d65c9612-2bb0-429b-bf99-3db15d2d6ec5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-61-585/13Proceso Nr. 2-01-3-20812-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4.,121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. sausio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. Å . ieÅ¡kinį atsakovei A.

K. dėl paskolų sandorių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, tretieji asmenys J. Å ., V. Å ..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė N. Å . prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento J. K. ir V. Å . sudarytas sutartis - 1995 sausio mėnesio paskolos sutartį ir 2001-02-13 paskolos sugrÄ Å¾inimo sutartį. Nurodo, kad jos velionis vyras V. Å . (kurio palikimÄ priėmė 2010-04-08) dirbo pas J. K., apie skolÄ ji sužinojo po vyro mirties, tačiau sutartis pamatė 2010 sausio mėnesį Vilniaus apygardos teismo byloje, tad ieÅ¡kinio senaties nepraleido.

Nurodo, kad J. K. ir V. Å . 2 048 000 Lt suma niekada nedisponavo ir sandoris sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. J. K. 1996-2003 metų turto ir pajamų deklaracijose paskolos davimas neužfiksuotas, o V. Å . turto ir pajamų deklaracijose neužfiksuotas paskolos gavimas. 2001-02-13 sandoris yra niekinis, nes tariamo paskolos sugrÄ Å¾inimo sutarties sudarymo metu V. Å . buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, o pinigų gavimo sutarties buvimas pas V. Å . rodo skolos pasibaigimÄ (iki 2001 m. galiojusio CK 244 str.

CK 6.129 str. 4 d.), bei patvirtina aplinkybę, kad sandoris sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Sandorio nebuvo, nes tai buvo V. Å . atžvilgiu taikyta sankcija už krovinio praradimÄ , pinigai jam nebuvo perduoti, V. Å . saugotoje 2001-03-16 sutartyje raÅ¡oma, kad jis gavo 2 048 000 Lt paskolÄ iÅ¡ J. K. už 1995 metų prekes (alkoholinius gėrimus) Maskvoje. Bylos teismingumo klausimas iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsakovė A. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodo, kad ginčas turtinis, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui. Ginčijamos sutartys yra teisėtos ir galiojančios, raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad jos buvo vykdomos, o sandorių nedeklaravimas nepaneigia sandorio. Nurodo, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio nepraÅ¡o atstatyti. Liudytojų parodymus praÅ¡o atmesti, kaip grįstus gandais, apkalbomis ir tikrųjų aplinkybių nežinojimu. IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Vilniaus apskrities VMI atstovas nurodė, kad nuo 1994 metų asmenys privalėjo deklaruoti pajamas, nes nedeklaruotos pajamos yra neteisėtos.

Patikrinus J. K. ir V. Å . turto deklaracijas nustatyta, kad jokia paskola nėra užfiksuota.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-27 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino 1995 sausio mėnesio paskolos sutartį ir 2001-02-13 paskolos sugrÄ Å¾inimo sutartį tarp J. K. ir V. Å . nesudarytomis. Priteisė iÅ¡ A. K. 134 Lt N. Å . sumokėto žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad ginčo teisiniai santykiai atsirado galiojant 1964 m. CK 293 str., tačiau, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 2 d., ginčo atveju taikytinos 2000 m.

CK normos, reglamentuojančios paskolos sutarties teisines pasekmes, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas įsigaliojus naujam CK. Abu įstatymai fizinių asmenų tarpusavio sandoriams, virÅ¡ijantiems įstatymo nustatytÄ sumÄ , nustato privalomÄ jÄ raÅ¡ytinę forma bei neigiamas Å¡io reikalavimo nesilaikymo pasekmės. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d., d.), o paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį įrodinėdamas, kad jis faktiÅ¡kai pinigų ar daiktų pagal sutartį negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje (CK 6.875 str., iki 2001 m. galiojusio CK 293 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose akcentuojama, kad paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tais atvejais, kai Å¡is faktas neužfiksuotas, pareiga jį įrodyti tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimÄ paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui.

Tik sudaryta sutartis gali bÅ«ti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia, nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė įrodymų, kad J. K. 1995 sausį ar 2001-02-13 perdavė V. Å . 2048000 litų sumÄ . Teismas nepripažino pakankamu įrodymu atsakovės pateiktų 2001-02-13 sutarties ir dalies paskolos sugrÄ Å¾inimo patvirtinimų, nes jie prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės pateiktam įrodymui – 2001-03-16 patvirtinimui, už kÄ V.

Å . gavo pinigus, liudytojų M. I., J. V. parodymams, J. K. ir V. Å . turto deklaracijų duomenims (nei paskolos davėjas, nei gavėjas nevykdė Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nustatytos pareigos deklaruoti paskolintas lėšas). Teismas įvertinęs bylos duomenis apie Baltarusijos Respublikoje sulaikytÄ ir konfiskuotÄ etilo alkoholio krovinį, liudytojų parodymus, kad J. K. dėl to apkaltino V. Å ., Å¡ias aplinkybes patvirtinantį ieÅ¡kovės pateiktÄ 2001-03-16 raÅ¡tÄ kad V. Å . gavo paskolÄ iÅ¡ J.

K. už 1995 prekes (alkoholinius gėrimus) bei kitus, padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, kad V. Å ., bÅ«damas J. K. pavaldinys buvo priverstas ne savo valia pasiraÅ¡yti paskolos sutartį data, kai pagal jo paso duomenis, jo Lietuvoje nebuvo. Atmesdamas atsakovės argumentus, kad V. Å . vykdė sutartį – grÄ Å¾ino pinigų dalį, teismas nurodė, jog tai nepatvirtina paskolos santykių buvimÄ , nes pinigus galima mokėti prieÅ¡ savo valiÄ , baiminantis, kad nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ verslo, saugant asmeninę ir Å¡eimos gerovę.

Ä®rodžius, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, teismas paskolos sutartį pripažino nesudaryta. Pasisakydamas dėl bylos teismingumo, apylinkės teismas nurodė, kad paskolos teisinių santykių buvimo paneigimas nėra turtinis ginčas, nes ieÅ¡kovė siekia įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o tai yra subjektinių teisių gynimo bÅ«das, tiesiogiai nesusijęs su turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino „turtinio ginčo“ sÄ voka kaip ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu; neturtiniai ieÅ¡kiniai aiÅ¡kinami kaip ieÅ¡kiniai, kuriuose turtinis interesas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008). Pasak teismo, ieÅ¡kovė N. Å . siekia ne įgyti turto, o paneigti paskolos teisinių santykių buvimÄ , paneigti, kad turi prievolę atsakovei grÄ Å¾inti paskolÄ , kuri nebuvo suteikta. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, apylinkės teismas nurodė, kad niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieÅ¡kinio senaties institutas nereikÅ¡mingas. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikalavimui paÅ¡alinti niekinio sandorio pasekmes gali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, ir Å¡iuo atveju senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymÄ .

IeÅ¡kovė N. Å . palikimÄ priėmė 2010-04-08, todėl nuo Å¡ios datos įgijo teisę paneigti paskolos sutartinių santykių egzistavimÄ tarp J. K. ir V. Å ., nes jos atžvilgiu siekiama pritaikyti neegzistavusio paskolos sandorio pasekmes (civilinė byla Nr.2-1270-232/2011).Atsakovė A. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-07-27 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmos instancijos – Vilniaus apygardos – teismui. Nurodė, kad ji yra iÅ¡kėlusi atsakovei civilinę bylÄ Vilniaus apygardos teisme (Å¡iuo metu sustabdytÄ iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje), kurioje pagal ginčo sutartis praÅ¡o priteisti iÅ¡ N. Å . ir trečiųjų asmenų 1 889 935 Lt.

Å ioje byloje atliktos raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vada patvirtina V. Å . paraÅ¡o paskolos sutartyje tikrumÄ . Apeliantės nuomone, apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeidžiant rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Nagrinėjamojo ginčo dalykas – pripažinimas niekine ir negaliojančia 1995 m. sausio mėn. paskolos sutartį ir 2001-02-13 paskolos sugrÄ Å¾inimo sutartį, pagal kuriÄ suteikta 2 048 000 Lt paskola. IeÅ¡kovė rėmėsi 1964 m.

CK 51 str. (Å¡iuo metu galiojančio CK 1.86 str.), o tokiu atveju taikoma restitucija (1964 m. CK 47 str., 2000 M. CK 1.80 str. 2 d.), vadinasi, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ toks ieÅ¡kinio reikalavimas vertintinas kaip turtinis. Todėl pagal sandorio sumÄ byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Net ir pati ieÅ¡kovė, teikdama pradinį ieÅ¡kinį, jį laikė turtiniu, nes sumokėjo 480 Lt, o nuo likusios 24 000 Lt žyminio mokesčio dalies prašė jÄ atleisti. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus bei peržengė ieÅ¡kinio ribas, kadangi iÅ¡sprendė reikalavimÄ , kuris ieÅ¡kovės nebuvo pareikÅ¡tas, bÅ«tent, ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma ginčo sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, o teismas jas pripažino nesudarytomis.

Sutarties pripažinimas negaliojančia ir nesudaryta yra skirtingi reikalavimai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes. Anot atsakovės, sprendimas naikintinas ir dėl to, kad teismas neteisingai pritaikė įrodinėjimo naÅ¡tÄ reglamentuojančias normas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ . PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadoms dėl pinigų neperdavimo, paskolos sutartyje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, kad paskola perduota paskolos gavėjui. Šį faktÄ patvirtino ir 8 skolos gražinimo patvirtinimai, ir net ieÅ¡kovės pateiktas 2001-03-16 priedas prie paskolos sutarties.

Tokiu bÅ«du, pareiga įrodyti paskolos sutarties nebuvimÄ tenka ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė N. Å . atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad iÅ¡ pradžių su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , tačiau Å¡is įsiteisėjusia 2010-11-03 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-8200-258/2010) ieÅ¡kinį atsisako priimti kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, nurodant, kad reikalavimas dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis yra neturinio pobÅ«džio, nes jo patenkinimo atveju konstatuojamas faktas, o ieÅ¡kovė neįgyja jokių turtinių teisių.

Be to, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neprašė taikyti restitucijos, kurios taikymui ir nebuvo pagrindo. 2010-11-03 nutarčiai įsiteisėjus, byla faktiÅ¡kai buvo perduota nagrinėti apylinkės teismui. Pirminiame ieÅ¡kinyje pateiktas praÅ¡ymas atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies nėra įrodymas, kad ieÅ¡kovė laikė ginÄÄ turtiniu, nes Å¡is praÅ¡ymas buvo skirtas Vilniaus apygardos teismui ir tik per techninę klaidÄ liko apylinkės teismui adresuotame ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčo esminis dalykas – nuo valstybės nuslėptų nustatyta tvarka nedeklaruotų 2 048 000 Lt J.

K. turėjimo faktas yra susijęs ne tik su privatine teise, bet patenka ir į vieÅ¡osios teisės reguliavimo sritį. N. Å . manymu, teismas neperžengė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų, nes ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį, bet ne teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Taigi, ieÅ¡kovui teisingai nurodžius ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas), ir klaidingai nurodžius teisinį pagrindÄ (materialinės teisės normas), teismas pritaiko normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir tai nelaikoma ieÅ¡kinio ribų peržengimu.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovės įrodinėjamam pinigų perdavimo faktui prieÅ¡tarauja tiek liudytojų parodymai, tiek J. K. ir V. Å . turto deklaracijos, atsakovė A. K. siekia iÅ¡vengti pinigų perdavimo fakto įrodinėjimo tapatindama paskolos sutartį su 2001-02-13 paskolos sugražinimo sutartimi.             Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl iš karto pasisakytina dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Kadangi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010-11-03 nutartimi N. Š. ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu, ir būtent šio ieškinio reikalavimai pateikti nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija šios nutarties nekvestionuoja ir apeliantės motyvus dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo atmeta.             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, todėl kolegija patikrina ir įvertina apylinkės teismo sprendimo motyvus, kuriais patenkinus ieškinio reikalavimus, ginčo sandorių šalių sudarytos sutartys pripažintos nesudarytomis.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais - Baltarusijos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) 1996-1998 m. dokumentais (b. l. 49-58, t. 2), liudytojų M.

I., J. V. parodymais (b. l. 78-82, t. 2), 2001-03-16 priedu prie 2001-02-13 paskolos sugrÄ Å¾inimo sutarties (b. l. 42, t. 2), taipogi J. K. ir V. Å . turto ir pajamų deklaracijų duomenims bei VMI atstovo paaiÅ¡kinimais, tinkamai nustatė, kad tarp J. K. ir V. Å . paskolos teisiniai santykiai neatsirado nesant esminės paskolos sutarties sÄ lygos – pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto. Todėl tiek 1995 m. sausio mėn. paskolos sutartį, tiek ir jos pagrindu Å¡alių sudarytÄ 2001-02-13 paskolos sugrÄ Å¾inimo sutartį (b. l. 19, t.

1) teismas pripažino nesudarytomis bei nurodė, kad nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka tik iÅ¡ dalies. Bylos duomenys rodo (ir dėl to tarp Å¡alių ginčo nėra), kad 1995 m. atsakovės teigiami ir įrodinėjami paskolos sutartiniai santykiai tarp J. K. ir V. Å . nebuvo įforminti raÅ¡tiÅ¡kai, ir tik 2001-02-13 sutarties Å¡alys sudarė paskolos sugrÄ Å¾inimo raÅ¡ytinę sutartį, kurioje aptarė 1995 m. sausio mėn. atsakovės nurodomos 2 048 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygas, terminus ir tvarkÄ .

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu apylinkės teismas, nepažeisdamas Å¡alių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (CPK 178 str.) padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl 1995 m. sausio mėn. paskolinių teisinių santykių nebuvimo (CK 6.875 str. 3 d. pagrindu) ir kaip pasekmę, 1995 m. sausio mėn. sutartį pripažino nesudaryta, t. y. niekine (1964 m. CK 293 str. 1 d., CK 1.78 str. 1 d., 3 d.). Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ir 2001-02-13 sutartis yra apskritai nesudaryta.

Tiek ginčijamos 2001-02-13 sutarties tekstas, tiek ir kiti byloje nustatyti faktai bei aplinkybės (liudytojų nurodyti faktai dėl V. Å . prisiimtos atsakomybės dėl krovinio Baltarusijoje praradimo, Å¡iÄ aplinkybę įrodančio 2001-03-16 priedo prie paskolos sugrÄ Å¾inimo sutarties turinys ir kt.) aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai rodo ginčo sutarčių Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl tam tikrų teisinių santykių tarp jų atsiradimo. Aptarti byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, kad V. Å . pasiraÅ¡ydamas 2001-02-13 paskolos sugrÄ Å¾inimo sutartį, pripažino savo civilinę atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo, prisiėmė pareigÄ atlyginti J.

K. tam tikrÄ pinigų sumÄ bei susitarė dėl savo įsipareigojimo įvykdymo tvarkos ir terminų. Tokiu bÅ«du, apylinkės teismo pripažintos nesudaryta (niekine) 2001-02-13 paskolos sugrÄ Å¾inimo sutarties pasėkoje konstatuotinas Å¡alis siejantis sutartimi grindžiamas teisinis santykis dėl nuostolių atlyginimo, skolininkui V. Å . įsipareigojus per sutartyje nustatytÄ terminÄ grÄ Å¾inti sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Vadinasi, 2001-02-13 sutartis negali bÅ«ti pripažinta apskritai nesudaryta apylinkės teismo nurodomu pinigų neperdavimo argumentu, bet turi bÅ«ti sprendžiamas jos teisinio kvalifikavimo ir galiojimo klausimas.

Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties prasmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. Atsižvelgdamas į sutarčių aiÅ¡kinimo principus bei įvertinęs anksčiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vada, kad 2001-02-13 J. K. ir V. Å . sudarė apsimestinį sandorį, t. y. sudarytÄ kitam sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, pridengti (1964 m.

CK 52 str.1 d., CK 1.87 str.). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Apsimestinis sandoris negalioja ir todėl, kad Å¡alys nuo Å¡io sandorio sudarymo momento vykdo kitÄ â€“ tikrÄ jÄ jų valiÄ atitinkantį – sandorį.

J. K. ir V. Å . sudaryta sutartis dėl paskolos grÄ Å¾inimo buvo sudaryta pridengiant kitÄ sandorį – sutartį dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo, kad nesant paskolos dalyko (pinigų) perdavimo, paskolos sutartiniai santykiai tarp Å¡alių neatsirado, tačiau nenurodė, kokie teisiniai santykiai iÅ¡ tikrųjų siejo Å¡alis, neanalizavo aplinkybių, rodančių, kokį sandorį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje. Apylinkės teismas, iÅ¡ esmės teisingai konstatavęs, jog 2001-02-13 sutartis yra niekinė, nustatęs, kad ji sudaryta kreditoriui J.

K. reikalaujant atlyginti V. Å . jam padarytus krovinio praradimu nuostolius, liudytojui M. I. patvirtinus, kad J. K. reikalavimu pats parengė ginčo raÅ¡ytinę sutartį, kuriÄ V. Å . pasirašė po ginčų ir barnių su J. K., privalėjo konstatuoti, kad sutartis sudaryta siekiant pridengti kitÄ sandorį – sutartį dėl nuostolių atlyginimo ir tokiÄ sutartį pripažinti niekine (absoliučiai negaliojančia) 1964 m. CK 52 str. 1 d. bei CK 1.87 str.1 d. pagrindu ir nustatyti, kad turi bÅ«ti taikomos sandorio, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Niekinio sandorio teisines pasekmes teismas privalo taikyti ex officio, nepriklausomai nuo ginčo Å¡alių reikalavimo dėl tokių pasekmių taikymo buvimo (CK 1.78 str. 5 d., CK 6.227 str. 2 d., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d.).

Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, nurodydamas ir konstatuodamas, kad J. K. ir V. Å . 2001-02-13 sudarė ne niekine dėl savo apsimestinio pobÅ«džio pripažįstamÄ paskolos sugrÄ Å¾inimo sutartį, bet sutartį dėl V. Å . įsipareigojimo atlyginti J. K. 2 048 000 Lt nuostolius. Pirmosios instancijos teismo konstatavimas dėl paskolos sutarties nesudarymo atitinka galiojančio CK 6.875 str. 3 d. vartojamÄ â€žnesudarytos sutarties“ sÄ vokÄ , o 1964 m.

CK 293 str. 1 d. nepaneigia galimybės konstatuoti paskolos sutarties nesudarymo jos nuginčijimo atveju, atsižvelgiant į paskolos sutarties realinę prigimtį (1964 m. CK 291 str.1 d., CK 6.870 str. 1 d.). Nors niekinės ir absoliučiai negaliojančios sutarties negalima vėliau patvirtinti (CK 6.225 str. 2 d., 1.78 str. 1 d.) ir dėl to byloje esantys įrodymai apie sutarties vykdymÄ savaime nepatvirtina paskolos vykdymo sutarties sudarymo, tačiau tokie įrodymai patvirtina, kad skolininkas V. Å . vykdė ir iÅ¡ dalies įvykdė sutartį dėl nuostolių atlyginimo, kuriai pridengti buvo sudaryta negaliojančia pripažinta sutartis dėl paskolos sutarties vykdymo.

Å ios aplinkybės galimai reikÅ¡mingos kito teisme nagrinėjamo ginčo tarp Å¡alių – dėl 2001-02-13 sutarties vykdymo – iÅ¡sprendimui.Vadovaudamasis LR CPK 326 str. apeliacinės instancijos teismas, n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Pripažinti J. K. ir V. Å . 2001-02-13 sudarytÄ paskolos grÄ Å¾inimo sutartį negaliojančia ab initio. Kolegijos pirmininkas                                                                 Vytautas Zelianka Kolegijos teisėjai                                                                 Jelena Å iÅ¡kina                                                                               Tatjana Žukauskienė