2K-278/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-278/2012

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00073-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1 nuasmeninta

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžių.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį septynių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendis pakeistas: V. Ž. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sušvelninta iki 50 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad iki 2011 m. kovo 4 d. savo namuose Panevėžyje (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 38,218 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 0,059 g psichotropinės medžiagos – 2-CB (4-bromo – 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT) ir 0,274 g MDMA. 2011 m. kovo 4 d.,7.15 val., namo, esančio Panevėžyje (duomenys neskelbtini) laiptinėje V. Ž. buvo sulaikytas policijos pareigūnų su savimi turėjęs 2,216 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tą pačią dieną, 9.00 val., policijos pareigūnai surado V. Ž. namuose Panevėžyje (duomenys neskelbtini) likusią narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalį – 36,002 g kanapių ir jų dalių, 0,059 g 2-CB (4-bromo – 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT) ir 0,274 g MDMA.

Be to, V. Ž. nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. kovo 4 d. neteisėtai, t. y. be atitinkamo leidimo, jam priklausančiame bute Panevėžyje (duomenys neskelbtini) laikė savadarbiu būdu pagamintą lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti savadarbiais šaudmenimis, pagamintais iš „D“ ir „K“ grupės žiedinio įskėlimo šovinio, skirto „MC-52-1“ (raidės kirilica) tipo statybiniams-montažiniams pistoletams, ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkės), kol 2011 m. kovo 4 d. 9.00 val. kratos metu šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, skirti jam švelnesnę, nei BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad jam Panevėžio apygardos teismo nuosprendis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų pritaikymo. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad V. Ž. praeityje teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir neišnykus teistumui padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, jam neva pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kasatorius mano, kad tokia teismo išvada neteisinga, nes įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė“ reiškia, kad netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Pasak kasatoriaus, jo padaryta nusikalstama veika buvo nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: nors jis praeityje teistas už narkotinių medžiagų platinimą, šiuo atveju narkotines medžiagas įsigijo tik savo reikmėms, jas vartoti pradėjo iširus šeimai, nesisekė rasti darbą, turėjo skolų; dėl to niekam nepadarė jokios žalos. Šiuo metu V. Ž. teigia narkotinių medžiagų nevartojantis; nors šeima iširo, jis rūpinasi ir padeda išlaikyti sūnų D. Ž. ir savo nesantuokinį vaiką V. Č.; įsidarbino, darbdavio apibūdinamas teigiamai; gyvena kartu su senyvo amžiaus neįgalia motina L. Ž., ja rūpinasi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. Ž. teigia visiškai prisipažinęs ir nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, yra pagrindas taikyti BK 61 straipsnio 4 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog V. Ž. bausmė už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo skirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų ir skirti kitos – su laisvės atėmimu nesusijusios –bausmės nėra pagrindo. Šis teismo sprendimas, anot prokurorės, teisėtas ir pagrįstas, nesutikti su juo nėra teisinio pagrindo. Narkotinėmis medžiagomis V. Ž. disponavo praėjus tik metams nuo bausmės atlikimo už analogišką nusikalstamą veiką – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas platinti, be to, nuteistasis baustas administracine tvarka. V. Ž. laikė net trijų rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas. Teismas įvertino ir nuteistojo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes – kad darbdavio V. Ž. apibūdinamas teigiamai, kaip darbštus, stropus, pareigingas ir lengvai bendraujantis su kolegomis darbuotojas, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta reali septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, pakankamai motyvuota ir individualizuota, teismų argumentai, pagrindžiantys šios bausmės skyrimą, logiški ir atitinkantys padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Bausmė paskirta tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą V. Ž. skyrė bausmę tinkamai laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 1 dalies bei 61 straipsnio 1-4 dalių nuostatų. Teismas įvertino: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tai, kad V. Ž. disponavo trijų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kanapių kiekis viršija septynis kartus šios medžiagos kiekį, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kitų psichotropinių medžiagų kiekiai, rasti jo namuose, žymiai viršija nedidelį kiekį, 2) kaltės formą ir rūšį – tai, kad V. Ž. nusikalto tiesiogine tyčia, suprasdamas tokio pobūdžio medžiagų laikymo pavojingumą ir norėdamas taip veikti: 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – tai, kad V. Ž. veikė asmeniniais tikslais, nes pats vartoja narkotines medžiagas, jam konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl kanapių vartojimo; 4) nusikalstamos veikos stadiją – tai, kad nusikaltimas baigtas; 5) kaltininko asmenybę – tai, kad V. Ž. anksčiau baustas už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, praėjus trumpam laikui po bausmės, nuo kurios buvo lygtinai paleistas, atlikimo, asmuo baustas administracine tvarka; 6) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – teismas nekonstatavo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad V. Ž. paskirta žymiai mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Byloje nėra duomenų, kad teismas neatsižvelgtų ar ignoruotų kurias nors svarbias aplinkybes, į kurias atsižvelgus atsirastų pagrindas skirti švelnesnę bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nurodomas išlaikytinių buvimas taip pat neduoda pagrindo išvadai apie pernelyg griežtos bausmės paskyrimą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad, skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teismas netinkamai pritaikė įstatymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Antanas Klimavičius

Olegas Fedosiukas