d65a19df-4797-4c4b-bb9d-b4d858bcaf37 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2444-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00448-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G. , atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. G. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), 14481 Eur (50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 6-8) nurodė, jog jis 2012-04-10 atvyko į Å iaulių TI, kur buvo laikomas 1 metus ir 3 mėnesius. Kamerų, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jų plotas buvo apie 36 kv.m., jose buvo laikoma 10-12 asmenų, be to, kamerose buvo 7 dviaukščiai gultai ir stalas.

Dėl per mažo gyvenamosios patalpos ploto pareiÅ¡kėjas negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti, tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, ant sienų buvo pelėsis, neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tai labai kenkė jo regėjimui. Kalėdamas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ .

Laikymo sÄ lygas Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas prilygina nežmoniÅ¡koms, kankinančioms ir reikalauja atlyginti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 14481 Eur (50000 Lt).Atsakovo atstovas Å iaulių TI atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2012-04-11 ir Å¡ioje įstaigoje laikytas periodiÅ¡kai iki 2013-12-06. Viso pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 339 dienas. Pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sÄ lygomis, tačiau, atsakovo nuomone, tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys.

Pažymėjo, jog laikomų kameroje asmenų skaičius per parÄ kinta, daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto. Nurodė, kad Å iaulių TI deda pastangas, kad suimtieji ir nuteistieji per mažo ploto sÄ lygomis bÅ«tų kuo trumpiau, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė, kad mažesnį nei teisės aktuose plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaryta galimybė pasivaikščioti 1 val. per dienÄ , nusiprausti pirtyje, apsilankyti Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 2 punktÄ Â veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. PaaiÅ¡kino, jog Å iaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate ir dėl pastato statuso (įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ ) negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, Å iaulių TI netaikytini, dėl to negalima konstatuoti įstaigos neteisėto neveikimo neužtikrinant tinkamo dienos Å¡viesos patekimo, santykinės oro drėgmės bei temperatÅ«ros.

Nurodė, kad kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Kamerose esantys asmenys privalo patys nuolat rÅ«pintis kamerų Å¡vara ir tvarka. Esant jų praÅ¡ymui, iÅ¡duodamas valymo inventorius. Pelėsis kamerose atsiranda dėl pačių nuteistųjų pasirinkto elgesio, t.y. nesirÅ«pinimo kamerų Å¡vara ir tvarka. Kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktybiÅ¡kai niokoja kameras, gadina elektros instaliacijÄ , daužo stiklus, klozetus, griauna sieneles ir pan., todėl atlikti remontai neturi ilgalaikio efekto.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl antisanitarinių sÄ lygų yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ bei kitas kompetentingas institucijas. Nurodė, kad Å iaulių TI siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus pagal galimybes, nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas netinkamomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis, nesukėlęs jam ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas A. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2012-04-11 iki 2013-12-06 įvairiais laikotarpiais jam kalint Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI) netinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, plotųKalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kalėjo įvairiais laikotarpiais nuo 2012-04-11 iki 2013-12-06 kamerose Nr. 14, 26, DI-1, 43, 47, 51, 55, 58, 99 (b.l. 19-26). Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint Å iaulių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 213 dienų (b.l. 19-26). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Å iaulių TI, įvairiais laikotarpiais nuo 2012-04-11 iki 2013-12-06 213 dienų nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose.Dėl sÄ lygų kamerose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Higienos normos HN 76:2010 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.A. G. savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerose buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus jų apšvietimas, ant sienų buvo pelėsis.

Atsakovo atstovas neginčija pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų dėl neatitinkančios Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų kamerų natÅ«ralios apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, tačiau nurodė, kad Å¡ie neatitikimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti dėl pastato statuso, pagal kurį Å iaulių TI negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai (b .l.12-14,27-28, 39-40).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas pastatytas 1911 metais (iki Higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo), jis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymÄ Nr. I-516 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ bei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymÄ Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ (b.l. 12-14, 27-28, 39-40). Teismo vertinimu, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su kamerų langų angų padidinimu, tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyti reikalavimai netaikytini (Higienos normos HN 76:2010 2 p.).

Tačiau pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pastato ventiliacijos, santykinės oro drėgmės bei oro temperatÅ«ros sureguliavimui reikiamų darbų priskyrimo rekonstrukcijos darbams atmestini, nes, vadovaujantis Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 12 punktu statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas ir keitimas patenka į paprasto remonto kategorijÄ , todėl Å iaulių TI kamerų ventiliacijai, santykinei oro drėgmei ir oro temperatÅ«rai taikytini Higienos normos HN 76:2010 24 ir26 punktų reikalavimai.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å iaulių TI kameros vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais, tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus (b.l. 34, 48).Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad kamerų Nr. 26,58 ir 99, kuriose tam tikrais laikotarpiais kalėjo pareiÅ¡kėjas, santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, tačiau jokių įrodymų apie kitų kamerų, kuriose vertinamuoju laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas santykinę oro drėgmę, visų vertinamųjų kamerų oro temperatÅ«rÄ nėra pateikta, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl netinamos kamerų temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės (iÅ¡skyrus kamerų Nr. 26,58 ir 99) laikytinos įrodytomis.Higienos normos HN 76:2010 56 punktas reglamentuoja, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.Ä® bylÄ pateiktas įrodymas (2012 m. gruodžio 14 d.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. EP-539) paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl pelėsio kamerose Nr. 26, 58, tačiau patvirtina pelėsio buvimÄ kameroje Nr. 99 (b.l. 29-32), tačiau nepateikta jokių įrodymų apie kamerų Nr. 14, DI-1, 43, 47, 51, 55 bÅ«klę, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsio buvimo Å¡iose kamerose jo kalinimo metu lieka nepaneigti.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kamerų Å¡vara ir tvarka turi rÅ«pintis patys nuteistieji (suimtieji), todėl pelėsis ant sienų ir lubų atsiranda dėl pačių nuteistųjų (suimtųjų) elgesio.

Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti įvairiu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nurodoma, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti 1 komplektas valymo inventoriaus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 patvirtintoje Baldų, virtuvės ir kito inventoriaus, bÅ«tino laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose, specialiose patalpose, kamerose, komunalinės ir buitinės paskirties objektuose, naudojimo laiko normoje nurodoma, jog valymo inventoriaus komplektÄ sudaro Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-03-20 pažymoje Nr.62/08-297 (b. l. 27-28) nurodoma, jog dėl neapkankamo biudžeto finansavimo Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriaus komplektais, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus Å¡is inventorius grÄ Å¾inamas atsakingiems darbuotojams.

Å ie atsakovo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo laikomasi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų, įpareigojančių laisvės atėmimo vietoje laikomÄ pareiÅ¡kėjÄ aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi, dėl to konstatuotina, jog Å iaulių TI pažeidė Higienos normos HN 76:2010 58 punkto reikalavimus. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiais į medicinos specialistus yra kreipęsis dėl dantų skausmo, bėrimų, niežulio, kairio Å¡ono, juosmens skausmų, lėtinio bronchito paÅ«mėjimo ir pan. (b.l. 62-88).Kadangi duomenys apie A.

G. sveikatos bÅ«klę yra niekuo neiÅ¡siskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti bÅ«tent netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad kalinimo sÄ lygos Å iaulių TI pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V.prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip: elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje nustatyta, kad Å iaulių TI, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas viso 349 dienas.

Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas buvo didesnis nei numatyta teisės aktuose (pvz.: nuo 2012-06-07 iki 2012-07-03 jam teko atitinkamai nuo 4,2 kv. m., iki 8,48 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2012-07-26 iki 2012-07-30 – 4,2 kv.m., nuo 2012-09-21 iki 2012-09-25 – 6,52 kv.m. ir t.t.), tačiau, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 213 dienų. Kamerose, esant didžiausiam nurodytam kalintų asmenų skaičiui, pareiÅ¡kėjui tekdavo ypač mažas gyvenamasis plotas - apie 2,1 kv.m. (nuo 2012-05-16 iki 2012-05-18), 2,3 kv.m. (2013-07-18), 2,4 kv. m. (nuo 2012-04-11 iki 2012-04-16, nuo 2012-05-18 iki 2012-05-21, nuo 2012-10-31 iki 2012-11-07), 2,6 kv.m. (nuo 2012-09-27 iki 2012-10-02, nuo 2013-06-07 iki 2013-06-14) (b.l. 19-26).

Pažymėtina, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo per mažas, tam, kad jis galėtų laisvai judėti. Nors pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, apsilankyti Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, nusiprausti pirtyje, tačiau, teismo nuomone, nurodytos aplinkybės negali visiÅ¡kai kompensuoti pareiÅ¡kėjui tekusio per mažo asmeninės erdvės ploto (žr.

EŽTT Lautaru prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13099/04, 2011 m. spalio 18 d. sprendimÄ , 99 p., Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ , 58 p.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 59 paragrafas).

Pabrėžtina, jog Å¡is teismas bylose, kuriose pareiÅ¡kėjams buvo skiriama mažiau nei 3 kv. m asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad Å¡ios aplinkybės konstatavimas savaime reiÅ¡kia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimÄ byloje Sulejmanovic prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 22635/03, 51 paragrafas; 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ byloje Lind prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 25664/05, 59 paragrafas; 2007 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje Kantyrev prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 37213/02, 50-51 paragrafai).Nors administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, gana ilgÄ minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, tam tikru metu ypač maÅ¾Ä pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , kitus nustatytus higienos normų reikalavimų pažeidimus, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Ä®vertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustačius aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo laikymo perpildytose kamerose, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo priteisimui. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nesant duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų įtakÄ Â pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, nesant informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1300 Eur (4488,64 Lt) ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1300 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) (4488,64 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                Janina Vitunskienė