d66ca95b-be1b-48b4-9916-45b98eac8bfd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-42-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15927-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. sausio 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant G. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jos atstovui advokatui A. N., nukentėjusiajai R. M., iÅ¡nagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.47 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai bus saugu, pavažiavo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodyta, jog tokiais veiksmais R.

M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. parodė savo kaltės nei dėl vieno iš jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažįstanti. Protokole nurodytu laiku iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, nuotraukoje (b. l. 11, 12) užfiksuotas jos vairuotas automobilis.

IÅ¡važiuodama iÅ¡ kiemo, turėjo automobilį apsukti, tai darė iÅ¡ lėto, judėdama mažu atstumu, centimetras po centimetro. Neįsidėmėjo, kokie automobiliai Å¡alimais stovėjo. Ji automobilį apsuko ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Jokio kontakto nejuto, garso negirdėjo, jokia signalizacija nesuveikė, nematė, kad kas nors jÄ bÅ«tų stabdęs ar rodęs kokius ženklus sustoti. Tikslo pasiÅ¡alinti tikrai neturėjo (dokumentai tvarkingi, alkoholio nevartoja, teisę vairuoti turi). Jos automobilis yra pakankamai senas, menkų įbrėžimų jame ne vienas.

Negalėtų nurodyti, kada buvo padaryti byloje užfiksuoti jos automobilio apgadinimai. Ä® juos net neatkreipė dėmesio. Statydama automobilį į garaÅ¾Ä , dažnai privažiuoja arti ir bamperiu atsiremia į spintÄ , dėl ko galimai galėjo nežymiai apgadinti automobilį, tačiau to kategoriÅ¡kai tvirtinti negali. Kuomet policijoje apžiÅ«rėjo abu automobilius, ji ant nukentėjusiosios automobilio vos įžiÅ«rėjo apgadinimus, sugretinimÄ atlikusi pareigÅ«nė taip pat sakė abejojanti, kad jos automobilis galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį (b. l. 53-56).Teismo posėdyje apklausiama nukentėjusioji R.

M. parodė tiesiogiai aplinkybių, kaip buvo apgadintas jo automobilis, nemačiusi. Namo kieme automobilį buvo palikusi keletui dienų, atėjusi apgadinimų nepamatė (prie automobilio atėjo iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės nei padaryti apgadinimai). Nuvažiavusi į darbÄ , pamatė užkiÅ¡tÄ raÅ¡telį, kuriame buvo paraÅ¡yta, jog liudytojas matė, kaip buvo apgadintas jos automobilis, paliktas jo telefonas. Vakare susitiko su liudytoju (kaimynu) ir jis papasakojo, jog bÅ«damas balkone matė, kaip į jos automobilį du kartus atsitrenkė „Mazda“ markės automobilis.

Pirmas kontaktas buvo intensyvesnis, automobilis „Toyota Corolla“ net sujudėjo, kliudytas Å¡io automobilio deÅ¡inysis ratas. Antrasis kontaktas buvo į bamperį. Liudytojas pasakojo, jog vairuotoja po atsitrenkimų neiÅ¡lipo ir nuvažiavo. Nežino, ar liudytojas iÅ¡ karto apžiÅ«rėjo jos automobilį ir matė apgadinimus, tačiau kai susitiko juodu abu apžiÅ«rėjo jos transporto priemonę. Nukentėjusioji nurodė, kad jos automobilis apgadinamas jau ne pirmÄ kartÄ . Dalis apgadinimų buvo iÅ¡ anksčiau, tačiau tÄ kartÄ ji pamatė tris naujus apgadinimus, t. y. didelį įbrėžimÄ galiniame bamperyje (bamperio įdubime) (b. l. 31, nuotrauka Nr. 3), taip pat apgadinimÄ galinio bamperio deÅ¡iniajame Å¡one (b. l. 31, nuotrauka Nr.

5) bei rato gaubto apgadinimÄ (b. l. 31, nuotrauka Nr. 6). Ä® policijÄ ji kreipėsi kitÄ dienÄ . TÄ patį vakarÄ iÅ¡ karto neskambino, buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, norėjo pagalvoti, pasitarti su tėvais. KitÄ dienÄ paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems pareigÅ«nams ji nurodė, kokie apgadinimai buvo padaryti jos automobiliui (b. l. 53-56).Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas G. P. parodė, jog 2015 m. rugpjūčio mėn., apie 16.30-17 val., po darbo grįžęs namo, bÅ«damas virtuvėje, per langÄ matė, kaip prieÅ¡ais namÄ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡važinėdamas automobilis „Mazda 626“ du kartus kliudė automobilį „Toyota Corolla“.

Ä® šį automobilį dėmesį atkreipė iÅ¡ karto, kadangi jis, prieÅ¡ingai nei kiti gyventojų automobiliai, stovėjo įstrižai, per kelias vietas. Pajudėjęs automobilis, pradėjo keistai iÅ¡sisukinėti. Važiavo atbuline eiga ir iÅ¡sisukdamas, kad galėtų iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, priekiniu bamperiu kliudė Å¡alimais stovėjusio „Toyota Corolla“ galinio bamperio deÅ¡iniÄ jÄ pusę. Nuo kontakto automobilis sujudėjo, Å¡iek tiek Å¡oktelėjo. Vairuotoja iÅ¡sisukimo manevrÄ atliko toliau, vėl pavažiavo atgal, o tada į priekį, po ko įvyko dar vienas kontaktas, tomis pačiomis automobilių dalimis.

Šį kartÄ kontaktas buvo silpnesnis, automobilis „Toyota Corolla“ nežymiai sujudėjo. „Mazda 626“ vairuotoja nesustojo, neiÅ¡lipo ir nuvažiavo tolyn. Nė vieno kontakto metu signalizacija nesuveikė, paÅ¡alinių asmenų, bandžiusių atkreipti vairuotojos dėmesį, nebuvo. Jis pats buvo 4-ame aukÅ¡te, todėl nebÅ«tų spėjęs iÅ¡bėgti į laukÄ . Ä® laukÄ išėjo po pusvalandžio. ApžiÅ«rėjo nukentėjusiosios automobilį, pamatė galinio bamperio deÅ¡inės pusės nubrozdinimÄ (užfiksuotas nuotraukoje Nr. 3, b. l. 31; ryÅ¡kus), taip pat rato gaubto nubrozdinimÄ (nuotrauka Nr. 6, b. l. 31).

Stebėdamas įvykį, spėjo padaryti nuotraukas, juose užfiksavo antrÄ jį kontaktÄ (b. l. 64-67). Teismo posėdyje apklausiama liudytoja L. O. parodė, jog R. M. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole įvardintas kontaktas tarp automobilių „Mazda 626“ ir bei „Toyota Corolla“ pasireiÅ¡kė (b. l.

31) nuotraukoje Nr. 3 užfiksuoto apgadinimo padarymu (ne ryškaus, o tas, kuris sunkiau įžiūrimas, nuotraukoje apibrėžtas tušinuku). Kadangi nukentėjusioji rodė ir kitus apgadinimus, ji juos užfiksavo, tačiau tie apgadinimai, jos įsitikinimu, nėra susiję su eismo įvykiu. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole grafoje „transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta“, nurodydama, jog „Toyota Corolla“ apgadinimas galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Mazda 626“, ji pasisakė būtent dėl minėto nuotraukoje Nr. 3 (b. l.

31) užfiksuoto pažeidimo. Atlikdama transporto priemonių sugretinimÄ , stengėsi atvaizduoti situacijÄ kuo realiau (imituoti), tačiau ne visiÅ¡kai analogiÅ¡kai. ŽiÅ«rėdama į liudytojo pateiktÄ Â nuotraukÄ , bandė panaÅ¡iai sustatyti automobilius, po ko padarė iÅ¡vadÄ , jog kontakto metu galėjo bÅ«ti padarytas nurodytas apgadinimas. Mano, jog jis padarytas automobilio „Mazda“ priekinės dalies juostele (nuotrauka Nr. 6, b. l. 32). Tiksliai atsakyti sunku, kadangi ant automobilio „Mazda 626“ buvo daug visokių smulkių apgadinimų, automobilis nenaujas, apibrozdintas iÅ¡ visų pusių.

Tai, kad „Toyota Corolla“ apgadinimÄ padarė automobilis „Mazda 626“, nusprendė pagal iÅ¡samius liudytojo parodymus, automobilių sugretinimÄ , apgadinimų aukščiau sutapo (apie 0,51 cm). „Toyota Corolla“ apgadinimai (nuotraukoje Nr. 5, Nr. 3), jos įsitikinimu, negalėjo bÅ«ti padaryti kontakto metu. Ratlankio apgadinimas taip pat galėjo bÅ«ti padarytas bet kada, sunku kažkÄ konkrečiai pasakyti. Ji iÅ¡vadÄ davė tik dėl vienintelio apgadinimo, užfiksuoto nuotraukoje Nr.

3. BÅ«tent Å¡is apgadinimas yra inkriminuojamas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apgadinimas nuotraukoje Nr. 3 (įdubime), jos įsitikinimu, kontakto metu negalėjo bÅ«ti padarytas (b. l. 64-67). R. M. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, jog ji 2015-08-14, apie 16.00 val., automobiliu Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį kiemÄ . Ji automobilį apsuko, tačiau jokio prisilietimo prie stovinčių automobilių nejuto. Kieme buvo labai trumpai, t. y. apsisuko ir iÅ¡važiavo.

Sutinka, kad nuotraukoje pavaizduota maÅ¡ina priklauso jai (b. l. 29).Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 bÅ«rio vyr. patrulio M. K. 2015-08-18 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2015-08-18, apie 08.54 val., gautas praneÅ¡imas apie apgadintÄ automobilį. Atvykus nurodytu adresu, pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2015-08-13 atvairavo automobilį ir paliko jį stovėti (duomenys neskelbtini) kieme. 2015-08-17, apie 18.00 val., atėjusi prie savo automobilio rado jį apgadintÄ , įvykio liudininkas nurodė, kad jos transporto priemonę apgadino automobilis „Mazda“ (b. l. 5).

R. M. paaiÅ¡kinimų duomenimis, 2015-08-13, apie 20.00 val., ji vairavo automobilį „Toyota Corolla“, minėtÄ automobilį paliko (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikÅ¡telėje. Automobiliu nevažinėjo iki pirmadienio ryto. Pirmadienį, apie 18 val., grįžus iÅ¡ darbo, kaimynas pranešė apie įvykį ir parodė jos automobilio apgadinimus: įlenktas kairysis galinis ratlankis bei apgadintas galinis bamperis (horizontalus nubraukimas Å¡alia rato; 0,4-0,42 cm aukÅ¡tyje horizontalÅ«s nubraukimai) bei ryÅ¡kus gilus įbrėžimas bamperio apačioje (b. l. 9, 35).

Ä®vykio mačiusio G. P. paaiÅ¡kinimų duomenimis, 2015-08-14, apie 16.47 val., žiÅ«rėdamas pro langÄ pamatė, kaip aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) namo, mėlynos spalvos automobilio „Mazda 626“ vairuotoja atsitrenkė į kitÄ aikÅ¡telėje stovinčiÄ transporto priemonę „Toyota“ ir pasiÅ¡alino. Vairuotoja iÅ¡ transporto priemonės iÅ¡lipusi nebuvo. 2015-10-05, apie 12.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pamatė tÄ patį įvykį sukėlusį automobilį bei užsirašė jo valstybinius numerius.

Taip pat padarė keletÄ eismo įvykį užfiksavusių fotonuotraukų (b. l. 10, 11, 12, 13, 25, 36). Transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokole bei pridėtose fotonuotraukose (b. l. 30-34). Ä®vykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7-8). Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėju nurodytas asmuo kaltas padaręs inkriminuotÄ pažeidimÄ (pažeidimus), ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti visus bÅ«tinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iÅ¡ jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Sprendimas nutraukti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo teisenÄ gali bÅ«ti priimamas tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, taip pat, kai yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepaÅ¡alintos abejonės dėl asmens kaltės.Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama R.

M. yra kaltinama padariusi du administracinius teisės pažeidimus. Pirmasis pažeidimas, kuris inkriminuojamas R. M., yra numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatančiame administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Taigi įrodinėjant asmens kaltę bÅ«tina visais atvejais įrodyti du esminius momentus – 1) KET pažeidimo padarymÄ bei tai, kad 2) tas pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimÄ .R.

M. inkriminuotas KET 101 punkto pažeidimas. Å io KET punkto nuostatos numato, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog prieÅ¡ pradėdama važiuoti R. M. neįsitikino tai daryti esant saugu, pavažiavo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“ ir jį apgadino.

Pati R. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog iÅ¡ kiemo iÅ¡važinėjo itin lėtai, judėdama centimetras po centimetro, apsisuko nepajusdama jokio kontakto ir ramiai iÅ¡važiavo. Nurodė, kad jos automobilis yra nenaujas ir visi ant jo esantys smulkÅ«s apgadinimai yra seni (b. l. 29, 53-56). Paneigiant tokius pastarosios parodymus ir konstatuojant kaltę, bÅ«tina padaryti objektyviais įrodymais pagrįstÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl protokole nurodytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų buvo apgadintas svetimas automobilis.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip matyti, nenurodyta, kokie konkretÅ«s apgadinimai (ar apgadinimas) buvo padarytas automobiliui „Toyotai Corollai“. Nors transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokole yra įvardinti bent trys minėtos transporto priemonės sugadinimai, esantys galiniame bamperyje (b. l. 30-34), taip pat fotonuotraukose užfiksuoti ir kiti apgadinimai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje apklausta protokolÄ suraÅ¡iusi L. O. kategoriÅ¡kai nurodė, jog R.

M. yra inkriminuojamas vienintelis automobiliui „Toyota Corolla“ padarytas apgadinimas, t. y. galinio bamperio deÅ¡inės pusės nubrozdinimas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31, 34; apgadinimas apibrauktas). Atlikus transporto priemonių sugretinimÄ , pamatavus apgadinimų aukščius, bÅ«tent dėl Å¡io nubrozdinimo ji davė iÅ¡vadÄ , kad jis galimai buvo padarytas R. M. vairuojama transporto priemone – automobiliu „Mazda 626“. Kiti „Toyota Corolla“ apgadinimai buvo užfiksuoti tik dėl to, kad nukentėjusioji juos rodė, tačiau, L.

O. teigimu, jie kontakto metu negalėjo bÅ«ti padaryti (b. l. 64-67). Tokiu bÅ«du R. M. inkriminuojama, kad ji, atsitrenkusi į automobilį „Toyota Corolla“, padarė pastarajam nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31, 34) užfiksuotÄ deÅ¡inės pusės bamperio nubrozdinimÄ . Å ioje vietoje neabejotinai paminėtini nukentėjusiosios R. M. parodymai, kurių metu pastaroji nurodė, kad jos automobilis apgadintas ne pirmÄ kartÄ , tačiau po paskutinio karto, apie kurį ji sužinojo radusi už valytuvų užkiÅ¡tÄ kaimyno lapelį, ji pamatė tris naujus apgadinimus, t. y. didelį įbrėžimÄ galiniame bamperyje (bamperio įdubime) (b. l. 31, nuotrauka Nr. 3), taip pat apgadinimÄ galinio bamperio deÅ¡iniajame Å¡one (b. l. 31, nuotrauka Nr.

5) bei rato gaubto apgadinimÄ (b. l. 31, nuotrauka Nr. 6) (b. l. 53-56). Kaip matyti, nukentėjusioji paminėjo net tris apgadinimus, tačiau tarp jų nenurodė to, bÅ«tent kuris yra inkriminuojamas R. M.. Tokiu bÅ«du iÅ¡kyla akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp Institucijos, reiÅ¡kiančios kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir nukentėjusiosios parodymų, t. y. Institucija ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ grindžia nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31, 34) užfiksuotu deÅ¡inės pusės bamperio nubrozdinimu, nors pati nukentėjusioji tokio apgadinimo kaip padaryto naujai apskritai neįvardino ir jo su liudytojo papasakotomis matytomis galimo eismo įvykio aplinkybėmis nesiejo.

Vadinasi, jau vien dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. padarė nukentėjusiosios R. M. automobiliui galinio bamperio nubrozdinimÄ . Kiti nukentėjusiosios nurodyti pažeidimai (iÅ¡ viso trys) pareigÅ«nės, atlikusios transporto priemonių sugretinimÄ , iÅ¡ karto buvo atmesti kaip objektyviai nepasitvirtinę (nesietini su automobilio „Mazda 626“ apgadinimais), dėl ko, įvertinus tai, kad Å¡ie pažeidimai administracinio teisės pažeidimo protokolu nėra inkriminuotini, teismas jų plačiau neanalizuos.

Pažymėtina, jog tiek M. K. tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek eismo įvykio vietos schemoje taip pat minimas tik vienas automobiliui „Toyota Corolla“ padarytas pažeidimas (bÅ«tent vienas pažeidimas, kaip minėta, inkriminuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole) (b. l. 5, 7), nors raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ ir duodama parodymus nukentėjusioji R. M. įvardina jau iÅ¡ viso tris (b. l. 35, 51-56). Teisme nukentėjusioji R. M. pasakojo kartu su liudytoju G. P. apžiÅ«rėjusi automobilį (jis jai pasakojo, kokiomis automobilių dalimis vyko kontaktas, kas buvo apgadinta), o pastarasis (G.

P.) teismui nurodė, kad apžiÅ«rėjęs automobilį „Toyota Corolla“ pamatė du apgadinimus - rato gaubto ir ryÅ¡kųjį įbrėžimÄ nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad antrasis liudytojo nurodytas apgadinimas buvo padarytas anksčiau (tÄ patvirtino nukentėjusioji), laikytina, jog G. P. nukentėjusiajai įvardino vienÄ apgadinimÄ , tačiau pareigÅ«nė, atlikusi transporto priemonių apžiÅ«rÄ bei sugretinimÄ (įvertinusi apgadinimų pobÅ«dį, apgadinimų aukščius), jokių sÄ sajų tarp Å¡io apgadinimo ir kontakto su automobiliu „Mazda 626“ nekonstatavo.

Taip pat nenustatė objektyvaus ryšio ir tarp kitų dviejų nukentėjusiosios nurodytų pažeidimų ir, juo labiau, šių apgadinimų neinkriminavo R. M..   Tad nepaisant išsamių liudytojo G. P. parodymų, jo padarytų fotonuotraukų, kas nepaneigia, kad kontaktas (galimai ir du) tarp R. M. vairuojamo automobilio „Mazda 626“ ir nukentėjusiosios R. M. automobilio „Toyotta Corolla“ visgi buvo, to nepakanka išvadai dėl svetimo turto apgadinimo daryti. Objektyvaus, kategoriško ir abejonių nekeliančio pagrindo, kad R.

M. apgadino nukentėjusiosios automobilį nėra. Nenustačius, jog R. M. veiksmais buvo sukelta žala svetimam turtui, pastarajai atitinkamai nekilo KET 222 punkte numatyta pareiga – apie padarytÄ eismo įvykį nedelsiant praneÅ¡ti nukentėjusiajam, o, jeigu tai neįmanoma, - policijai. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamai R. M. inkriminuotų pažeidimų sudėties konstatavimo, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio        1 dalyje numatytų pažeidimų nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį,                   130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 Julita Dabulskytė-Raizgienė