d65fb308-0f93-441d-b1e7-e82b815af96f · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-403-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03316-2012-0                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:35.3.5; 35.3.6; 36.1; 42.7; 42.10; 99.5;       113.1; 114.9.1; 114.9.3.2; 116.4.                                                                                          VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 26 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D.Dubakienei,nedalyvaujant Å¡alims,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB banko „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovams T.

G. ir V. G. (V. G.) dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ nurodė, kad 2011-06-29 su atsakovais pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovams suteikė 9919,48 Lt sumos kreditÄ . Atsakovai nevykdė paimto kredito dalinių grÄ Å¾inimų sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal sutartį. Atsakovai buvo įspėta apie vartojimo kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raÅ¡tais, tačiau sutarties pažeidimų nepaÅ¡alino.

Atsakovų skola pagal sutartį yra 9919,48 Lt negrÄ Å¾into kredito, 2060,79 Lt nesumokėtų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 93,38 Lt delspinigių už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 146,91 Lt delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas, iÅ¡ viso 12 220,56 Lt. Be to, remiantis kredito sutarties sÄ lygomis, atsakovai privalo mokėti 21,90 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos. PraÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų T.

G. ir V. G. 12 220,56 Lt skolÄ , 21,90% palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2012-11-28 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bei 5% įstatyminių metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-4).IeÅ¡kovo atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, praÅ¡o nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).Atsakovams apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 21-22), į teismo posėdį atsakovai neatvyko, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Atsakovai pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies (b.l. 19).Nurodė, kad negrÄ Å¾intos paskolos likutis 2012-11-30 yra 12 220,56. Kadangi lėšos pagal Å¡iÄ sutartį buvo panaudotos asmeninėms T. G. reikmėms iki sudarant santuokÄ , prašė skola priteisti tik iÅ¡ T. G..IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.).

Teismas, nustatęs prielaidas ar aplinkybes, leidžiančias konstatuoti vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų pažeidimÄ , privalo ex officio imtis tokio asmens apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-527/2011).Europos SÄ jungos direktyva 93/13/EEB – „Su vartotojais sudarytose sutartyse esančios nesÄ Å¾iningos sÄ lygos“ - Å¡ios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis numato: „Ta sutarties sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesÄ Å¾ininga, jeigu pažeidžiant sÄ Å¾iningumo reikalavimÄ dėl jos atsiranda ryÅ¡kus neatitikimas tarp iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“Byloje nustatyta, kad 2011-06-29 Å¡alys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovas AB bankas „Swedbank“ suteikė atsakovams 9919,48 Lt kreditÄ , sutartimi nustatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas iki 2016-06-17, kiekvienÄ mėnesį sumokant atitinkamÄ Ä¯mokÄ ieÅ¡kovui; už naudojimÄ si kreditu atsakovė įsipareigojo mokėti 21,90% metinių palÅ«kanų bei už laiku nesumokėtas įmokas 0,05% delspinigių (b.l. 5-8).

Atsakovams nevykdant įsipareigojimų, ieÅ¡kovas 2012-03-20 pretenzijomis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)pareikalavo atsakovus vykdyti sutartį, grÄ Å¾inti kreditÄ bei sumokėti kitas įmokas iki 2012-04-09 bei įspėjo, kad prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas 2012-04-10 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismÄ (b.l. 9-10). Atsakovai buvo supažindinti su kredito suteikimo sÄ lygomis, kreditÄ gavo, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė (b.l. 11), todėl yra pagrindas ieÅ¡kinį dėl skolos ir sutartinių palÅ«kanų už sutarties terminÄ ir delspinigius už sutarties terminÄ tenkinti, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų T.

G. ir V. G. 12 220,56 Lt įsiskolinimo. (LR CK 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.872-6.874 str., 6.881 str., 6.918 str.). Å alių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia Å¡ių santykių dalyvių pareigÄ Ä¯gyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sÄ lygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos Å¡alių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iÅ¡ jos tarp Å¡alių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (ius cogens) reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sÄ lygų, taip pat gali savarankiÅ¡kai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sÄ lygas ar sutarties formÄ nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka, teisės principai. Pirma, tam, kad sutartis galiotų, Å¡alys turi susitarti dėl visų esminių jos sÄ lygų (CK 6.162 straipsnis). Antra, sutarties dalykas neturi prieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

Atsakovai neginčijo, kad sutartį pasirašė kartu, o kreditas buvo gautas. Sutiko, kad skola 2012-11-30 dienai buvo 12 220,56 Lt (b.l. 19). Tačiau atsakovai mano, kad skola turėtų bÅ«ti priteista tik iÅ¡ atsakovės, nes gautas kreditas buvo naudojamas jos asmeninėms reikmėms.Tokie atsakovų argumentai, atmestini kaip neįrodyti, neparemti jokiais įrodymais ar teisiniu reguliavimu. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)– jÄ pasirašė abu atsakovai, patvirtindami prisiimamus įsipareigojimus.

Kur buvo iÅ¡leistas atsakovų gautas kreditas neturi reikÅ¡mės nagrinėjant ginÄÄ Å¡ioje byloje,nes atsakovai prisiėmė naujas pareigas ieÅ¡kovo atžvilgiu patys ir tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Ä®statyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rÅ«Å¡ių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (analogiÅ¡ka taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , tai jis privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarties ir įstatymo nustatytas palÅ«kanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iÅ¡ anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartÄ ar įstatymo numatytÄ tarifÄ (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimÄ , bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis).Pagal CK 6.256 str. 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius.

CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. NegrÄ Å¾inus skolos iki nustatyto termino, Å¡alia paskolos teisinių santykių tarp sutarties Å¡alių atsirado nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsiasi iki skolininkas įvykdo prievolę. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu.

Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius nutraukė paskolos sutartį, nes skolininkai pažeidė paskolos dalių grÄ Å¾inimo terminus. KompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atlieka palÅ«kanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iÅ¡ įstatymų nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Jos dar vadinamos procesinėmis palÅ«kanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir Å¡ių palÅ«kanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai priteisti skolÄ , kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palÅ«kanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių.

Tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.Teismas konstatuoja, kad palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Å iuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d.,6.251 str., 6.261 str.)(AT civ. bylos Nr.3K-7-751/2003, 3K-3-830/2003).Å iuo atveju palÅ«kanos yra nustatytos Å¡alių susitarimu ir jos yra paskaičiuotos tam tikram terminui, t.y. kreditorius jų apimtimi nepatiria nuostolių, nes jam priteistina skola už kreditÄ su sutartinėmis palÅ«kanomis ir delspinigiais.

Jeigu Å¡alių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti pagrindinę skolÄ ir procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismÄ dienos kreditoriaus minimalÅ«s nuostoliai yra padengiami procesinių palÅ«kanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismÄ dienos netesybos nepriteisiamos.Teismų praktikoje suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, iÅ¡aiÅ¡kinta dėl netesybų teisinės prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos.

Nurodytoje nutartyje iÅ¡dėstyta nuostata, kuriÄ pakartojo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (AT civ. byla Nr.3K-3-860/2006).Tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡komos palÅ«kanos, kompensuojančios kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytÄ terminÄ , esant ginčui dėl palÅ«kanų dydžio, teismas turi nustatyti ar priteistinų palÅ«kanų dydis nėra per didelis.

Å ioje byloje minimaliais nuostoliais, kurių atsiradimÄ Ä¯statymų leidėjas preziumuoja, galima pripažinti negautas pajamas. Kitokių nuostolių kreditorius neįrodinėjo. Nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis – kreditorius – gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas. Susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , kas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerajai moralei.

Todėl teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginčus dėl palÅ«kanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Å ios teisės normos taikytinos ir palÅ«kanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo principÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta AKB “Nida” v.

S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001m., kategorija 52.2).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti Å¡alių nustatytas palÅ«kanas – 21,90 proc. nuo negražintų kreditų sumos,kai jau bus patenkintas reikalavimas priteisti likusiÄ skolÄ su palÅ«kanomis pagal sutartį ir dar papildomai 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų, kurios Å¡iuo atveju yra ne tik minimali kompensacija už naudojimÄ si pinigais dabartiniu ekonominiu laikotarpiu. Å iuo laiku bankai ima kreditus ir moka piniginių lėšų davėjams nedaugiau kaip 1 procentÄ metinių palÅ«kanų.

Bankas (ieÅ¡kovas) gi duoda 0,20 proc. metinių palÅ«kanų, o praÅ¡o gauti kompensacijÄ ir pagal sutartį ir pagal įstatymÄ kai beveik 22 kartus mažiau pats moka. IeÅ¡kovo nurodoma sutarties 5.1 p. sÄ lyga dėl palÅ«kanų mokėjimo visÄ laikotarpį iki bus gražintas kreditas, kai sutartis nutraukiama ir prisiteisiama visa skola su palÅ«kanomis, kai pirma eile mokama už palÅ«kanas, ir tik po to už kredito skolÄ yra nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pagal ieÅ¡kinį nori atgauti ne tik skolÄ su sutartinėmis palÅ«kanomis (teismas patenkina šį reikalavimÄ ), bet ir gauti dvigubÄ naudÄ - naujÄ sutarties formalų pratęsimÄ , nes praÅ¡o tų pačių sutartinių palÅ«kanų iki bus gražinta paskola už nenustatytÄ laikotarpį nuo 2012-11-28, ir dar papildomai 5 procentus įstatyminių palÅ«kanų, kurios Å¡iuo metu vienareikÅ¡miÅ¡kai yra pakankamos, kad kompensuoti ieÅ¡kovui už skolininko naudojimÄ si pinigais.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti sutartines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas,iÅ¡kreipia teisinius principus(CK 1.5 str.),todėl toks reikalavimas netenkinamas (CK 1.5 str.). IeÅ¡kovo praÅ¡omos sutartinės palÅ«kanos sudaro negerÄ teisinę praktikÄ geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo aspektu, kadangi tai yra elementarus kreditoriaus lupikavimo atvejis.CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovų solidariai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ atsakovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 367 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovui (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).                                Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui AB bankui „Swedbank“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 12 220,56 Lt (dvylika tÅ«kstančių du Å¡imtus dvideÅ¡imt litų 56 ct) įsiskolinimo bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo 2012-12-06 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 183,50 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį netenkinti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                               Vilmantas Ambrulevičius