2021-02-03 Nr. AB-2467-3-61-3-02390-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-44-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02390-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą arba teismo išaiškinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.193 straipsnio 7 dalies nuostatą – kokie yra teisiniai būdai (tvarkos, reglamentavimai) viešosios paskirties turtui būti paimtam (pateikti, pereiti) visuomenės poreikiams, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkintų naujas daikto valdytojas, o ne jis (pareiškėjas) vienintelis iš savo darbo užmokesčio, t. y. kad nebūtų pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (terminas buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 3 d.), nes nustatyta, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ir patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas priimtas nagrinėti.

Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą ir: 2.1) įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Lietuvos banką, kad atliktų kredito įstaigos – Palangos kredito unijos – patikrinimą, ar suteikiant kreditą maksimaliąja hipoteka įkeičiant pakankamo ir net perteklinio likvidaus turto juridiniam asmeniui, nebuvo piktnaudžiauta ir dar pareikalauta tokios formos ir turinio laidavimo iš fizinio asmens, neturinčio likvidaus turto; 2.2) įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, kad užtikrintų Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 7 dalies vykdymą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalis; 2.3) organizuoti antstolės B. T. kvalifikacinį patikrinimą (egzaminą), kodėl ji nenukreipė išieškojimo į maksimaliąja hipoteka įkeistą turtą pagal CK 4.193 straipsnio 7 dalį, o tik visą turtą areštavo ir išieškojimą nukreipė į pareiškėjo vienintelę darbo užmokesčio piniginę sąskaitą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. L. patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo kausimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, o ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1074-520/2015).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslinto skundo 2 punkto 1 papunkčio reikalavimu prašė įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Lietuvos banką, kad atliktų Palangos kredito unijos patikrinimą, 2 punkto 2 papunkčiu – įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, 2 punkto 3 papunkčiu – organizuoti antstolės B. T. kvalifikacinį patikrinimą (egzaminą).

Teismas nurodė, kad jis vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Iš pareiškėjo prie skundo pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėjas su 2020 m. balandžio 20 d. prašymu kreipdamasis į Teisingumo ministeriją, savo prašyme reikalavimų, nurodytų patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose, nekėlė ir dėl to į Teisingumo ministeriją nesikreipė, todėl teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad dėl paminėtų patikslinto skundo reikalavimų tarp šalių nėra ginčo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo argumentais, teigia, kad jis neprašo teismo perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų, o prašo teismo priimti patvarkymą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą, jog priimtų pagal pakartotiniame (patikslintame) skunde esančių įrodymų visumą veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje. Kadangi atsakovas, tarnaujantis žmonėms, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nevertino jo esmės, nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje jam suteikta teise ir parengė atsakymą, prieštaraujantį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalims.

Dėl teismo teiginio, kad iš pareiškėjo prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog jis, su 2020 m. balandžio 20 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipdamasis į Teisingumo ministeriją, savo Prašyme reikalavimų, nurodytų patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose, nekėlė ir dėl to į Teisingumo ministeriją nesikreipė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl paminėtų patikslinto skundo reikalavimų tarp šalių nėra ginčo, pareiškėjas teigia, kad patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčių prašymai savo esme ir turiniu yra aprašyti Prašymo 2 klausime ir Prašymo pirmo puslapio paskutinėje pastraipoje, pereinančioje į antrą puslapį; patikslinto skundo 2 punkto 2 papunkčio prašymas yra aprašytas Prašymo 1 klausime. Prašyme užteko pateiktos informacijos, kad atsakovas vykdytų Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje. To atsakovo buvo prašoma ir prašyme. Be to, teismui ir atsakovui buvo pateiktas Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. kovo 16 d. dokumentas Nr. S-28847-35598 „Dėl gauto paklausimo“.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo patikslintame skunde ir prieduose pateiktų įrodymų visumos. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesivadovauja Viešojo administravimo įstatymu 37 straipsniu, taiko ne tuos įstatymo straipsnius atsiliepime į skundą, kad pateisintų savo neveikimą, bei atsako per 52 kalendorines dienas, nors įstatymas nurodo, kad tai turi atlikti per 20 darbo dienų, t. y. per 26 kalendorines dienas, o jo atsakymas nėra išsamus ir prieštarauja įstatymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. L. patikslintą skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), nes nustatė, kad pareiškėjas su Prašymu kreipdamasis į Teisingumo ministeriją, savo Prašyme reikalavimų, nurodytų patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose, nekėlė ir dėl to į Teisingumo ministeriją nesikreipė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šių patikslinto skundo reikalavimų tarp šalių nėra ginčo, o teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimų, priskirtinų viešojo administravimo institucijos kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija ir teigia, kad jis pirmosios instancijos teismo neprašo perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, o prašo priimti patvarkymą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą, kad vykdytų pagal patikslintame skunde esančių įrodymų visumą veiksmus, nurodytus Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje. Pareiškėjo teigimu, jis Prašyme Teisingumo ministerijai išdėstė visas aplinkybes, nurodytas patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose, šios informacijos užteko, kad atsakovas vykdytų Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje jam suteiktas teises. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl patikslinto skundo ir jo prieduose pateiktų įrodymų visumos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018; kt.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019; kt.).

Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Nagrinėjant pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, nustatyta, kad pareiškėjas, 2020 m. balandžio 20 d. prašymu Teisingumo ministerijos prašė suteikti administracinę paslaugą – išaiškinti: kokie yra teisiniai būdai turtui – viešosioms gatvėms, patekti (pereiti) savivaldybei pagal CK 4.193 straipsnio 7 dalį; ar pareiškėjas, papildomos (šalutinės) prievolės laiduotojas, atsakantis prieš kreditorius kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, turi kokių nors teisių santykiuose su kreditoriumi ir jo pasirinktu antstoliu, iš jų ir teisę siūlyti (reikalauti) išieškojimą nukreipti pas notarą patvirtintą maksimaliąja hipoteka įkeistą turtą, kuris yra skirtas visuomenės poreikiams. Teisingumo ministerija ginčijamu 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr. (I.23E) 7R-3464 „Dėl įstatymų aiškinimo“ pateikė pareiškėjui teisinę informaciją, susijusią su pareiškėjo klausimais, bei Teisingumo ministerijos nuomonę.

Pareiškėjas patikslinto skundo 2 punkto reikalavimais prašo: 1 papunktis – įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Lietuvos banką, kad atliktų kredito įstaigos – Palangos kredito unijos – patikrinimą, ar suteikiant kreditą maksimaliąja hipoteka įkeičiant pakankamo ir net perteklinio likvidaus turto juridiniam asmeniui, nebuvo piktnaudžiauta ir dar pareikalauta tokios formos ir turinio laidavimo iš fizinio asmens, neturinčio likvidaus turto; 2 papunktis – įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, kad užtikrintų Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 7 dalies vykdymą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalis; 3 papunktis – organizuoti antstolės B. T. kvalifikacinį patikrinimą (egzaminą), kodėl ji nenukreipė išieškojimo į maksimaliąja hipoteka įkeistą turtą pagal CK 4.193 straipsnio 7 dalį, o tik visą turtą areštavo ir išieškojimą nukreipė į pareiškėjo vienintelę darbo užmokesčio piniginę sąskaitą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, įvertinusi pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus (2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs administracinis ginčas dėl atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, kurie nurodyti patikslinto skundo 2 punkte. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepagrindžia jo pozicijos, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs administracinis ginčas dėl patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose dėstomų reikalavimų, kuris turi būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių, kad patikslinto skundo 2 punkto 1, 2 ir 3 papunkčių prašymai savo esme ir turiniu yra aprašyti Prašyme ir atsakovas turėjo vykdyti Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio jam suteiktas teises, pažymėtina, jog pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. (I.23E) 7R-3464 ir įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. prašymą yra priimti ir bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. bus nagrinėjamos aplinkybės ir įrodymai, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo atskirajame skunde nurodomus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl patikslintame skunde ir jo prieduose pateiktų įrodymų visumos, kad Teisingumo ministerija nesivadovauja Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsniu, atsakymas nėra išsamus ir prieštarauja įstatymui, nurodytina, kad skundo (patikslinto skundo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (patikslinto skundo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes klausimui dėl patikslinto skundo priėmimo išspręsti, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė