d667a900-fd39-4cab-b5ec-b727cb60133b · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1199-292/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00046-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 4 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,

sekretoriaujant A. Č.,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ atstovei A. D.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano bÅ«stas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“ 303,00 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko naudojimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad 2022 m. spalio 8 d. dėl netinkamai prižiÅ«rimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl užsikiÅ¡usių lietaus nuotekų latakų buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gyventojų turto draudimu, poliso Nr. 220 0254047, todėl jai, draudimo sutarties pagrindu, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl iÅ¡siliejusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ . Ji atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo 303,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti.

Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri yra atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ . Butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – nuotekų latakų netinkamo veikimo (užsikimÅ¡imo). NurodytÄ aplinkybę patvirtina atsakovei teiktas raÅ¡tas apie draudžiamojo įvykio priežastis.

Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas 2022 m. lapkričio 8 d. atsakovės raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad įvykis įvyko ir apdraustas turtas buvo apgadintas užsikimÅ¡us lietaus nuotekų latakams. RaÅ¡te nurodyta, kad reaguojant į gautÄ praneÅ¡imÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, buvo organizuojami ir atlikti lietaus nuotekų valymo darbai. Atsakovė nurodydama, kad jog apdrausto turto užliejimo priežastis yra užsikimšę lietaus nuotekų latakai, patvirtina, kad įvykis yra įvykęs bendrosios inžinerinės sistemos, už kurios priežiÅ«rÄ yra atsakinga bendrojo naudojimo administratorius ribose. Atsakovė teikdama, jog yra atlikusi visas savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji atliko privalomus lietaus nuotekų sistemos priežiÅ«ros darbus – tikrino lietaus nuotekų latakų pralaidumÄ , sandarumÄ , atliko profilaktinį latakų valymÄ . Atsakovei neginčijant žalos dydžio ir draudžiamojo įvykio priežasties, byloje pakanka įrodymų spręsti dėl atsakovės atsakomybės – atsakovė nevykdė jai teisės aktų paskirtų pareigų, susijusių su daugiabučio namo inžinerinės įrangos priežiÅ«ra ir bÅ«tent dėl netinkamai veikiančio lietaus nuotekų vamzdžio buvo padaryta žala jos apdraustam turtui.

Teismo posėdžio metu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. V. nurodė, jog reiÅ¡kia ieÅ¡kinį kaip už atsiradusiÄ Å¾alÄ atsakingam asmeniui, tai daugiabučio namo administratoriui. PaaiÅ¡kino, kad butas, kuris buvo užlietas, yra virÅ¡utiniame daugiabučio namo aukÅ¡te. AiÅ¡kinantis aplinkybes, nustatyta, kad turtas buvo apgadintas užsikimÅ¡us lietaus latakams. Teisės aktai numato, kad atsakovė, kaip administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka yra įpareigota valyti bendrojo naudojimo inžinerinį tinklÄ â€“ lietaus latakus. Atsakovė pateikė duomenis, kad buvo Å¡aukiami namo gyventojai dėl daugiabučio namo remonto darbų, bet vien ta aplinkybė, jog administratorius siÅ«lo atlikti tam tikrus darbus, neÅ¡alina jo pareigų priskirtų teisės aktuose valyti lietaus nuotekų sistemų. Atkreipia dėmesį, kad buto užliejimas buvo vienkartinis, nėra duomenų, jog tai yra pakartotinis užliejimas, Å¡i aplinkybė, patvirtina, kad įvykis įvyko ne dėl kažkokių konstrukcinių trÅ«kumų, kurių administratorius negali paÅ¡alinti, neturėdamas gyventojų pritarimo, bet bÅ«tent dėl administratoriaus neteisėto neveikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad administratorius valė lietaus nuotekų tinklÄ iki Å¡io įvykio, Å¡is įvykis įvyko dėl lietaus latakų užsikimÅ¡imo. Mano, kad tarp žalos ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys – jei atsakovė bÅ«tų valiusi ir prižiÅ«rėjusi nuotekų valymo sistemÄ , Å¡is įvykis nebÅ«tų įvykęs.

Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė siekdama patirtų nuostolių atlyginimo turi įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas, kadangi ieÅ¡kovei sÄ lygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali bÅ«ti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučio name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, dėl to iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti bet kokius su administracine veikla visiÅ¡kai nesusijusius nuostolius. Byloje nėra ginčo, jog 2022 m. spalio 8 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), neginčija ir praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Esminis ginčas kyla dėl jos pareigų atlyginti žalÄ už ieÅ¡kovės apdrausto draudėjo patalpų sugadinimÄ , nes ieÅ¡kovė teigia, kad ji pažeidė teisės aktų nuostatas, netinkamai atlikdama savo pareigas prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepateikė įrodymų, kuo grindžia, kad ji netinkamai, neapdairiai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdė savo pareigas, nėra suprantama kokiomis aplinkybėmis nustatė, kad dėl nurodyto įvykio bÅ«tent atsakinga ji. Ji, įvykio metu, administravimo gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Teisės aktų tvarka atliko gyvenamojo namo apžiÅ«ras, buvo nustatyta, jog lietvamzdžių bÅ«klė prasta. Ji ėmėsi visų priemonių Å¡iai bÅ«klei pagerinti, t. y., buvo uždėti tinklai, teikti pasiÅ«lymai namo bendraturčiams, organizuoti balsavimai tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar namo gyventojai, t. y., bendrasavininkai pritaria, kad bÅ«tų parengtas namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų (fasado, balkonų), techninio darbo projektas, kurio apmokėjimui bÅ«tų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas (po pritarimo projekto rengimui). Pažymi, kad bendraturčiai liko pasyvÅ«s ir pritarimas nebuvo gautas. Taip pat buvo parengtas namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas, 2021-2026 metų ilgalaikio darbu plano projektas, tačiau balsavimo metu gyventojai taip pat liko pasyvÅ«s ir sprendimo dėl ko nepriėmė. Atkreipė dėmesį, kad tarp nereiÅ¡kiančių savo nuomonės bendrasavininkų yra ir 89 buto savininkas.

Pažymi, kad taikant jai, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę, susidarytų situacija, kurioje administratorė bÅ«tų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojimo technines įrangas ir jų sugedimo pasėkoje atsiradusias žalas. Tai reiÅ¡kia, kad administratorei atsakomybė bÅ«tų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sÄ lygų buvimÄ , nes tokiu atveju nebÅ«tų atsižvelgiama, ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, o atsakomybė jai atsirastų nepaisant administravimo sutarties sÄ lygų ir kito teisinio reglamentavimo, taigi iÅ¡ esmės, atsakomybė bÅ«tų taikoma be kaltės.

IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo pagrįstu faktÄ , jog ji vykdydama savo kaip namo (duomenys neskelbtini), administratorės funkcijas, jas atliko netinkamai. PrieÅ¡ingai, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad jos iniciatyva buvo organizuoti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimai, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar namo bendrasavininkai pritaria, kad bÅ«tų parengtas namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų techninis darbo projektas. Pažymi, kad viena iÅ¡ administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ . Bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja.

Teismo posėdžio metu UAB „Mano bÅ«stas Kaunas“ atstovė A. D. paaiÅ¡kino, kad daugiabučio namo techninis prižiÅ«rėtojas, siekdamas įvertinti daugiabučio namo bÅ«klę, turi atlikti nuolatinius daugiabučio namo stebėjimus ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius. Atliekant stebėjimus, vizualiai apžiÅ«rimi bendro naudojimo objektai, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos, tai patvirtina į bylÄ pateiktas statinio techninės priežiÅ«ros žurnalas. Patys bendraturčiai atsakingi už bendro naudojimo sistemas, pastebėję tam tikrus gedimus, ar galimas žalos atsiradimo priežastis, privalo informuoti namo administratorių, kuris reaguotų į situacijÄ . Nei po įvykio, nei prieÅ¡ jį nėra gauta daugiau praneÅ¡imų apie lietaus nuotekų sistema, tai patvirtina aplinkybę, kad jie prižiÅ«ri lietaus nuotekų sistemÄ . Jei įvykiai kartotųsi, tai galima bÅ«tų teikti, kad ji neatlieka savo pareigų. Atliekant periodines apžiÅ«ras buvo nustatyta, kad lietaus nuotekų sistemų bÅ«klė yra bloga, ėmėsi priemonių tam pakeisti – organizavo susirinkimus, kad atlikti pilnÄ remontÄ , bet nebuvo gautas pritarimas iÅ¡ gyventojų, todėl jie negali nieko be gyventojų pritarimo. Jie gali Å¡alinti tik avarines situacijas, prižiÅ«rėti kiek yra įmanoma, o remonto atlikti negali. Tai buvo vienkartinis užsikimÅ¡imas, todėl negalima to laikyti administratoriaus funkcijų neatlikimu. Neįrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Atliekant administratoriaus pareigas nebuvo nustatyta, kad reikėjo valyti lietvamzdžius, tačiau negali pasakyti kada paskutinį kartÄ jie buvo valyti. Buto gyventojas, pas kurį įvyko buto užliejimas, jau buvo kreipęsis ankščiau dėl byrančio tinko, plytų, buvo uždėtas tinklelis ir atlikti darbai siekiant apsaugoti žmonės, kartu apžiÅ«rėti lietvamzdžiai. Periodinė apžiÅ«ra buvo 2022 m. rugpjūčio 12 d., sekanti turėjo bÅ«ti spalio 12 d., įvykis vienkartinis – 2022 m. spalio 8 d.

Teismas

konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo kai žala padaroma vieno iÅ¡ bendraturčių asmeniniam turtui dėl kitų priežasčių nei pastato dalies, valdomos bendrÄ ja daline nuosavybės teise, sugriuvimo ar trÅ«kumų.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. spalio 8 d. dėl užsikiÅ¡usių lietaus nuotekų latakų buvo užlietas ir apgadintas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 2200254047, ApžiÅ«ros aktas, prie ieÅ¡kinio pridėtos nuotraukos). IeÅ¡kovė Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 2200254047 pagrindu apskaičiavo, atsiradusios žalos dydį – 303,00 Eur ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui (nuostolių apskaičiavimo sÄ mata, 2022-10-14 pridėtas mokėjimo nurodymas). IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui – užlieto buto savininkui, pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei, kuri yra atsakinga už bendro naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .

UAB „Mano bÅ«stas Kaunas“ patvirtino, kad bendrovė administruoja daugiabutį namÄ (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu t. y. pagal vykdomosios institucijos paskyrimÄ (CK 4.84 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad yra įsteigta daugiabučio namo bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo (žalos priteisimo) subrogacijos pagrindu grindžia atsakovės neveikimu, t. y. nurodo, kad atsakovė, bÅ«dama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, neįvykdė pareigos užtikrinti bendro naudojimo lietaus nuotekų sistemos priežiÅ«rÄ taip, kad nebÅ«tų padaryta žalos. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, nurodo, kad nėra atsakinga dėl užsikimÅ¡usio lietaus nuotekų, kadangi tai buvo vienkartinis užsikimÅ¡imas bei nėra sÄ lygų taikyti civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. IÅ¡ byloje esančių duomenų bei ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovių paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad tarp Å¡alių ginčo dėl žalos padarymo fakto butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuri atsirado dėl lietaus nuotekų latako užsikimÅ¡imo, tarp Å¡alių nėra. Taip pat tarp Å¡alių ginčo nėra dėl žalos dydžio bei aplinkybės, kad lietaus nuotekų latakai yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Todėl teismas vertindamas žalos priteisimo klausimÄ iÅ¡ atsakovės, turi iÅ¡spręsti klausimÄ ar egzistuoja kitos sÄ lygos taikyti deliktinę atsakomybę, t. y., neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neįvykdyta pareiga užtikrinti bendro naudojimo nuotekų lietaus sistemÄ â€“ lietaus nuotekų latakų priežiÅ«rÄ .

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas) 87 punkte, susijusiame su daugiabučio gyvenamojo namo bÅ«klės vertinimu ir jos atkÅ«rimo darbų nustatymu, numatyta, kad namo bÅ«klei įvertinti atliekami nuolatiniai namo bÅ«klės stebėjimai ir ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius (statybos techninio reglamento 87.1., 87.1.2. punktai). Statybos techninio reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klė, patalpų aplinkos ir sanitarinė bÅ«klė.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad valė lietaus nuotekų latakus, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad teisės aktuose nėra numatyta administratoriaus pareiga valyti lietaus nuotekų latakus periodiÅ¡kai, o administratoriui numatyti namo stebėjimai, kurių pagrindu vėliau organizuojami namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbai, t. y., atliekant namo stebėjimus, esant avarijai – organizuojamos priemonės avarijoms paÅ¡alinti. Tiek atsakovės, tiek ieÅ¡kovės atstovės teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad tai galėjo bÅ«ti vienkartinis užsikimÅ¡imas. Pastebėtina, kad atsakovė, reaguodama į gautus praneÅ¡imus, paÅ¡alino lietaus nuotekų sistemoje buvusius užsikimÅ¡imus, tai patvirtina 2022 m. lapkričio 8 d. praneÅ¡imas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. MBK-RG-22-44204, kuriame nurodyta, jog dėl užlietų buto patalpų nurodytu terminu kiti daugiabučio namo gyventojai nesikreipė, buvo paÅ¡alintas užsikimÅ¡imas lietaus nuotekų latakuose (Statybos techninio reglamento 94 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiÅ«ras laikantis statybos reglamente numatytų terminų, tai patvirtina į bylÄ pateiktas Statinio techninės priežiÅ«ros žurnalas, iÅ¡ kurio matyti, kad daugiabučiame name atliekamos apžiÅ«ros, tačiau ankščiau nepastebėta užsikimÅ¡usių latakų, kurių atkimÅ¡imui reiktų imtis priemonių (statybos techninio reglamento 101 punktas).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiÅ«ros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau Å¡ie planai turi bÅ«ti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiÅ«ra ir remontu, siekdamas iÅ¡saugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiÅ«ros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). IÅ¡ pateiktų duomenų, nustatyta, kad atsakovė organizavo daugiabučio namo gyventojų balsavimÄ , tikslu dėl bendro naudojimo objektų - namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų (fasado, balkonų), techninio darbo projekto, kurio apmokėjimui bÅ«tų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas (po pritarimo projekto rengimui), tai patvirtina pridėtas 2021 m. gruodžio 3 d. protokolas. Organizuotas balsavimas dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2021- 2026 metų ir ilgalaikiam darbų planui, iÅ¡ 2021 m. rugsėjo 24 d. pridėto protokolo nustatyta, kad sprendimas buvo nepriimtas.

Spręstina, kad atsakovė veikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti – vykdė prevencinius tikrinimus – stebėjo ir tikrino lietaus nuotekų latakų bÅ«klę, informavo savininkus apie lietaus nuotekų sistemos bÅ«klę, organizuodama balsavimÄ dėl techninio darbo projekto, todėl konstatuotina, jog avarijÄ lietaus nuotekų sistemoje nulėmė ne atsakovės veiksmai, kadangi akivaizdu, kad tai buvo vienkartinis užsikimÅ¡imas, kurį galėjo lemti kiti veiksniai. IeÅ¡kovė neįrodė, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų pareigų (neveikimo) įvyko lietaus nuotekų sistemoje užsikimÅ¡imas ir dėl to buvo užlietas ieÅ¡kovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). (CK 6.246 straipsnis, 4.242 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes bei iÅ¡tyrus Å¡alių pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovės veiksmų, įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2022 m. spalio 8 d. įvykusios avarijos, kurios metu buvo užlietas butas, draudėjo turtui padaryta žala, priežastinio ryÅ¡io nėra. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė