d666fe3f-c47d-4e4c-a44e-fe0ffe02b0f8 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-348/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31172-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo V.

J. gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, nukentėjusiajam K. T. , jo atstovei advokatei S. M., civilinio atsakovo UAB E. Insurance SE Latvijos filialo atstovei I. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ jÄ teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – dokumento paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti ir pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti V. J.. Nukentėjusiojo K. T. civilinį ieÅ¡kinį nuspręsta patenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ draudimo bendrovės E. Insurance SE Latvijos filialo priteisti 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinio reikalavimus priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ E. Insurance SE Lietuvos filialo, Universal Transports, Sia ir kaltinamojo V. J. nuspręsta atmesti. IÅ¡ nuteistojo V.

J. nukentėjusiajam K. T. priteista 1306,40 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 23 d. apie 09.08 val., (duomenys neskelbtini)., važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ vilkiko „DAF TF XF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija) ir puspriekabės „KRONE SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 103 punktų reikalavimus tuo, kad ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio į įvažiavimÄ Ä¯ degalinės teritorijÄ , nesustojo ir nepraleido pėsčiosios I. T., kurios judėjimo kryptį kirto, jÄ parbloÅ¡kė, padarė sužalojimus, nuo kurių ji 2019 m. rugsėjo 9 d. 03.00 val. gydymo įstaigoje mirė.

2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo ir praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo civilinį ieÅ¡kinį atmesti. 2.1. Skunde nurodoma, kad pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta ir Å¡ioje apimtyje nėra ginčo, jog eismo įvykyje dalyvavusio vilkiko DAF FT XE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas Latvijos Respublikoje) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta E. Insurance SE Latvijos filiale.

Kartu su TPVCAP draudimo sutartimi iÅ¡duota Žalioji kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos įrodymai patvirtina, jog E. Insurance SE Lietuvos filialas atstovaudamas E. Insurance SE Latvijos filialÄ , 2020 m. sausio 24 d. nukentėjusiajam yra iÅ¡mokėjęs 11.913,60 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 1913,60 turtinės žalos atlyginimas ir 10.000 EUR neturtinės žalos atlyginimas. IeÅ¡kovas K. T. pripažino, jog turtinė žala jam yra atlyginta pilnai, tačiau prašė priteisti 20.000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ . 2.2.

Pasak skundÄ pateikusios draudimo bendrovės atstovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos - nuostolių - dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui - teismui. Teismai sprendžia neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus atsižvelgdami į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Taip pat civilinio ieÅ¡kinio dalyje galioja civilinio proceso kodekso normos, kurios grindžiamos rungtyniÅ¡kumo principu, t. y. asmuo, siekdamas prisiteisti žalos atlyginimÄ privalo jį patikimai įrodyti.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 20.000 EUR neturtinės žalos tenkino pilna apimtimi, nurodydamas, jog praÅ¡omas priteisti žalos dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktikÄ . Nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, atsakovas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neargumentavo ir nenurodė, kokia teismų praktika vadovavosi, priteisdamas teismų praktikoje nurodytÄ maksimaliÄ neturtinės žalos sumÄ eismo įvykyje žuvus artimajam. 2.3.

Pažymima, jog nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktikÄ asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios didintų kaltinamojo V.

J. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Be to, kasacinio teismo praktikoje, pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo, analizuojamas juos siejusių santykių pobÅ«dis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudÅ«s (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) Taigi tėvų ir vaikų santykiai turi pasižymėti nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu, artumu. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali bÅ«ti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiÅ¡kai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir iÅ¡imčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryÅ¡ys ir stipresni netekties iÅ¡gyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiÅ¡kiai pasaulėžiÅ«rÄ suformavimÄ , savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ turintys ir atskiras Å¡eimas sukÅ«rę asmenys gali kiek lengviau iÅ¡gyventi artimo žmogaus netektį. 2.4.

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovė I. S. cituoja teismų praktikÄ ir nurodo, kad didžiausia neturtinės žalos suma, eismo įvykio pasėkoje žuvus asmeniui, priteisiama tiems artimiesiems, Å¡eimos nariams (konstatavus artimÄ , glaudų ryšį), kurie didele savo gyvenimo dalimi buvo priklausomi nuo žuvusiojo, po asmens žūties dar negali sukurti savarankiÅ¡ko asmeninio ar socialinio gyvenimo, socialinių ryÅ¡ių, kas palengvintų ar iÅ¡ dalies kompensuotų patirtÄ netektį.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti, jog ieÅ¡kovas yra pilnametis, suaugęs, brandus asmuo, galintis savarankiÅ¡kai kurti gyvenimÄ ir įvairius socialinius ryÅ¡ius, įgyti/keisti profesijÄ ir aplinkÄ , turintis realiÄ galimybę kurti atskirÄ Å¡eimÄ , todėl yra pagrindas vertinti, jog brandžiam asmeniui kiek lengviau iÅ¡gyventi artimo žmogaus netektį, nepaneigiant ieÅ¡kovo patirtos netekties. Atitinkamai nėra pagrindo maksimalios žalos sumos priteisimui pagal teismų praktikÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose. 2.5.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog ieÅ¡kovas tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog motinos netektis sukėlė ilgalaikes pasekmes, atsirado depresinė nuotaika, nerimo simptomai, visa tai paveikė jo sveikatÄ , atsiliepė santykiams su aplinkiniais, kolegomis. Pažymima, jog vadovaujantis civilinio kodekso normomis, ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo teiginius, todėl teismas negali laikyti ieÅ¡kovo aplinkybių įrodytomis, remdamasis vien subjektyviais suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais.

Pasekmės asmens sveikatai turi bÅ«ti pagrįstos ir įrodytos tos srities specialistų duomenimis, iÅ¡vadomis. Tik esant objektyviems medicininiams dokumentams, teismas gali vertinti ar yra/buvo nustatytos pasekmės asmens sveikatai, kokios trukmės Å¡ios pasekmės (trumpalaikės, tęstinės, reikalaujančios ilgalaikio gydymo) ir neturtinės žalos atlyginimo sumÄ vertinti, kaip lėšas bÅ«tinos sveikatai pagerinti. Juolab pažymėtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo jau yra gavęs 10.000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliacinį skundÄ pateikęs civilinis atsakovas neneigia ieÅ¡kovo patirtos netekties, ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10.000 EUR ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , reikalaujama 30.000 EUR neturtinės žalos suma yra per didelė, neatitinka teismų praktikos, todėl negali bÅ«ti priteisiama.

3. Atsiliepimų į civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinį skundÄ negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovė I. S. ir nuteistojo V. J. gynėja advokatė Singrida SamoÅ¡kienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis K. T. ir jo atstovė advokatė S. M. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčo dėl byloje nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimas, praÅ¡oma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

7. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – įstatymas arba TPVCAPDÄ®). Remiantis Å¡iuo įstatymu nustatoma ir atlyginama eismo įvykio metu padaryta žala. Pagal įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už darytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – biuras) ar biuro atstovui.

Atsakingas draudikas arba biuras moka draudimo iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ydamas įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Likusį neatlygintinÄ Å¾alos dydį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Å iuo atveju nustatyta, kad nuteistasis V. J. eismo įvykio, dėl kurio žuvo I. T., metu vairavo transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ vilkiko „DAF FT XF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija) ir puspriekabės „KRONE SD“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta E. Insurance SE Latvijos filiale. Taigi, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje E. Insurance SE Latvijos filialas yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už V. J., kuris padarė žalÄ naudodamas apdraustÄ transporto priemonę, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

8. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ pažymima, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities investicijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esmini neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008).

9. Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgiama į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis). Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

10.  CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

11. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

12. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog priteisdamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis neturtinės žalos dydį grindė tuo, jog dėl kaltinamojo V. J. veiksmų jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ dėl to, kad jį su mama siejo labai artimi ir glaudÅ«s santykiai.

Ji jį užaugino praktiÅ¡kai viena, dėl to juos siejo emociÅ¡kai tvirtas ir nuoÅ¡irdus ryÅ¡ys. Iki 2013 m. gyveno kartu, tačiau nepaisant K. T. iÅ¡sikraustymo, ir toliau nuolat artimai su mama bendravo, kartu leido laisvalaikį bei Å¡ventes. Sužinojęs apie mamos žūtį patyrė didelį Å¡okÄ ir didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , kančiÄ , psichologinį skausmÄ , kuris sukėlė ilgalaikes pasekmes, atsirado depresinė nuotaika, nerimo simptomai. Netikėta ir staigi mamos I. T. mirtis sukėlė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, skaudžias emocijas ir dvasines kančias, nes juos siejo artimas ryÅ¡ys, abipusis prisiriÅ¡imas, meilė ir pagarba.

Po Å¡io įvykio pasikeitė jo gyvenimas. Visa tai neigiamai paveikė jo sveikatÄ , tapo ypač jautrus, pervargęs, tai atsiliepė jo tarpusavio santykiams su aplinkiniais, kolegomis. Jo ir motinos ryÅ¡ys buvo labai stiprus, glaudus, o santykiai itin artimi, kadangi yra vienintelis jos vaikas. Vos tik jam gimus, mama iÅ¡situokė ir viena jį auklėjo, augino, rÅ«pinosi jo gerove. Jis pats Å¡eimos neturi. Mama gyveno tame pačiame name kaip ir jis, dėl to kiekvienÄ dienÄ su ja susitikdavo ir abu pasirÅ«pindavo vienas kitu, artimai bendravo ir tikėjosi, kad taip bus visÄ laikÄ .

Atsižvelgiant į K. T. patirtas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus bei formuojamÄ teismų praktikÄ pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 30 000 eurų.

13. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl mamos netekties patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimÄ bei skausmÄ . Neabejotina, kad nukentėjusįjį ir žuvusiÄ jÄ siejo artimi ryÅ¡iai, o nusikalstami veiksmai, dėl kurių jis neteko savo artimojo, sukėlė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nusikalstamos veikos pasekmės negrįžtamos. Tačiau atsižvelgtina ir vertintina tai, jog nukentėjusysis yra pilnametis, savarankiÅ¡kas, gyveno atskirai nuo mamos, jis nebuvo mamos iÅ¡laikomas ar nuo jos priklausomas.

Å ios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiojo patirtų iÅ¡gyvenimų dėl mamos žūties, tačiau Å¡i situacija negali bÅ«ti tapatinama su tomis, kai žūsta tėvai vaikų, kurie dar yra nepilnamečiai, gyvena su tėvais ir yra jų iÅ¡laikomi, ir yra betarpiÅ¡kas kasdienis bendravimas. Tokiu bÅ«du, įvertinus nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimus, jo amžių bei teismų formuojamÄ praktikÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose, kai dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai), (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017), teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam K.

T. priteista neturtinė žala turi bÅ«ti mažintina iki 17000 EUR, imant domėn, kad draudimo bendrovė jam jau iÅ¡mokėjo 10000 EUR. Pažymima, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , maksimalus neturtinės žalos dydis priteisiamas žuvusiojo nepilnamečiams vaikams arba vaikams, kurie nors ir yra pilnamečiai, tačiau gyveno su žuvusiuoju, vedė bendrÄ Å«kį ir pan. Teisėjų kolegija be kita ko pažymi ir tai, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusio asmens dvasinius iÅ¡gyvenimus, ryšį, buvusį tarp jo ir žuvusiojo, nukentėjusiojo amžių ir kt., tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis V.

J. padarė blaivus, iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alo, kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, teisiamas pirmÄ kartÄ , Kelių eismo taisykles nuteistasis pažeidė dėl neatsargumo. Akcentuotina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s nukentėjusiesiems bÅ«tų įvykio padariniai, kad ir kokios neigiamos pasekmės Å¡iuos padarinius lydėtų, teismas privalo vertinti visumÄ bylos duomenų ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

14. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies tenkina civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajam K. T. iÅ¡ draudimo bendrovės E. Insurance SE Latvijos filialo priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 17 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė jau yra sumokėjusi nukentėjusiajam 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, konstatuotina, jog likusi neatlyginta neturtinė žala yra 7000 EUR.

Tokia suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, bylose. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu nukentėjusiajam K.

T. priteisiamos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti didesnis nei teismų praktikoje įprastai priteisiamas. Dėl proceso iÅ¡laidų 15. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo K. T. atstovė advokatė pateikė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir apmokėjimo kvitÄ dėl teisinių paslaugų teikimo bei prašė iÅ¡ apeliacinį skundÄ pateikusio E. Insurance SE Latvijos filialo priteisti nukentėjusiojo naudai 100 EUR proceso iÅ¡laidų už atstovės – advokatės paslaugas.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Atsiliepimo suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios (jos įpėdinio pagal įstatymÄ ) interesus byloje, Å¡i buvo priversta kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ . Civilinio atsakovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų iÅ¡laidų (ar jų dalies) atlyginimÄ .

17. Proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į Å¡ias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113628/2020).

18. Apeliacinį skundÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje padavė civilinis atsakovas E. Insurance SE Latvijos filialas, taigi nukentėjusiojo K. T. turėtos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas, atstovaujant nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos ne iÅ¡ nuteistojo V. J., bet iÅ¡ civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo.

19. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad V. J. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 102,97 EUR. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju).

Nuteistasis V. J. nepateikė jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis yra bloga, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš nuteistojo V. J. prašoma išieškoti suma yra nedidelė ir nuteistojo turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : 2020 m. rugpjūčio 25 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį pakeisti ir iÅ¡ civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo nukentėjusiajam K. T. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7 000 EUR. IÅ¡ civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo priteisti nukentėjusiajam K. T. 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) EUR turėtų proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti. IÅ¡ nuteistojo V. J. priteisti 102,97 EUR valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis