d65c556b-e419-457d-b1fb-b7526752388d · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-94-361/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38799-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.14; 1.2.3.1.2.6; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2022 m. lapkričio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Linai Gricienei ir Jovitai Klimašauskienei, dalyvaujant prokurorams Inesai Antanauskienei ir Arūnui Saunoriui, nukentėjusiajai R.

K., gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, kaltinamajam A. M., ekspertui Ą. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta nedeklaruota), nevedęs, nedirbantis, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 punktÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. M. 2021 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 22 val. iki 2021-11-06 2 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieÅ¡kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. Å . dėl dingusio benzininio pjÅ«klo metu, sudavė nukentėjusiajam S. Å . rankomis, kojomis, kietu buku daiktu ir daiktu, turinčiu briaunas, daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir padarė daug sužalojimų smÅ«gių vietose. A. M. nukentėjusiajam S. Å . sudavė kietu buku daiktu, tai yra rankomis ar kojomis, mažiausiai 8 smÅ«gius į galvÄ ir padarė sužalojimus virÅ¡utinėje lÅ«poje, mažiausiai 4 smÅ«gius daiktu ar įrankiu, kurio traumuojančiame pavirÅ¡iuje yra atsikišę bukos briaunos savybių pavirÅ¡iai, į galvÄ ir padarė muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir kairėje pakauÅ¡io pusėje, mažiausiai 9 kartus spyrė koja bei smÅ«giavo daiktu, kurio traumuojančiame pavirÅ¡iuje yra atsikiÅ¡usios bukos briaunos, į nugarÄ ir padarė sužalojimus krÅ«tinėje ir nugaroje su Å¡onkaulių abipusiais lūžiais, 1 kartÄ spyrė į pilvÄ ir padarė plonosios žarnos pasaito plyÅ¡imÄ .

S. Å . mėginant prisidengti nuo suduodamų smÅ«gių, sudavė ne mažiau kaip 11 smÅ«gių į rankas ir padarė sužalojimus rankose. Nuo A. M. suduotų smÅ«gių griÅ«damas S. Å . patyrė kairio žastikaulio skeveldrinį atvirÄ lūžį su kairio alkÅ«nkaulio lūžiu bei masyvia kraujosruva aplinkiniuose audiniuose. Kairės rankos atviras žastikaulio lūžis, plonžarnės pasaito plyÅ¡imas bei daugybiniai abipusiai Å¡onkaulių lūžiai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Dėl daugybinių kūno sumušimų ir žaizdų galvoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimų bei minkštųjų audinių sumušimų ir kraujosruvų minkštuosiuose audiniuose galvoje, krūtinėje, nugaroje, rankose, abipusių šonkaulių, kairio žastikaulio ir alkūnkaulio lūžių, plonžarnės pasaito plyšimo tai komplikavosi vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku ir, išsekus širdies veiklai, S. Š. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu suduodamas daugybinius smūgius ir taip padarydamas daug kūno sužalojimų, A.

M. itin žiauriai nužudė S. Å .. Kaltinamasis A. M. parodė, kad vakare, kaip ir visada važiuodamas iÅ¡ darbo turėjo su savimi alaus ir atėjo pas S. atsigerti alaus. Pas jį buvo kaimynė R. K., kuriÄ iÅ¡ matymo pažinojo. Jam davė pinigų, kad parvežtų degtinės, saldainių, cigarečių, Å¡ampano. Nuvažiavo, parvežė ir jie visi trys gėrė. Moteris gėrė mažiau, jis su S. daugiau. Jau vakarėjo, jis užmigo prie stalo, nes buvo labai apgirtęs ir nenorėjo eiti namo.

S. miegojo kitame kambaryje, jis atsikėlęs, puolė ant jo, įsikibo į pečius, Å¡aukė ant jo, bet nesuprato, dėl ko. Jis pastÅ«mė jį vienÄ kartÄ , jis atsitrenkė į duris, tada atsikėlė ir vėl antrÄ kartÄ puolė ir tÄ kartÄ jis net kartu su juo virto ir atsitrenkė į virtuvines duris. Susibraižė rankas, matė, kad tų stiklų prikritę. Tuo momentu pamatė, kad jo rankos yra sukruvintos nuo tų stiklų, rado virtuvėje rankÅ¡luostį, nusivalė rankas ir galvojo, kad S. pargriuvo, nes prisitrenkė, manė, kad gal pagulės ir atsikels.

IÅ¡eidamas į namus užtrenkė laukines duris, iÅ¡eidamas rankÅ¡luostį numetė kieme. O apie visÄ Ä¯vykį sužinojo ryte nuvažiavęs prie parduotuvės. Sutiko kaimynÄ , jis pasakė, kad buvo užėjęs ir rado S. negyvÄ . Tada smarkiai iÅ¡sigando ir vėl iÅ¡gėrė, po to kažkiek praėjo laiko ir sulaikė policija. Jis su S. nesipyko, jokio konflikto neturėjo. TÄ â€žVarnÄ â€œ ne jis pavogė, o jo draugas. TÄ vakarÄ jie apie pjÅ«klÄ neÅ¡nekėjo, kalbėdavo kitom dienom, kai iÅ¡gerdavo.

Jis jam nesudavė, jis galėjo virsdamas į spinteles ar į duris susidaužti galvÄ . Kai išėjo, S. taip ir pasiliko prieangyje prie virtuvės. S. sužalojimai atsirado nuo virtimo, jo nemušė nei kojomis, nei rankomis. Jis net ir girtas žinojo, kad S. invalidas, tai kaip jį muÅ¡ti. Dėl ko ranka jam sutraukta, tai nežinojo. Matydavo, kad sunkiai vaikÅ¡to, tai karutį patempdavo vietoj jo, kad jam lengviau bÅ«tų. Jam sunku buvo vaikščioti, tai pasiremdavo lazda, bet kai prasivaikščiodavo, tai paskui lazdos neimdavo, nes apsiprasdavo kojos.

PrieÅ¡ visÄ tÄ Ä¯vykį jis buvo nukritęs. Yra pats pasakojęs, kad krito ant boilerio, kad ant kedės krito skaudžiai. Yra ant laiptų žiemÄ kritęs. Kai tyrimo metu užsiminė, kad žmogus turėjo tiek sumuÅ¡imų, tai jie to neiÅ¡tyrė, neiÅ¡siklausinėjo. PrieÅ¡ dvi ar tris dienas iki įvykio jis buvo kritęs. Važinėdavo jis dviračiu, tik paskutiniu laiku nevažiuodavo, nes kojoms sunku buvo, tik stumdavosi dviratį. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad brolis gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame name.

Jis niekur nedirbo, tik gaudavo iÅ¡ darbo biržos paÅ¡alpÄ , bet jie dalį paimdavo, neduodavo pinigų, nes iÅ¡gėrinėjo. Ketvirtadienį, lapkričio 4 d., apie 17 val., jam skambino, o prieÅ¡ tai lapkričio 1 d. visi buvo susitikę. Jis prieÅ¡ dvi savaites gal buvo griuvęs, tai tos žaizdos neįėjo į apraÅ¡ymÄ . Jis jai pasakojo, kad buvo kritęs, nes jo Å¡onas buvo mėlynas, bet jau buvo iÅ¡gijęs. Kai buvo atvykę, brolis jau vaikščiojo, tik sakė, kad dar skauda, bet tie sužalojimai buvo seni ir neįskaitomi į paskutinius smÅ«gius ir lūžius.

Lapkričio 4 d. sakė, kad turi atvažiuoti A. ir jau buvo atvažiavusi R. K., buvo atsivežusi du butelius po 0,7 l kartu su vairuotoju J. B.. Atvažiavo pas kaimynÄ D. V., prašė priimti miegoti, bet jis nepriėmė, tai ji atvažiavo į jų kiemÄ ir pasiliko miegoti kelias dienas. Ar jie gėrė, nežino, ar tas A. jau buvo atvykęs, bet prieÅ¡ pat vakarÄ jos brolis paskambino D. V. ir pasakė, kad nuvažiuotų nupirkti dar alkoholio. D. V. nevažiavo, tai važiavo tas, pardavėja sakė, kad pirko du butelius „baltos“ ir dar kažkÄ už 50 eurų.

Tai vyko lapkričio 4 d. vakare. KitÄ dienÄ vyko balius ir R. davė jam 100 eurų ir jis su kažkokiais dar dviem kaimynais ėjo į parduotuvę ir vėl pirko gėrimus. Prisigėręs vakare atėjo ir, kaip R. K. pasakojo, pradėjo duris daužyti, kad įleistų, o ji ir jos brolis jau miegojo. Jis daužė duris, buvo girtas ir brolis ėjo atrakinti. Tada jau prasidėjo tas įvykis. R. K. sakė, kad dar dingo jos pinigų, nes ji turėjo kuprinę koridoriuje, ji sakė, kad jis savavaliÅ¡kai paėmė.

Lapkričio 5 d. vakare tas įvykis prasidėjo, buvo sudaužyti virtuvės durų stiklai, rėmai iÅ¡laužyti, visos stalo gėrybės, indai buvo ant žemės iÅ¡daužyta. Visur buvo kraujai, bet jie buvo iÅ¡valyti. Tas raudonas rankÅ¡luostis buvo paimtas iÅ¡ vonios kambario ir numestas palei keliÄ dirvoje. Buvo sulankstytas žarsteklis, tai, matyt, su juo ir daužė ir per galvÄ , nes skylė buvo brolio galvoje, buvo nuplėšta ausis. Jis pats taip negalėjo susidaužyti. Nežino, kelintÄ jis išėjo, bet R. pasislėpė, nes bijojo, kad bus suspardyta ir Å¡alia gulės. Jis jos nerado, nes R. pasislėpė, bet jis norėjo ir jÄ nužudyti, ji taip pasakojo.

Naktį iÅ¡ lapkričio 5 d. į lapkričio 6 d. ji pabėgo iÅ¡ namų ir atbėgo pas kaimynÄ , papasakojo viskÄ . Kai iÅ¡auÅ¡o, tas kaimynas nuėjo ir paskambino jos broliui, pasakė, kad įvyko toks įvykis. Jos brolis paskambino jai, tada ji iÅ¡kvietė policijÄ , tai jau buvo lapkričio 6 d. Brolis neturėjo invalidumo, tik ji jau buvo pradėjusi tvarkyti. Jis eidavo, normaliai vaikščiodavo, tik jam skaudėjo. Rankų jam buvo sausgyslės patrauktos. O su lazda jis eidavo, bet Å¡iaip su dviračiu važiuodavo iki parduotuvės. Jeigu jis girtas bÅ«davo ir nuvirsdavo, tai neatsikeldavo, eidavo per kambarį keturiomis iki lovos.

O Å¡iaip tai jis negriÅ«davo. InvalidumÄ turėjo gauti dėl sÄ narių, galėjo artritas bÅ«ti. Jis buvo ramaus bÅ«do, niekada prieÅ¡ niekÄ rankos nebuvo pakėlęs. Niekada nebuvo dėl pjÅ«klo barnių. Paskutinį kartÄ brolį matė lapkričio 1 d. Brolis buvo kritęs ir rodė jos marčiai, kad, kur Å¡onkauliai, buvo mėlynė, buvo Å¡iaip tik susitrenkęs. O jeigu bÅ«tų lūžę, tai bÅ«tų labai skaudėję. Liudytojas V. Å . parodė, kad jam paskambino kaimynas D. V., pasakė, kad matė pro durų plyÅ¡iukÄ , kad užmuÅ¡tas, sakė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini).

Kai atvažiavo, buvo GMP, policija. Jis gulėjo koridoriuje iÅ¡sitiesęs ir viskas. Paskutinį kartÄ jį gyvÄ matė savaitė ar dvi savaitės iki įvykio, jis veždavo jam maistÄ . Brolis viÅ¡tas augino, žuvis Å¡erdavo. Brolio rankos buvo sutrauktos, neiÅ¡sitiesė. Jis vaikščiodavo, važiuodavo su dviračiu. Brolio pirÅ¡tai buvo sutraukti, bet jis galėdavo stiklinę paimti, rankas sulenkti jis galėjo. Jis malkų atsineÅ¡davo, krosnį pasikurdavo, iÅ¡sivalydavo, kirvį irgi laikydavo.

Paskutiniu metu gal ir nevažiavo dviračiu, tik vaikščiojo. Liudytoja R. K. parodė, kad ji nuvažiavo į svečius pas S., dažnai aplankydavo. Nusivežė degtinės, jis mėgdavo iÅ¡gerti. Jie gėrė, ji tÄ vakarÄ neiÅ¡važiavo namo. Gal apie 9 val. ryto atėjo A. M., prisėdo prie stalo.. Jie su S. gurkÅ¡nojo ir A. M. irgi prie stalo prisėdo. Tada niekas nėjo pirkti alkoholio, nes dar buvo. Ji degtinės negėrė daug, jie nedaug iÅ¡gėrė, dar liko iÅ¡ butelio. S. prašė stirnÄ parneÅ¡ti nuo kelio ir dar kažko prašė ir A.

M. išėjo. Kai jis parnešė tÄ stirnÄ , jie susikivirčijo, kad ar nelupta, ar prastai nulupta. Vakare A. M. atėjo su trenksmu, S. buvo virtuvėje, o ji buvo kambaryje. IÅ¡girdo balsÄ ir pažino, kad tas pats balsas yra. S. jau buvo duris užsikabinęs ar užsirakinęs. Atrodo timptelėjo duris, S. pasakė: „eik valkata namo, nevalkatauk“. Tada jis ar spyrė ar trenkė į duris, bet S. nėjo durų atidaryti. Tada jis priėjo prie lango ir į langÄ stiprokai pabarÅ¡kino. Po to S. ėjo atidaryti durų ir, kai duris atidarė, prasidėjo:

„Vagie, atiduok mano „sthil“, atiduok“. Ji jo nematė, bet ten prasidėjo kivirčai, kad nieko nepavogė, kad davė susipjaustyti. Kiek suprato, tai tas „sthil“ pjÅ«klas malkoms pjaustyti. Kilo triukÅ¡mas, jis pradėjo Å¡Å«kauti, kad „kas šįvakar pasitaikys, tai visiems paleisiu žarnas“. Ji labai iÅ¡sigando, nežinojo, kur jai reikia dingti. Pamatė kažkokį kambariukÄ ar sandėliukÄ , stumtelėjo duris, jos atsivėrė, įbėgo ir uždarė duris. TriukÅ¡mas koridoriuje buvo, tada jis pradėjo didėti ir pasigirdo virtuvėje.

S. pasakė: „tu manęs nestumdyk“ ir kažkoks indas krito nuo stalo. Vis Å¡Å«kavo: „aÅ¡ paleisiu žarnas kÄ sutiksiu kely“. Kai prasidėjo bildesys, tai kažkas nukrito nuo stalo ir subildėjo kibiras. Po to S. pasakė, kad jo nestumdytų. Kai S. pasakė „nestumdyk manęs“, pasigirdo didžiulis triukÅ¡mas, pabiro stiklai. Tas, kuris triukÅ¡mÄ kėlė, išėjo ir paleido iÅ¡ lauko į langÄ akmenį ir iÅ¡biro stiklai. Po kelių minučių vėl buvo didelis trenksmas ir biro stiklai.

Gal antrÄ kartÄ metė vėl į langÄ . Po to viskas nurimo, tik po kurio laiko, po kiek minučių, iÅ¡girdo smulkių stikliukų traÅ¡kėjimÄ , lyg dėtų į emaliuotÄ kibirÄ . TraÅ¡kėjo stikliukai ir manė, kad iÅ¡daužė virtuvės langÄ , ir S. renka tuos stikliukus į kibirÄ . Lyg vaikščiojo kažkas po virtuvę, bet ji niekur nėjo, nes labai bijojo. Po to viskas nutilo ir buvo tylu. Nežino, kiek ten laiko iÅ¡buvo, bet buvo labai iÅ¡sigandusi. Pamažu per tÄ kambariukÄ iÅ¡lindo į virtuvę, matė, kad lyg stalas pasuktas, bet niekur labai nesižvalgė.

Kai išėjo iÅ¡ to kambariuko, tai degė tik Å¡viesa virtuvėje. Durys buvo praviros, pradarė jas ir pamatė, kad S. guli. Pajudino S. už kojos, tyliai pasakė, kad keltųsi, kad kur guli, nes dar bijojo, kad gal tas kažkur Å¡alia yra. Jai neatsakė, nubėgo pas D. V.. Prašė, kad D. paimtų telefonÄ ir paskambintų. Jis atsakė, kad jam sÄ skaita baigiasi, kad jis neskambins. Dažnai su S. pabendraudavo. Ant dviračio jis gerai važiuodavo, jam sunkiau pėsčiomis bÅ«davo eiti, nes su kojomis turėjo problemų.

PirÅ¡tai jo irgi buvo Å¡iek tiek sutraukti. Liudytojas D. V. parodė, kad naktį, apie 2 val. nakties, atėjo R.. Sakė, kad yra labai iÅ¡sigandusi, kad ten muÅ¡tynės vyksta, kad kažkoks bildesys, susistumdymas. Klausė, ar darė kÄ nors, sakė, kad S. arba miega, arba kažkas yra nutikę. Ji iÅ¡ jo iÅ¡vyko apie 7 val. ryto, jau buvo praÅ¡vitę. Vėliau nuėjo patikrinti pas S. Å . ir pamatė koridoriuje gulintį lavonÄ . Jis paskambino jo broliui, atvažiavo brolis ir policija. Liudytojas A. G. parodė, kad A.

M. atėjo pas jį vidurnaktį permiegoti. Ryte pasakė, kad neteko draugo, susiėmė už veido, nesakė, kaip neteko. D. V. pasiuntė žiÅ«rėti. Jis pamatė žuvusį žmogų. Policijos tyrėja liudytoja E. J. parodė, kad apklausos metu kaltinamasis sėdėjo susiėmęs už galvos ir kartojo: „kÄ aÅ¡ padariau?“. Parodymus surašė apie tai, kÄ jis kalbėjo. Tuo metu jokių klausimų nekilo, jis nuoÅ¡irdžiai verkė, gailėjosi ir prisipažino. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu ant keliuko rastas ir paimtas rausvos spalvos rankÅ¡luostis.

Namo prieÅ¡kambaryje ant grindų rastas S. Å . lavonas su smurto žymėmis. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad iÅ¡daužtas durų stiklas, o ant grindų aptiktos raudonos spalvos skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , dėmės (t. 1, b. l. 15–43). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad ant įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasto ir paimto rankÅ¡luosčio pastebimos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo (t. 1, b. l. 44–54). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1021/2021(02) konstatuota, kad S. Å . mirties priežastis – daugybiniai kÅ«no sumuÅ¡imai ir žaizdos galvoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai bei minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir kraujosruvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose galvoje, krÅ«tinėje, nugaroje, rankose, abipusiai Å¡onkaulių, kairio žastikaulio ir alkÅ«nkaulio lūžiai, plonžarnės pasaito plyÅ¡imas.

Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku ir mirtimi išsekus širdies veiklai. S. Š. kūne konstatuota daug sužalojimų ir nuo šių sužalojimų žmogus mirė. Sužalojimai galvoje padaryti suduodant mažiausiai 12 smūgių, sužalojimai krūtinėje ir nugaroje padaryti suduodant mažiausiai 9 smūgius, plonosios žarnos pasaitas plyšo nuo 1 smūgio, sužalojimai rankose padaryti mažiausiai 11 smūgių. S. Š. kraujyje rasta 3,16 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 67–74).

Ekspertas Ą. S. paaiÅ¡kino, kad girtumas Å¡iek tiek slopina skausmo pojÅ«tį, tačiau skausmÄ vis tiek jautė, nėra taip, kad visai nejaustų skausmo, skausmÄ jautė tik gal ne taip, bet malonių pojūčių nejuto. Nužudytasis, atsižvelgiant į sužalojimų didelį skaičių, sužalojimų pobÅ«dį, intensyvumÄ , jautė skausmÄ nepaisant promilių, padaryta virÅ¡ 30 sužalojimų, kankinimo apibrėžimo teismo medicinoje nėra, bet Å¡iek tiek kentėjo. Sužalojimai dilbiuose, plaÅ¡takose dažniausiai susiformuoja, kai žmogus pasyviai mėgina gintis, dengtis rankomis nuo patiriamų smÅ«gių, tokie sužalojimai bÅ«dingi savigynai.

Kietas, bukas daiktas, turintis briaunas, gali bÅ«ti, pvz., skaldyta pliauska, žaizda galvoje padaryta galbÅ«t net vienu smÅ«giu, lazda, pagaliu su nelygiu reljefu. Koksartrozė – degeneracinis klubo sÄ narių susirgimas, Å¡is susirgimas nieko bendro su mirtimi neturėjo, tik parodo, kad žmogus buvo ligotas. Nužudytojo fizinė bÅ«klė esant tokioms ligoms silpnesnė, įtakojo ir raumenų silpnumas, ir judesių netikslumas. Nužudytasis buvo silpnesnis nei neturintis tokių sutrikimų, koordinacija sutrikusi, o lazda – trečias atraminis taÅ¡kas – leidžia iÅ¡silaikyti nenugriuvus. 2021-11-06 16 val. 12 min.

A. M. nustatytas 2,64 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 171). IÅ¡ 2021-11-30 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti iÅ¡ VTMT Kauno ekspertinio skyriaus paimti S. Å . rÅ«bai – trumpikės, kojinės, džinsinės kelnės, apatinės kelnės, apatiniai marÅ¡kinėliai, dveji apatiniai marÅ¡kiniai, džemperis. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad dalis rÅ«bų sutepta raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ (t. 2, b. l. 31–43). ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad A.

M. kūne užfiksuoti šie sužalojimai: smakro apatinėje dalyje 15 mm įbrėžimas, ant dešinės rankos pirštų užfiksuoti nubrozdinimai, ties kairiu petimi 50 mm dydžio kraujosruva (t. 2, b. l. 50–59). Apžiūros metu ant A. M. marškinėlių, džemperio ir batų užfiksuotos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 2, b. l. 61–70). Teismo posėdžio metu A. M. nepripažino, kad jis nužudė A. Š., teigė, jog jie susistumdė, o nustatytus sužalojimus S. Š. patyrė nuo griuvimo, arba jie buvo padaryti anksčiau.

Tokia versija neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje, remiantis R. K. parodymais, nustatyta, kad A. M. pas S. Å . iÅ¡gertuvių dienÄ lankėsi kelis kartus, su juo bendravo. Kai paskutinį kartÄ A. M. atėjo pas S. Å ., R. K. pasislėpė namo pagalbinėje patalpoje ir girdėjo triukÅ¡mÄ : S. Å . reikalavo, kad A. M. pasiÅ¡alintų, pastarasis nepakluso, reikalavo, kad S. Å . atiduotų benzininį pjÅ«klÄ , kilo triukÅ¡mas, biro langų stiklai, paskui viskas nutilo. Išėjusi iÅ¡ pagalbinės patalpos, R.

K. iÅ¡vydo gulintį S. Å ., kuris nerodė gyvybės ženklų. Toje pačioje vietoje vėliau buvo aptiktas S. Å . lavonas. Apie tai, kad A. M. sumušė A. Å ., parodo tas faktas, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu netoli A. Å . namo buvo rastas A. M. numestas kruvinas rankÅ¡luostis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. M. pripažino, kad jis mušė A. Å . (t.2, b.l.188-190). Å iÄ aplinkybę patvirtino tyrėja E. J., kuri teismui paaiÅ¡kino, kad A. M. gailėjosi nužudęs A. Å .. Pažymėtina dar ir tai, kad A.

M. smÅ«gių sudavimÄ S. Å . pripažino ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, kai buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas (t.2, b.l.149-152). A. M. smakro apatinėje dalyje užfiksuotas įbrėžimas, ant deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų užfiksuoti nubrozdinimai, ties kairiu petimi kraujosruva, o ant A. M. marÅ¡kinėlių, džemperio ir batų užfiksuotos rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes. Taigi kolegija mano, kad niekas kitas, o A. M., suduodamas daugybę smÅ«gių S. Å ., nužudė S. Å . ir už tyčinį nužudymÄ turi atsakyti.

A. M. yra kaltinamas dėl kvalifikuoto nužudymo, jam inkriminuojama tai, kad jis S. Å . nužudė Å¡iam bÅ«nant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir itin žiauriai. Byloje nustatyta, kad S. Å . sunkiai vaikščiojo, iÅ¡ dalies valdė rankas. Kita vertus, S. Å . nebuvo neįgalus, jis sugebėjo pats tvarkytis namuose, nueidavo iki parduotuvės, pasiruoÅ¡davo malkų, netgi važiuodavo dviračiu. Ä®vykio dienÄ jis smarkiai girtavo, nenustatyta, kad A. M. jį specialiai nugirdė. Kaip paaiÅ¡kino ekspertas A.

S., sprendžiant iÅ¡ patirtų sužalojimų ant rankų, S. Å . gynėsi, vadinasi, jis, dar kartÄ atėjus pas jį A. M., sugebėjo susigrumti su juo. Aptartų argumentų pagrindu kolegija mano, kad Å¡io nužudymÄ kvalifikuojančio pagrindo (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nenustatyta, todėl jį paÅ¡alina iÅ¡ kaltinamojo akto. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu bÅ«du, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kÅ«no sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ . SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-235-222/2016, 2K-316-1073/2018).

Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad A. M. nukentėjusiajam S. Å . sudavė daugiau kaip 30 smÅ«gių. Sužalojimai galvoje padaryti suduodant mažiausiai 12 smÅ«gių, sužalojimai krÅ«tinėje ir nugaroje padaryti suduodant mažiausiai 9 smÅ«gius, plonosios žarnos pasaitas plyÅ¡o nuo 1 smÅ«gio, sužalojimai rankose padaryti mažiausiai 11 smÅ«gių. Dėl suduodant minėtus smÅ«gius patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų nukentėjusysis mirė. A. M. po pavartoto intensyvaus fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį paliko jį negyvÄ .

Toks brutalus A. M. elgesys, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dis, kiekis, jų lokalizacija, jo elgesys iÅ¡kart po nusikalstamos veikos padarymo peržengia paprasto nužudymo ribas ir pagal savo požymius atitinka kvalifikuoto nužudymo požymio „itin žiauriai“ turinį. Kaltinamasis, suduodamas daugybę smÅ«gių rankomis, kojomis, kažkokiu įrankiu nukentėjusiajam į galvÄ , suvokė itin žiaurų nukentėjusiojo gyvybės atėmimo bÅ«dÄ , todėl A. M. turi atsakyti už kvalifikuotÄ nužudymÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

Bausmė Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ sankcija numato itin griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. A. M. anksčiau buvo teistas (2, b.l.93-94), tačiau teistumas iÅ¡nykęs, bÅ«damas darbingo amžiaus nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, daug kartų baustas administracine tvarka (t.2, b.l.97-106.

Kita vertus, nužudymas iÅ¡ anksto suplanuotas nebuvo, įvyko dėl buitinio konflikto, kilusio po iÅ¡gertuvių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, anksčiau jie draugavo. Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus skiria laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos minimumÄ . Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusiojo sesuo R. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamojo priteisti 10 000 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.3,b.l.43-44).

Pagal pateiktus dokumentus laidojimo iÅ¡laidas sudaro žvakės, salės nuoma, duobės kasimas ir kt.- 225 Eur (t.3,b.l.46), gedulingi pietÅ«s, papuoÅ¡imas apie karstÄ -417,50 Eur (t.3, b.l.48), laidojimo reikmenys -850 Eur (t.3, b.l.49), iÅ¡ viso 1492,50 Eur. Laidojimo iÅ¡laidos yra protingos, pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl jos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo (Civilinio kodekso 6.291 straipsnis). Kitos iÅ¡laidos-buto remontas, paminklas nėra pagrįstos dokumentais. Nors nukentėjusioji nurodė, kad paminklas kainuos 5000-7000 Eur, tačiau nepateikė tokiÄ kainÄ patvirtinančių dokumentų, tas pats pasakytina ir apie buto remontÄ , kurį nukentėjusioji įvertino 3000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo įvykio praėjo beveik metai, tačiau išlaidos paminklui bei galimam buto remontui nėra patvirtintos dokumentais. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamosios bylos Nr. 1A-552-150/2015 nutartyje nurodė, kad iki šiol nukentėjusioji ar jos atstovas nepateikė sutarties dėl paminklo statymo, tokio objekto pavyzdžio (eskizo). Nutartyje buvo pažymėta, kad negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad paminklo statymo išlaidos sudaro daugiau nei pusę visos V. B. civiliniu ieškiniu reikalaujamos atlyginti turtinės žalos.

Ä®vertinus tai, kas nustatyta, taip pat iÅ¡laidų specifiÅ¡kumÄ , darytina iÅ¡vada, kad vien nukentėjusiosios teiginių nepakanka priteisti jai turtinę žalÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ A. B.. V. B., todėl priteistinos turtinės žalos dydis mažinamas. PanaÅ¡i situacija yra ir nagrinėjamoje byloje, todėl teismas priteisia tik iÅ¡laidas, kurios yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu.

Neturtinę žalÄ privalo atlyginti kaltinamasis. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad S. Å . gyveno atskirai, nuolat girtavo, jo ir sesers nesiejo stiprus emocinis ryÅ¡ys. Teismo nuomone, sesers praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl jÄ mažina iki 10 000 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 579,64 Eur už advokato paslaugas nagrinėjant bylÄ (t.3, b.l.127). Å ios iÅ¡laidos susidarė dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad iš jo yra priteisiama didelė suma nukentėjusiajai, išlaidos, susijusios su būtinos teisinės pagalbos teikimu iš kaltinamojo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. M. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu - kai kaltinamasis yra suimtas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 ir 302 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nubausti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti sulaikymÄ ir kardomÄ jį kalinimÄ ir nustatyti, kad bausmės atlikimo pradžia yra 2021 m. lapkričio 6 d. KardomÄ jÄ priemonę palikti suėmimÄ . IÅ¡ A. M. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei R. K. 1492,50 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Tauragės AVPK saugomus daiktus – S. Å . rÅ«bus – trumpikes, kojines, džinsines kelnes, apatines kelnes, apatinius marÅ¡kinėlius, dvejus apatinius marÅ¡kinius, džemperį, įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtÄ rankÅ¡luostį, nuoplovas, A.

M. panagių turinį, A. M. rÅ«bus, prie bylos pateiktÄ CD laikmenÄ â€“ sunaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo iÅ¡ A. M. priteisti 579,64 Eur už gynėjo suteiktÄ teisinę pagalbÄ netenkinti. Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė