d65e7ed1-e2b9-4e98-9753-dce7b84c4b16 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1346-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00709-2011-2                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 30.3;71; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 5 d. Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėjebyloje Nr. 2-1119-494/2011pagal ieÅ¡kovės A. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Č. R., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dalies sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys - Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. ir V. M.),                                                                   n u s t a t ė :            ieÅ¡kovė A.

M. patikslintu ieškiniu atsakovams Č. R., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (1t. b.l.185) prašo:

1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatų, kurių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti iš dalies negaliojančia 1990-06-15 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatų ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 51 dalyje dėl 1/4 dalies gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), ir pagalbinio ūkio pastatų, ((duomenys neskelbtini)) perleidimo;

3) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2008-06-12 Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prikimo - pardavimo sutartį Nr. 5473 dėl 1/4 dalies valstybinės žemės sklypo perleidimo, pripažįstant nuosavybės teisę į Å¡iÄ dalį Valstybei;

4) pripažinti iš dalies negaliojančia 2009-01-29 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 642 dėl ¼ dalies gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), ir pagalbinio ūkio pastatų ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovui Č. R.;

5) priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų.             Nurodė, kad ieÅ¡kovės brolis atsakovas Č. R. 2009-01-29 sudarytos su jų motina atsakove G. R. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 642 (toliau - Sutartis) pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinio Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Å ios sutarties pagrindu G. R. perleido jos vardu nuosavybės teise registruotÄ nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ÄŒ. R. su sÄ lygÄ , kad jis materialiai iÅ¡laikys jÄ iki gyvos galvos.

G. R. vardu nuosavybės teises į aukščiau nurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinio Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos Nekilnojamo turto registre 2006-03-31, remiantis Vilniaus rajono Gulbinų tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažymos Nr. 398 ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniÅ«nijos 2005-10-27 iÅ¡duoto pažymėjimo Nr. 23A-666 (5.7) pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad G. R. nuosavybės teises į visÄ gyvenamÄ jį namÄ Â ir pagalbinio Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 1990-06-15 gyvenamojo namo ir pagalbinių Å«kio pastatų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 51, o daiktinės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamo turto registre Gulbinų paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažymos Nr. 398 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Riešės seniÅ«nijos 2005-10-27 pažymos Nr. 23A-666(5.7) „Dėl pastatų priklausomybės" pagrindu.  NurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinius Å«kio pastatus 1987 metais pastatė Vilniaus rajono Gulbinų tarybinis Å«kis, kuriame dirbo G.

R.. Kadangi tuo metu ieÅ¡kovė, G. R. ir V. M. gyveno vieno kambario bute ir reikėjo didesnio gyvenamojo ploto, kartu sutarė bendrai pasistatyti namÄ ir kitus pagalbinio Å«kio pastatus bei vesti bendrÄ Å«kį, todėl namo statybai įnešė viso 24345,00 rublių, kuriuos pervedė į namÄ statančio Vilniaus rajono Gulbinų tarybinio Å«kio sÄ skaitÄ . Šį faktÄ patvirtinÄ Vilniaus rajono Gulbinų tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažyma Nr. 398. Dalį iÅ¡ nurodytos bendros statybos kainos, kuri yra 5482,00 rublių, sumokėjo ieÅ¡kovė, o likusiÄ namo kainÄ sumokėjo jos sesuo V.

M. bei motina G. R.. Kadangi G. R. dirbo tarybiniame Å«kyje, todėl gyvenamasis namas ir pagalbiniai Å«kio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į Å«kines knygas ir manė, kad jie yra kolÅ«kinio kiemo nuosavybe. Pastačius gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovė persikėlė į jį gyventi kartu su motina G. R., nepilnamečiu broliu Č. R. ir V. M., kuri vėliau iÅ¡ Å¡io namo iÅ¡sikraustė. Nuo to laiko iki dabar ieÅ¡kovė ten gyvena ir naudojasi ginčo namo dalimi, o taip pat savo darbu ir lėšomis dalyvavo įrengiant, o vėliau rekonstruojant pastatÄ bei tvarkant kiemo Å«kį.

Vykdant jungtinę veiklÄ su tikslu pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ kartu su kitais Å¡eimos nariais, ieÅ¡kovė įnešė piniginius įnaÅ¡us namo ir pagalbinių pastatų statybai, vėliau šį namÄ ir jo pagalbinius pastatus įrengė ir jame gyveno, kas patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius jungtinės veiklos santykius bei teisę turėti kaip nuosavybę į kitÄ to paties namo dalį.Remiantis tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 472 str.1 d., 110 str. 1, 2 d. d., nurodytomis teisės normų nuostatomis nurodytas gyvenamasis namas ir pagalbinio Å«kio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei, G.

R. ir V. M.. Tačiau G. R. ginčo namo ir Å«kinių statinių pirkimo - pardavimo sutartį sudarė tik savo vardu, nenurodant kitų bendrasavininkių, tokiu pagrindu pažeidė ieÅ¡kovės teises.G. R. įregistravus gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinio Å«kio pastatus, kaip asmeninę nuosavybę, ieÅ¡kovė neprarado savo turėtos Å¡iame turte dalies, todėl G. R., į ginčo turtÄ negalėjo įgyti daugiau turtinių teisių nei jų turėjo. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 474 str. 1 d., 472 str., atsižvelgdama į tai, kad įsigyjant statomÄ namÄ ieÅ¡kovė yra įneÅ¡usi į šį turtÄ 5482,00 rublių, kas sudaro ¼ dalį tuo metu įsigyto ginčo turto, todėl teismo praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises į Å¡iÄ ginčo dalį.

Teismui pripažinus ieÅ¡kovei nuosavybės teises į ginčo turto dalį, taip pat naikintina 2009-01-29 sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nr.642 dalis, nes G. R. negalėjo perleisti trečiajam asmeniui jai nepriklausiusios nuosavybės teise turto dalies, kuri be jokio teisinio pagrindo buvo įregistruota jos vardu, todėl tokios sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms (LR CK 1.80 str. 1 d.). Taip pat naikintina dalyje 2008-06-12 valstybinės žemės prikimo - pardavimo sutartis Nr. 5473, pagal kuriÄ G.

R. įsigijo valstybinį žemės sklypÄ ginčo namui ir pagalbinio Å«kio į statiniams eksploatuoti, nes kaip namo bendrasavininkė ieÅ¡kovė turi teisę įsigyti bendrÄ namų valdos naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , pažymėtÄ namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, proporcingai turimai nekilnojamo turto daliai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260, CK 1.80 str. 1 d.).Pripažinus dalyje negaliojančia 1990-06-15 gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastatų prikimo - pardavimo sutartį Nr. 51 ir 2009-01-29 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 642, taikytina restitucija natÅ«ra, t.y. pripažįstant ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (LR 1.80 str. 2 d., CK 6.146 str. 1 d.).

Pripažinus dalyje negaliojančia 2008-06-12 valstybinės žemės prikimo - pardavimo sutartį Nr. 5473, taip pat taikytina restitucija natÅ«ra, t.y. pripažįstant Valstybei nuosavybės teisę į 1/4 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (LR 1.80 str. 2 d., CK 6.146 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti bei nurodė, kad, kai tėvai iÅ¡siskyrė, motinos vardu nupirko kooperatinį namÄ , motina dirbo kolÅ«kyje, todėl motinai buvo skirtas namas.

Buvo sutarę kad tai Å¡eimos namas, namas buvo pirktas 1986 metais, namÄ statė tarybinis Å«kis. Ä®naÅ¡ai už namÄ buvo daromi mamos vardu, nors ji (ieÅ¡kovė) pati ir jos sesuo įnaÅ¡ais prisidėjo. pinigai už namÄ buvo įneÅ¡ti 1987 metais. Tuomet ji ir sesuo dirbo Kuro aparatÅ«ros gamykloje, gaudavo 100 rublių. Kartu su mama laikė gyvulius, už tai gaudavo pinigus, pinigai buvo pervedami į knygutes. Su mama buvo sutarę, kad po mamos mirties namas bus perraÅ¡ytas visiems trims vaikams, jai irgi priklauso dalis, o dabar mama viskÄ perrašė sÅ«nui.

IeÅ¡kinys yra grindžiamas kad tarp jų visų sudaryta jungtinės veiklos sutartis, raÅ¡tiÅ¡kos sutarties nebuvo sudarę.Atsakovai G. R. ir Č. R. atsiliepime į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l.1-5, t.2) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovė be savo teigimo, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis daugiau į bylÄ jokių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad neįrodė, jog Å¡alys jungtinės veiklos sutarties pagrindu susitarė dėl gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais statybos.

Ieškovės reikalavimas pripažinti 1990-06-15 gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį iš dalies negaliojančia yra nepagrįstas, nes 1964 m. CK (galiojusio iki 2001 07 01) 255 str. nustatė, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės LDT vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia.

Atsakovas pateikė 1990-06-15 gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais ,esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , patvirtinantį sumÄ , už kuriÄ Ä¯sigytas gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, o ne kaip nuosavybės teisės atsiradimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Akivaizdu, kad Å¡io sandorio notaras netvirtino, todėl Å¡i sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Teismas negali pripažinti sandorio negaliojančiu, kuris ir taip negalioja nuo jo sudarymo momento dėl įstatymų nustatytos notarinės formos nesilaikymo, nes teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė į kooperatyvÄ Ä¯stojusi 1986 metais. ViskÄ mokėjusi iÅ¡ savo lėšų, savo sÄ skaitos neturėjo, todėl pinigus laikė dukros sÄ skaitoje. Laikė gyvulius, kuriuos pridavinėjo. Jos atlyginimas siekė 800 rublių ir daugiau. Po skyrybų 1985 metais ji gavo 1000 rublių. IÅ¡ pinigų, kuriuos turėjo knygutėje iÅ¡pirko žemę po namu. Daugiausia Å«kį vedė atsakovė. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l.196-198, t.1), nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. B. ir G. R., už kuriÄ pagal 2006-11-12 įgaliojimÄ veikė A. M., 2008-06-12 sudarė 2500 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria minėtas žemės sklypas parduotas G. R., kadangi Å¡iame žemės sklype yra G. R. nuosavybės teise priklausantys statiniai (gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai).

Teismui pripažinus ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¼ ginčo gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų, neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų pripažinta iÅ¡ dalies negaliojančia 2008-06-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis proporcingai nuginčytai minėtame žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės daliai.Tretysis asmuo V. M. parodė, kad jie visi turėjo pinigų namo įsigijimui, visi susitarė namÄ Ä¯sigyti, pridavinėjo gyvulius ir pinigus pervesdavo į knygutę.

Sesuo papildomai važiuodavo į LenkijÄ , RusijÄ padirbėti. Kol mama buvo darbe gyvulius jos prižiÅ«rėdavo.             Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, kaip neįrodyta.             IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad ginčo kooperatinį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus 1986 metais pastatė Vilniaus rajono Gulbinų tarybinis Å«kis, kuriame tuo metu melžėja dirbo atsakovė G.

R.. Å io tarybinio Å«kio 1986-11-27 profsÄ jungos komiteto sprendimu (pagal 1978-06-16 TSRS CK TSKP ir Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 518) atsakovė G. R. buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us dėl statomų kooperatinių gyvenamųjų namų (Butų kodekso 109 str. -110 str. 1-2 d. d., 112 str.; įsigaliojo nuo 1983-03-01; nustojo galios 1998-07-01).Tuo metu galiojusio Butų kodekso 5 str. (įsigaliojo nuo 1983-03-01) nustatė, kad į butų fondÄ Ä¯eina tame tarpe ir gyvenamieji namai, priklausantys kitokiems valstybiniams – kooperatiniams susivienijimams, įmonėms, organizacijoms; pagal 7 str., gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos skirtos piliečiams nuolat gyventi.           Teismas konstatavo, kad visi įnaÅ¡ai už namo statybÄ buvo mokami tik atsakovės G.

R. vardu, už namÄ galutinai G. R. įnešė visÄ sumÄ 24345 rublių, kÄ patvirtina 1991-11-22 Gulbinų tarybinio Å«kio pažyma, esanti byloje. Pagal 1990-10-16 įsigaliojusio LR Ä®statymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ Nr.I-680 1 str. - Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos 1982 m. gruodžio 2 dienos įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos butų kodekso (Žin., 1982, Nr.34-377) 117 straipsnį papildyti tokia trečiÄ ja dalimi: "Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už butÄ (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu".

Taigi, atsakovei G. R. iÅ¡mokėjus visus įnaÅ¡us už kooperatinį namÄ , kÄ patvirtina Gulbinų paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažyma Nr. 398, kuri nėra nuginčyta, ji tapo namo savininke. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 118 str. 1d., piliečiai, turintys asmeninėje nuosavybėje gyvenamÄ jį namÄ (namo dalį), naudojasi juo patiems ir savo Å¡eimų nariams gyventi; o 123 str. nustatė, jog gyvenamojo namo savininko Å¡eimos nariai, gyvenantys su juo jam priklausančiame name, turi teisę lygiai su juo naudotis patalpomis tame name, jeigu jiems apsigyvenant nebuvo sutarta kitaip; savininko Å¡eimos nariais pripažįstami Å¡io kodekso 54 straipsnyje nurodyti asmenys; pagal 54 str., prie Å¡eimos narių priskiriami tame tarpe sutuoktinis, jų vaikai, įvaikiai, kiti giminaičiai ir nedarbingi iÅ¡laikytiniai gali bÅ«ti pripažįstami Å¡eimos nariais, jeigu jie kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį.

      Teismas nurodė, kad 1990-06-15 pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l. 149-152, t.1), sudarytoje tarp Vilniaus rajono gulbinų paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio ir G. R. – darbininko, nurodyta, jog Å«kis parduoda, o darbininkas perka sodybos tipo gyvenamÄ jį namÄ (bendras plotas 114,03, iÅ¡ jų gyvenamojo 65,53 kv.

m) su kiemo statiniais Vilniaus rajono Riešės apylinkės Tarybos Didžiosios Riešės gyvenvietėje, esantį sodybiniame sklype 2500 kv. m, dydžio, iÅ¡skirtÄ 1990-05-07 Gulbinų tarybinio Å«kio direktoriaus įsakymu Nr. 129; gyvenamojo namo su kiemo statiniais balansinė vertė yra 48690 rublių; parduodamas namas ir Å«kiniai statiniai priklauso Gulbinų tarybiniam Å«kiui; nurodytas gyvenamasis namas ir Å«kiniai statiniai, esantys Vilniaus rajono Riešės apylinkės Tarybos Didžiosios Riešės kaime, parduoti už 24345 rublius, Å«kis iÅ¡ pirkėjos G.

R. V. gavo 50 proc. nurodytos sumos, t.y. 12172,50 rublių 50 kap.; sutartis užregistruota registre numeriu 51; sutartis patvirtinta apvaliu antspaudu ir pasiraÅ¡yta Riešės apylinkės seniÅ«no pavaduotojo, bet nepatvirtina notaro.             Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės G. R. nuosavybės teisės į ginčo namÄ su Å«kiniais pastatais nuo 2006-03-31 įregistruotos VÄ® „Registrų Centras“ 1991-11-22 pažymos Nr. 398 bei 2005-10-27 Apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimo Nr. 23A – 666(5.7) pagrindu.

Atliktos namo su Å«kiniais pastatais teisinės registracijos metu galiojančios “Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos”, (patv. LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr.297) 8-8.12 p. buvo įvardinti nuosavybės teisės dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, tame tarpe ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir kiti sprendimai – 8.3 p., kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai – 8.11 p. Tuo metu galiojusio 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25, sÄ raÅ¡o 2.1 punkte nurodyta, kad kartu su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , gali bÅ«ti pateikiama tame tarpe savivaldybės ar archyvo iÅ¡duota pažyma apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys apie jungtinę veiklÄ , buvus susitarimÄ statyti namÄ Å¡eimai, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu galiojusio 1964 m. CK 472 str. 1d. nustatė, kad, jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram Å«kiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolÅ«kinę arba valstybinę – kolÅ«kinę įmonę ar įstaigÄ , neperduodamÄ operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens Å«kio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.; to paties straipsnio 2 d. nustatė, kad piliečiai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį tiktai asmeniniams buitiniams savo poreikiams tenkinti.

Pagal tuo metu galiojusio 474 str., pasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais, ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (1d.); sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (2 d.); jungtinės veiklos sutarties dalyvis neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo (3 d.).

Teismas nurodė, kad 1964 m. CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų Å¡ios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti Å¡io CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas Å¡imtas rublių, turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ydavo nurodytÄ sumÄ , sutarčiai turėjo bÅ«ti taikomas raÅ¡ytinės formos reikalavimas.

Ä®statymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatyta byloje, tai patvirtino ir pati ieÅ¡kovė, tokio pobÅ«džio raÅ¡ytinės sutarties tarp Å¡alių sudaryta nebuvo. Tai, kad kaip nurodė ieÅ¡kovė, nuo jos sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 1987-08-20 5482 rublių (b.l.19-20, t.1), kuriuos ji įnešė už kooperatinį namÄ , nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¼ dalį ginčo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų.

Be to, byloje nepaneigti ir atsakovės G. R. nurodyti argumentai, kad ji savo sÄ skaitos neturėjo ir pinigines lėšas laikė ieÅ¡kovės sÄ skaitoje. Teismo nuomone nėra įrodytos ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad prie kooperatinio namo įsigijimo prisidėjo ir tretysis asmuo V. M. ir tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ V. M. sÄ skaitos (b.l.21-24, t.1), kadangi Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nenurodyta nuraÅ¡omų piniginių lėšų paskirtis. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, remtis byloje apklaustų liudytojų parodymais byloje nėra jokio pagrindo.        IeÅ¡kovei neįrodžius reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 1/4 dalį ginčo gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastatų pagrįstumo bei  jungtinės veiklos sutarties buvimo, teismas atmetė kitus ieÅ¡kovės iÅ¡vestinius reikalavimus.        IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodė, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi įnaÅ¡ai už gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinių pastatų statybÄ buvo mokami tik atsakovės R. vardu, nes teismas pats konstatavo, kad nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos 1987 m. buvo nuraÅ¡yta 5482 rublių, kurios ieÅ¡kovė įnešė už ginčo kooperatinį butÄ , tačiau nurodė, kad Å¡i faktas nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¼ d. ginčo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų nenurodydamas jokių teisinių argumentų.

Tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – Vilniaus rajono Gulbinų tarybinio Å«kio 1991-11-22 iÅ¡duota pažyma ir 1990-06-15 ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartis patvirtino, kad ginčo turtas buvo parduotas už 24 345 rublių, o sutarties sudarymo diena pardavėjas yra gavęs 50 proc. vertės, t.y. 12 172 rublių, pirminis įnaÅ¡as buvo padarytas 1987-08-20 pavedimais iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos 5482 rublių ir trečiojo asmens V. M. 4500 rublių – iÅ¡ viso 9982 rublių. Tai gi teismas privalėjo konstatuoti, kad dalį turto kainos sumokėjo ieÅ¡kovė.

       Atsakovės teiginys, kad atsakovė laikė savo pinigus ieÅ¡kovės sÄ skaitoje, niekuo neįrodytas, jis paneigtas ir liudytuoju parodymais, atsakovė galėjo pirminį įnaÅ¡Ä tiesiogiai sumokėti pardavėjui. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybės apie Å¡alių ir trečiojo asmens buvusį susitarimÄ statyti namÄ Å¡eimai jungtinės veiklos pagrindu, kaip ir numatė tuo metu galiojusio 1964 m. CK 472 str.. Nustačius, jos ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo dalį ginčo turto kainos, teismas turėjo įvertinti, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo atliko mokėjimus, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, nors ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtinÄ tai, kad Å¡alys ir tretysis asmuo turėjo tikslÄ pasistatyti ir įgyti ginčo namÄ dėl to susitarė veikti bendrai.

Kad tarp Å¡alių egzistavo susitarimas ir jungtinės veiklos santykiai skirti bÅ«tiniams poreikiams tenkinti, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ gyveno ir naudojosi ginčo namo dalimi, kartu su atsakove, savo darbais ir lėšomis dalyvavo įrengiant ir rekonstruojant pastatÄ bei tvarkant kiemo Å«kį, todėl teismas privalėjo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¼ dalį ginčo turto.    Apeliantė taip pat nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad ginčo turto pirkimo sutartis buvo negaliojantį nuo jos sudarymo momento, nes nepatvirtinta notariÅ¡kai, todėl pagal tuo metu galiojusio 1964 m.

CK 58 str. ir 255 str. nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė tuo metu galiojusias teisės normas, nes byloje nustatyta, kad sutartis buvo patvirtinta ir įregistruota Riešės vykdomajame komitete, kaip ir numatė tuo metu galiojusio Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo 14 str. (vykdomieji komitetai atlieka notarinius veiksmus : tvirtino sutartis, įgaliojimus ir kt.). Taigi, sutartis buvo patvirtinta notariškai ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruota.

Apeliantė mano, kad atsakovė į ginčo turtÄ negalėjo įgyti daugiau turtinių teisių, nei jų turėjo. Atsakovei įregistravus ginčo turtÄ kaip asmeninę nuosavybę, ieÅ¡kovė prarado Å¡io turto dalį kaip jungtinės veiklos rezultatÄ , todėl teismas privalėjo panaikinti nuosavybės įgijimo pagrindÄ atsakovės vardu.  Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovai G. ir Č. R. praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o teismo spręsti teismo nuožiÅ«ra.   Apeliacinis skundas atmetamas.

   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263, 320 str.).

Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinio skundo bei ieÅ¡kovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.   Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė G. R. (ieÅ¡kovės motina) pagal 2009-01-29 sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį perleido atsakovui Č. R. (ieÅ¡kovės broliu) jos vardu nuosavybės teise registruotÄ nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ su sÄ lygÄ , kad jis materialiai iÅ¡laikys jÄ iki gyvos galvos.    Šioje byloje ieÅ¡kovė jungtinės veiklos sutarties (1964 m.

CK 472 str.) pagrindu reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į ¼ dalį ginčo turto ir teigia, kad ieÅ¡kovė turto įsigijimo atsakovės vardu metu 1987-08-20 sumokėjo  5482 rublių savo asmeninių lėšų, kas sudaro ¼ dalį turto kainos, nes ginčo turtas buvo 1990-06-15 parduotas už 24 345 rublių.    Teismas konstatavo, kad tokio pobÅ«džio raÅ¡ytinės sutarties tarp Å¡alių sudaryta nebuvo, tai patvirtino ir pati ieÅ¡kovė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio pagrindo neįrodė.

   Bylos medžiagos duomenimis neginčitinai nustatyta, kad ginčo kooperatinį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus pastatė 1986 metais Gulbinų tarybinis Å«kis.  Atsakovė G. R. kaip Gulbinų tarybinio Å«kio darbuotoja (melžėja) Å«kio profsÄ jungos komiteto 1986-11-27 sprendimu (b.l. 153-158, t.1), pagal 1978-06-16 TSRS CK TSKP ir Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 518 buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us dėl statomų kooperatinių gyvenamųjų namų (Butų kodekso 109 str. -110 str. 1-2 d. d., 112 str.;

įsigaliojo nuo 1983-03-01; nustojo galios 1998-07-01).    Atsakovei sumokėjus 50 proc. gyvenamojo namo vertės (1t., b.l. 147), tarp Vilniaus rajono Gulbinų paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio ir G. R. 1990-06-15 buvo sudaryta gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 149, 1t.), pagal kuriÄ Vilniaus rajono Gulbinų paukÅ¡tininkystės tarybinis Å«kis perdavė atsakovei ginčo namÄ su Å«kiniais pastatais 24345 rublių vertės, o atsakovė privalėjo pilnai atsiskaityti už ginčo turtÄ per 5 metus.

Visi įnaÅ¡ai už namo statybÄ buvo mokami tik atsakovės vardu (b.l.l. 153-154, 1t.), už namÄ atsakovė atsiskaitė, įnešė visÄ sumÄ 24345 rublių, ir tai patvirtinta Gulbinų tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažyma (b.l. 134).    Sumokėjus visÄ turto kainÄ pardavėjui, atsakovė tapo namo savininke, kaip ir numatyta 1990-10-16 įsigaliojusio LR Ä®statymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ Nr.I-680 1 str., pagal kurį „Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu“ bei Lietuvos Respublikos 1982 m. gruodžio 2 dienos įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos butų kodekso (Žin., 1982, Nr.34-377) 117 straipsnio 3d.

„Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už butÄ (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu“.    Atsakovės nuosavybės teisę į ginčo turtÄ patvirtina ir 1986-1990 m. Å«kinės knygos asm. sÄ skaitos Nr. 1696 įraÅ¡as (b.l.24-25, t.1), iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡eimos galva G. V. R., gim. (duomenys neskelbtini), darbo vieta – Gulbinų t. Å«.; dukra A. R., gim. (duomenys neskelbtini), darbo vieta – Kuro aparatÅ«ros g-kla; sÅ«nus Č.

R., gim. (duomenys neskelbtini); nurodyta, kas asmeninėje Å«kio nuosavybėje yra kooper. gyvenamasis namas, statybos metai 1987, bendras naudingas plotas – 114,03 kv.m, gyvenamasis – 65,53; kiti statiniai – Å«kio statinys 1987.    Byloje taip pat nustatyta, kad minėtos Gulbinų tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažymos, patvirtinančios atsakovės atsiskaitymo faktÄ ir 2005-10-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniÅ«nijos pažymėjimo Nr. 23A-666 (5.7) „Dėl pastatų priklausomybės“ (b.l.135, t.1), kur nurodyta, kad pagal 2004-2008 metų Å«kinę knygÄ Nr.2, asm. sÄ skaitÄ Nr. 122, pil.

G. R., asm. kodas (duomenys neskelbtini) vardu, (duomenys neskelbtini), įregistruotas gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai, atsakovės asmeninės nuosavybės teisės į ginčo namÄ su Å«kiniais pastatais buvo 2006-03-31 įregistruotos VÄ® „Registrų Centras“. Tokia registracija buvo galima pagal tuo metu galiojusio 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintÄ dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25, sÄ raÅ¡Ä - 2.1 punkte nurodyta, kad kartu su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , gali bÅ«ti pateikiama tame tarpe savivaldybės ar archyvo iÅ¡duota pažyma apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai.

  Taigi, ginčo turtas minėtų teisės normų pagrindu priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovei.  Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės vaikai (ieškovė, atsakovas, tretysis asmuo) kaip gyvenamojo namo savininkės šeimos nariai, gyvenantys su ja jai priklausančiame name, turėjo teisę lygiai su atsakove naudotis patalpomis tame name (tuo metu galiojusio Butų kodekso 118 str. 1d.).     Minėta, kad ieškovė šioje byloje jungtinės veiklos sutarties (1964 m.

CK 472 str.) pagrindu reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į ¼ dalį ginčo namų valdos, priklausančios atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ryÅ¡ium su tuo, kad ieÅ¡kovė turto įsigijimo atsakovės vardu metu 1987-08-20 sumokėjo  5482 rublių savo asmeninių lėšų, kas sudaro ¼ dalį turto kainos, nes ginčo turtas buvo 1990-06-15 parduotas už 24 345 rublių.    Atmesdamas ieÅ¡kinį, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys apie jungtinę veiklÄ , buvus susitarimÄ statyti namÄ Å¡eimai, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos.

Nurodytu laikotarpiu galiojusio 1964 m. CK 472 str. 1d. nustatė, kad, jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram Å«kiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolÅ«kinę arba valstybinę – kolÅ«kinę įmonę ar įstaigÄ , neperduodamÄ operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens Å«kio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.; to paties straipsnio 2 d. nustatė, kad piliečiai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį tiktai asmeniniams buitiniams savo poreikiams tenkinti.

Pagal tuo metu galiojusio 474 str., pasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais, ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (1d.); sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (2 d.); jungtinės veiklos sutarties dalyvis neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo (3 d.).       Teismas nurodė, kad nors1964 m.

CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų Å¡ios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti Å¡io CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas Å¡imtas rublių, turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ydavo nurodytÄ sumÄ , sutarčiai turėjo bÅ«ti taikomas raÅ¡ytinės formos reikalavimas.

Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis).       Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio rašytinės sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, tai patvirtino ir pati ieškovė.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta teismo išvada atitinka bylos faktinėms aplinkybėms, todėl yra pagrįsta ir teisėta.

IeÅ¡kovei neįrodžius jungtinės veiklos sutarties buvimo, atsakovei neigiant ieÅ¡kovės nurodyta ieÅ¡kinio pagrindÄ , kai remtis byloje apklaustų liudytojų parodymais (kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas) byloje nėra procesinio pagrindo, pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¼ dalį ginčo namų valdos 1964 m. CK 472 str. pagrindu, nėra teisinio pagrindo.      IeÅ¡kovei neįrodžius nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo, teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo teiginiu, kad 5482 rublių 1987-08-20 nuraÅ¡ymas nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos (b.l.19-20, t.1) už kooperatinį namÄ , nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¼ dalį ginčo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų.

Kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė galėjo bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovei reikalauti iÅ¡ turto savininko pinigus grÄ Å¾inti, tačiau ieÅ¡kovė pati teigia, kad ginčo turtu priklausančiu asmenines nuosavybes teise visÄ laikÄ naudojosi. Kadangi Å¡alys yra Å¡eimos nariai - dukra ir motina, tai natÅ«ralu, kai suaugusiai vaikai prisideda savo lėšomis prie tėvų turto pagerinimo, turėdami tikslÄ juo kartu naudotis, tačiau toks lėšų investavimas ir bendro Å«kio vedimas savaime nesukuria nuosavybės teisės atsiradimo.

Dėl to neturi teisinės reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar atsakovė G. R. pinigines lėšas laikė ieÅ¡kovės sÄ skaitoje, ar ne.       Dėl iÅ¡dėstyto ieÅ¡kovės nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai – Vilniaus rajono Gulbinų tarybinio Å«kio 1991-11-22 iÅ¡duota pažyma ir 1990-06-15 ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartis ir jos teiginys, kad pirminis įnaÅ¡as buvo padarytas pavedimais iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos 5482 rublių, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į turto dalį.         Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismo iÅ¡vada, kad 1990-06-15 gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 51 sudarytÄ tarp Vilniaus rajono Gulbinų paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio ir G.

R. nebuvo notariškai patvirtinta, todėl tuo metu galiojusio 1964 m. LR CK 58 str. 3 d., 255 str. 2 d. tokia pirkimo –pardavimo sutartis buvo negaliojanti nuo jos sudarymo momento, ji nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (1964 m. CK 43 str. 1 p., 44, 47 str.1 d., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 9 str.) yra nepagrįsta, nes byloje nustatyta, kad sutartis buvo patvirtinta ir įregistruota Vilniaus rajono Riešės vykdomajame komitete, kaip ir numatė tuo metu galiojusio Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo 3 str. ir 14 str. (Gyvenamosiose vietovėse, kur nera valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus, numatytus šiuo istatyrnu, atlieka miesto, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybos vykdomieji komitetai - vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems atitink Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymu vykdomieji komitetai atlieka notarinius veiksmus : tvirtino sutartis, įgaliojimus ir kt.).

IÅ¡ minėtos sutarties matyti, kad sutartį patvirtino ir įregistravo Vilniaus rajono RieÅ¡ies apylinkės seniÅ«no pavaduotoja (1., b.l. 149). Kadangi sutartis buvo patvirtinta notariÅ¡kai ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruota, tai nurodyta teismo iÅ¡vada Å¡alinama iÅ¡ teismo sprendimų motyvų. Tačiau Å¡ios iÅ¡vados paÅ¡alinimas neįtakuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.      Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantė, teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.).

Apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui.    Bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje nėra.     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                           n u t a r ė :       Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

     Teisėjai                                                                        Natalja Cikoto                                                                                       Ona Gasiulytė                                                                                        Vidas Stankevičius                                                                             Â