir sutuoktinė dengia lygiomis dalimis.

Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo keisti atsakovo ir jo sutuoktinės prievolių nepilnamečiams vaikams proporcijų, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., savo išlaidų nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės šiuo laikotarpiu nurodyta patirta 2653 Lt (768,36 Eur) išlaidų suma paimta iš jos pačios parengto sąrašo ir nepagrįsta nė vienu rašytiniu įrodymu. Atkreiptinas dėmesys, kad 530 Lt (153,50 Eur) šių išlaidų sudaro 2012 m. birželio mėnesio išlaidos, kai atsakovas dar teikė išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškinį, nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl rezoliucinės dalies formuluotės ir netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas į rezoliucinę sprendimo dalį turėjo įtraukti būtiną paramai sąlygą – sąžiningą pareigos mokytis vykdymą, t. y. parama teikiama tol, kol ieškovė mokysis pažangiai. Taip pat nepagrįstai laikyta, kad patenkinta 53 proc. ieškinio reikalavimų, nes faktinį ieškinio reikalavimo dydį teismas sulygino su pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles apskaičiuota ieškinio suma.

Šiuo atveju ieškinio reikalavimas apima du dėmenis: išlaikymo dydį ir išlaikymo terminą (60 mėn.), o patenkinta ieškinio reikalavimo dalis yra lygi 10 734,49 Lt (3108,92 Eur), kas sudaro 36 proc. pradinio ieškinio reikalavimo dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d.

įstatymo Nr. XII-396 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R.

P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.

Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-366-687/2015).

Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami ir pasisakydami dėl paramos būtinumo pilnametei Vokietijos Erfurto universitete (bakalauro studijų programą) besimokančiai kasatorei ir dėl jos tėvo galimybių ją teikti, priėjo prie skirtingų išvadų, t. y. pirmosios instancijos teismas priteisė kasatorei iš atsakovo išlaikymą, o apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir reikalavimą dėl išlaikymo atmetė. Byloje nustatyta, kad kasatorė nuo 2012 m. lapkričio 28 d. (išskyrus 2013 metų gegužės–rugpjūčio mėnesius) dirbo renginių ir kongresų centre DASDIE, o nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. liepos 31 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. dirbo Laisvosios Tiuringijos žemės Tiuringijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos vykdomame personalo biudžeto projekte valstybinėje Wormstedto mokykloje neetatine darbuotoja. Iš šių darbų gaunamos pajamos buvo mokamos per banką, todėl pirmosios instancijos teismas jas tyrė ir vertino, kad vidutinės kasatorės pajamos per mėnesį siekia apie 220 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti atsižvelgiama į visas kasatorės gaunamas pajamas, tarp jų – ir pačios kasatorės teismo posėdžio metu patvirtintą ir byloje neginčijamą iš jos dar trečiojo darbo gaunamą 120 Eur užmokestį per mėnesį. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė kasatorės gaunamų pajamų sumą, t. y. 383,54 Eur, nes apskaičiavo ją iš visų trijų kasatorės darboviečių gautą užmokestį padalijęs iš dirbtų mėnesių skaičiaus. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad kasatorė 2012 m. liepos ir spalio mėn. gavo vienkartinių išmokų iš įvairių asmenų, apie 10 100 Lt (2925,16 Eur), o nuvykus studijuoti ieškojo darbo ir jį rado, todėl laikyta, jog kasatorė panaudojo visas protingas priemones pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorė teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyvendama Vokietijoje visiškai save išlaiko ir jai motina nepadeda, iš jos paramos nereikalauja, taip pat, remiantis bylos duomenimis, daryta išvada, jog kasatorė sugeba suderinti mokslus ir tuo pat metu užsidirbti reikiamų pajamų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tėvo išlaikymas kasatorei būtų būtinas tam, jog ji galėtų tęsti studijas ar kad be šios paramos jos galimybės tęsti studijas pablogėtų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011). Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorės gero mokymosi rezultatus, kurie yra skelbiami elektroninėje erdvėje, galima peržiūrėti žinant prisijungimo vardą ir slaptažodį, tačiau atsakovas nereiškė noro susipažinti su jos įvertinimais, todėl ir jo argumentas, jog kasatorė mokosi nepažangiai, nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, turėjo pateikti sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančius įrodymus. Kadangi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, tai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog kasatorė pažangiai ir sąžiningai mokosi.

Be to, byloje nustatyta, kad kasatorė buvo įstojusi į tą pačią, t. y. vokiečių filologijos, specialybę, į valstybės finansuojamą vietą Lietuvoje, tačiau savo noru pasirinko studijas užsienyje. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad kasatorė, priimdama sprendimą studijuoti užsienyje, kur reikia dėti daugiau pastangų save išlaikyti nei gyvenant Lietuvoje ir mokantis valstybės finansuojamoje vietoje, turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, jog jai sulaukus pilnametystės atsakovas jau neturi analogiškos prievolės kaip nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą ir priimto jos sprendimo įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvui.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvo galimybių teikti paramą pilnametei besimokančiai kasatorei, įvertino tėvo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių ir nustatė, kad atsakovo pajamos 2013 m. buvo apie 5115 Lt (1481,41 Eur) per mėnesį, jis turi prisidėti prie trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo, iš kurių vieno vaiko poreikiai dėl ligos (alerginės bronchinės astmos) yra žymiai didesni nei kitų vaikų. Nepagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad sergančio vaiko specialiųjų poreikių buvimą gali patvirtinti tik nustatytas pastovus ar dalinis neįgalumas. Šiuo atveju atsakovas teikė įrodymus, patvirtinančius esant ligą ir jai gydyti reikalingas išlaidas, pvz.: medicininius duomenis, atliktų tyrimų dokumentus, pirktų vaistų išlaidas patvirtinančius dokumentus ir kt., iš kurių matyti, kad nepilnamečiam vaikui I. skiriamą išlaikymo dydį lemia ši jo liga. Kadangi tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą, byloje įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigta, kad atsakovas taip pat turi finansinių įsipareigojimų, paskolą, kurią įnašais po 750 Lt (217,22 Eur) dengia kiekvieną mėnesį, taip pat kas mėnesį patiria apie 1800 Lt (521,32 Eur) išlaidų savo asmeniniams poreikiam tenkinti bei komunaliniams mokesčiams už butą sumokėti. Taigi, iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino abiejų grupių kriterijus ir, nenustatęs jų pusiausvyros, konstatavo, jog kasatorei nepriteisiama prašoma parama.

Taip pat atmestini kasatorės argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo rėmimosi tik atsakovo pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, nes, kaip minėta, teismai tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Kasatorė nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jo pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neleidžia abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo pilnametei studentei ir tėvo galimybės teikti jai paramą.

Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esamų duomenų apie kasatorės studijas, jos turtinę padėtį, taip pat apie tėvo gaunamas pajamas, įsipareigojimus, jo išlaikytinių skaičių bei jų poreikius ir pan., įvertinus jų visetą, visiškai pakako, atsižvelgiant į materialiosios teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir aktualius Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatuoti atsakovo išlaikymo prievolės pilnamečiam vaikui (kasatorei) nebuvimą. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo kasatorei iš atsakovo nebuvo priteista materialinė parama (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš G. D. (duomenys neskelbtini) 5,61 Eur (penkis Eur 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė