d668d2fa-4e08-403d-bbd5-7bcf4bd972ae · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                               Baudžiamoji

byla Nr. 1-11-337/2008

                                                                                               Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.7.2.7., 1.1.8.7.9.,

1.1.8.13., 1.2.3.1., 2.1.7., 2.1.12.2.3.2., 2.3.7.4.

                                                                                              Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOSÂ RESPUBLIKOSÂ VARDU

2008 m. sausio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Arnoldo Šukaičio, Vytauto

Norkūno,

sekretoriaujant Ritai

Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui G. Å .,

nukentėjusiajam ir civiliniam

ieškovui D. B.,

gynėjui Jonui Milčiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. D., gim. (duomenys nesklebtini) TelÅ¡iuose, a.k. (duomenys nesklebtini) Lietuvos Respublikos pilietis,

lietuvis, gyv. (duomenys nesklebtini),

Panevėžyje, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, nedirbantis, antros

grupės invalidas, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6

p., 9 p., padarymu.

Teismas,

iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

J. D. 2007 m. vasario 13 d.,

laikotarpyje nuo 00 val.

iki 13 val., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame adresu (duomenys nesklebtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis

bei kojomis suduodamas smūgius R. B. į galūnių bei liemens sritis ir ne mažiau penkis smūgius į galvos

sritį, tuo padarydamas

nukentėjusiajai poodines

kraujosruvas deÅ¡inio peties sÄ nario srityje, deÅ¡iniame bei kairiame žastuose, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, krÅ«tinėje, deÅ¡inio klubo sÄ nario

srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio

sÄ nario srityje, deÅ¡inėje blauzdoje ir

pėdoje, kairio klubo sÄ nario srityje,

kairėje šlaunyje bei blauzdoje, dešiniame sėdmenyje, dešinio kelio

sÄ nario srityje, kairėje blauzdoje, o taip pat galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje,

dešinės akies vokuose, dešiniame ir kairiame

skruostuose, smakre, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo

išsiliejimu po minkštaisiais galvos

smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu ir dėl ko nukentėjusioji mirė, nužudė

nukentėjusiÄ jÄ R. B..

Kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė,

kad jis nuo 2000 metų

gyveno kartu su R.

B.. Jie abu dažnai

vartodavo alkoholinius gėrimus. 2007 m. vasario mėnesį, naktį iš 12 d. į 13 d.

jie taip pat girtavo. Dviese išgėrė virš butelio degtinės bei apie 2 litrus stipraus alaus. R. B. gėrė kiek mažiau, tačiau buvo apgirtusi

ir vaikščiodama po kambarius trankė durimis bei griuvinėjo. Tai tęsėsi iki

vidurdienio. Apie 13 val. R. B. iš

kambario, kuriame buvo girtaujama, nuėjo į miegamÄ jį. Jai nuėjus jis iÅ¡girdo

kaip R. B. nugriuvo. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad R. B. guli ant grindų prie lovos. Ji gulėjo

ant pilvo, veidu į grindis. Jis bandė jÄ kelti, tačiau R. B. buvo sunki (svėrė apie 50 kg) ir jam pakelti nepavyko. Ji vėl nugriuvo. Tuomet supykęs jis rankos plaÅ¡taka 4-5 kartus sudavė

R. B. per skruostus bei 4-6 kartus kumščiu į

Å¡onus. Po to R. B. nuėjo į virtuvę, apsiprausė veidÄ , nes po

jo suduotų smÅ«gių kraujavo iÅ¡ nosies, ir vėl grįžo į miegamÄ jį kambarį.

Atsigulusi ant grindų pradėjo „inkšti“. Dar po kelių minučių jis išgirdo

triukÅ¡mÄ ir nubėgęs į miegamÄ jį pamatė, kad R. B. guli ant grindų ir nebekvėpuoja. Nuėjęs pas kaimynę

iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai

konstatavo R. B. mirtį. Tvirtina nužudyti R. B. nesiekęs ir mano, kad R. B. mirė ne dėl jo suduotų smūgių, o

susižalojusi griuvinėdama, kuomet galėjo atsitrenkti į lovÄ , spintÄ ar grindis.

Jis pats griuvimo momento nepastebėjo. SmÅ«gius R. B. sudavė ne siekdamas jÄ nužudyti, o supykęs, kad ji

nesileidžia įkeliama į lovÄ . Tris dienas iki mirties R. B. niekur nebuvo išėjusi iÅ¡ namų, jautėsi gerai, sveikata

nesiskundė. Jos galva sumušta nebuvo, tik prieš kelias dienas jis jai buvo sudavęs

į veidÄ ir dėl to paakyje buvo mėlynė, o ant lÅ«pos – Å¡aÅ¡as. Kraujosruvų galėjo

būti kitose R. B. kūno vietose.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis yra R. B. pusbrolis. Betarpiškai pats apie R.

B. mirties aplinkybes nežino, tik mano, jog jÄ

dėl turto nužudė sugyventinis J. D.. Jis (nukentėjusysis) kartÄ per mėnesį ar dažniau

aplankydavo R. B. ir

matydavo, jog jos namuose būdavo smarkiai girtaujama. R.

B. jis neretai matydavo sumuÅ¡tÄ ir pati R. B. jam pripažindavo, kad jÄ

muša J. D.. R. B. buvo neįgali, sutrikusio

mastymo ir J. D. ja

naudojosi. PrieÅ¡ kurį laikÄ jis (A.B.) klausinėjo R. B., ar Å¡i parduoda namÄ bei

žemę, tačiau ji paneigė ketinanti tai padaryti, o jau po jos mirties paaiškėjo,

kad R. B. testamentu yra

palikusi dalį savo turto J. D. dukrai.

Liudytoja S. D., dirbanti VšĮ „Panevėžio greitosios medicinos pagalbos  stotis“

felčere, parodė, jog ji 2007-02-13 13.22 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ dispečerės apie

tai, jog į stotį skambino vyras, prisistatęs J. D., kuris pranešė, kad jo draugė nugriuvo ir susižalojo. Nuvykus

nurodytu adresu duris rado užrakintas. Jas atidaręs neblaivus vyras prisistatė J. D.. Nuėjusi į kambarį ji pamatė ant

grindų prie lovos gulinčiÄ moterį. Ji gulėjo veidu į grindis, kniÅ«bsčia. Buvo

jau mirusi. Jos kūne buvo matyti sužalojimai. Ant lovos buvo mažos kraujo

dėmės. Moters galva buvo šlapia. Tuomet ji apie įvykį pranešė policijai, o pati

J. D. paklausė, ar tai jis užmušė moterį.

Jis atsakė: „jo, tai mano darbas“. Taip pat J. D. pasakė, kad tai „šeimyninis konfliktėlis“ ir kad jis

„biški kojom, biški rankom sudavė“. Dar jis pasisakė, kad yra „sėdėjęs“. Apie

tai, kad moteris pati kažkur atsitrenkė ir susižalojo J. D. nekalbėjo.Â

Liudytojas A. P. parodė, kad 2007-02-13 apie 13.45 val. iš policijos

komisariato budėtojo gavo nurodymÄ vykti adresu (duomenys

nesklebtini),

Panevėžyje, nes ten gali būti nužudyta moteris. Su pareigūnu B. B. nuvykę nurodytu adresu rado greitosios

pagalbos darbuotojÄ , kuri konstatavo moters mirtį. Moteris gulėjo ant grindų.

Kitame kambaryje buvo jam jau iš anksčiau žinomas kaip administracinės teisės

pažeidėjas J. D.. Jis buvo girtas ir paaiškino, kad su

nukentėjusiÄ ja dviese gėrė, susipyko ir jis jai sudavė smÅ«gius rankomis bei

kojomis. J. D. pripažino, jog daugiau jokių žmonių su

jais nebuvo ir sugyventinę užmušė jis. Apie tai, kad nukentėjusioji būtų

griuvinėjusi, J. D.

nekalbėjo. Kambaryje

buvusi greitosios pagalbos darbuotoja jam pasakė, kad dar iki jiems atvykstantÂ

J. D. jai prisipažino užmušęs

nukentėjusiÄ jÄ .

Liudytojas B.

B. parodė, kad jis

kartu su pareigūnu A.

P. buvo nuvykęs į (duomenys nesklebtini)esantį namÄ , kuriame buvo rasta nužudyta moteris. Tame

pačiame name buvęs J.

D. buvo labai girtas

ir jau sulaikytas vis prašė įpilti alaus. Su J. D. jis beveik nekalbėjo, o įvykio vietoje buvusi greitosios

pagalbos darbuotoja pasakė, kad dar prieÅ¡ atvykstant jiems J. D. jai pripažino užmušęs nukentėjusiÄ jÄ .

Liudytoja L. V. parodė, kad R. B. ir J. D. buvo jos

kaimynai. Paskutinį kartÄ gyvÄ R. B. ji matė 2007 m. vasario 12 d. apie 20 val., kai buvo pas juos užėjusi. J. D. buvo girtas, o R. B., taip pat girta, gulėjo ant grindų. Jos (liudytojos)

prašymu J. D. R. B. pakėlė ir paguldė ant lovos. R. B. paakyje bei pasmakrėje buvo senos

mėlynės, kurias ji buvo mačiusi jau prieÅ¡ kelias dienas. Å viežių sužalojimų R. B. kÅ«ne ji nepastebėjo. Atsiėmusi skolÄ

iÅ¡ J. D. ji išėjo. SekančiÄ dienÄ ji sužinojo

apie R. B. mirtį. PrieÅ¡ tai ji dažnai R. B. matydavo sumuÅ¡tÄ . Apie tai, kad jÄ

muša J. D., jai sakydavo ir pati R. B.. Prieš du mėnesius iki mirties ji

pati matė, kaip J.

D. kumščiais smūgiavo

R. B. į galvÄ dėl kažkokios keptuvės. R. B. buvo neįgali, protiÅ¡kai kiek

atsilikusi, tačiau nebuvo agresyvi ir, jos manymu, išprovokuoti J. D. smurtinius veiksmus negalėjo nei

žodžiais, nei veiksmais. Mano, kad J. D. R. B. muÅ¡davo siekdamas užvaldyti jos namÄ .

Liudytojas S.

D. parodė, kad J. D. yra jo brolis ir 5-6 metus gyveno su R. B. jos namuose. Abu girtaudavo,

konfliktuodavo. Jis matydavo R. B. su mušimo

žymėmis veide bei kūne, tačiau jam ji sakydavo, kad pati susižalodavo. Brolis

buvo Å«maus bÅ«do, greitai susinervindavo, tuo tarpu R. B. jis pažinojo kaip ramiÄ ir nuolankiÄ , kiek atsilikusiÄ

protiÅ¡kai moterį. Nemano, kad ji galėtų iÅ¡provokuoti konfliktÄ .

Liudytoja A.

K. parodė, kad J. D. yra jos brolis. Kelis pastaruosius metus

jis gyveno su R. B., kuri buvo tyli ir rami moteris. JÄ ji

dažnai matydavo sumuÅ¡tÄ , tačiau ji neigė, kad J. D. jÄ muÅ¡a ir tvirtindavo, jog pati griÅ«davo ir taip

susižalodavo. Brolis buvo smarkiai geriantis, aršaus charakterio.

Liudytojas A.

J. parodė, kad 2001 –

2004 metų laikotarpiu jis nuomojo kambarį (duomenys

nesklebtini)esančiame

name, kuriame gyveno R.

B. su J. D.. Jis dažnai matydavo, kaip J. D. muÅ¡a R. B.. Tai darydavo tiek girtas, tiek blaivus. Ä® policijÄ R. B. nesikreipdavo, nes bijojo J. D. grasinimų užmuÅ¡ti. Jis pats girdėjo,

kaip J. D. sakydavo R. B. - „aÅ¡ tave vis tiek užmuÅ¡iu“. Taip pat jis ne kartÄ

girdėjo ir matė, kaip J. D. reikalavo

užraÅ¡yti jam R. B. namÄ . Su J. D. jo santykiai buvo geri.

Liudytojas V.

P. parodė, kad apie

2004 metus jis nuomojo kambarį pas J. D.. Tame pačiame name dar gyveno ir R. B., tačiau jokio žodžio ji neturėjo. J. D. mušdavo R. B.,

reikalaudavo iÅ¡ jos pinigų. Kartais jÄ uždarydavo rÅ«syje, o pats eidavo

girtauti. Jam J. D. yra sakęs, kad savo nepilnametei dukrai

užraÅ¡ys vienÄ kambarį, kad jai nereikėtų mokėti alimentų, o R. B. atiduos į prieglaudos namus arba

nužudys.

Liudytoja S.

D. parodė, kad ji su

savo sugyventiniu V.

P. iki 2006 metų

pradžios nuomojo kambarį pas J. D.. Ten

gyveno apie metus laiko. Per tÄ laikotarpį J. D. dažnai muÅ¡davo kartu gyvenusiÄ R. B.. Jai pačiai yra tekę girdėti, kaip J. D. R. B. kalbėjo: „tu man nusibodai, aÅ¡ tave

užmuÅ¡iu arba iÅ¡veÅ¡iu į prieglaudÄ â€œ. Taip pat ji yra mačiusi, kaip J. D., muÅ¡damas R. B., reikalaudavo užraÅ¡yti pusę savo namo jo dukrai. Apie

tai, kad tuo metu jau buvo surašytas testamentas, ji nieko nežinojo.

IÅ¡

parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. D. parodė vietÄ , kurioje R. B. gulėjo ant grindų, kaip jis bandė R. B. įkelti į lovÄ , kaip R. B. sudavė kumščiu į kÅ«nÄ , parodė vietÄ , kurioje paguldė R. B. bei patvirtino kitus savo parodymus. (b.l. 103-112)

IÅ¡

įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų mediniame name, esančiame adresu (duomenys nesklebtini), Panevėžyje. Įvykio vietoje ant grindų, durų ir durų

staktos rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Tarp kambaryje esančių lovos ir

spintos rastas moters lavonas, kuris guli ant pilvo. Lavono rankos sulenktos, kojos

ištiestos, galvos plaukai drėgni, sulipę. Grindys po lavonu sausos, kraujo

dėmių nesimato. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimta septynios

daktiloplokštelės, keturiolika cigarečių nuorūkų, dėmių pavyzdys, taurelė, antklodės

užvalkalo dalis su dėmėmis, „Švogerių“ alaus butelis, „Lietuviškos degtinės“

butelis, „Kvietinės degtinės“ butelis ir dokumentai (b.l. 4-15).

IÅ¡ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto

Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. M126/07(05) ir Nr. M126a/07(05)

matyti, kad R. B. mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų

visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors vieno konkretaus sužalojimo, išsiliejus

kraujui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos

smegenų ir plaučių pabrinkimu. R. B. mirtis

galėjo įvykti 2007-02-12 – 2007-02-13. R. B. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis

kraujosruvomis kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose, smakre,

kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų

dangalais; b) dvi poodinės

kraujosruvos deÅ¡inio peties sÄ nario srityje, keturios poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame

žaste, keturios poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, šešios poodinės

kraujosruvos kairiame žaste, dvi poodinės

kraujosruvos dešinėje plaštakoje, viena poodinė kraujosruva krūtinėje, dvi poodinės

kraujosruvos deÅ¡inio klubo sÄ nario srityje, trys poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje

šlaunyje, viena poodinė kraujosruva dešinio

kelio sÄ nario srityje, viena poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, viena poodinė kraujosruva deÅ¡inėje

pėdoje, viena poodinė kraujosruva kairio klubo sÄ nario srityje, keturios poodinės kraujosruvos kairėje

šlaunyje, dvi poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, viena poodinė

kraujosruva deÅ¡iniame sėdmenyje; c) du odos nubrozdinimai deÅ¡inio kelio sÄ nario

srityje, vienas odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, vienas odos nubrozdinimas

kairėje blauzdoje. Sužalojimai

nukentėjusiajai padaryti vienu metu neilgame laiko intervale, suduodant ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį ir ne mažiau

36 smūgių į galūnių ir liemens sritis. Sužalojimų pobūdis rodo buvus riboto daikto

poveikį. Galimybė sukėlusius mirtį sužalojimus padaryti pačiai sau parkrentant ant

grindų mažai tikėtina. Galimybė po suduotų smūgių kristi ir atsitrenkti į lovos

kraÅ¡tÄ mažai tikėtina, nes veido sužalojimai lokalizuoti vienoje veido pusėje. Kraujosruvos

dešinio dilbio ir dešinės plaštakos srityse galėjo gautis savigynos metu, prisidengiant ranka. Po sužalojimų R. B. galėjo būti aktyvi nuo keliolikos iki

keliasdešimt minučių, galima ir kiek ilgiau, iki atsirandant smegenų pabrinkimo

reiškiniams. R. B. šlapime rastas 3,24 promilės etilo

alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (b.l. 42-44, 46).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 0005 matyti, kad 2007-02-13 15.26 val. J. D. nustatytas 3,33 promilių girtumas (b.l. 137).

IÅ¡ 2007-04-11

Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados matyti, kad J. D. diagnozuotas lengvas

protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį,

priklausomybės sindromas. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę J. D. netikslinga (b.l. 150).

Įvertinęs byloje surinktų ir

teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ teismas konstatuoja įrodytu

tai, kad J. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš

pykčio suduodamas R. B. smÅ«gius į galvÄ bei kitas kÅ«no

vietas, ko pasėkoje dėl galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji mirė, nužudė R. B.. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo,

numatyto BK 129 str. 1 d., požymius. Suduodamas smūgius ranka R.

B. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ J. D. suprato

savo veiksmų pavojingumÄ , numatė pavojingas pasekmes ir nors Å¡ių pasekmių, tai

yra R. B. mirties, kaip pats tvirtina, nenorėjo, tačiau

sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis pripažino ranka

sudavęs 4-5 smÅ«gius R. B. į galvÄ bei 4-6 smÅ«gius į

Å¡onus, tačiau teigė manÄ s, jog nuo Å¡ių jo smÅ«gių nukentėjusioji mirti negalėjo,

o mirtį sukėlusius sužalojimus pasidarė pati griuvinėdama. Šie kaltinamojo

parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teismas juos

atmeta bei vertina tik kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ .

Teismo medicinos specialisto

išvadoje Nr. M 126/07(05) konstatuojama, kad R. B. mirtis

įvyko dėl galvos sužalojimų visumos, o dėl kitų sužalojimų R.

B. sveikata, jai esant gyvai, būtų sutrikdyta nežymiai (b.l. 42-44).

Sužalojimai galvoje padaryti vienu metu, neilgame laiko intervale, į kÄ nurodo

vienoda kraujosruvų ir nubrozdinimų spalva, suduodant ne mažiau 5 smūgius. Iš

teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 126a/07(05) (b.l. 46) matyti, kad

sužalojimų galvoje pobūdis rodo buvus riboto daikto poveikį ir galėjo būti

padaryti suduodant smūgius, o galimybė padaryti mirtį sukėlusius sužalojimus

parkrentant ant grindų ar atsitrenkiant į lovos kraÅ¡tÄ yra mažai tikėtina tiek

dėl jų pobÅ«džio, tiek dėl to, kad jie lokalizuoti vienoje veido pusėje. Å iÄ

teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ patvirtina ir liudytojų S.

D. bei A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad J. D. betarpiškai įvykio vietoje jiems prisipažino smūgiais

rankomis bei kojomis užmušęs, tai yra nužudęs R. B.. Apie

nukentėjusiosios griuvinėjimus dėl girtumo ir būtent tokiu būdu patirtus mirtį

sukėlusius sužalojimus J. D. minėtiems liudytojams

nekalbėjo, o Å¡iÄ Ä¯vykio versijÄ iÅ¡kėlė tik po paros apklausiamas įtariamuoju.

Kaltinamasis taip pat pripažino, jog R. B. kelias dienas

iki vasario 13 d. iš namų išėjusi nebuvo, jautėsi gerai ir sužalojimų jos

galvoje, iÅ¡skyrus nuo jo paties prieÅ¡ keletÄ dienų suduotų smÅ«gių atsiradusiÄ

mėlynę paakyje bei nubrozdinimÄ lÅ«poje, nebuvo. Jokie kiti asmenys R. B. atžvilgiu smurto nenaudojo. Teismo posėdyje dalyvavęs

teismo medicinos ekspertas paaiÅ¡kino, kad tiriant R. B. lavonÄ

jokių senų sužalojimų galvoje nustatyta nebuvo, nors kategoriškai nepaneigė

kaltinamojo teiginio, jog jo nurodomose vietose galėjo būti ir senesni

sužalojimai, kuriuos padengė vasario 13 d. padaryti sužalojimai. Kartu

ekspertas patvirtino, jog kaltinamojo nurodoma mėlynė bei nubrozdinimas, kurie

galėjo būti padaryti prieš kelias dienas iki R. B. nužudymo,

įtakos R. B. mirčiai neturėjo. Tokiu būdu darytina

išvada, kad R. B. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė

būtent J. D. ir tarp jo veiksmų bei kilusių pasekmių yra

tiesioginis priežastinis ryšys.

J. D. buvo

kaltinamas ir tuo, kad R. B. nužudė itin žiauriai bei

tuo, kad siekdamas materialios naudos kitam asmeniui – savo dukrai K. D., pasinaudodamas nukentėjusiosios R.

B. lengvu protiniu atsilikimu bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir

psichologinį smurtÄ â€“ nuo 2003 m. pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. name, esančiame J. Ž. 43, Panevėžio mieste, kiekvienÄ

dienÄ muÅ¡damas R. B. bei gÄ sdindamas jÄ nužudysiantis, 2004 m. rugpjūčio 31 d. priversdamas jÄ pasiraÅ¡yti testamentÄ , pagal kurį R. B. mirties

atveju jos kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko

besusidėtų, tame tarpe visa jai priklausanti dalis žemės sklypo ir gyvenamojo

namo su pastatais ir inžineriniais statiniais, esančiais J.

Ž. g. Nr. 43, Panevėžio m., atitektų J. D. dukrai K. D., R. B. nužudė dėl savanaudiškų

paskatų. Å ių nužudymÄ kvalifikuojančių aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti

įrodymai.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal

BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika

dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kaltinamajame

akte Å¡i nužudymÄ kvalifikuojanti aplinkybė grindžiama daugelio smÅ«gių sudavimu,

tačiau tik 5 iÅ¡ jų buvo suduoti į galvÄ ir sukėlė mirtinus sužalojimus. Visi

kiti sužalojimai galėjo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ tik nežymiai. Byloje

nenustatyta, kad sužalojimai R. B. buvo daromi pakankamai

ilgÄ laikÄ , turint tikslÄ nukentėjusiajai sukelti dideles fizines kančias. Kaltinimo

teiginio nepatvirtina ir pats nukentėjusiosios žalojimo pobūdis – smūgiai

suduoti rankomis bei kojomis, nenaudojamos jokios papildomos priemonės,

kuriomis bÅ«tų buvę siekiama aukai sukelti didesnį skausmÄ . Atkreiptinas dėmesys

ir į tÄ aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusioji bei kaltinamasis buvo labai

girti, o jiems esant tokioje būklėje, kaip tvirtina eilė liudytojų, fizinis

smurtas R. B. atžvilgiu būdavo naudojamas dažnai. R. B. iš esmės toleravo tokius J. D. veiksmus,

tai buvo pakankamai įprastas tarpusavio santykių aiškinimosi būdas. Įvertinus

visas Å¡ias aplinkybes daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis J. D. suvokė

itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ , nėra pagrindo.

Byloje surinkti įrodymai

nepatvirtina ir kaltinimo tuo, kad J. D. R.

B. nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Šis kaltinimas grindžiamas byloje

nustatyta aplinkybe, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto šeštajame

notarų biure buvo sudarytas testamentas, kuriuo R. B. savo

mirties atveju patvirtino, jog visÄ savo turtÄ po mirties palieka K. D., g. (duomenys nesklebtini)

(b.l. 51). Kaltinamasis J. D. kaltinime nurodomas, tai

yra savanaudiškas, smurto naudojimo R. B. atžvilgiu

paskatas neigė. Jis iš esmės nuosekliai tiek ikiteisminio, tiek teisminio

nagrinėjimo metu tvirtino, jog smūgius R. B. sudavė

supykęs dėl jos veiksmų, tai yra vaikščiojimo po kambarius, durų trankimo ir

dėl girtumo nesugebėjimo atsigulti į lovÄ . Å ių kaltinamojo teiginių nepaneigia

jokie bylos duomenys. Priešingai, iškart po gauto pranešimo atvykę į įvykio

vietÄ liudytojai S. D. bei A. P. parodė,

kad J. D. jiems prisipažino mirtinai sumušęs R. B. dėl tarp jų kilusio šeimyninio konflikto. Liudytojai L. V., S. D., A. J.,

V. P. bei S. D. parodė, jog J. D. su R. B. girtaudavo, o po to J. D. jÄ muÅ¡davo. Liudytojas A. J. patvirtino

girdėjęs, kaip J. D. reikalavo iš R. B.

pinigų, o liudytojai V. P. bei S.

D. teigė matydavę, kaip J. D. R. B.

mušdavo, reikalaudavo užrašyti jam pusę savo namo bei grasindavo nužudyti.

Šie liudytojų teiginiai nėra paneigti, tačiau jų nurodomos aplinkybės apie J. D. bei R. B. tarpusavio santykius, J. D. ketinimus ar reikštus grasinimus, pats testamento

sudarymo faktas nepatvirtina kaltinimo teiginio, jog R. B. J. D. nužudė būtent siekdamas turėti turtinės naudos

savo dukros naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas

spėjimais ar prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad R. B. J. D. nužudė bÅ«tent ten, kur su R. B. ir gyveno, o taip pat tai, kad pats ir pranešė apie R. B. sumuÅ¡imÄ . J. D. kaltinamas nuo

2003 m. pradžios iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. kiekvienÄ dienÄ mušęs bei grasinęs

nužudyti R. B., tačiau nenurodomos tokio mušimo pasekmės,

o taip pat nenurodomas teisinis šių veiksmų vertinimas. Tarp R.

B. nužudymo 2007 m. vasario 13 d. ir kaltinime nurodytų J.

D. veiksmų 2003 m. – 2004 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpyje nėra tiesioginio

priežastinio ryÅ¡io, todėl Å¡i kaltinimo dalis bei nužudymÄ kvalifikuojančios

aplinkybės iš kaltinimo šalinamos, o J. D. veika iš BK

129 str. 2 d. 6 p., 9 p. perkvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam

teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį,

kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei jÄ

sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. D. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas

pasekmes. J. D. nėra teistas (teistumas išnykęs),

administracine tvarka nebaustas. J. D. nedirba, tačiau

jam nustatyta antra neįgalumo grupė, taip pat diagnozuotas lengvas protinis

atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės

sindromas (b.l. 131-133,150,153). J. D. atsakomybę

lengvinančių aplinkybių nėra, o jÄ sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad

nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai

turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes

J. D. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina laisvės

atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 129 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio iki 2007 m. liepos 21 d., redakcija)

sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Nukentėjusysis bei civilinis

ieškovas D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 500000 Lt

neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies.

Mirus R. B. tėvams D. B. liko

artimiausias jos giminaitis, jÄ lankydavo, padėdavo, rÅ«pinosi jos reikalais. Po

R. B. žūties ieÅ¡kovas patyrė stresÄ , emocinį sukrėtimÄ .

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad D.

B. patyrė neturtinę žalÄ , tačiau sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo

kriterijus labiausiai atitiktų mažesnė nei prašomas, tai yra 5000 Lt neturtinės

žalos dydis. Neturtinė žala padaryta nusikalstamais J. D. veiksmais,

todėl jis privalo jÄ ir atlyginti (CK 6.250 str.).

           Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai

tirti ir nagrinėti – J. D. drabužiai bei batai

kaltinamojo prašymu perduotini A. K., R.

B. rankinė, piniginė, banko kortelė rašikliai, užrašų knygelė bei higienos

priemonės perduotinos nukentėjusiajam, o drabužiai bei įvykio vietoje paimti

buteliai, taurelė, užvalkalas, nuorūkos – sunaikintini. Invalidumo pažymėjimas

gražintinas J. D., R. B. pasas

perduotinas Panevėžio m. VPK Migracijos tarnybai. Panevėžio m. VPK depozitinėje

sÄ skaitoje esantys įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti 11 Lt 54 ct perduoti

nukentėjusiajam D. B., o įvykio vietos apžiūros metu

paimti R. B. asmens bei nuosavybės dokumentai ir jų

kopijas, kol kilęs ginčas dėl turto paveldėjimo bus išspręstas civilinio

proceso tvarka, paliktini prie baudžiamosios bylos.

 (BPK 94 str. 1 d.).   Â

           Kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pratęstina iki

nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

n u s p r e n d ž i a:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK

129 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Ä® bausmės laikÄ

įskaityti J. D. sulaikymo bei suėmimo laikÄ nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2008 m. sausio 24 d., o bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo 2008 m. sausio 25 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš J. D. penkis tūkstančius (5000) litų D. B.

naudai neturtinei žalai atlyginti.

           Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei

nagrinėti – J. D. drabužius bei batus perduoti A. K., R. B. rankinę, piniginę, banko

kortelę, rašiklius, užrašų knygelę bei asmens higienos priemones perduoti

nukentėjusiajam D. B., o drabužius bei įvykio vietos

apžiÅ«ros metu paimtus butelius, taurelę, užvalkalÄ , nuorÅ«kas – sunaikinti. Invalidumo

pažymėjimÄ Nr. 766163 grÄ Å¾inti J. D., R.

B. pasÄ perduoti Panevėžio m. VPK Migracijos tarnybai. Panevėžio m. VPK

depozitinėje sÄ skaitoje esančius 11 Lt 54 ct perduoti nukentėjusiajam D. B., o įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus R. B. asmens bei nuosavybės dokumentus ir jų kopijas palikti

prie baudžiamosios bylos.

J. D. paskirtos

kardomosios priemonės suėmimo terminÄ pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

           Nuosprendis per 20

dienų nuo paskelbimo, o J. D. - nuo nuosprendžio įteikimo

dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ

Panevėžio apygardos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Evaldas

Vanagas

Teisėjai                                                                                                              Arnoldas

Å ukaitis

                                                                                                                          Vytautas

Norkūnas