2020-07-22 Nr. AB-14303-3-61-3-03301-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-304-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03301-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Šakių rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šakių vandenys“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-721 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 vykdytojui UAB „Šakių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas);

2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2. punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams;

3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar SESV 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant toliau nurodomoms faktinėms aplinkybėms, t. y.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą;

4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-141 projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-047 (toliau – ir Projektas), pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (toliau – ir Priemonė) Projekto įgyvendinimui skirtas 3 109 070,90 Eur dydžio finansavimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra, APVA) ir pareiškėjas, 2013 m. kovo 27 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi Projekto vykdytojas įsipareigojo įgyvendinti Projekto tikslus – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, t. y. didinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistema, skaičių ir gerinti nuotekų išvalymo kokybę. Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 dalyje buvo įtvirtintas veiklos įgyvendinimo rodiklis – 218 būstų (567 gyventojai), prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymo“ 7 dalyje buvo įtvirtinti Projekto stebėsenos rodikliai: 567 gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. 2014 m. birželio 10 d. susitarimu (toliau – ir 2014 m. birželio 10 d. susitarimas dėl sutarties pakeitimo) buvo keičiamos Sutarties sąlygos: pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 dalis, nurodant, kad bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 218 būstų ir prie vandentiekio tinklų 61 būstui. Pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 dalis, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti – 567, o prie vandentiekio tinklų – 159 gyventojai.

3. Pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. N5-150312-1 APVA pateikė paraišką dėl papildomo projekto finansavimo. Paraiškoje dėl papildomo finansavimo buvo prašoma skirti finansavimą naujai projekto veiklai – „1.1.3 Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakiuose, Giedručiuose, Girėnuose, Striūpuose, Kudirkos Naumiestyje, Būbleliuose“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-238 skirtas papildomas 4 123 185,84 Eur finansavimas Projekto įgyvendinimui. Bendra Projekto finansavimo suma – 7 232 256,74 Eur. Remiantis tuo, pareiškėjas ir APVA 2015 m. kovo 31 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo (toliau – ir 2015 m. kovo 31 d. susitarimas dėl sutarties pakeitimo), kuriame numatyta, kad Projekto finansavimo pabaiga – 2015 m. gruodžio 30 d., pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 dalies lentelė, joje nurodant, kad Gelgaudiškio aglomeracijoje bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 218 būstų ir prie vandentiekio tinklų 61 būstui, Šakiuose Giedručiuose, Girėnuose, Striūpuose Kudirkos Naumiestyje ir Būbleliuose – 524 būstams ir prie vandentiekio tinklų 242 būstams. Pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 dalies lentelė, nurodant, kad prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų bus prijungti 1 929 gyventojai, o prie vandentiekio tinklų – 788 gyventojai. Pareiškėjas ir APVA 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė dar vieną Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 30 d. susitarimas dėl sutarties pakeitimo), kuriuo buvo pakeista Projekto įgyvendinimo pabaigos data, nurodant, kad ji yra 2015 m. spalio 30 d.

4. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Sutartyje numatytas veiklas, įvykdė viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo vykdomos Projekto veiklos. Projekto vykdytojas, laikydamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punkto reikalavimų, APVA teikė ataskaitas po Projekto užbaigimo su sudarytų abonentinių sutarčių ataskaitomis, kurios patvirtino apie nuolat didėjantį būstų, prijungiamų prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų, skaičių, ir tai, kad Projekto vykdytojas dėjo maksimalias pastangas tam, kad užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų tinklų. Remiantis 2017 m. sausio 30 d. ataskaitos po Projekto užbaigimo su priedu duomenimis, gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų skaičius – 305, o gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų tinklų skaičius – 1 325.

5. APVA 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1794 „Informacija apie nustatytą pažeidimą ir siūlymai dėl tolesnių veiksmų“ informavo pareiškėją, kad atliko pažeidimo tyrimą ir nustatė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. Dl-401 (toliau –ir Aprašas) 34 punkto, Sutarties (pakeistos Susitarimais dėl Sutarties pakeitimo) bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo, vykdant Projektą, kartu pateikdama 2017 m. rugpjūčio 17 d. Pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – Išvada arba Tyrimo išvada). APVA Išvadoje nurodė, jog pripažino 1 135 856,36 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir siūlo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Ministerija) priimti sprendimą dėl Projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta Projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma yra 1 077 959,51 Eur ir Projekto vykdytojas nurodytą sumą privalo grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą. Tiek APVA, tiek Ministerija netinkamai įvertino aplinkybę, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nebuvusių žinomų Sutarties pasirašymo metu, kas sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir, tuo labiau, pagrindą stebėsenos rodiklių nepasiekimo nepripažinti pažeidimu (PAFT 1911 punktas).

8. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, teisės aktų reikalavimų bei teismų praktikos, kadangi jame tik pateikiama nuoroda į APVA Išvadą, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio principų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies. Ministerija neatliko APVA Išvados argumentų teisingumo vertinimo. Tuo pačiu nurodė, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos procedūrinės nuostatos, nes jis priimtas nesibaigus APVA Išvados apskundimo terminui, taip suvaržant pareiškėjos teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynimą, todėl Įsakymas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Pareiškėjas, analizuodamas Aprašo 34 punkto ir PAFT 1911 punkto nuostatas, teigė, kad planuotų projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimas per se nelemia pažeidimo konstatavimo, pažeidimo tyrimo inicijavimo ir finansinės korekcijos taikymo. Pažymėjo, kad Aprašo 34 punkte įtvirtinta dispozityvi įgyvendinančios institucijos teisė pradėti arba nepradėti pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo. Tačiau tokia įgyvendinančios institucijos diskrecijos teisė pradėti / nepradėti pažeidimo tyrimą ir nustatyti / nenustatyti pažeidimą nėra neribota, kadangi Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte aiškiai nurodyta, jog stebėsenos rodiklių nepasiekimo faktas visais atvejais turi būti vertinamas tik kartu su stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į faktines Projekto įgyvendinimo aplinkybes, o konkrečiai – gyventojų jungimosi prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų aplinkybes, pažeidimo tyrimas apskritai neturėjo būti pradėtas, o APVA, pradėjus pažeidimo tyrimą, pažeidimas neturėjo būti konstatuotas, remiantis PAFT 1911 punkte numatyta išimtimi – stebėsenos rodiklių nepasiekimu dėl priežasčių, kurioms Projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos.

10. APVA pripažino, jog paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių veiksnių yra svarbios aplinkybės, vertinant rodiklių nepasiekiamumą, tačiau nagrinėjamuoju atveju APVA netinkamai įvertino dalį pareiškėjos stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių ir nepagrįstai nepripažino, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimą lėmę veiksniai, būtent ir laikytini svarbiomis priežastimis, dėl kurių nebuvo pasiekti Projekto rodikliai. Pareiškėjo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – tai gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Tačiau teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Tai reiškia, kad šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas Projekto vykdytojui užkreta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir / ar nuotekų surinkimo tinklų. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ar nuotekų tvarkymo tinklų pareigos individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas ir (arba) nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, būtent šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl prisijungimo prie naujų inžinerinių tinklų neprivalomumo sąlygojo tai, jog dalis būstų neprisijungė / atsisakė prisijungti prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų naujų inžinerinių tinklų, o tai atitinkamai turėjo esminės įtakos stebėsenos rodiklių įgyvendinimui tik iš dalies.

11. Pareiškėjas paaiškino, jog, teikiant Paraišką dėl papildomo finansavimo ir siekiant įtraukti į Projekto veiklų sąrašą papildomą Projekto veiklą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Šakių rajone (Šakiuose, Giedručiuose, Girėnuose, Striūpuose, Kudirkos Naumiestyje, Būbleliuose)“ (Projekto aprašymo 7 dalies 1.1.3 punktas), sodininkų bendrijos „Draugystė“ valdyba buvo nutarusi, jog Projekto vykdytojui įgyvendinus Projektą, būtų pasiekta, jog bent 100 sklypų savininkai būtų potencialūs paslaugų vartotojai (tai – 240 gyventojų). Todėl Projekto vykdytojas, remdamasis sodininkų bendrijos „Draugystė“ valdybos nutarimu, pagrįstai tikėjosi, kad Projekto įgyvendinimo rodikliai bus pasiekti. Tačiau situacija po 2015 m. sausio 1 d., t. y. po euro įvedimo, stipriai pasikeitė, kadangi dėl gyventojų finansinių galimybių smukimo planuota gyvenamosios statybos plėtra sulėtėjo, planuotos gyvenamosios statybos sodų sklypuose vystymas buvo atidėtas neribotam laikui. Projekto vykdytojas siūlė gyventojams lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už įvadų pajungimo darbus apmokant lizingo būdu (išsimokėtinai per nustatytą laiką), prisijungti prie vandentvarkos infrastruktūros, tačiau gyventojai nebuvo suinteresuoti pasinaudoti ir šia galimybe.

12. Tai, jog stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti ne tik dėl to, jog gyventojai dėl aptartų nuo Projekto vykdytojo valios ir veiksmų nepriklausančių priežasčių atsisakė prisijungti prie naujų vandentiekio ir / ar nuotekų surinkimo tinklų, kas, kaip jau minėta, nėra imperatyviai reikalaujama, bet dar ir dėl to, jog buvo pakeistas teisinis reguliavimas dėl rezultatų stebėsenos rodiklių ir jų skaičiavimo tvarkos. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo VI skyriaus „Aplinka ir darnus vystymasis“ I skirsnis „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“). Tuo tarpu gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 nusprendė pakeisti priemonės „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir minimo nutarimo 2 punkte nurodė naujus stebėsenos rodiklius: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų, ir gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650 buvo pakeistas ir Aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos infrastruktūros skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius. Prijungtų būstų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykį, gaunamas gyventojų, prisijungusių prie naujų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičius.

13. Sutarties pasirašymo metu pareiškėjui nebuvo žinoma, jog keisis teisinis reguliavimas, t. y. bus įtvirtinti nauji rezultato stebėsenos rodikliai bei pasikeis tokių rodiklių skaičiavimo tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, jog Sutarties pasirašymo metu buvo įtvirtintas stebėsenos rodiklis „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir jo reikšmė – 567 gyventojai. Tuo tarpu, pasikeitus teisiniam reguliavimui, įskaitant, bet neapsiribojant prie naujos infrastruktūros prisijungusių gyventojų skaičiavimo tvarkai, 2014 m. birželio 10 d. susitarimu dėl Sutarties pakeitimo, prie 2013 m. kovo 27 d. finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 buvo numatyti nauji stebėsenos rodikliai – „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „Gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“, o jų suminė reikšmė – 726 gyventojai. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir įrodo, jog teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklių reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, nors Projekto vykdytojas, rengdamas Paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti būsimų teisinio reguliavimo pokyčių ir, tuo labiau, neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Pabrėžia, jog būtent stebėsenos rodiklio „gyventojai, prijungti prie vandentiekio tinklų“, kurio Sutarties pasirašymo metu apskritai nebuvo numatyta vertinti, nepasiekimo procentas yra gerokai didesnis, nei rodiklio „gyventojai, prijungti prie nuotekų tinklų“, kurį ir buvo numatyta vertinti nuo pat Sutarties sudarymo momento. Toks teisinio reguliavimo pokytis, be kita ko, pažeidžia Projekto vykdytojo teisėtų lūkesčių principus, kuris atitinkamus įsipareigojimus prisiėmė vertindamas konkretų atitinkamą teisinį reguliavimą ir iš jo kylančius reikalavimus.

14. Be to, vertinant rodiklių nepasiekimą ir to priežastis, būtina įvertinti ir tai, jog Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas tam, kad, užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų. Šio tikslo įgyvendinimui Projekto vykdytojas ėmėsi prevencinių priemonių stebėsenos rodikliams pasiekti: per vietos laikraščius ragino gyventojus, kurių gatvėse, vykdant Projektą, buvo nutiesti nuotekų ir (ar) vandentiekio tinklai, prisijungti prie šių tinklų; Projekto vykdytojo darbuotojai lankėsi pas prisijungti turinčius gyventojus, aiškino apie prisijungimo naudą ir būtinybę, ragino tai padaryti kuo greičiau, perspėjo apie galimas sankcijas dėl netinkamo nuotekų tvarkymo; buvo išspausdinti informaciniai pranešimai, kurie buvo pasirašytinai įteikti visiems gyventojams, kurie turi galimybę, bet neprisijungia prie naujų tinklų; apie būtinybę įgyvendinti Projekto stebėsenos (rezultato) rodiklius ne kartą buvo informuojama Šakių rajono savivaldybės administracija, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūra, kurių buvo prašoma nustatyti, ar neprisijungusių būstų gyventojai tinkamai šalina ir tvarko nuotekas. Pasitelkus aplinkos apsaugos agentūros inspektorius buvo rengiami patikrinimai pas tuos abonentus, kurie atsisako jungtis į centralizuotus tinklus.

15. APVA nepagrįstai ir neteisėtai nustatė tariamą pažeidimą dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas, 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui.

16. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi, įgyvendinant projektą, buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėja tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą.

17. Pareiškėjo manymu, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, APVA Tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 15 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga APVA nustatytiems tariamiems pažeidimams (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis), prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus.

18. Pareiškėjas teigė, kad Metodikos 263.2 punktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Metodikos punkto teisėtumą. Be to, pareiškėja prašo teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje aktualiu klausimu: ar PAFT ir Rekomendacijų nuostatos, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

19. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

20. Atsakovas nurodė, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju APVA darbuotojai, tikrindami ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, kad numatyti rodikliai nėra pasieki iki Projekto Finansavimo sąlygų apraše nustatytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc. buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

21. Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Taigi pažeidimas nenustatomas, jei: 1) veiksniai, sąlygoję nagrinėjamo rodiklio sutartyje nustatytos reikšmės nepasiekimą, nebuvo žinomi sutarties pasirašymo metu; 2) projekto veiklų įgyvendinimo metu sužinojęs apie naujai identifikuotų veiksnių įtaką ir galimą riziką nepasisekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, projekto vykdytojas nedelsdamas apie tai informavo įgyvendinančiąją instituciją ir (arba) ėmėsi atitinkamų veiksmų sumažinti identifikuotų veiksnių įtaką ir tokiu būdu užtikrinti sutartyje nustatytos reikšmės nepasiekimą.

22. Skunde nurodomi argumentai, esą veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, nebuvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, pvz., jokie teisės aktai neįpareigoja gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, gyventojai neturi finansinių galimybių jungtis prie tinklų, yra nepagrįsti, nes šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Net ir vertinant, kad šios aplinkybės buvo nežinomos Sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėja kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų teisiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokiomis išlaidomis, susijusiomis su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojams trūksta lėšų ir ar pareiškėja negalėjo šios priežasties masto sumažinti.

23. Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas esat pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui sąmoningai siekė padidinti vykdomo projekto apimtis, t. y. jau galiojant naujam teisiniam reguliavimui numatančiam rezultato stebėsenos rodiklius. Stebėsenos rodiklių siekimas iš esmės priklausė nuo to, kiek būstų pareiškėjas prijungė prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų, o ne nuo būdo, kuriuo būstai buvo perskaičiuoti į gyventojų ekvivalentą. Kitęs teisinis reguliavimas suteikė papildomą metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti.

24. Projekto vykdytojo veiksmai nesuteikia pagrindo spręsti dėl Projekto vykdytojo dėtų maksimalių pastangų tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir tinkamas gyventojų (būstų) prisijungimas prie naujai nuteistų vandens ir nuotekų surinkimo tikslų.

25. Atsakovo teigimu, Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau kaip 90 proc., buvo inicijuotas tyrimas ir nustatytas pažeidimas.

26. Atsakovas pažymėjo, kad, prieš teikdama paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas turėjo paskaičiuoti ir nurodyti paraiškoje preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjai buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl daro išvadą, kad pareiškėjui išmokėta didesnė suma, negu priklausytų.

27. Atsakovas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais APVA ir atsakovas turi vadovautis, parinkdamos taikytinos finansinės pataisos dydį. Už tokio pobūdžio pažeidimus, koks buvo nustatytas ir pareiškėjui, galimo taikyti 20, 15, 10, ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Konkrečiu atveju už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas yra 46 proc., o stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų tinklų“ nepasiekimas yra 13 proc., taikytina finansinė korekcija – 15 proc.

28. Atsakovas pažymėjo, kad PAFT numato teisę, o ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, bei nustato terminą, per kurį atsakovė turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nepraleisdamas PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdama duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvados, pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, laisva šalių valia sudarė 2014 m. birželio 10 d. susitarimą dėl Sutarties pakeitimo. Jį pasirašydama pareiškėja sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Galiausiai, trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės.

II. 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šakių vandenys“ skundą atmetė.

33. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir APVA 2013 m. kovo 27 d. pasirašė Sutartį, kurios 1 priedo 5 dalyje buvo įtvirtintas veiklos įgyvendinimo rodiklis – 218 būstų (567 gyventojai), prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo nustatytas stebėsenos rodiklis „Gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 567 gyventojai (I t., b. l. 646–650). 2014 m. birželio 10 d. pareiškėjas ir APVA pasirašė susitarimą, kuriuo buvo keičiamos Sutarties sąlygos.

Sutarties 1 priedo 5 dalyje buvo nurodoma, kad bus sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 218 būstų ir prie vandentiekio tinklų 61 būstui, o Sutarties 1 priedo 7 dalyje nurodomi stebėsenos rodikliai: „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 567 gyventojai ir „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 159 gyventojai (I t., b. l. 613). 2015 m. kovo 12 d. pareiškėjas pateikė parašką dėl Projekto papildomo finansavimo, kuria buvo prašoma skirti papildomą finansavimą dar naujai veiklai Nr. 1.1.3 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakiuose, Giedraičiuose, Girėnuose, Striūpuose, Kudirkos Naumiestyje, Būbleliuose“ (I t., b. l. 615–624). 2015 m. kovo 31 d. pareiškėjas ir APVA pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriame nurodė, kad Projekto įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visus su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti lėšos, yra 2015 m. rugsėjo 30 d.

Sutarties 1 priedo 7 dalyje buvo nustatyti stebėjimo rodikliai „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1929 gyventojai ir „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 788 gyventojai (I t., b. l. 47–53). 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas ir APVA pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriame nurodė, kad Projekto įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2015 m. spalio 30 d. (I t., b. l. 54–56).

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. Galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodė, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičius yra 398; gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų skaičius – 94 (I t., b. l. 1 760). Agentūra 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1687 patvirtino Galutinę ataskaitą, nurodydama, kad stebėsenos rodikliai dar nėra pasiekti – prie nuotekų tinklų prijungta 28 proc., prie vandentiekio tinklų – 18,5 proc. numatytų gyventojų (I t., b. l. 1 758).

Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. pateiktoje Ataskaitoje po projekto užbaigimo nurodė, kad įgyvendinus projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 1 325 gyventojai iš planuotų 1929, prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų – 341 gyventojai iš planuotų 788 (I t., b. l. 1746–1747). APVA 2017 m. gegužės 19 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą Nr. (29-2-7)-APVA-1108 informavo pareiškėją, kad yra atliekas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą (I t., b. l. 1821–1822).

Atlikusi pažeidimo tyrimą, APVA 2017 m. rugpjūčio 17 d. Išvadoje išanalizavusi rodiklių nepasiekimo priežastis, nustatė, kad rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“ nepasiektas 13 proc., rodiklis „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 46 proc. Atsižvelgdama į tai, APVA konstatavo Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1. punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą ir vadovaudamasi Rekomendacijų 263.2 punktu pritaikė 15 proc. finansinę korekciją, pripažindama netinkamomis finansuoti 1 135 856,36 Eur Projektui skirtos sumos (I t., b. l. 1 797–1 805).

Ginčijamu Įsakymu vadovaujantis Išvada netinkamomis finansuoti pripažinta 1 077 959,51 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma, kurią pareiškėjas įpareigota grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo.

34. APVA Išvadoje nustatyta, kad vienu iš veiksnių, dėl kurių pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio, yra aplinkybė, jog dalis būstų yra negyvenami. Ši aplinkybė atsirado po Projekto inicijavimo pradžios. 12 būstų (tai atitinka 29 gyventojus), kurie laikytini neprijungti prie nuotekų tinklų ir 6 būstai (tai atitinka 14 gyventojų), kurie laikytini neprijungti prie vandentiekio tinklų, dėl veiksnio – namų tapimo negyvenamais, kurio Projekto vykdytojas negalėjo mažinti. APVA pripažino, kad 35 būstai (tai atitinka 84 gyventojus), kurie laikytini neprijungti prie nuotekų tinklų ir 10 būstų (tai atitinka 24 gyventojus), kurie laikytini neprijungti prie vandentiekio tinklų, dėl veiksnio – sanitarinių mazgų būste nebuvimo, kurio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Taip pat buvo pripažinta, kad 13 būstų, yra įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius po projekto inicijavimo. Tai atitinka 31 gyventoją, kuris laikytinas neprijungtas prie nuotekų tinklų dėl veiksnio – būstas individualiai apsirūpino nuotekų valymo įrenginiu, kurio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Be to, viena iš pagrįstų stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių buvo pripažintas mažėjantis gyventojų skaičius. Aplinkybė, kad gyventojų skaičius Šakių rajono savivaldybėje pakito (sumažėjo), nuo Projekto vykdytojo nepriklausė. Nuo 2015 m. iki 2016 m., gyventojų skaičius Šakių rajono savivaldybėje sumažėjo 628 gyventojais. Atsižvelgiant į tai, 34 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 14 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio – gyventojų skaičiaus sumažėjimo, kurio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (II t., b. l. 30–38). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog APVA tinkamai įvertino rodiklių nepasiekimo priežastis, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti.

35. Iš Išvados turinio taip pat matyti, kad APVA buvo gautas pareiškėjo 2017 m. gegužės 26 d. raštas, kuriame nurodytos papildomos gyventojų neprisijungimo priežastys. Agentūra įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad jos pažeidimo padarymo fakto nepaneigė. Be to, 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1709 kreipėsi į pareiškėją, pateikdama pažeidimo išvados projektą ir pasiūlė pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurių dar pareiškėjas nebuvo pateikusi. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas pateikė raštą papildomomis aplinkybėmis. APVA įvertinusi šiame rašte nurodytas aplinkybes dėl gyventojų neprisijungimo priežasčių, konstatavo, kad nebuvo paneigtas pažeidimo padarymo faktas (II t., b. l. 30–38). Taigi APVA Išvadoje įvertino visus pareiškėjo nurodytus veiksnius. Pareiškėjas nenurodė, kad APVA išvados ar rodiklių nepasiekimo procento skaičiavimai yra netikslūs ar neteisingi.

36. Pareiškėjas nurodė, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą sąlygojo ir aplinkybė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Pagal Rekomendacijų nuostatas, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Priešingai, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė visą su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

37. Aplinkybę apie pablogėjusią gyventojų finansinę padėtį teismas taip pat nelaikė aplinkybe, sudarančia pagrindą nenustatyti pažeidimo, kadangi šios aplinkybės atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo metu. Stebėsenos rodiklių nepasiekimą pateisinančia aplinkybe taip pat nelaikytina ir teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas laisva valia sudarė 2014 m. birželio 10 d. Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo be kita ko, pakeista Sutarties 1 priedo 7 dalis įtvirtinant jame naują rezultatų stebėsenos rodiklį – gyventojai, prijungti prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Taigi, pareiškėjas turėjo suvokti, kad nuo šio susitarimo sudarymo ji turės įgyvendinti ne vieną, o du stebėsenos rodiklius.

38. Įvertinęs visas pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nepasiekė stebėsenos rodiklių, teismas nurodė, jog jos nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Taigi, APVA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklių „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „Gyventojai neprisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės ir pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto bei Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

39. Vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, Rekomendacijų 261.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 40–50 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 15 proc. APVA Išvadoje nustačius, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių atitinkamai 13 ir 46 proc., pareiškėjui pritaikyta 15 proc. finansinė korekcija nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

40. Pagal Aprašo 34 punkto nuostatą, pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui nepasiekus stebėsenos rodiklių pagal Sutartį, konstatuotina, jog jam buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, finansavimo suma, kas neabejotinai reiškia nuostolį nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir finansinė korekcija, nepasiekus Sutartyje ir Susitarime įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta pagrįstai.

41. Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą, visų pirma, pagrindžia aplinkybė, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiekti abu rezultato stebėsenos rodikliai, jų nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (13 proc. ir 46 proc.). Pareiškėjas laikytinas savo srities profesionalu, todėl inicijuodama Projektą privalėjo numatyti visas rizikas, galimas įgyvendinant Projektą ir įvertinti savo galimybę įgyvendinti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdama Paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl jam teko prisiimti visas iš Sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą.

42. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Įsakymas turi būti naikinamas kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame tik pateikiama nuoroda į APVA išvadą, atsakovas neatliko APVA Išvados argumentų teisingumo vertinimo, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu ir pripažįstama, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymai laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymai, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016).

43. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog Įsakymas priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

44. Teismui nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

45. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, jog Rekomendacijos negali būti pripažintos norminio pobūdžio aktu, nes neturi norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Dėl šios priežasties teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų, kaip norminio teisės akto, teisėtumo ištyrimo.

III. 46. Pareiškėjas UAB „Šakių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birelio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėjant administracinę bylą nesivadovauti: 1) Rekomendacijų 263.2 punktu, kaip prieštaraujančiu VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu (2016 m. vasario 4 d. redakcija), kaip prieštaraujančiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsniui (2014 m. birželio 12 d. redakcija) ir teisinės valstybės principui.

48. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Rekomendacijų 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

49. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

50. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes apie prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie šių tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas.

51. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino, jog po Projekto pabaigos prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m. liepos 9 d. prie naujai įrengtu vandentiekio tinklu iš viso prisijungė 611 gyventojų, prie nuotekų surinkimo tinklų - 1 781 gyventojas. Pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodikliai bus visiškai pasiekti iki 2020 m., todėl nėra jokio pagrindo taikyti finansinę korekciją. Aplinkybė, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

52. Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, jog APVA Tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 15 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga APVA nustatytam tariamam pažeidimui (VAĮ 3 str. 1 d.). Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė ir sprendime niekaip nepasisakė dėl to, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui, tuo tarpu pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

53. Pareiškėjas pažymi, kad Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, jog Rekomendacijos yra privalomos ir taikomos visoms Metodikos 1 punkte nurodytoms institucijoms. Rekomendacijų 263.2 punkte įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai, todėl akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, nes finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte. Tuo tarpu įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra numatytos tokios finansinės korekcijos taikymo galimybės. Be to, Finansavimo sąlygų aprašo normos nėra suderintos su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas.

54. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

55. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas materialines ir procesines teisės normas, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms.

56. Atsakovas taip pat pažymi, kad, jo vertinimu, svarbi Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašte nurodyta aplinkybė, jog: „nuo 2000 metų vandens tiekimo įmonės įgyvendina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektus, kurie dalinai finansuojami Europos Sąjungos paramos lėšomis. Paramos iš Europos Sąjungos vandentvarkos projektams Lietuva sulaukė ne tik dabartiniu 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu, bet ir 2000–2006 m. laikotarpiu. Paramą gavusios vandens tiekimo įmonės privalo pasiekti fizinius rodiklius (t. y. pastatytų tinklų ilgis ir gyventojų tinklų prijungimo prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų), kurie buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos paramai gauti. Šiuo metu proporcingai neprijungtam gyventoju skaičiui reikalaujama gražinti reikšminga gautos paramos lėšų dalis“. Šis raštas patvirtina, kad pareiškėjui ne tik buvo žinomas vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, bet ir tai, kad 2000–2006 m. finansavimo laikotarpiu projektų vykdytojams buvo keliami finansavimo sutartyse nustatyti rodiklių pasiekimo reikalavimai, jog projektų vykdytojų siektini rodikliai buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui gauti, o rodiklių nepasiekus, t. y. neprijungus finansavimo sutartyse numatyto gyventojų skaičiaus prie vandentiekio ar nuotekų tinklų, buvo reikalaujama grąžinti proporcingai neprijungtam gyventojų skaičiui paramos lėšų dalis. Tai reiškia, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, prisiimdamas įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą, prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių.

57. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų faktinėmis aplinkybėmis panašiose administracinėse bylose, kuriose teismas konstatavo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatų pažeidimus bei pripažino ginčytus įsakymus dėl lėšų grąžinimo teisėtais ir pagrįstais, taip pat, jog lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atmesti pareiškėjo skunde nurodytus prašymus nesivadovauti atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, o kitus prašymus (dėl bylos sustabdymo ir dėl teisės aktų nuostatų ištyrimo bei kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) spręsti teismo nuožiūra.

59. APVA kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, nurodo, kad jos atitinka teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 60. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-721 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 vykdytojui UAB „Šakių vandenys“, grąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

61. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

62. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

63. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

65. Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2013 m. kovo 27 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-047, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047. Sutarties priedo Nr. 1 7 punkte (pakeistame 2015 m. kovo 31 d. šalių susitarimu nr. 3) buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 929, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 788.

66. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2013 m. kovo 27 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

67. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

68. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

69. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

70. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

71. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

72. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

73. 2017 m. sausio 30 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 1 746–1 747) pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 341 gyventojai iš planuotų 788, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 366 gyventojų iš planuotų 1 929. Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažeidimo tyrimo išvados (II t., b. l. 30–38) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog nustatant stebėsenos rodiklius buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti nustatyti tokie rodikliai: gyventojai, prisijungę prie nuotekų tinklų – 1781, gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų – 727. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai (108 gyventojai), būstai tapo negyvenami (43 gyventojai), dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie nuotekų tinklų neprijungti 34, o prie vandentiekio tinklų – 14 gyventojai. Iš viso 178 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 52 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų buvo sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 13 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pasiekimas sudaro 46 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė vieno iš nustatytų trijų stebėsenos rodiklių.

74. Projektas buvo vykdomas Šakių rajone ir taikė atitinkamus koeficientą (2,4). APVA nustatė, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ nepasiekimas yra 13 proc. Stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas yra 46 proc. Taigi ginčo rodikliai iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti. Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

75. Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr., 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

76. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad 29 gyventojai neprijungti prie nuotekų tinklų ir 14 gyventojų prie vandentiekio tinklų dėl namų tapimo negyvenamais; 84 gyventojai neprijungti prie nuotekų ir 24 gyventojai prie vandentiekio tinklų dėl sanitarinių mazgų būste nebuvimo; 31 gyventojas neprijungtas prie nuotekų dėl to, kad būstas individualiai apsirūpino nuotekų valymo įrenginiu; taip pat jog, dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo prie nuotekų tinklų nebuvo prijungti 34 gyventojai, o prie vandentiekio tinklų – 14 gyventojų. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklių reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

77. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

78. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

79. Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr., 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

80. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

81. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

82. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

83. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

84. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

85. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C 418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

86. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

87. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

88. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr., Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

89. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

90. Nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

91. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

92. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

93. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

94. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos pareiškėjui priteistinos.

95. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

96. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

97. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokato D.S. ir partnerių kontoros „Cobalt“ advokatų (I t., b. l. 1 882). Pareiškėjas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašo priteisti 7 419,91 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, paaiškino, kad prašomos priteisti išlaidos nesutampa su PVM sąskaitose faktūrose bei jų apmokėjimuose nurodytomis sumomis, nes jos yra pateiktos už ir už suteiktas paslaugas, nesusijusias su byla.

98. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pareiškėjas patyrė 3 146 Eur išlaidų, joms pagrįsti pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 28424, atliktų darbų išklotinę 2017 m. rugsėjo mėnesį bei 2017 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymą 3 146 Eur sumai. Iš minėtos išklotinės matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų trukmė – 26 valandos. Suteiktos teisinės paslaugos apima iš kliento gautų dokumentų analizę, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimą ir laikytinos viena teisine paslauga – skundo pirmosios instancijos teismui parengimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,6 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 2 044 Eur.

99. Nustatyta, kad į suteiktų teisinių paslaugų išklotinę įtrauktas ir kliento atstovavimas teisme. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pagal minėtų rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko keturi teismo posėdžiai: 2017 m. lapkričio 13 d., kurio trukmė 25 min., 2018 m. kovo 26 d., kurio trukmė – 15 min., 2018 m. gegužės 21 d., kurio trukmė – 35 min., 2018 m. birželio 11 d., kurio trukmė – 1 val. 3 min. Kadangi pareiškėjo atstovai atvykdami į teismo posėdžius ir atstovaudami pareiškėjui, nors du teismo posėdžiai truko trumpą laiką, patyrė tam tikrų darbo ir laiko sąnaudų, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, aptariamų teisinių paslaugų trukmė teismo posėdžiuose, vykusiuose mažiau nei pusvalandis, apvalintina iki pusvalandžio. Atitinkamai, vadovaujantis Rekomendacijų dėl teisinių paslaugų 7 punktu, maksimali suma už teisines paslaugas atstovaujant pareiškėjui teisme sudarytų: 219,50 Eur (42,54 Eur (850,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. III ketvirtį) x 0,1 x 0,5 val.) + 88,48 Eur (884,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. IV ketvirtį) x 0,1 x 1 val.) + 88,48 Eur). Maksimalia priteistina suma už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju laikytina 2 263,5 Eur suma (2 044 Eur + 219,50 Eur).

100. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 3 148,61 Eur, joms pagrįsti pateikė 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 29436, atliktų darbų išklotinę 2017 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. birželio 15 d. Minėtos pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

101. Pareiškėjas prašo priteisti 1 125,30 Eur teisines paslaugas pagal 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29437 už pasiūlymo Aplinkos ministerijai, APVA dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose. Šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.

102. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 297,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 263,5 Eur + 33,75 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-721 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-047 vykdytojui UAB „Šakių vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ naudai 2 297,25 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė