2025-12-10 Nr. AB-22363-3-62-3-01480-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-12-10 Nr. AB-22363-3-62-3-01480-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (7.45MR)FR0682-13 (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2025 m. rugpjūčio 6 d. raginimą FR0486 susimokėti mokestį. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti skundą dėl 2025 m. birželio 10 d. skundo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1357-815/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01480-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (7.45MR)FR0682-13 (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2025 m. rugpjūčio 6 d. raginimą FR0486 susimokėti mokestį. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti skundą dėl 2025 m. birželio 10 d. skundo.
Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2025 m. rugsėjo 17 d. imtinai skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, patikslinti skundo reikalavimus, patikslinti bylos šalis, pateikti Inspekcijos Sprendimą, kuriuo patvirtintas 2025 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45Mr)FR0680-96, pateikti teismui žyminio mokesčio – 22,50 Eur dydžio – sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arbą motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 37 str.), pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, patikslinti administracinio sprendimo gavimo duomenis, perdavimo įgaliotiniui duomenis, taip pat nurodyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas sprendimo apskundimo terminas.
Teisme 2025 m. rugsėjo 18 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame prašė: panaikinti: 1) VMI 2025 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 68-43 (toliau – ir Sprendimas); 2) Inspekcijos Sprendimą, kuriuo patvirtintas 2025 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45Mr)FR0680-96.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti VMI Sprendimo apskundimo terminą. Nurodė, kad Sprendimą pareiškėja gavo birželio mėnesį, pareiškėja yra senyvo amžiaus, turi problemų su atmintimi, neturi teisinės patirties, mokestiniuose klausimuose neturi raštingumo, todėl yra pavedusi visus turto ir finansinius klausimus tvarkyti įgaliotiniui M. M. (įgaliojimo kopija pridėta). VMI Sprendime yra nagrinėjama nemažai teisinių aplinkybių, teismų praktikos, kurios teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui yra sudėtingos. Be to, Sprendime nurodoma, kad yra patvirtinamas ankstesnis Inspekcijos sprendimas, tačiau nėra nurodoma atlikti kokius tai veiksmus, todėl senyvo amžiaus žmogui nebuvo aišku ir suprantama, ką konkrečiai turėtų daryti su šiuo sprendimu. Kadangi įgaliotinis buvo išvykęs atostogų, be to, pareiškėja nemanė, kad Inspekcijos raštas yra skubus ar svarbus, įgaliotiniui laiško iš karto neperdavė.
II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VMI Sprendimo panaikinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą praleidus įstatymo nustatytus apskundimo terminus. Teismas taip pat nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnio 1 ir 3 dalis, pareiškėja turėjo teisę apskųsti VMI sprendimą per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos.
Teismas nurodė, kad pareiškėja patikslintame skunde teigė, jog VMI Sprendimą gavo 2025 m. birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, skundą dėl VMI Sprendimo panaikinimo pareiškėja teismui turėjo būti pateikti ne vėliau iki 2024 m. liepos 20 d. (laikant, kad Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2025 m. birželio 30 d.), tačiau pareiškėja skundą teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 8 d. Taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėja ženkliai praleido Sprendimo apskundimo terminą.
Pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė būtinybę atnaujinti praleistą terminą (pareiškėja yra senyvo amžiaus, jos santykio su įgaliotiniu, nesuprato sprendimo sukeliamų pasekmių) teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Teismas įvertino, kad pareiškėja prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo iš esmės nenurodė objektyvių aplinkybių, lėmusių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, arba nurodomi argumentai nėra pagrįsti rašytiniais duomenimis (pvz., sunki sveikatos būklė). Teismas pažymėjo, kad iš VMI Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėja VMI 2025 m. birželio 10 d. pateikė VMI skundą dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo patvirtintas 2025 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45Mr)FR0680-96, ir patikrinimo akto išvadų, nurodydama, kad su jomis nesutinka. Dėl to pareiškėjos atstovų teiginiai, kad pareiškėja nesuprato VMI Sprendimo turinio ir reikia jį apskųsti, teismo įvertinti tik kaip gynybinė pozicija. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos santykiai su įgaliotiniu nesudaro teisinio pagrindo vertinti, jog terminas skundui paduoti laikytinas praleistu dėl objektyvių aplinkybių.
Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Esant šioms aplinkybėms, teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VMI Sprendimo ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis užkerta kelią ginti pažeistas teises, dėl to yra naikintina. Pareiškėja paaiškina, kad, nesutikdama su Inspekcijos Sprendimu, pateikė skundą VMI, tačiau VMI priėmė Sprendimą pareiškėjos skundo netenkinti ir patvirtino Inspekcijos Sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas galimai buvo gautas birželio mėnesį, pareiškėja yra senyvo amžiaus, turi problemų su atmintimi, neturi teisinės patirties, mokestiniuose klausimuose neturi raštingumo, todėl yra pavedusi visus turto ir finansinius klausimus tvarkyti įgaliotiniui. Sprendime yra daug teisinių aplinkybių, teismų praktikos, nurodoma, kad yra patvirtinamas ankstesnis Inspekcijos sprendimas, tačiau nėra nurodoma kokius veiksmus atlikti, todėl senyvo amžiaus žmogui nebuvo aišku ir suprantama, ką jis turėtų daryti. Be to, pareiškėjos įgaliotinis buvo išvykęs atostogų, o pareiškėja nemanė, jog Sprendimas yra skubus ar svarbus, todėl iš karto neinformavo įgaliotinio.
Pareiškėja teigia, kad gavusi VMI 2025 m. rugpjūčio 6 d. raginimą FR0486 susimokėti mokestį suprato dokumento svarbą, todėl ir perdavė įgaliotiniui raginimą, kartu su anksčiau gautu Sprendimu. Dokumentus įgaliotiniui pareiškėja perdavė tik 2025 rugpjūčio 23 d.
Pareiškėja paaiškina, kad 2025 m. birželio 10 d. pateikė VMI skundą su savo įgaliotinio pagalba. Skundą surašė pareiškėjos įgaliotinis, paaiškino skundo esmę, o patį skundą tuomet pasirašė pati pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, be įgaliotinio pagalbos nebūtų turėjusi galimybių pateikti skundo. Pareiškėja neturėjo galimybės pateikti skundo ir dėl VMI Sprendimo, nes įgaliotinis buvo išvykęs atostogų.
Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo situaciją, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo yra vertintina visa aplinkybių visuma, o ne vien atskiri faktoriai. Šiuo atveju sveikata, amžius, įgaliotinio nebuvimas ir dokumento neaiškumas sudarė objektyvią kliūtį pareiškėjai skundą paduoti nepraleidus termino.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnio 1 ir 3 dalis, pareiškėja turėjo teisę apskųsti VMI Sprendimą per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad su skundu į teismą dėl VMI Sprendimo panaikinimo kreipėsi praleidusi terminą skundui paduoti. Pareiškėja paaiškina, kad Sprendimas galimai buvo gautas birželio mėnesį, pareiškėja yra senyvo amžiaus, turi problemų su atmintimi, neturi teisinės patirties, mokestiniuose klausimuose neturi raštingumo, todėl yra pavedusi visus turto ir finansinius klausimus tvarkyti įgaliotiniui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikant, jog VMI Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas vėliausiai 2025 m. birželio 30 d., skundą teismui dėl VMI Sprendimo panaikinimo pareiškėja turėjo paduoti ne vėliau iki 2025 m. liepos 21 d. (ABTĮ 65 str. 4 d.), tačiau su skundu į teismą kreipėsi 2025 m. rugsėjo 8 d.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).
Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė iš esmės tuo, kad yra senyvo amžiaus, neturėjo galimybės pateikti skundo dėl VMI Sprendimo, nes įgaliotinis buvo išvykęs atostogų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame Sprendime yra išaiškintina jo apskundimo tvarka, nurodant, kad A. R., vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi ir 159 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turi teisę šį sprendimą per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos apskųsti pasirinktinai: Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundą paduodant per VMI, arba Regionų administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja remiasi tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie teisinių žinių stoką, įgaliotinio atostogas, tačiau nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų susidūrusi su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.
Išdėstytų aplinkybių ir argumentų kontekste vertintina, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jai per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą, o pareiškėjos nurodyti argumentai vertintini kaip pareiškėjos subjektyvi pozicija, jos pasirinktas veikimo būdas. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis