d666ba8e-8c2e-4c03-99c9-2fcededa38da · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU (S) 2020 m. liepos 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Agnei MisiÅ«naitei atsakovo atstovui Vytautui Mockui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Vokadis“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Draugų studija“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2017-09-08 Å¡alys sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 2017/28-47, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo gamybines patalpas ir teritorijÄ atsakovui, o pastarasis įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovui nustojus mokėtis Å¡iuos mokesčius 2019-06-25 buvo siųstas įspėjimas dėl skolos. 2019-07-01 Å¡alių sudaryta sutartis nutraukta. Atsakovas ne visiÅ¡kai atsiskaitė už nuomones paslaugas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki sutarties nutraukimo dienos likdamas skolingas 2 117,53 Eur sumÄ .

Pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį ieÅ¡kovas paskaičiavo delspinigius 631,74 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 2 117,53 Eur skolÄ , 631,74 Eur delspinigius, procesines metines palÅ«kas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad iÅ¡ tiesų Å¡alys sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 2017/28-47, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui šį turtÄ : teritorijÄ , gamybines patalpas, administracines patalpas ir bendro naudojimo plotÄ .

Vis dėlto atsakovas, pasinaudodamas savo teise 2018 m. spalio mėn. telefonu įspėjo ieÅ¡kovÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo per 3 mėnesius. Pažymėjo, kad atsakovas iki nurodytos datos iÅ¡sikraustė iÅ¡ nuomojamų patalpų, tačiau ieÅ¡kovas vengė pasiraÅ¡yti patalpų priėmimo perdavimo aktÄ . Mano, kad skola susidarė dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl atsakovas neprivalo mokėti nei nuomos mokesčio, nei komunalinių mokesčių. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovės, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų bei raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta Turto nuomos sutartis Nr. 2017/28-47. Byloje kilo ginčas dėl sutarties tinkamo vykdymo ir nutraukimo. IeÅ¡kovo teigimu atsakovui buvo siunčiamos sÄ skaitos kas mėnesį, atsakovo paaiÅ¡kinimais sutartis žodžiu buvo nutraukta nuo 2019 m. pradžios, kai nebuvo mokamas nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas.

CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių Å¡alys, sudarydamos sutartis yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal minėtÄ Å¡alių sutartį ji buvo terminuota – iki 2019 m. rugsėjo 8 d. (sutarties 4.1 punktas). Sutarties 4.2 punktas leido bet kuriai Å¡aliai nutraukti sutartį įspėjus kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius iki nutraukimo.

Vis dėlto IX sutarties skyriuje numatoma privaloma sÄ lyga Å¡alims dėl nutraukimo informuoti viena kitÄ raÅ¡tu (arba nutraukti abiejų Å¡alių raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu). Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti Å¡alis privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiÅ¡kia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, Å¡alių atsakomybė laikytina sutartine.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , teigdamas, kad Å¡is pilnai nesumokėjo už nuomÄ ir komunalinius mokesčius.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. Bartkevičiaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v.

UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v.

AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). IÅ¡ nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v.

UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Atsakovas teigia, kad nuomos sutartis buvo nutraukta žodžiu. Vis dėlto, teismo nuomone, toks nutraukimas prieÅ¡tarauja pasiraÅ¡ytos sutarties nuostatoms. IÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties aiÅ¡kinimo matyti, kad Å¡alys visus pakeitimus, papildymus bei nutraukimÄ Ä¯sipareigojÄ Ä¯tvirtinti raÅ¡tu. Be to, savo teiginiams pagrįsti (žodinį sutarties nutraukimÄ bei ieÅ¡kovo vengimÄ pasiraÅ¡yti patalpų priėmimo – perdavimo aktÄ ) atsakovas nepridėjo jokių įrodymų.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad siųsdavo kas mėnesį sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su paskaičiuotais mokesčiais atsakovo buhalterijai. Kita vertus, nėra pateikta nei vieno įrodymo (pavyzdžiui, atsakovo atsakymo), kad sutartis buvo nutraukta, o atsakovo praÅ¡ymas 2019 ,. liepos 12 atsiųsti 2 faktÅ«ras, nes nesutampa likutis, nepatvirtina, kad Å¡alių sutartis buvo nutraukta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas aukščiau nurodytos ieÅ¡kinyje reikalaujamos sumos už nuomÄ ir komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki liepos mėn. (ieÅ¡kovo sutarties nutraukimo) neapmokėjo.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. IeÅ¡kovui neuždrausta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau Å¡ios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas.

Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

Teismų praktikoje kritiÅ¡kai vertinami Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl tam tikrų veiksmų atlikimų žodžiu, jeigu Å¡alių sutartis sudaryta raÅ¡tu ir jei teigiančioji Å¡alis negali savo parodymų pagrįsti ir įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Teismo nuomone, ieÅ¡kovas siųsdavo sÄ skaitas el. paÅ¡tu, o atsakovui niekas netrukdė apie ketinimÄ nutraukti sutartį praneÅ¡ti el. paÅ¡tu arba kitomis priemonėmis.

Ä®rodyti, kokiu laiku ir kam tiksliai atsakovas pranešė apie sutarties nutraukimÄ telefonu negalėjo, todėl teismas neturėjo galimybės apklausti liudytoju Å¡alies, galinčios patvirtinti atsakovo parodymus. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis).

CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iÅ¡ sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiÅ¡kiau reiÅ¡kia, jog Å¡alys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, bÅ«tų didinami kitos Å¡alies įsipareigojimai pirmajai Å¡aliai. Kadangi konstatuota, kad atsakovo vienaÅ¡alis skolos įskaitymas nepagrįstas (Å¡ios bylos kontekste), todėl jam kilo pareiga sumokėti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ skolÄ už pristatytas ir priimtas prekes.

Todėl iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2 117,53 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo įrodytas, patvirtintas įrodymais, sÄ skaitomis faktÅ«romis, atsakovas nurodytų sumų neužginčijo, neįrodė, kad sutartis buvo nutraukta prieÅ¡ terminÄ , todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Å alių suderinta sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už laiku neapmokėtas sumas (sutarties 8.1 punktas). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iÅ¡ dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sÄ lygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas). Taigi Å¡alys greta vykdytinų sutarties sÄ lygų yra saistomos imperatyviųjų teisės normų.

CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad Å¡alys sudarytų tinkamas sÄ lygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikÅ¡minga prievolei įvykdyti, laiku praneÅ¡tų apie kylančias prievolės įvykdymo kliÅ«tis ir panaÅ¡iai. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumai, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 straipsnis). CK 6.71 str. netesybos yra mokamos tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdoma ar įvykdoma netinkamai, t.y. pažeidus prievolę. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieÅ¡kovu (nenurodžius ir neįrodžius nenugalimos jėgos aplinkybių buvimÄ ), ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 631,74 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas. Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas. Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (pagrindinę skolÄ ) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas sumokėjo 82 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo. Ieškovas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 280 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek ieškinio parengimas, pateikimas teismui, tiek ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobÅ«dį, tiek į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iÅ¡ atsakovo pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. IÅ¡ atsakovo priteistinos teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: 16,97 Eur sumai (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo UAB „Vokadis“, juridinio asmens kodas 303077357, ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo UAB „Draugų studija“, juridinio asmens kodas 124380957, 2 117,53 Eur (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas septyniolika eurų 53 ct) skolÄ , 631,74 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai trisdeÅ¡imt vienas euras 74 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 749,27 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-09-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 362 Eur (trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Draugų studija“, juridinio asmens kodas 124380957, valstybei 16,97 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 97 centai) paÅ¡to iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nurodytas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas turi sumokėti į sÄ skaitÄ LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gintaras Seikalis