d65783f1-e0d0-4aca-9eb0-ff161e9ea939 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-151-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01646-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7.; 2.1.5.2.; 2.6.10.9.; 3.2.4.4. ; 3.2.6.13. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-589-232/2017 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos teisėjų ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį; pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimo teisę;

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinę bylÄ 2-119-603/2009 nutraukti; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti; priteisti ieÅ¡kovui 1 304 935 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys grindžiamas, jo vertinimu, neteisėtais Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiksmais, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-119-603/2009. IeÅ¡kovas nesutinka su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo leista realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, iÅ¡ieÅ¡kant skolas iÅ¡ likviduotai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto.

IeÅ¡kovo teigimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2, 3 straipsnio 1 dalį, 14, 38 straipsnio 1 dalį, 197 straipsnio 1, 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktus, 629 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9 punktus, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2 straipsnio 1 dalį, 1.5 straipsnio 1-4 dalis, 1.137 straipsnio 1-6 dalis, 2.95 straipsnio 1, 3 dalis, 2.106 straipsnio 1 dalies 1-7 punktus, 2.110 straipsnio 1, 2 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ , 4 dalį, 6.6 straipsnio 1, 4, 6 dalis, 6.128 straipsnio 3 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 73 straipsnį, imperatyvias teisės normas, todėl ieÅ¡kovui atsirado nuostoliai.

Pasak ieÅ¡kovo, turtinę žalÄ sudaro: 25 400 Eur – nuostoliai dėl nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotos 87 701,55 Lt sumos; 130 329 Eur – nuostoliai dėl parduoto iÅ¡ varžytynių buto, esančio (duomenys neskelbtini); 26 506 Eur – buto iÅ¡laikymo nuostoliai; nuostoliai dėl 175 bylų procesinės medžiagos parengimo bei atstovavimo teisme – 647 500 Eur; negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų – 475 200 Eur.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, kad reikalavimais atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimo teisę, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinę bylÄ 2-119-603/2009 nutraukti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiÄ teismo nutartį, kuri buvo instancine apeliacine ir kasacine tvarka patikrinta ir yra įsiteisėjusi.

Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ ar nutartį, kuri buvo patikrinta kasacine tvarka, priėmus kasacinio teismo nutartį dėl ginčo esmės, nėra galimybių, iÅ¡skyrus atvejus kai kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo.Teismas akcentavo, kad byloje, iÅ¡ kurios nagrinėjimo ieÅ¡kovas kildina savo teisę į žalos atlyginimÄ , nenustatyta jokių neteisėtų teismų ar teisėjų veiksmų. IeÅ¡kovas minėtoje byloje aktyviai naudojosi visomis civiliniame procese byloje dalyvaujančiam asmeniui numatytomis teisėmis, teikė savo paaiÅ¡kinimus, atsikirtimus, skundė procesinius veiksmus, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad bylos proceso metu jo teisės buvo pažeistos, o tai, jog jo netenkina galutinė ir neskundžiama kasacinio teismo nutartis ir pirmosios instancijos nutartis, kuri palikta galioti, patenkinus kasacinį skundÄ , nėra pagrindas konstatuoti teismų ar teisėjų, nagrinėjusių bylÄ , neteisėtus veiksmus.

Teismas pastebėjo, kad prijungtoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-119-602 medžiagoje jis nerado jokių akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės taikymo pažeidimų, kurių atlikimas leistų svarstyti apie teismų neteisėtus veiksmus ir (ar) kaltę.Teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų veiksmų bei kaltės, negalimas ir nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad gali bÅ«ti priteisiamos tik tokios asmens turėtos iÅ¡laidos ar nuostoliai, kurie yra bÅ«tini jo turtinei padėčiai atkurti ir yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais veiksmais, yra apibrėžti, realÅ«s. Tačiau, teismo vertinimu, vienos iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti sumų yra susijusios su vykdymo veiksmais visiÅ¡kai kitose bylose (bylinėjimosi iÅ¡laidos 175 bylose), nei byla, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas kildina neteisėtus veiksmus, o kitos (negautos pajamos) – nerealios, nepagrįstos jokiais patikimais įrodymais, taigi ieÅ¡kovo nurodytas turtinės žalos dydis yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nerealus, neturi jokio priežastinio ryÅ¡io su teismų veiksmais, nagrinėjant minimÄ civilinę bylÄ .Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prašė byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatęs, jog ieÅ¡kovas apie tariamÄ savo teisių pažeidimÄ vėliausiai sužinojo gavęs kasacinio teismo nutartį, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovas yra praleidęs. Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡io termino neprašė atnaujinti ir nenurodė priežasčių, dėl kurių senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeÅ¡kovas A. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Byloje yra pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys įvardintų teisėjų ir teismų neteisėtus veiksmus, kurie tiesiogiai yra susiję su iÅ¡ieÅ¡komos 1 304 935 Eur žalos teisiniais padariniais.

Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1, 3 dalis, nustatančias, kad teisingumÄ vykdo tik teismai ir teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės ir toje ginčo dalyje priimti daliniai sprendimai. Sprendime iÅ¡dėstyta motyvacija, sÄ vokos, iÅ¡vados ir vertinimai iÅ¡ esmės kertasi su 2017 m. kovo 1 d. patikslinto ieÅ¡kinio atsakovei faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra grindžiamos oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, pažeidžia konstitucinius principus.

Teismas be teisinio pagrindo, pažeisdamas civilinio proceso imperatyvias nuostatas ir peržengdamas bylų nagrinėjimo pagal galiojančiÄ teisę ribas, užkirto keliÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir pažeidė ieÅ¡kovo teisę į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonę.Pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai sudaro atsakovei „bÅ«tinos deliktinės civilinės atsakomybės teisinį pagrindÄ atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ 25 400,13 Eur, 130 329 Eur bei 26 506,36 Eur žalÄ , kuri atsirado dėl neteisėtų teisėjos L.

L. veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-119-603/2009. Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai sudaro teisinį pagrindÄ ir priežastiniam ryÅ¡iui nustatyti dėl teisėjos padarytų teisės normų pažeidimo ir atsiradusios žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje civilinėje byloje neteisėtais veiksmais užkirto keliÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .Byloje esantys oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai ir Vilniaus miesto teismuose nagrinėtų 175 bylų sÄ raÅ¡as „dėl ieÅ¡kovo lėšomis apmokėto 3 k. buto, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtos konfiskacijos ir dėl 4 176 kv. m bendro gyvenamojo ploto nusavinimo, patvirtina 23 metus besitęsiančios ginčo teisenos atsiradusios žalos galutinius teisinius padarinius“.

Vienos bylos kaina sudaro 3 700 Eur. Tačiau Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje civilinėje byloje neteisėtais veiksmais užkirto keliÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2009 m. sausio 21 d. nutartimi be teisinio pagrindo suvaržius pirmiau nurodyto buto disponavimo teises, ieÅ¡kovas prarado teisę į įgytÄ turtÄ , negalėjo įgyto turto įregistruoti, parduoti, užstatyti, nuomoti, todėl 2013 m. liepos 26 d., pardavus ieÅ¡kovo lėšomis apmokėtÄ turtÄ iÅ¡ varžytynių, atliktais skaičiavimais ieÅ¡kovas patyrė 475 200 Eur tiesioginius nuostolius.Aplinkybių, patvirtintų oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, atsakovė jokiais kitais įrodymais nepaneigė ir nepateikė jokių teisinių faktų, kodėl asmeniui padaryta žala turėtų bÅ«ti neatlyginta.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime, pažeisdamas CK 6.249 straipsnio 1, 3 dalis, 4 dalies 1-3 punktus ir 5-6 dalis, padarė neteisingas iÅ¡vadas ir vertinimus, prieÅ¡taraujančius ieÅ¡kovo reikalavimų faktinėms aplinkybėms, kurios grindžiamos raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ ir tinkamai neįvertino „bendrininkavimo atvejų, kai žala atsiranda dėl kelių atskirų pavienių priežasčių sÄ veikos, kai bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo atlyginti visi kartu (solidariai), prisidėję prie žalos atsiradimo priežasčių“.Remiantis CK 1.127 straipsnio 3 ir 5 dalimis, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento, o jeigu pažeidimas yra tęstinis senaties terminams ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ir neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kitÄ dienÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismo sÄ vokų aiÅ¡kinimas ir iÅ¡vados iÅ¡ esmės pažeidžia CPK 1.127 straipsnio 3, 5 dalis, CK 6.6 straipsnio 4, 6 dalyse įtvirtintÄ teisę, pagal kuriÄ bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, taip pat CK 6.53 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ teisę, pagal kuriÄ , jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti jÄ vykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada jÄ Ä¯vykdyti.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime atsakovė nuodo, kad apeliaciniame skunde apeliantas iÅ¡dėsto iÅ¡ esmės tuos pačius motyvus, kurie jau buvo pateikti ieÅ¡kinyje bei iÅ¡sakyti jo paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu. Savo ruožtu apelianto nurodyti teiginiai dėl ieÅ¡kinio senaties normų neva neteisingo aiÅ¡kinimo yra nepagrįsti. Paties apelianto pozicija dėl senaties termino skaičiavimo yra aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujanti suformuotai teismų praktikai ir nulemtų civilinių santykių nestabilumÄ .Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal A. P. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apelianto įsitikinimu, byloje yra pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (ir teisėjos L. L.) neteisėtus veiksmus, be kita ko susijusius su praÅ¡oma priteisti turtine žala, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių bylos aplinkybėms visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir pažeidė ieÅ¡kovo A.

P. teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasi nagrinėjamam ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo skunde dėstoma pozicija.Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį; pripažinti jo reikalavimo teisę; panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009; civilinę bylÄ Nr. 2-119-603/2009 nutraukti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso 1 304 935 Eur turtinę žalÄ , patirtÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ apelianto į bylÄ pateiktų procesinių dokumentų turinio ir teismo posėdžių metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus, inter alia jam padarytÄ Å¾alÄ , grindžia tuo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009 priimta 2009 m. sausio 21 d. nutartis pažeidžia materialinės ir proceso teisės normas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl vykdymo proceso normų taikymo bei aiÅ¡kinimo ir pan., kadangi Å¡ia nutartimi Vilniaus miesto savivaldybei leista realizuoti jos nepagrįstai (pasinaudojus nuomos sutartimi, kurios terminas pasibaigęs) Lietuvos Respublikos Å«kiniame teisme prisiteistÄ teisę, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po to, kai UAB „Dieona“ buvo likviduota ir vykdomieji raÅ¡tai grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojai, o prievolė, ieÅ¡kovo įsitikinimu, pasibaigusi.

Taigi, ieÅ¡kovo nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja L. L. be teisinio pagrindo leido realizuoti Vilniaus miesto savivaldybei nepagrįstÄ teisę ir nesiėmė priemonių, jog Vilniaus miesto savivaldybė perduotų nuosavybės teises į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui A. P., kuris, jo teigimu, per bendrovės „Dieona“ kasÄ apmokėjo namo statybÄ ir buvo tikrasis Å¡io buto savininkas. IeÅ¡kovo tvirtinimu, dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo neteisėto leidimo realizuoti savivaldybės nepagrįstÄ teisę, nukreipiant dokumentaliai nepagrįsto 87 701,55 Lt įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ A.

P. lėšomis apmokėtÄ butÄ , jam buvo padaryta turtinė žala, pasireiÅ¡kusi, kaip:

1) nepagrįstai teismų sprendimais išieškoma 87 701,55 Lt suma (25 400,12 Eur);

2) dėl A. P. lėšomis (450 000 Lt) apmokėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių patirti nuostoliai – 130 329 Eur;

3) dėl šio buto išlaikymo nuo 1993 m. patirtos išlaidos – 26 506,36 Eur;

4) dėl A. P. pažeistų teisių gynimo 175 teisminėse bylose patirti nuostoliai – 647 500 Eur; 5) 475 200 Eur nuostoliai, patirti, ieškovo nuomone, dėl to, kad jis dėl neteisėtų teismo veiksmų negalėjo disponuoti butu, jį įregistruoti, parduoti, nuomoti, įkeisti ir pan.Tačiau, iš pačios 2009 m. sausio 21 d. nutarties ir pridėtos civilinės bylos Nr. 2-119-602/2009 medžiagos matyti ir tai, kad visi ieškovo šiuo metu nagrinėjamoje byloje dėstomi argumentai (dėl Ūkinio teismo priimtų sprendimų neteisėtumo, savivaldybės reikalavimo teisės nepagrįstumo, ginčo buto apmokėjimo A.

P. lėšomis, UAB „Dieona“ likvidavimo ir prievolės pasibaigimo bei savivaldybės praÅ¡ymo leisti realizuoti jos teisę iÅ¡ buto nepagrįstumo ir neteisėtumo) bei apeliaciniame skunde akcentuojami raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovo nuomone, patvirtinantys jo pozicijÄ , paties A. P. jau buvo nurodyti ir pateikti teismams dar nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-119-603/2009, taigi, apeliantas Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje faktiÅ¡kai siekia revizuoti įsiteisėjusiÄ , tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka patikrintÄ ir kasacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009 paliktÄ galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, palikta galioti kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , laikoma įsiteisėjusia nuo kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Savo ruožtu įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tokie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali bÅ«ti peržiÅ«rėti ir tuo labiau panaikinti jokiu kitu bÅ«du kaip tik pasinaudojus iÅ¡imtiniu proceso atnaujinimo institutu.

Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant A. P. reikalavimo teisę, panaikinant įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009 ir Å¡iÄ bylÄ nutraukiant, pirmosios instancijos teismo visiÅ¡kai pagrįstai atmesti.Pažymėtina, kad apeliantas, savo skunde ginčydamas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , be bendro pobÅ«džio deklaratyvių pareiÅ¡kimų, jog tokiais veiksmais teismas neva užkirto keliÄ Ä¯ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir pažeidė ieÅ¡kovo teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ , nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmiau nurodytos teismo iÅ¡vados teisingumÄ .

Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo netenkina dar 2009 m. sausio 21 d. priimta nutartis, tai, jog, jo nuomone, teismai 2009 metais nagrinėtoje byloje neįvertino jo dėstomų argumentų svarumo, nesudaro teismui teisėto pagrindo nesivadovauti kertiniu civilinio proceso ir apskritai teisinės valstybės principu, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, įgyja res judicata galiÄ â€“ t. y. Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai ir negali bÅ«ti revizuojamas.

BÅ«tinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs kad Å¡is principas yra vienas iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ laikymosi sÄ lygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ ).Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė ir civilinės atsakomybės valstybei taikymo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį sÄ lygų.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ ; sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teisėjos L.

L. neteisėtus veiksmus aiÅ¡kina, kaip, jo nuomone, neteisėtos ir nepagrįstos 2009 m. sausio 21 d. nutarties priėmimÄ , nes, apelianto įsitikinimu, jo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie, kaip minėta, buvo teikiami ir į civilinę bylÄ Nr. 2-119-603/2009, patvirtina, kad savivaldybei negalėjo bÅ«ti leista realizuoti jos teisę iÅ¡ buto, (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniam teismui instancine tvarka patikrinus ieÅ¡kovo kritikuojamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir palikus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį galioti, vien tik ieÅ¡kovo nesutikimas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu bei jo nepasitenkinimas galutiniu nagrinėtos bylos rezultatu, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo ir (ar) teisėjos L.

L. veiksmų. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009 aktyviai naudojosi visomis byloje dalyvaujančiam asmeniui suteiktomis teisėmis ir jokių įrodymų, kad bylos Nr. 2-119-603/2009 nagrinėjimo metu jo teisės kaip nors buvo nepagrįstai suvaržytos, apribotos ir (ar) pan., nepateikė, be to, byloje nėra ir jokių duomenų, jog teisėjai dėl kokių nors jos veiksmų, atliktų nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė, priimta atskiroji nutartis ir pan., kitaip tariant, teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad apelianto nurodyta teisėja, nagrinėdama minėtÄ civilinę bylÄ , bÅ«tų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis).

Savo ruožtu aplinkybė, kad bylos rezultatas nepalankus ieÅ¡kovui ir sukelia jam nepriimtinų bei skaudžių teisinių padarinių, savaime nelemia ir nepagrindžia teismo veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiÅ¡kinimo ir taikymo ar įrodymų vertinimo, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų.IeÅ¡kovui neįrodžius kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (be kita ko žalos dydžio nepagrįstumo), plačiau dėl jų nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas ir dėl to, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio neprašė atnaujinti (CK 1.126 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo motyvÄ dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties, remiasi CK 1.127 straipsnio 3 ir 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kad tuo atveju, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento, o jeigu pažeidimas yra tęstinis, senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas neteisingai supranta ir interpretuoja pirmiau nurodytas CK nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, ir nepagrįstai senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo skaičiuoja nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos.

Å ioje byloje pačiam apeliantui žalos atsiradimÄ siejant su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties, jo nuomone, neteisėtos ir nepagrįstos, priėmimo faktu, apeliantas apie teismo (teisėjo) veiksmus, kuriuos jis laiko neteisėtais, vėliausiai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sužinojo ir turėjo sužinoti gavęs kasacinio teismo nutartį, kuria Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis palikti galioti, sudarydama sÄ lygas savivaldybei vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ginčo buto.

Kasacinio teismo nutartis buvo priimta dar 2009 m. gruodžio 21 d., iÅ¡siųsta ieÅ¡kovui tų pačių metų gruodžio 24 d., todėl ieÅ¡kovui dėl žalos atlyginimo kreipusis į teismÄ tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį, akivaizdžiai buvo praleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Remdamasi pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjos                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Nijolė PiÅ¡kinaitė