2024-01-22 Nr. AB-1573-3-61-3-03568-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1206-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03568-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apygardos prokuratūra), dėl įsakymų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. S. su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei E. S.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos); panaikinti Generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-89 „Dėl prokurorės E. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); grąžinti pareiškėją į buvusias prokurorės pareigas; priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškėjos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ir atsakovo atstovas Generalinės prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, panaikino Įsakymą dėl atleidimo, grąžino pareiškėją į ankstesnes Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas ir priteisė pareiškėjai iš Generalinės prokuratūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta); likusią skundo dalį atmetė.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Generalinės prokuratūros pareiškėjos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo dėl atleidimo galiojimą ir laikinai grąžinti pareiškėją į buvusias prokurorės pareigas iki bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėjos įsitikinimu, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo pabaigos dėl šių priežasčių: Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjos skundą, panaikino tarnybinę nuobaudą ir grąžino pareiškėją į buvusias pareigas, tačiau teismas neišsprendė pareiškėjos prašymo teismo sprendimą vykdyti skubiai; pareiškėja viena augina mažametį vaiką, todėl Įsakymas dėl atleidimo sukelia pareiškėjai sunkias neigiamas pasekmes, kadangi pažeidžia ne tik pareiškėjos, bet ir jos mažamečio vaiko interesus; teismas nusprendė priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Nagrinėjamu atveju suėjus metų terminui, pareiškėjai kompensacija nebus mokama; pareiškėja registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau bedarbio išmokos negavo nuo atleidimo dienos, kadangi, jei darbuotojas atleidžiamas dėl savo kaltės (kaip esamoje situacijoje traktuojama pagal ginčijamą atleidimo faktą) bedarbio išmoka pradedama mokėti tik praėjus trims mėnesiams po tokio darbuotojo atleidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja toliau negaus bedarbio išmokos, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius. Nurodytas terminas šis terminas sueina 2024 m. vasario mėn., todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Įsakymo dėl atleidimo galiojimo, pareiškėja netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-824-502/2022 ir kt.).

Pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo dėl atleidimo galiojimą ir laikinai grąžinti pareiškėją į buvusias prokurorės pareigas iki bus išnagrinėta administracinė byla. Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad Įsakymas dėl atleidimo sukelia pareiškėjai sunkias neigiamas pasekmes, kadangi pažeidžia ne tik pareiškėjos, bet ir jos mažamečio vaiko interesus. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023ir kt.). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad Įsakymas dėl atleidimo pareiškėjai sukelia sunkias neigiamas pasekmes, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, yra bendro pobūdžio, nukreipti į ateitį, nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais.

Nors pareiškėja nurodo neigiamas pasekmes, kurios jai kils dėl Įsakymo dėl atleidimo nesustabdymo, tačiau pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki kol bus galutinai išnagrinėta administracinė byla jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja neįrodė didelės žalos (šiuo atveju – finansinių pasekmių) realumo ar tai, kad nurodytos žalos atlyginti negalima ar kad tai padaryti būtų pernelyg sudėtinga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius