d6572c7c-e954-473a-9bc4-157c835d5810 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3760-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02309-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. B. (J. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino (1t., b. l. 1–13, 21–29), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 8 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Kameros Nr. 90 plotas buvo apie 7,94 kv. m, jis visÄ laikÄ kalėjo su kitais asmenimis, todėl trÅ«ko laisvo ploto, buvo apribotas jo judėjimas.

Atskaičius kameroje baldais užimamÄ plotÄ , jam tekdavo tik 2,17 kv. m. Pažymi, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu, kad nori sėdėti kameroje vienas, tačiau į jo praÅ¡ymus nebuvo reaguota, o jeigu ir buvo, tai praÅ¡ymai-skundai buvo atmetami arba tenkinami, bet labai pavėluotai. Nurodo, kad kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, o tik atitvertas apie vieno metro aukščio sienele, todėl atliekant gamtinius reikalus galėjo bÅ«ti stebimas ir matomas kitų kameroje esančių asmenų bei pareigÅ«nų.

Dėl to jautė įtampÄ , buvo pažemintas jo orumas. Be to, duÅ¡u buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę ir ne daugiau kaip 15 min. Suteikiamo laiko ir dažnumo naudotis duÅ¡u neužtenka, nes jis sportuoja. Pabrėžia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam neiÅ¡duodavo jokių higienos priemonių. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad kamerose nėra karÅ¡to vandens, o jis jam bÅ«tinas, nes laisvėje buvo nuÅ¡alęs rankas, kojas bei veidÄ , todėl gydytojai rekomendavo darytis kontrastines Å¡alto ir Å¡ilto vandens voneles.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis elektra iÅ¡jungiama nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o savaitgaliais – nuo 23.00 val. iki 7.00 val., todėl naktį negali atsigerti arbatos. Be to, kameroje naktį visada buvo įjungta Å¡viesa, todėl neiÅ¡simiegodavo ir visada jautėsi pavargęs. Teigia, kad nuolatinis bÅ«vimas Å¡viesoje kenkia jo sveikatai. Nurodo, kad pasivaikščiojimams LukiÅ¡kių TI-K suteikiama kasdien po 1 arba 1,5 val. Mano, kad tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Å is komitetas iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Nurodo, kad I korpuso pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra 18 kv. m, jis nėra tvarkomas, danga nelygi, todėl po lietaus telkÅ¡o vandens balos, kurios trukdo bėgioti arba pasivaikščioti. Nurodo, kad jam buvo suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai. Per pasimatymus su artimaisiais arba draugais nei jis, nei pasimatymo lankytojai negalėjo atsineÅ¡ti maisto ir gėrimų. Be to, jie jam negalėjo perduoti ir krepÅ¡io ar lagamino su ratukais.

Taip pat nurodo, kad jam kameroje reikalingas Å¡aldytuvas, nes nusipirkti maisto produktai greitai genda, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Nurodo, kad jam leidžiama sportuoti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o norėtų tris kartus. Kadangi pareiÅ¡kėjas sportuoja, jam bÅ«tini maisto papildai, nes turi suderinti mitybÄ . LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje maisto papildai kainuoja dvigubai brangiau nei laisvėje, o iÅ¡ laisvės jų perduoti jam niekas negali, todėl buvo priverstas mažiau sportuoti.

Mano, kad maisto papildus reikėtų leisti perduoti iÅ¡ laisvės arba papildų pirkimas neturėtų bÅ«ti įskaičiuojamas į apsipirkimo limitÄ . Pažymi, kad norėtų, jog su juo bÅ«tų vykdoma daugiau psichologinių užsiėmimų – tiek grupinių, tiek individualių, o ne tik psichologinių konsultacijų. Pažymi, kad jam trÅ«ksta socialinių užsiėmimų. PaaiÅ¡kina, kad 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu, kuris sirgo burnos infekcija, todėl bijojo užsikrėsti.

Informavo pareigūnus, jog nori sėdėti vienas, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K patiekiamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų reikalavimų, jis yra nekokybiškas. Lukiškių TI-K nebuvo išduodama vaisių, todėl jis negavo vitaminų. Pabrėžia, kad dėl laisvėje patirtų nušalimų jam gydytojai rekomendavo gerti vitaminus ir kuo daugiau sportuoti, todėl mano, kad Lukiškių TI-K turi į jo valgiaraštį įtraukti vaisių.

Taip pat norėtų įsigyti bičių medaus. Nurodo, kad jam buvo leidžiama tik vienÄ kartÄ per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o suimtiesiems buvo leidžiama du kartus per mėnesį kirptis. Ä®vedus naujus pakeitimus, pareiÅ¡kėjas gali turėti tik pasirinktinai arba asmeninį kompiuterį, arba kompiuterinių žaidimų aparatÄ , o jam reikia jų abiejų. Naudotis kompiuteriu leidžiama 6 valandas per parÄ , tačiau jam Å¡io laiko neužtenka, nes mokosi nuotoliniu bÅ«du ir turi daug skaityti kompiuteryje.

Be to, dauguma jo artimųjų gyvena užsienyje, todėl prašė administracijos, kad leistų jiems paskambinti per internetinę programÄ â€žSkype“ ir Å¡is vaizdo skambučio pokalbis bÅ«tų užskaitytas kaip pasimatymas, tačiau jo praÅ¡ymo netenkino. Nurodo, kad jis gali turėti daiktų, kurie sveria iki 30 kg, tačiau jam Å¡io svorio neužtenka, nes visi daiktai yra svarbÅ«s, todėl nori turėti daiktų iki 50 kg. Taip pat nori turėti oro ventiliatorių, kad bÅ«tų palengvintas buvimas kameroje vasarÄ .

PareiÅ¡kėjas taip nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekamų kratų niekas nefilmavo, kratos metu nėra užtikrinta, kad bent vienas kameros gyventojas stebėtų kratos procedÅ«rÄ , dėl to gali bÅ«ti suraÅ¡omi neteisėti nutarimai dėl galimų pažeidimų. Taigi, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis visÄ laikÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatijÄ , todėl praÅ¡o jam atlyginti neturtinę žalÄ .

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1t., b. l. 49–66). Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus užimamų baldų plotÄ , kadangi nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai to nenustato.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsakovės atstovo teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Taip pat nurodo, kad tam tikrose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atkreipia dėmesį, kad su nuteistuoju visada buvo elgiamasi ir bendraujama mandagiai, nešališkai, nežeminant jo garbės ir orumo, vadovaujantis pareigūnų etikos principais. Nurodo, kad nuteistiesiems higienos priemonės, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant tik šių asmenų rašytiniam prašymui. Pažymi, kad Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengiamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Nurodo, kad tai viena iÅ¡ priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Å ios taisyklės nenustato atskirų naktinio apÅ¡vietimo jungiklių kamerose įrengimo. Å viesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija atjungdama elektros tiekimÄ Ä¯ kiÅ¡tukinius elektros lizdus, užtikrina, kad įstaigoje laikomi suimtieji, nuteistieji ir nuteistieji areÅ¡tu laikytųsi režimo reikalavimų. Pažymi, jog suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebÅ«tų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisės į nepertraukiamÄ miegÄ ir ramybę. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

DuÅ¡uose yra karÅ¡tas vanduo. Kirpėjo paslaugos nuteistiesiems suteikiamos kartÄ per mėnesį. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis.

Pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje (po mankÅ¡tos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į duÅ¡Ä ), žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad visuose LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti skersiniai, todėl nuteistieji ir suimtieji turi galimybę sportuoti ir pasivaikščiojimo kiemeliuose. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumÄ bei įdomesnį laisvalaikio praleidimÄ , į kameras yra duodami Å¡achmatų, domino ir kiti žaidimai.

Nurodo, kad J. B. lankėsi laisvalaikio užimtumo patalpoje, Å¡achmatų bÅ«relyje bei kituose užsiėmimuose (bÅ«reliuose) atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintus sÄ raÅ¡us (grafikus). Nurodo, kad nuteistÄ jį J. B. per jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį Psichologinės tarnybos specialistai konsultavo 28 kartus. Individualių pokalbių metu taip pat buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir remiantis nustatytais kriminogeniniais poreikiais buvo vykdoma individuali kognityvinė - bihevioristinė pataisos programa „Tik tu ir aš“.

Taip pat jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti kituose psichologiniuose ir socialiniuose užsiėmimuose. Pažymi, kad nuteistiesiems yra sudarytos sÄ lygos naudotis ribota prieiga prie interneto, tačiau naudotis programa „Skype“ nėra galimybės. Taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato Å¡aldytuvų ir ventiliatoriaus įrengimo kamerose, nenumato ir galimybės įsigyti medaus. Pabrėžia, jog jokių iÅ¡imčių dėl leidžiamų įsigyti ar turėti daiktų bei maisto produktų teisės aktai nenustato.

Atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinasi pagal patvirtintas mitybos normas. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti.

LukiÅ¡kių TI-K mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sÄ lygų, t. y. nėra nustatyta LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-1056-189/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2017-6) pagal pareiÅ¡kėjo J. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. imtinai.

Minėtas teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktÄ , teismas skundÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, už 2017 m. lapkričio 20 d. paliekamas nenagrinėtu.

Taigi teismas Å¡ioje byloje nagrinės pareiÅ¡kėjo J. B. skundÄ dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (1t., b. l. 49, 67–69) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kameroje buvusių asmenų skaičiaus ir kameros ploto, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kameroje Nr.

90. PareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. vasario 9 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 90 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018 m. vasario 10 d. – 2018 m. kovo 4 d. toje pačioje kameroje jis kalėjo su kitu asmeniu. 2018 m. kovo 5 d. toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo vienas. 2018 m. kovo 6 d. – 2018 m. kovo 8 d. toje pačioje kameroje jis kalėjo su kitu asmeniu. 2018 m. kovo 9 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių. Taigi pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d., t. y. 108 paras.

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo vienas arba kartu su kitu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpį ir kamerÄ , kurioje buvo pareiÅ¡kėjas, jos plotÄ bei joje buvusių asmenų skaičių. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (1t., b. l. 52). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visas 108 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiÅ¡kėjui kameroje tekdavo nuo 3,97 kv. m iki 7,94 kv. m).

Pažymėtina, kad net ir į kameros ploto apskaičiavimÄ neįtraukus sanitarinio mazgo užimamo ploto, matyti, jog pareiÅ¡kėjui vis tiek teko 3,69 kv. m, t. y. pareiÅ¡kėjui teko minimalus plotas kameroje, nepažeidžiantis nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigÅ«nų elgesio PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, o tik atitvertas apie vieno metro aukščio sienele, todėl jį galėjo matyti ir stebėti kameroje esantys kiti asmenys bei pareigÅ«nai. PareiÅ¡kėjo teigimu, dauguma pareigÅ«nų turi sadistinių asmenybės sutrikimų.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies taip, kad bÅ«tų užtikrintas kaliniams minimalus privatumas. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jei suimtasis kameroje laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida) yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešimo „Dėl J. B. skundo“ (1 t., b. l. 72–74) matyti, jog tam tikrose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau kameroje, kurioje gyveno pareiškėjas, sanitarinio mazgo kabinos nebuvo.

Nurodoma, kad kameroje (kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas) įrengti sanitarinio mazgo kabinÄ nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad užuolaidos įrengtos visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose, tačiau kartu ir nurodytos kameros, kuriose yra įrengtos užuolaidos, bet nenurodyta, kad kameroje Nr. 90 buvo užuolaida (1t., b. l. 52).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes ir į atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus prieÅ¡taringus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad kameroje Nr. 90 sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo įrengta užuolaida. Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 90 praleido 108 paras (nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. vasario 9 d. bei 2018 m. kovo 5 d. pareiÅ¡kėjas kameroje nors ir buvo vienas, tačiau nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu, nes joje nebuvo užuolaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui visu ginčo laikotarpiu, t. y. 108 paras, nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu įrenginiu. Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K 108 paras pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu. Taigi pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį sÄ lygomis.

Pažymėtina, jog, teismo nuomone, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas atsiliepime akcentavo, kad su nuteistuoju J.

B. visada buvo elgiamasi ir bendraujama mandagiai, neÅ¡aliÅ¡kai, nežeminant jo garbės ir orumo. PareiÅ¡kėjas skunde neįvardija, kokie konkrečiai pareigÅ«nai, kokiomis dienomis su juo galimai neteisėtai elgėsi, ar dėl Å¡io galimai neteisėto elgesio jis patyrė žalÄ ir kokiÄ , todėl teismas pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį. Dėl kalinimo kartu su sergančiu asmeniu PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu, kuris sirgo burnos infekcija, todėl bijojo užsikrėsti.

Nurodo, kad informavo pareigÅ«nus, jog nori sėdėti vienas, tačiau praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje teismas nagrinėja pareiÅ¡kėjo J. B. neturtinę žalÄ , kildinimÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. 96-5721 raÅ¡te, adresuotame J. B., nurodo, kad 2017 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kėjas kameroje liko vienas, nes kitas nuteistasis buvo perkeltas į kitÄ kamerÄ (1t., b. l. 32).

Pažymi, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai turi teisę perkelti suimtuosius ar nuteistuosius iÅ¡ vienos gyvenamosios kameros į kitÄ , užtikrindami suimtųjų ir nuteistųjų saugumÄ , įstaigos saugumo ir valdymo interesus bei atsižvelgdami į įstaigos kriminogeninę bÅ«klę, vadovaudamiesi LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. I-184 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Atkreipia dėmesį, kad asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis, nelaikomi vienoje kameroje su kitais. Iš byloje esančios J. B. asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2013/2489 matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini), jam išrašyti vaistai (1t., b. l. 177). Pažymėtina, kad iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos nematyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų buvęs užsikrėtęs ir jam būtų buvusi diagnozuota burnos infekcija. Tokiais pačiais peršalimo simptomais (duomenys neskelbtini) pareiškėjas skundėsi dar ir iki ginčo laikotarpio pradžios (1t., b. l. 111–112, 117–118, 123, 130–133, 137, 139–141, 147, 149–152, 154, 156–158, 164–165, 167, 174).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. vasario 9 d. kalėjo kameroje Nr. 90 vienas (1t., b. l. 49). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad ginčo laikotarpio pradžioje jis kalėjo kameroje kartu su kitu asmeniu, kuris serga burnos infekcija, ir galėjo užsikrėsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis kalėjo vienas ir nesirgo burnos infekcija. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemelių PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog pasivaikščioti gryname ore LukiÅ¡kių TI-K suteikiama kasdien po 1 arba 1,5 val.

PareiÅ¡kėjo teigimu, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui. Nurodo, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Taip pat nurodo, kad I korpuso pasivaikščiojimo kiemelio plotas 18 kv. m, jo danga nelygi, po lietaus joje telkÅ¡o balos, todėl jam trukdo bėgioti arba pasivaikščioti. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 Antrosios bendrosios ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) [CPT/Inf (92)3] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Taigi minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (t. y. už kameros ribų ir Å¡is laikas apima įvairiÄ veiklÄ kalinimo metu, pvz., darbÄ , sportÄ , Å¡vietimÄ ir pan.), o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Taip pat pažymėtina, kad Ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punkte nurodoma, jog reikalavimas, kad kaliniams bÅ«tų leidžiama kiekvienÄ dienÄ mažiausiai vienÄ valandÄ mankÅ¡tintis lauke, yra pripažįstamas pakankamu.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už dorÄ elgesį ir stropų darbÄ areÅ¡to bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriama paskatinimo priemonė – pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.

Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomo) pobÅ«džio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį nei 1,5 valandos pasivaikščiojimo laikÄ , taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas bÅ«tų buvęs pripažintas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsniu. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, kad pasivaikščiojimo laikas turi bÅ«ti ilgesnis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 20 d. Nr. 96-728 LukiÅ¡kių TI-K raÅ¡tu „Dėl laikymo sÄ lygų“ atsakė į pareiÅ¡kėjo 2018 m. sausio 29 d. praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad ilgesnė nei 1,5 valandos pasivaikščiojimo trukmė nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime ir priskirtiems paprastajai grupei, nenustatyta (1 t., b. l. 35). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisės dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nebuvo pažeistos, todėl jo teiginys, kad teisė pasivaikščioti lauke jam nebuvo tinkamai užtikrinta dėl laiko trukmės, yra nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 28 d.) 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pagal TIÄ®ET 22 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 20 d.) 21 punktas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) 233 punkte nustatyta, kad, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Iš byloje esančio atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse, kuriame buvo pareiškėjas, yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m (1t., b. l. 57).

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡ime nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K įrengti vadovaujantis TIÄ®ET ir PĮĮET reikalavimais (1t., b. l. 73). Juose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos. Pasivaikščiojimo kiemelius tvarko nuteistieji, atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojų pareigas. Akcentuojama, kad Å¡varÄ ir tvarkÄ pasivaikščiojimo kiemeliuose turi palaikyti ir patys nuteistieji.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kuriame iÅ¡ I korpuso kiemelių jam buvo mažai vietos, kurio kiemelio danga jam buvo netinkama bėgioti ar vaikščioti, ir kuriomis dienomis telkÅ¡ojo balos. Taip pat pažymėtina tai, kad minėti teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, o iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 90 buvo vienas arba su kitu asmeniu, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę pasivaikščioti gryname ore.

Akcentuotina, kad pasivaikščioti gryname ore yra pareiÅ¡kėjo teisė, bet ne pareiga, todėl jis pats, įvertinęs lauke esančias klimato sÄ lygas, gali apsispręsti, ar pasinaudoti Å¡ia teise, ar ne. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamumo laikomi nepagrįstais. Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema įrengta neseniai, tačiau ne prie visų kamerų.

DuÅ¡e, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose, kur bÅ«na nuteistieji, Å¡ios pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos nėra. PĮĮET 13.10 bei 16.11 papunkčiuose nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Pažymėtina, kad iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo atveju buvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kaip pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos neįrengimas duÅ¡e, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose sukėlė jam neturtinę žalÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareigūno iškvietimo sistemos neįrengimas duše, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala.

Vien abstraktaus pobÅ«džio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam LukiÅ¡kių TI-K nebuvo iÅ¡duodamos jokios higienos priemonės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

ApraÅ¡o 4 punkte nurodoma, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant ApraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte nurodoma, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. ApraÅ¡o 13 punkte nurodoma, jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (t. y. 19 Eur).

Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 29 d. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu teikti higienos priemones nemokai (1t., b. l. 34). 2018 m. vasario 20 d. raÅ¡tu Nr. 96-728 LukiÅ¡kių TI-K atsakė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pacitavo ApraÅ¡o 13 punktÄ bei priminė, kad higienos priemonių galima nusipirkti LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje (1t., b. l. 36).

IÅ¡ raÅ¡to turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui atsisakyta teikti nemokamai higienos priemones, nes pagal ApraÅ¡o 13 punktÄ jis yra mokus. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu jis neturėjo finansinių ar kitokių galimybių įsigyti reikiamų higienos priemonių. ApraÅ¡e yra įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant iÅ¡duodamos arba neiÅ¡duodamos higienos priemonės. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka ApraÅ¡o 5 ir 13 punktuose įtvirtintų sÄ lygų, kad galėtų gauti nemokamų higienos priemonių.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d. LukiÅ¡kių TI-K veikė teisėtai, neiÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui higienos priemonių, todėl jo argumentai dėl nemokamų higienos priemonių neiÅ¡davimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl duÅ¡o, sporto ir kirpėjo paslaugų PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad duÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitę ir ne daugiau kaip 15 min.

Suteikiamo laiko ir dažnumo naudotis duÅ¡u jam neužtenka, nes jis sportuoja. Nurodo, kad jam leidžiama sportuoti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o norėtų tris kartus. Taip pat nurodo, kad jam buvo leidžiama apsikirpti tik vienÄ kartÄ per mėnesį, o norėtų du kartus. Pagal TIVTT 107 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), kurios 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – IÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas), LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus (1 t., b. l. 55). Tas pats nurodyta ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡ime „Dėl J.

B. skundo“ (1t., b. l. 73). Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis IÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiko 16 punktu, kirpėjo paslaugos nuteistiesiems suteikiamos kartÄ per mėnesį (1t., b. l. 63). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 29 d. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu leisti jam naudotis duÅ¡u ir sportuoti kiekvienÄ dienÄ (1t., b. l. 34). 2018 m. vasario 20 d. Nr. 96-728 LukiÅ¡kių TI-K atsakyme į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nurodoma, kad, vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį LukiÅ¡kių TI-K tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. 1-212 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį LukiÅ¡kių TI-K tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 4 punktu, nuteistieji, pageidaujantys apsilankyti mankÅ¡tos kambaryje, eilės tvarka iÅ¡vedami į mankÅ¡tos kambarį pagal IÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikÄ (1t., b. l. 35). Pažymima, kad pareiÅ¡kėjui suteikiama galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę apsilankyti mankÅ¡tos kambaryje. Atkreipiamas dėmesys, kad apsilankymų mankÅ¡tos kambaryje skaičius priklauso nuo LukiÅ¡kių TI-K kalinamų asmenų skaičiaus ir jų noro apsilankyti minėtame kambaryje.

Tai reiÅ¡kia, kad kuo daugiau asmenų atsisako apsilankyti mankÅ¡tos kambaryje, tuo greičiau vėl suteikiama galimybė juo pasinaudoti kitam norinčiam. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sportuoti galima ir pasivaikščiojimų metu, nes pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti skersiniai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laisvėje buvo nuÅ¡alęs rankas, kojas bei veidÄ , todėl gydytojai jam rekomendavo kuo daugiau sportuoti, tai patvirtinta pažyma Nr. 56-225. LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2017 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 56-225 nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 17 d. buvo apžiÅ«rėtas vidaus ligų gydytojo, jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini), atsiradęs po ilgalaikio žemos temperatÅ«ros poveikio, todėl jam rekomenduotas fizinis aktyvumas, sportas (1t., b. l. 30).

Pažymėtina, kad Å¡ioje pažymoje nėra nurodyta kiek konkrečiai kartų per savaitę pareiÅ¡kėjas turėtų sportuoti, jam tiesiog rekomenduota bÅ«ti fiziÅ¡kai aktyviam. Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija faktų, kad jam buvo suteikta teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę iki 15 min. iÅ¡simaudyti po duÅ¡u, kad jam buvo užtikrinta teisė vienÄ kartÄ per savaitę sportuoti mankÅ¡tos kambaryje, kad jis turėjo galimybę apsikirpti vienÄ kartÄ per mėnesį, t. y. LukiÅ¡kių TI-K užtikrino pareiÅ¡kėjui galimybę pasinaudoti Å¡iomis teisėmis teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad LukiÅ¡kių TI-K negali suteikti pareiÅ¡kėjui galimybės sportuoti tris kartus per savaitę ne todėl, kad to nenustato teisės aktai, o dėl to, kad neturi tam galimybių, nes yra daug norinčių sportuoti nuteistųjų ir jų pageidavimai pildomi eilės tvarka, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių ir kitas aplinkybes. Akcentuotina, kad nors pareiÅ¡kėjas ir negali tris kartus per savaitę pasinaudoti mankÅ¡tos kambariu, tačiau jis turi galimybę kiekvienÄ dienÄ mankÅ¡tintis lauke pasivaikščiojimo metu, nes pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengti skersiniai, t. y. jis kiekvienÄ dienÄ gali bÅ«ti fiziÅ¡kai aktyvus ir vykdyti sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijas.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas ginčo individualias aplinkybes ir į teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių pasinaudoti duÅ¡u, sporto sale ir kirpėjo paslaugomis, todėl jo argumentai dėl Å¡ių teisių nepakankamo užtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl atskiros ventiliacijos PareiÅ¡kėjas neturtinę žala taip pat kildina iÅ¡ to, kad kameroje nebuvo atskiros ventiliacijos. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (1t., b. l. 53). LukiÅ¡kių TI–K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡ime „Dėl J. B. skundo“ nurodoma, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti (1t., b. l. 73). Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad langai kameroje Nr. 90, kurioje jis kalėjo buvo netinkami vėdinimui, todėl teiginys, kad nebuvo atskiros ventiliacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI–K pažeidimÄ .

Dėl karÅ¡to vandens PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrina jam karÅ¡to vandens tiekimo į kamerÄ . Nurodo, kad jam karÅ¡tas vanduo bÅ«tinas kontrastinėms Å¡alto ir Å¡ilto vandens vonelėms darytis. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡ime nurodoma, kad galiojančiuose teisės aktuose karÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nenustatytas (1 t., b. l. 73).

Taip pat priduriama, kad į duÅ¡us nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, jame veikia karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2017 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 56-225 nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui rekomenduojama daryti kontrastines Å¡alto ir Å¡ilto vandens voneles (1t., b. l. 30), tačiau nenurodyta, kiek konkrečiai kartų per savaitę tai rekomenduojama daryti. Akcentuotina, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, kad jis negali naktį esant poreikiui atsigerti arbatos, nes ribojamas naudojimasis elektra, matyti, jog jis turi galimybę kameroje pasiÅ¡ildyti vandens, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis turi galimybę pasidaryti kameroje kontrastines Å¡alto ir karÅ¡to vandens voneles, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, nes į kameras yra tiekiamas Å¡altas vanduo, o karÅ¡tu vandeniu jis gali pasirÅ«pinti pats, iÅ¡sivirdamas Å¡altÄ vandenį.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog galiojantys teisės aktai nenustato karÅ¡to vandens tiekimo į gyvenamÄ sias kameras, todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus dėl karÅ¡to vandens netiekimo į gyvenamÄ sias kameras, o minėtas pareiÅ¡kėjo nusiskundimas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl apribojimo naudotis elektra PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis elektra iÅ¡jungiama nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o savaitgaliais – nuo 23.00 val. iki 7.00 val., todėl naktį negali atsigerti arbatos.

Pažymi, kad už elektrÄ turi mokėti pats, todėl mano, kad jokie apribojimai negali bÅ«ti taikomi. Atsakovės atstovo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K administracija, atjungdama elektros tiekimÄ Ä¯ kiÅ¡tukinius elektros lizdus, užtikrina, kad įstaigoje laikomi suimtieji, nuteistieji ir nuteistieji areÅ¡tu laikytųsi režimo reikalavimų, bei siekia įgyvendinti Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo įstaigose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. V-125, 27 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, jog suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, iÅ¡skyrus nepertraukiamo miego, metu (1t., b. l. 54). Negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams. Suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebÅ«tų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisę į nepertraukiamÄ miegÄ ir ramybę.

Nurodoma, jog iÅ¡imtiniais atvejais, kai vyksta sporto varžybos ar kiti visuomenėje didelį susidomėjimÄ turintys renginiai, įstaigos direktorius, siekdamas pagerinti įstaigoje laikomų asmenų sÄ lygas, priima sprendimÄ pratęsti elektros tiekimo į kiÅ¡tukinius elektros lizdus laikÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Akcentuotina, jog Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinamos ne tik pareiÅ¡kėjo teisės ir pageidavimai, bet ir kitų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, teisės ir teisėti interesai į nepertraukiamÄ nakties miegÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja netaikyti apribojimų naudotis elektra, todėl ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus. Dėl kameroje įjungtos Å¡viesos miego metu PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad kameroje nakties metu visada buvo įjungta Å¡viesa, todėl jis neiÅ¡simiegodavo ir jausdavosi pavargęs. Teigia, kad nuolatinis buvimas Å¡viesoje kenkia sveikatai.

PĮĮET 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymi, kad dieninio ir naktinio elektros apšvietimo įrengimas kamerose yra viena iš priemonių, skirtų pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Minėtos taisyklės nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo.

Å viesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡ime papildomai nurodoma, kad dirbtinis naktinis apÅ¡vietimas reikalingas ir dėlto, kad nuteistieji ir suimtieji atsikėlę naktį gali prarasti orientacijÄ (1t., b. l. 73). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia kenkimas jo sveikatai, t. y. kas dėl miegojimo prie dirbtinio naktinio apÅ¡vietimo jam atsitiko, kuo jis susirgo.

Pažymėtina ir tai, kad tam tikri kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, nes kalinimo įstaigose yra nustatytos tvarkos ir režimai, kurių privalo laikytis jose esantys nuteistieji bei suimtieji, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog teisės aktai nustato, kad kamerose turi bÅ«ti įrengiamas ne tik dirbtinis dieninis, bet ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje naktį visada buvo įjungta Å¡viesa, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl maisto kokybės LukiÅ¡kių TI-K ir neiÅ¡duotų vaisių PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K tiekiamas maistas nuteistiesiems neatitinka fiziologinių mitybos normų reikalavimų, ruoÅ¡iamas nekokybiÅ¡kai. Pabrėžia, kad dėl laisvėje patirtų nuÅ¡alimų jis turi gerti vitaminus, o LukiÅ¡kių TI-K nebuvo iÅ¡duodama vaisių, todėl jis negavo natÅ«ralių vitaminų. Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis, pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2017 m. birželio 14 d.), 2017 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018 m. sausio 1 d.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 20 d.) 5 punkte nustatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ , – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, valgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, valgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, valgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali bÅ«ti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau Å¡iuo klausimu bÅ«tinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vados (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas nurodo, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡ime nurodoma, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo (1 t., b. l. 74). IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ yra draudžiama. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duoda karÅ¡tÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus, yra praėję medicininį patikrinimÄ .

MaistÄ dalija užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems iÅ¡duotos vienkartinės pirÅ¡tinės. LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2017 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 56-225 nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui rekomenduojami vitaminų kompleksai, kurių sudėtyje yra vitaminų C, PP, A, E (Vitamax, ABC). Pažymėtina, kad Å¡ioje pažymoje nėra nurodoma, kiek laiko rekomenduojama pareiÅ¡kėjui gerti vitaminus, be to, pažyma iÅ¡raÅ¡yta prieÅ¡ 8 mėnesius iki ginčo laikotarpio pradžios (iki 2017 m. lapkričio 21 d.).

PareiÅ¡kėjas skunde pats pabrėžia, kad jis nuolat vartoja vitaminų kompleksus, ir nenurodo, kokių konkrečių vitaminų, jo manymu, neužtikrina LukiÅ¡kių TI-K tiekiamas maistas. Akcentuotina, jog minėtoje pažymoje nieko neužsimenama apie mitybÄ , joje nėra nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus bÅ«tinas kažkoks dietinis ar kaloringesnis maistas, t. y. kad jam turi bÅ«ti subalansuotas specialus valgiaraÅ¡tis. PareiÅ¡kėjo skunde nenurodoma, kad dėl netinkamos kokybės maisto bÅ«tų kreipęsis su skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ , kuri bÅ«tų galėjusi patikrinti maisto kokybę, be to, jis nedetalizuoja, kokiomis dienomis koks patiekalas, jo manymu, neatitiko fiziologinių mitybos normų.

PareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių tinkamo maitinimo neužtikrinimo atvejų. Teiginys, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo iÅ¡duodama vaisių, todėl jis negavo natÅ«ralių vitaminų, laikytinas subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, nes ne tik vaisiai turi vitaminų. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į savo individualius poreikius, turi galimybę įsigyti maisto produktų, įskaitant ir vaisius LukiÅ¡kių TI-K esančioje parduotuvėje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad vegetariÅ¡ko maisto neįmanoma valgyti, vien vizualiai pažiÅ«rėjus į maistÄ darosi bloga, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis yra vegetaras ir jam skiriamas vegetariÅ¡kas maistas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pateikė fiziologinės mitybos normų lentelę, tačiau nepateikė jokių duomenų, kaip apskaičiavimo jam tenkančio maisto energetinę vertę, todėl visi šie argumentai laikytini subjektyviu vertinimu ir neįrodytomis aplinkybėmis. Iš apžvelgto teisinio reguliavimo matyti, kad kalinimo įstaigose nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo paskirtas tam tikras specialus maitinimas. Taip pat nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui maitinimas LukiÅ¡kių TI-K buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Dėl draudimo perduoti maistÄ , gėrimus ir kitus daiktus siuntiniu iÅ¡ laisvės bei nesuteiktos galimybės įsigyti medaus ir turėti kameroje Å¡aldytuvÄ bei ventiliatorių PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad atėję į pasimatymÄ lankytojai jam negali atneÅ¡ti maisto, gėrimų, maisto papildų, lagamino ar krepÅ¡io su ratukais, bei dėl to, kad jis negali įsigyti medaus ir turėti kameroje Å¡aldytuvÄ bei ventiliatorių.

Nurodo, kad nupirkti maisto produktai greitai genda, todėl jam kameroje reikalingas Å¡aldytuvas. Pabrėžia, kad nori turėti oro ventiliatorių, kad bÅ«tų komfortiÅ¡kiau bÅ«ti kameroje vasarÄ . Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų yra viena iÅ¡ nuteistųjų specialiųjų teisių. BVK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

Maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato PÄ®VTT (BVK 92 straipsnio 4 dalis). PÄ®VTT 76 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä nustato PÄ®VTT 18 priedas. PÄ®VTT 18 priedu nustatomas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuris yra baigtinis.

Pažymėtina, kad medus į PÄ®VTT 18 priedo sÄ raÅ¡Ä nėra įtrauktas, todėl juo nėra leidžiama prekiauti LukiÅ¡kių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Pažymėtina ir tai, kad Å¡aldytuvas bei oro ventiliatorius taip pat nėra įtraukti į PÄ®VTT 18 priedo sÄ raÅ¡Ä . Jokių iÅ¡imčių dėl leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų bei maisto produktų nenustato nei PÄ®VTT, nei kiti teisės aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad BVK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik bÅ«tiniausių reikmenų ir teisės aktai nenustato nuteistųjų teisės besÄ lygiÅ¡kai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-858/2015).

PÄ®VTT 83 punkte nustatyta, kad nuteistajam siuntiniu gali bÅ«ti perduoti Å¡ie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, paÅ¡to ženklai ir raÅ¡ymo popierius. Pažymėtina, kad PÄ®VTT nenustato galimybės siuntiniu nuteistajam perduoti maistÄ , gėrimų, maisto papildų, lagaminÄ ar krepšį su ratukais. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepagrindė, kodėl konkrečiai jam reikalingas lagaminas ar krepÅ¡ys su ratukais.

Tačiau pareiÅ¡kėjas pagal individualius poreikius maistÄ ir kitus daiktus gali įsigyti kalinimo įstaigos parduotuvėje. Akcentuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K negali savavaliÅ¡kai nepaisydamas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų sudaryti pareiÅ¡kėjui iÅ¡skirtines galimybes gauti siuntiniu iÅ¡ laisvės maisto produktų, gėrimų ir kitų daiktų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K veikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl apribotų teisių turėti Å¡aldytuvÄ , oro ventiliatorių, gauti maistÄ , gėrimus, maisto papildus ir kitus daiktus siuntiniu iÅ¡ laisvėje esančių draugų ar artimųjų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl trumpalaikių pasimatymų ir nesuteiktos teisės jų metu turėti maisto bei gėrimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam buvo skiriami tik trumpalaikiai pasimatymai ir tai tik kartÄ per du mėnesius. 2018 m. vasario 7 d. karantino metu buvo uždrausti pasimatymai. Taip pat nurodo, kad pasimatymo metu jis negalėjo atsineÅ¡ti maisto ir gėrimų. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas priskiriamas paprastajai nuteistųjų grupei. BVK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros.

BVK 73 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryÅ¡iams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas.

Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 2 dalis). Pagal BVK 94 straipsnio 3 dalį, ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas.

Ä® ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sÄ lygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas BVK 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Ä® ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais.

BVK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.

Pagal Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-356 „Dėl trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymo suteikimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 12 priedo nuostatas, nuteistajam, einančiam į trumpalaikį pasimatymÄ , kuris suteikiamas pagal BVK 85 straipsnio 2 dalies nuostatas (be pareigÅ«nų priežiÅ«ros), be kita ko, leidžiama su savimi pasiimti kavos (iki 50 g), arbatos (iki 50 g), kakavos (iki 50 g), plastikinius puodelius ir Å¡aukÅ¡telius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymÄ realizavimÄ kaip ir suimtųjų atveju sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka tokį pasimatymÄ gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieÅ¡ kreipdamasis teisminės gynybos į teismÄ , taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skundų ar praÅ¡ymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar pasimatymų suteikimo karantino metu LukiÅ¡kių TI-K nebuvo gauta. Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skunde ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl ilgalaikių pasimatymų jam suteikimo, ir nedetalizuoja, kodėl jam turėtų bÅ«ti suteikiamas ilgalaikis pasimatymas atsižvelgiant į BVK 94 straipsnio 3 dalį.

Taip pat nenurodo, ar jam nebuvo galima atsineÅ¡ti kavos ar arbatos į trumpalaikį pasimatymÄ , kuris vyko be pareigÅ«nų priežiÅ«ros pagal BVK 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nedetalizuoja, nei kada, nei kokioms aplinkybėms esant, jam nebuvo galima atsineÅ¡ti norimų gėrimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęs LukiÅ¡kių TI-K konkrečiai 2018 m. vasario 7 d. jam suteikti trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė 2018 m. vasario 20 d. skundÄ , adresuotÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), kuriame nurodoma, kad 2018 m. vasario 7 d. pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių pasimatyti su artimaisiais net per stiklÄ (1t., b. l. 38). 2018 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. 25-659 Departamentas persiuntė pareiÅ¡kėjo skundÄ LukiÅ¡kių TI-K direktoriui ir prašė atsakyti į pareiÅ¡kėjo skunde minimus klausimus (1t., b. l. 39).

LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. kovo 14 d. raÅ¡te Nr. 96-1083 į 2018 m. vasario 20 d. skundÄ Nr. 29-644 nurodoma, kad 2018 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai įteikė praÅ¡ymÄ Nr. 87-171, 2018 m. vasario 20 d. skundo nenagrinėti, nes skunde iÅ¡dėstytos problemos iÅ¡spręstos, todėl Å¡io skundo nagrinėjimo procedÅ«ra nutraukta (1t., b. l. 40). Nurodoma, kad Å¡is atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas Suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnyje ir BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nekelia ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. kovo 14 d. atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos kalinimo įstaigos administracijai leisti kalinimo įstaigoje esančiam nuteistajam į pasimatymÄ atsineÅ¡ti maisto, todėl Å¡iuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai ar neveikimas nenustatyti, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl draudimo turėti maisto pasimatymo metu atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neprivalėjo pareiÅ¡kėjui suteikti ilgalaikių pasimatymų ginčo laikotarpiu, nes jis neteikė praÅ¡ymų suteikti minėtus pasimatymus.

Taigi pareiÅ¡kėjas neįrodė skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ilgalaikių pasimatymų jam nesuteikimu, bei neįrodė, kad jam buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be pareigÅ«nų priežiÅ«ros, kurio metu nebuvo užtikrinta galimybė atsineÅ¡ti į pasimatymÄ kavos arba arbatos. Dėl leidžiamos turėti daiktų masės apribojimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis gali turėti daiktų, kurie sveria iki 30 kg, tačiau jam Å¡io svorio neužtenka, nes visi daiktai yra svarbÅ«s, todėl nori, kad bendroji leistina daiktų masė bÅ«tų iki 50 kg.

PÄ®VTT 57 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Ä® nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, iki 3 metų vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai.

Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e ir (ar) kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, paimami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nuteistas iki gyvos galvos. Tai, kad pareiÅ¡kėjo netenkina nustatyta leidžiamų jam turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė, nesudaro pagrindo pripažinti LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam neiÅ¡vengiamai reikia turėti kažkokius svarbius daiktus. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J.

B. nepriklauso turėti didesnės nei 30 kg daiktų masės, todėl LukiÅ¡kių TI-K, neleisdamas pareiÅ¡kėjui turėti didesnę daiktų masę nei 30 kg, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu, kompiuterinių žaidimų aparatu bei nesuteikiamų vaizdo skambučių per programÄ â€žSkype“ J. B. nurodo, jog gali turėti tik pasirinktinai arba asmeninį kompiuterį, arba kompiuterinių žaidimų aparatÄ , o jam reikia jų abiejų. Nurodo, kad jam leidžiama naudotis kompiuteriu 6 valandas per parÄ , tačiau Å¡io laiko neužtenka, nes jis mokosi nuotoliniu bÅ«du ir turi daug skaityti kompiuteryje.

PÄ®VTT 18 priedo 5.2 papunktyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatÄ . Å iame papunktyje įtvirtinta norma leidžia nuteistajam pasirinktinai turėti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elektros prietaisų. Reglamentavimas nenustato jokių iÅ¡imčių, kai gali bÅ«ti leidžiama turėti Å¡iuos du elektros prietaisus vienu metu, todėl pareiÅ¡kėjo pageidavimas turėti asmeninį kompiuterį ir kompiuterinių žaidimų aparatÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime nurodoma, kad suimtiesiems ar nuteistiesiems suteikiama teisė naudotis kompiuteriu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašo) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 20 d.) (1 t., b. l. 70).

ApraÅ¡o 30 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parÄ laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. ApraÅ¡o 34.3 papunktyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigÅ«nas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parÄ vadovaudamasis Å¡iuo kriterijumi: studijuojantiems aukÅ¡tojoje mokykloje – iki 6 valandų per parÄ mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir studijų atostogas.

ApraÅ¡o 35 punkte nurodyta, kad leidimÄ nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parÄ laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigÅ«nas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo praÅ¡ymÄ , esant padalinių, atsakingų už nuteistųjų ir suimtųjų priežiÅ«rÄ , socialinę reabilitacijÄ ir vykdančių kriminalinę žvalgybÄ , atsakingų pareigÅ«nų sutikimui (Å¡ių padalinių atsakingų pareigÅ«nų vizoms).

Å is sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parÄ . IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistasis, pageidaujantis naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgesnį laikÄ , turi kreiptis su motyvuotu praÅ¡ymu į įstaigos direktorių. Taip pat matyti, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigÅ«nas turi teisę, bet ne pareigÄ leisti nuteistiesiems ir suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau nei 3 valandas per parÄ , vadovaudamasis ApraÅ¡o 34 punkte nurodytais kriterijais.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kai įstojo į universitetÄ , naudojimosi kompiuteriu laikas buvo pratęstas nuo 3 iki 6 valandų per parÄ . Tačiau jam neužtenka 6 valandų per parÄ naudotis kompiuteriu, nes turi daug skaityti ir raÅ¡yti. Skunde nenurodoma, kad jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 6 valandas per parÄ . PareiÅ¡kėjo 2018 m. sausio 29 d. praÅ¡yme pagerinti gyvenimo sÄ lygas, adresuoto LukiÅ¡kių TI-K direktoriui, taip pat nenurodomas pageidavimas naudotis kompiuteriu ilgiau nei 6 valandas per parÄ (1 t., b. l. 34).

IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K užtikrino pareiÅ¡kėjui galimybę studijuojant nuotoliniu bÅ«du naudotis kompiuteriu 6 valandas per parÄ , kaip tai nustatyta ApraÅ¡o 34.3 papunktyje, todėl Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dauguma jo artimųjų gyvena užsienyje, todėl jis norėtų jiems paskambinti per internetinę programÄ â€žSkype“. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad nuteistiesiems yra sudarytos sÄ lygos naudotis ribota prieiga prie interneto, tačiau naudotis programa „Skype“ nėra galimybės. Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis.

BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarkÄ nustato PÄ®VTT. PÄ®VTT 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta TIVTT 74 punkte, kuriame nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos Å¡ių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu.

Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl internetinės telefonijos konstatavo, kad teisė skambinti internetinės telefonijos bÅ«du nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiÅ¡ka nauja teisė, o tik vienas iÅ¡ teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo bÅ«dų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams.

Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu, o esant galimybei – ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos bÅ«das įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. AukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiÅ¡kos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis bÅ«das laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad kalinimo įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos bÅ«du (pvz., per „Skype“ programÄ ) nėra savarankiÅ¡kas skambinimo bÅ«das, Å¡is bÅ«das tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiÅ¡kos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis bÅ«das laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į kalinimo įstaigoje esančias technines galimybes.

Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip ir pareiÅ¡kėjui buvo nurodęs atsakovės atstovas, Å¡iuo metu kol kas nėra techninių galimybių įrengti „Skype“ programÄ LukiÅ¡kių TI-K, todėl tokia teisė pareiÅ¡kėjui nesuteikiama dėl objektyvių priežasčių. Dėl kratų kalinimo įstaigoje PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekamos kratos nefilmuojamos, kratų metu nėra užtikrinama, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti jos procedÅ«ras, taigi dėl to gali bÅ«ti suraÅ¡omi neteisėti nutarimai dėl galimų pažeidimų.

Kratos ir apžiÅ«ros įstaigoje atliekamos pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijÄ , patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 27 d.), VIII skyriaus nuostatas. Instrukcijos 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros.

Instrukcijos 149 punkte nustatyta, kad kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu tvarkai kratos ir apžiÅ«ros metu palaikyti gali bÅ«ti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos vieÅ¡ojo saugumo pajėgų, atsakingų už vieÅ¡Ä jį saugumÄ , pareigÅ«nai. Kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų.

Kratų ir apžiÅ«rų metu gali bÅ«ti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai Å¡unys. Pagal Instrukcijos 173.1 papunkčio nuostatas, atliekant kratÄ kamerose, ten laikomi suimtieji (nuteistieji) iÅ¡vedami iÅ¡ kameros ir iÅ¡rikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. IÅ¡vestiems iÅ¡ kameros suimtiesiems, nuteistiesiems atliekama dalinė krata. Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad teisės normos imperatyviai neįpareigoja kratÄ atliekančius pareigÅ«nus filmuoti atliekamÄ kratÄ .

Be to, Instrukcijos 173.1 papunkčio nuostatos imperatyviai įpareigoja iÅ¡vesti nuteistuosius iÅ¡ kameros kratos atlikimo metu. PareiÅ¡kėjas skunde teismui iÅ¡ esmės nepagrindė ir nenurodė, kada ir kokios buvo atliktos kratos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kokie atlikti pareigÅ«nų galimai neteisėti veiksmai, ar dėl Å¡ių galimai neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ ir kokiÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodo nė vieno galimai neteisėto nutarimo, kuris buvo priimtas jo atžvilgiu, po atliktos kratos, todėl vien abstraktaus pobÅ«džio teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl psichologinių ir socialinių užsiėmimų Pareiškėjo teigimu, su juo buvo įvykdyta tik viena individuali elgesio korekcijos programa pavadinimu „Tik Tu ir AŠ“, daugiau psichologinių programų nebuvo vykdoma. Pareiškėjas pageidauja, kad su juo būtų vykdoma daugiau psichologinių ir socialinių užsiėmimų, tiek grupinių, tiek individualių, o ne tik psichologinių konsultacijų. Nurodo, kad visi jo užsiėmimai sporto salėje, socialinės reabilitacijos poilsio ir narkomanijos prevencijos kambaryje, šachmatų, kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos mokymai trunka tik 6 val. per savaitę.

BVK 136 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti Å¡iame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta,  kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistÄ jį J. B. per jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį Psichologinės tarnybos specialistai konsultavo 28 kartus (1 t., b. l. 60). Pažymi, kad, be minėtos įvykdytos programos, J. B. dalyvavo 3 grupiniuose programos „Nuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymas“ užsiėmimuose, tačiau tęsti užsiėmimus atsisakė. Nuteistasis dalyvavo „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ programoje, orientuotoje į motyvacijos, įvertinti savo veiksmų pasekmes, ieÅ¡koti tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių, stiprinimÄ .

Pagal situacinį poreikį nuteistasis dalyvavo „Bendravimo įgÅ«džių formavimo ir lavinimo programoje“, „Emocijų valdymo“ bei meno terapijos užsiėmimuose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus psichologė vedė nuteistajam dailės terapijÄ â€žR.A.K.T.A.S.“. Esant psichologinės pagalbos poreikiui, nuteistasis galėjo kreiptis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos klinikinį psichologÄ . Socialinis darbas ir užimtumas su nuteistaisiais vykdomas tiek kamerose, tiek už kamerų ribų.

LukiÅ¡kių TI-K veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, naudotis riboto interneto prieiga, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, jie vedami pasivaikščioti. Visuose LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti skersiniai, todėl ir čia nuteistieji ir suimtieji turi galimybę sportuoti. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumÄ bei įdomesnį laisvalaikio praleidimÄ , į kameras duodami Å¡achmatai, domino ir kiti žaidimai.

Atsakovės atstovas pažymi, kad laisvalaikio užimtumo, skatinimo atsisakyti žalingų įpročių, suimtųjų subkultÅ«ros apraiÅ¡kų mažinimo, sveiko gyvenimo bÅ«do, sveikatos tausojimo, fizinio lavinimo ir pozityvaus mÄ stymo tikslais LukiÅ¡kių TI-K organizuojami konkursai bei kiti sporto ir kultÅ«riniai renginiai, kuriuose iÅ¡reiÅ¡kę norÄ gali dalyvauti visi nuteistieji (suimtieji). J. B. lankėsi laisvalaikio užimtumo patalpoje, Å¡achmatų bÅ«relyje bei kituose užsiėmimuose (bÅ«reliuose) atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintus sÄ raÅ¡us (grafikus) (1t., b. l. 59).

LukiÅ¡kių TI-K Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡ime nurodoma, kad nuteistasis J. B. nebuvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitÄ LukiÅ¡kių TI-K (1t., b. l. 75). Pažymi, kad psichologai profesinėje veikloje teikia reikalingÄ paramÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems, atsižvelgę į jų asmenybę, rizikos ir poreikių vertinimÄ . Psichologinių konsultacijų ir intervencinių užsiėmimų skaičius gali bÅ«ti koreguojamas esant objektyvioms priežastims ir subjektyvÅ«s pageidavimai dėl psichologinių konsultacijų ar pataisos programų vykdymo poreikio yra svarstomi.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi iÅ¡reikÅ¡ti norÄ dalyvauti tam tikruose psichologiniuose ir socialiniuose užsiėmimuose, o įstaigos darbuotojai, atsakingi už Å¡ių programų vykdymÄ su suimtaisiais ir nuteistaisiais, sprendžia dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo, atsižvelgę į aplinkybių visumÄ . Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės lankė ir lanko tiek psichologinius, tiek socialinius užsiėmimus.

Tai, kad pareiÅ¡kėjo netenkina psichologinių ir socialinių užsiėmimų kiekis kalinimo įstaigoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamai vykdomų psichologinių ir socialinių programų užsiėmimų atmestini kaip nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatijÄ . IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 108 paras), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančias, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 432 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 432 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. B. (J. B.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo J. B. skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, už 2017 m. lapkričio 20 d. palikti nenagrinėtÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui J. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 432 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė