2018-05-16 Nr. AB-9775-3-65-3-00247-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-551-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00247-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. S. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK,) viršininko 2016 m gegužės 4 d. sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-53 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) rezoliucinėje dalyje suformuluoto siūlymo Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui Ž. S. tarnybinės nuobaudos neskirti, jį griežtai įspėti.

3. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, surinkti faktiniai duomenys įvertinti subjektyviai ir netinkamai. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad jis, 2016 m. kovo 28 d. dirbdamas ekipaže „Mūša 255“ su Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja V. B., iš įvykio vietos, esančios Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prieš pristatydamas tris nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis į Pasvalio rajono policijos komisariatą, neatliko arba neišsamiai atliko pakartotinę minėtųjų asmenų apžiūrą, dėl ko pas vieną iš jų, t. y. S. J., nebuvo rastas mobiliojo ryšio telefonas.

4. Pareiškėjo vertinimu, Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog tokiais kaltais ir aplaidžiais veiksmais, kurie vertintini kaip nusikalstamas nerūpestingumas, jis pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Policijos patrulių veiklos instrukcija) 57 punkto reikalavimus. Teigė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs tikrintojas nesilaikė Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų, t. y. nenurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laiko, aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kaltės formos, padarytos žalos pobūdžio ir dydžio, tarnybinio nusižengimo pasekmių, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, duomenų apie ankstesnę pareiškėjo tarnybą (tarnybinės charakteristikos, paskatinimų ir apdovanojimų bei galiojančių nuobaudų). Pabrėžė, kad tikrintojas Išvadoje nepasisakė, jog dalinės asmens apžiūros atlikimas nėra reglamentuotas, t. y. nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokia tvarka ji turi būti atliekama, koks jos išsamumas.

5. Pareiškėjo nuomone, sulaikytojo S. J. sulaikymo, pristatymo į policijos komisariatą bei uždarymo į laikino sulaikymo kamerą procedūros atliktos tinkamai, laikantis ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

6. Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl netinkamai atlikto tarnybinio patikrinimo. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), policijos įstaigos vadovas, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, turi įvertinti ją ir priimti vieną iš sprendimų – patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo ar nepatraukimo tarnybinėn atsakomybėn arba grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada papildomam tarnybiniam patikrinimui.

8. Atsakovo teigimu, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą ir įvertinęs, kad tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, Panevėžio apskrities VPK viršininkas pagrįstai patvirtino Išvadą, kuria tarnybinį patikrinimą atlikęs tikrintojas pasiūlė neskirti tarnybinės nuobaudos pareiškėjui, jį griežtai įspėti.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl galimo tarnybinio nusižengimo užbaigta Panevėžio apskrities VPK viršininkui 2016 m. gegužės 4 d. rezoliucija „Tvirtinu“, patvirtinus 2016 m. gegužės 4 d. parengtą Išvadą. Pažymėjo, kad nesant priimto kito atskiro sprendimo, toks įstaigos vadovo, turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, patvirtinimas kartu yra ir galutinis įstaigos vadovo sprendimas pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimu.

11. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities VPK vadovo administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas Išvados rezoliucinės dalies 2–ajame punkte suformuluotas siūlymas pareiškėjui už nustatytą tarnybinį nusižengimą neskirti tarnybinės nuobaudos, jį griežtai įspėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalimi, Tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. Nr. 1V- 885 redakcija) 3, 9, 18, 22.1, 23, 26 punktais, Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 57, 58 ir 60 punktais.

13. Teismas, išanalizavęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. balandžio 14 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PRI-76 (toliau – ir Pranešimas) turinį, sprendė, kad tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu įtariamas pareiškėjas, siejamas su jo tarnybinių pareigų, kylančių iš Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 57 punkto reikalavimų vykdymu, neatlikimu ar netinkamu atlikimu.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, turėjo teisę pasisakyti dėl tarnybinių funkcijų vykdymo 2016 m. kovo 28 d. apie 19.34 val., kai dirbdamas policijos ekipaže, prieš pristatydamas sulaikytuosius asmenis, į policijos įstaigą, neatliko arba neišsamiai atliko S. J. apžiūrą, kadangi jo laikino sulaikymo patalpoje rastas mobiliojo ryšio telefonas.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su S. J. daline apžiūra įvykio vietoje ir jos pakartotinu atlikimu Pasvalio rajono policijos komisariate prieš patalpinant šį asmenį į laikino sulaikymo patalpą, sprendė, kad pareiškėjui įteiktame Pranešime suformuluotas įtarimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nėra pakankamai aiškus ir konkretus. Teismas vertino, kad abejonių, kokio konkrečiai tarnybinio nusižengimo padarymu, tarnybinių funkcijų nevykdymu ar netinkamų tarnybinių funkcijų vykdymu įtariamas pareiškėjas, nepašalina ir Pranešime nurodytų teisės aktų nuostatos.

16. Išanalizavęs Pranešime ir Išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Išvadoje suformuluoti teiginiai iš esmės skiriasi nuo nurodytų Pranešime. Pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas atliktas, nesilaikant Tvarkos aprašo 23 ir 26 punkto nuostatų, kadangi atliekant tarnybinį patikrinimą paaiškėjo papildomos, su galimu tarnybinio nusižengimo padarymu susijusios aplinkybės, kurios nebuvo patikslintos ir apie kurių nustatymą pareiškėjas nebuvo informuotas papildomu pranešimu. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad toks tarnybinio patikrinimo atlikimas pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą, t. y. teisę pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis įtariamas, bei neužtikrino tarnybinio patikrinimo išsamumo ir objektyvumo.

III. 17. Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pranešimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, kadangi minėtame Pranešime aiškiai ir suprantamai nurodyta pareiškėjui, jog „neatlikote arba neišsamiai atlikote pakartotinę minėtų asmenų apžiūrą, dėl ko pas vieną iš jų neradote mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, kuris vėliau buvos surastas pas sulaikytąjį S. J., laikino sulaikymo patalpoje“. Pažymi, jog aplinkybę, kad pareiškėjas suprato, kokių tarnybinių funkcijų nevykdymu ar netinkamu vykdymu kaltinamas, įrodo jo 2016 m. balandžio 18 d. pateiktas paaiškinimas.

19. Atsakovas nurodo, kad teismo išvada, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai nėra pagrįsta. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas suvokė, kuo kaltinamas ir galėjo tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą.

20. Atsakovas sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad netapačiai suformuluoti sakiniai Pranešime ir Išvadoje, tačiau mano, jog tai nekeičia kaltinimo esmės ir toks formalus procedūros pažeidimas nėra pagrindas pripažinti administracinį sprendimą neteisėtu.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, todėl ginčijama Išvada jam teisinių pasekmių nesukelia.

22. Pareiškėjas Ž. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus faktinius duomenis, todėl priėmė objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m gegužės 4 d. patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-53 suformuluoto siūlymo pareiškėjui tarnybinės nuobaudos neskirti, jį griežtai įspėti, teisėtumo ir pagrįstumo. Šia Išvada pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau pritaikyta profilaktinio poveikio priemonė – griežtas įspėjimas, už tai, kad 2016 m. kovo 28 d. apie 19.34 val. jis neatliko arba neišsamiai atliko pakartotinę sulaikyto asmens S. J. dalinę apžiūrą, kadangi vėliau S. J. laikino sulaikymo patalpoje rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Pareiškėjas kaltinamas, kad tokiais savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 57 punkto reikalavimus.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas bei argumentai, kuriais grindžiamas šis reikalavimas ir apsprendžia bylos ribas, kuriose apeliacinės instancijos teismas revizuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo pakankamai aiškus ir konkretus, o pats tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas suvokė, kuo kaltinamas ir galėjo tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą, o netapačiai suformuluoti sakiniai Pranešime ir Išvadoje, nekeičia kaltinimo esmės, todėl toks formalus procedūros pažeidimas nėra pagrindas pripažinti administracinį sprendimą neteisėtu.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad detalios tarnybinio patikrinimo išvados paskirtis – tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė žinoti, kuo jis kaltinimas ir tinkamai pasiruošti teisei į gynybą. Traukiamas tarnybinėn atsakomybėn ir kitas trečiasis asmuo, net ir neturintis specialių žinių, iš išvados turėtų aiškiai suprasti, dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms ir kam, yra skiriama tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3024/2011). Kaltinimas turi būti konkretus, jame nurodytas veikos aprašymas, padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, taip pat kitos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys veikos sudėties požymiai.

28. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. balandžio 14 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PRI-76 turinio matyti, jog kaltinimas suformuluotas taip: „2016 m. kovo 28 d. apie 19.34 val., dirdamas policijos patrulio ekipaže, prieš pristatydamas sulaikytuosius S. J., D. Š. ir G. Č. į policijos įstaigą ir būdamas pristatančiojo policijos patrulio vyresniuoju, neatlikote arba neišsamiai atlikote pakartotinę minėtų asmenų apžiūrą, dėl ko pas vieną iš jų neradote mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, kuris vėliau buvo surastas pas sulaikytąjį S. J., laikino sulaikymo patalpoje. Tokiais savo veiksmais Jūs, kaip manome, pažeidėte Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (kartu su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-13 pakeitimais) 57 punkto reikalavimą“ (b. l. 5). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 4 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų“ Nr. 50-IS-53, apibendrinus tarnybinio patikrinimo medžiagą, konstatuota, kad <...> pareiškėjas 2016 m. kovo 28 d. 19.20 val. atiko S. J. apžiūrą ir uždarė jį į laikinojo sulaikymo patalpą. Vėliau S. J. laikino sulaikymo patalpoje rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuriuo jis skambino, būdamas minėtoje patalpoje. Vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcija, už pakartotinės dalinės apžiūros atlikimą atsakingas pristatančio ekipažo vyresnysis, šiuo atveju pareiškėjas. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuota, kad pareiškėjas savo kaltais aplaidžiais veiksmais, kurie vertinti kaip nusikalstamas nerūpestingumas, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (kartu su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-13 pakeitimais) 57 punkto reikalavimus (b. l. 6–11).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pranešime ir Išvadoje nurodytą tarnybinio pažeidimo aprašymą, daro išvadą, kad tiek Pranešime, tiek Išvadoje išvardinti tarnybinio pažeidimo sudėties požymius (laikas, vieta, būdas) iš esmės sutampa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Pranešime tarnybinio pažeidimo laikas nurodytas „apie 19.34 val.“, o Išvadoje šis požymis peržiūrėjus vaizdo įrašą patikslintas, nurodant „19.20 val.“, taip pat aplinkybė, jog kaltinimas suformuluotas netapačiais sakiniais, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis. Pažymėtina, kad tik pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas teismo gali būti pripažintas pagrindu panaikinti administracinėje byloje skundžiamą administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012).

30. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR2-14745 nurodė, jog „pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad aš neatlikau arba neišsamiai atlikau pakartotinę minėtų asmenų apžiūrą ir todėl nesuradau mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, kuris vėliau buvo rastas laikino sulaikymo patalpose pas sulaikytąjį S. J., todėl manoma, kad aš pažeidžiau Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. reikalavimus bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos veiklos instrukcijos 57 p. reikalavimą“. Toliau pareiškėjas dėsto nesutikimo su Pranešimu motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo atsakymo į Pranešimą dėl tarnybinio pažeidimo matyti, jog jis suprato jam suformuluoto kaltinimo esmę, jam buvo sudaryta galimybė gintis nuo pateikto kaltinimo ir, kaip matyti iš tarnybinio tyrimo eigos, šias galimybes pareiškėjas realizavo tokia apimtimi, kokia pats pageidavo.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės analizavo atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo galimus procedūrinius pažeidimus, tačiau nevertino pareiškėjo kaltės dėl inkriminuoto tarnybinio pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl Išvadoje pareiškėjui paskirtos profilaktinės poveikio priemonės – griežto įspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjęs vien tuo aspektu, ar atliktas tarnybinis patikrinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, neatskleidė bylos esmės, kadangi pats pareiškėjas skunde prašė ne tik panaikinti skundžiamą Išvadą, tačiau ir pripažinti, jog jis tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su byloje skundžiamo akto teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatytų bylos nagrinėjimo trūkumų negali ištaisyti, nepažeisdamas proceso šalių teisės į apeliaciją, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant administracinę bylą iš naujo, spręstinas klausimas dėl pareiškėjo kaltės ir atsakovo paskirtos profilaktinio poveikio priemonės – griežto įspėjimo atitikimo Statuto 33 straipsnio nuostatoms.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė