d65a9ef3-6527-4d4e-8f2a-bc8e46a23607 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-90-547/2014              Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00955-2013-6             Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 12 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjams:

J. M., V. M. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjų J. M. ir V. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos irn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjai praÅ¡o paveldėjimo reikalu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1993-01-22, jos palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, jos sÅ«nÅ«s J. ir V.. PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodė, kad po motinos mirties liko jai priklausęs 40,00 kv.m. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r.

Taip pat P. M. 2004-11-26 Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusio savininko P. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone valdytos žemės dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra 2,83 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , jo dalį – 2,26 ha, ir 3,27 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , jo dalį – 0,50 ha bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. PareiÅ¡kėjai patvirtino, kad jų brolis P. M. nuo savo turto dalies atsisakė.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad po motinos mirties likusį turtÄ jie iÅ¡ karto pradėjo valdyti , juo naudotis ir disponuoti kaip savo turtu. Mirus motinai, V. M. liko gyventi toje pat gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, o J. M. nuolat lankėsi sodyboje. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad abu kartu rÅ«pinosi sodyba, pasidalino motinai priklausiusius daiktus, namų apyvokos reikmenis. Po motinos mirties J. M. tvarkė jos nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentus, teikė juos žemėtvarkos institucijai, abu naudojosi atkurtais miÅ¡ko sklypais, naudodami ir ruoÅ¡dami malkas.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarus tokio fakto nustatymui, jeigu pareiÅ¡kėjai pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.PareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties jie priėmė palikimÄ , patvirtino liudytojai.

Liudytojas J. V. paaiÅ¡kino, kad abu broliai dirbo motinos žemę. Sodindavo ir dabar sodina daržoves, augina bulves. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jam žinoma, jog žemė yra (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytoja V. S. paaiÅ¡kino, kad ji gyveno netoliese (duomenys neskelbtini) kaime, pareiÅ¡kėjai yra jos pusbroliai. Jai žinoma, kad po mamos mirties V. liko ten gyventi, o J. nuolat važinėjo o į kaimÄ . Jie kartu rÅ«pinosi mamos likusiu turtu, sodino daržus, dirbo žemę. Liudytoja nurodė, kad mamos turtas turi likti visiems vaikams po lygiai.IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad P. M. mirė – 1993-01-22 (b. l. 13).

M. J. ir M. V. gimimo liudijimais patvirtinama, kad P. M. (F. G.) buvo jų motina (b. l. 12, 20). (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažyma patvirtinama, kad P. M. iki mirties (1993-01-22) gyveno (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 1991-1995 metų namų Å«kio knygoje Nr. 23 buvo užregistruota asmeninė sÄ skaita Nr. 895 (b. l. 10).Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004-07-26 sprendimu Nr. 38-18889 P. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. M. turėtÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) (b. l. 7).

Varėnos 2 notarų biuras patvirtino, kad Å¡iame biure paveldėjimo byla, mirus 1993-01-22 P. M. , nevesta (b. l. 18).P. M. 2013-11-08 pareiÅ¡kimu patvirtino, kad jis nepriėmė palikimo po motinos P. M. mirties, jo nevaldo ir į jį pretenzijų neturi ir ateityje nereikÅ¡ (b. l. 19).P. M. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimÄ atsirado įstatymo pagrindu. Jos palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai.

Palikėjos tėvai, sutuoktinis buvo jau seniai mirę, todėl teisę paveldėti P. M. turtÄ Ä¯gijo jos vaikai, šios bylos pareiÅ¡kėjai: J. M. ir V. M.. Ä® notarinę įstaigÄ dėl palikimo priėmimo niekas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė, tačiau P. M. palikimÄ faktiniu valdymu priėmė jos sÅ«nÅ«s J. ir V.. Bylos dokumentais patvirtinama, kad J. M. ir V. M. po savo motinos P. M. mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti. V. M. po P. M. mirties ir toliau liko gyventi jų bendrame name, čia jis gyvena iki Å¡iol.

Nuosavybės teisė į žemę P. M. buvo atkurtos tik 2004 metais, t. y. praėjus jau 10 metų po jos mirties. Nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpinosi jos sūnus J. M.. Vaikai po motinos mirties visu likusiu turtu rūpinosi kaip savu: rūpinasi namu, žeme ir kitu likusiu turtu. Tokie V. M. ir J. M. veiksmai laikytini palikimo priėmimu, nes likusiu turtu jie rūpinosi kaip savu.Pareiškėjų motina mirė dar galiojant 1964 m redakcijos civiliniam kodeksui. Kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti labai panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse.

LR CK 587 str. 2 d. (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .Paveldint pagal įstatymÄ , pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str.1p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimÄ priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti;

įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Ä®statyminis įpėdinis turi teisę palikimÄ priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjų turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (1964 m.

CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). PareiÅ¡kėjai palikėjos turtÄ priėmė, rÅ«pinosi iÅ¡likusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas pareiÅ¡kėjų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444-448 str. teismasn u s p r e n d ž i a :Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), po P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1993-01-22, priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                 Silvana Girdenienė