2016-10-10 Nr. AB-19341-3-64-3-01516-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1929-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01516-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo K. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui K. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Telšių RATC) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 134,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, kuri paskaičiuota už nekilnojamąjį turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtintuose Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsakovas K. G. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad bute, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava, jis negyvena nuo 2008 m. Butas yra avarinės būklės ir netinkamas gyventi. Teigė, kad net ir esant tinkamoms gyvenimo sąlygoms, atsakovas negalėtų vienas gyventi, kadangi jam yra reikalinga pastovi priežiūra. Taip pat nurodė, kad yra neįgalus, jam nustatytas 25 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo K. G. 134,31 Eur nesumokėtos vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti Nuostatai bei nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigalioję nuostatai, patvirtinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybė, nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė atsakovas K. G.. Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju 2010 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punkto prasme, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodo, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma sudaro tik 2,03 proc. maksimalios priteistinos sumos, todėl nelaikytina didele. Pabrėžia, kad atstovavimo išlaidos buvo patirtos tik dėl atsakovo kaltės, yra proporcingos ir teisingos.

Atsakovas K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nėra nustatyta, kad vietinė rinkliava yra įmoka už teikiamas paslaugas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės ir teisingos valstybės principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai.

Atsakovas nurodo, kad pagal Nuostatų 40 punktą turėjo būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nes jam priklausančiame bute negyvena nuo 2008 m., butas yra avarinės būklės ir nėra tinkamas gyventi. Be to, pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas 25 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl vienas bute gyventi negalėtų. Pabrėžia, kad iš pareiškėjo nė karto nėra gavęs nustatytos formos pranešimo dėl pareigos sumokėti paskaičiuotą rinkliavą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo K. G. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Pagal Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 32 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus.

Pagal Nuostatų (Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-236 redakcija) 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų įvertinti, ar atsakovas laikytinas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad bute negyvena nuo 2008 m., butas yra avarinės būklės ir netinkamas gyventi. Atsakovas taip pat tvirtino, kad yra neįgalus, jam yra nustatyta specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovas pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnijos 2015 m. birželio 25 d. pažymą Nr. S1-103, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas dėl pablogėjusios sveikatos negyvena nuo 2008 m., nes gyvena pas motiną (b. l. 15). Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjui nustatyta rūpyba, rūpintoja paskiriant pareiškėjo motiną (b. l. 12). Šie atsakovo pateikti duomenys pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti. Be to, byloje nebuvo duomenų, kad atsakovui buvo siųsti pranešimai dėl vietinės rinkliavos paskaičiavimo ir sumokėjimo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar atsakovas žinojo, jog pareiškėjo jis yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, ir atitinkamai kreiptis dėl lengvatų suteikimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos minėtų atsakovo argumentų, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamos, nenagrinėjo ir nevertino jokių atsakovo pateiktų įrodymų. Išvadą, jog atsakovas turėjo pareigą mokėti ginčo vietinę rinkliavą, teismas grindė vien tik faktine aplinkybe, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas. Atsakovui teigiant, kad jis negalėjo būti laikomas atliekų turėtoju, teismas nerinko papildomų įrodymų tam, kad būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas turėjo pareigą mokėti ginčo vietinę rinkliavą.

Tad, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, nesurinko visų reikiamų įrodymų, todėl neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 10 straipsniu, turėtų pasiūlyti tiek pareiškėjui, tiek atsakovui pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius išvadą, ar aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo ir galėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų bei dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo K. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dainius Raižys