2019-05-15 Nr. AB-11249-3-61-3-03560-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1475-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03560-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK) 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. KS-133 „Dėl A. V.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame konstatuota, kad pareiškėja, būdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – ir LNOBT) vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto išsamumo reikalavimo, atsakovas netinkamai taikė teisės aiškinimo metodus. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Pareiškėjos nuomone, ji neturėjo pareigos deklaruoti privačius interesus, nes neturi suteiktų administravimo įgaliojimų ir jai neaišku, kurie įgaliojimai nulemia jos pareigą deklaruoti privačius interesus. Pagal pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas, pareiškėja neatlieka vidaus administravimo funkcijų, jai Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių narys, tačiau Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis narys – V. Kanapinskas, kuris neteisėtai atliko viešojo administravimo funkcijas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, o VTEK veikė nesilaikydama viešojo administravimo principų.

3. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja šioje įstaigoje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dirbo Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, nuo 2017 m. gegužės 8 d. – vyriausiosios buhalterės pareigose. Vien šių aplinkybių visiškai pakanka konstatuoti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. LNOBT visuomenei teikia viešąsias paslaugas ir jai taikomos Įstatymo nuostatos. Tai patvirtina ne tik pareigybės pavadinimas, bet ir pareigybės aprašyme priskirtos funkcijos, t. y. organizuoti skyriaus darbą, jam vadovauti, kontroliuoti. Pareiškėja nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams turinčius įtakos sprendimus, Įstatyme nustatyta, kas turi deklaruoti privačius interesus. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymu ir jo nuostatų nepažeidė. Sprendimas buvo priimtas posėdyje visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Narys, ėjęs pirmininko pareigas, 2017 m. kovo 20 d. buvo atleistas, o naujasis nepaskirtas. VTEK pirmininko skyrimas yra Lietuvos Respublikos Seimo atsakomybės klausimas. Kolegialiai ir vienbalsiai priimtas sprendimas negali būti laikomas neteisėtu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos A. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja LNOBT nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dirbo Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, o nuo 2017 m. gegužės 8 d. – vyriausiosios buhalterės pareigose. VTEK 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-1253-(1.2) informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą ir prašė pateikti paaiškinimą. Pareiškėja 2017 m. birželio 16 d. VTEK pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo neužpildė viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, pabrėžė, jog sužinojusi apie pareigą deklaruoti, užpildė deklaraciją. VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. skundžiamu sprendimu Nr. KS-133 pripažino, kad LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, laikinai einanti vyriausiosios buhalterės pareigas, nustatytais terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7. Teismas aptarė Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojančias privačių interesų deklaravimo tvarką. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji neprivalėjo deklaruoti privačių interesų, nes neturi suteiktų administravimo įgaliojimų ir pažymėjo, jog administravimo įgaliojimai siejami su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, su teise kontroliuoti pavaldžius valstybės tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus.

9. Teismas nustatė, jog pareiškėja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dirbo Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, o nuo 2017 m. gegužės 8 d. (Sprendimo priėmimo metu) – vyriausiosios buhalterės pareigose. Pagal LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu, 6 punktą, Buhalterinės apskaitos skyriaus darbą organizuoja ir jam vadovauja vyriausiasis buhalteris, kurį skiria ir atleidžia teatro generalinis direktorius. Minėtų nuostatų 7 punkte nustatyta, kad vyriausiajam buhalteriui nesant darbe, skyriaus darbui vadovauja vyriausiojo buhalterio pavaduotojas. Iš pareiginės instrukcijos, patvirtintos LNOBT generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P1-113, matyti, kad vyriausiojo buhalterio pavaduotojas vykdo 4 punkte nustatytas funkcijas ir turi 5 punkte įtvirtintas teises, t. y. turi teisę reikalauti iš apskaitos skyriaus darbuotojų ir kitų atskaitingų darbuotojų laiku ir tinkamai vesti ūkinių operacijų apskaitą ir atskaitą, laiku pristatyti pirminius dokumentus bei kitus apskaitos dokumentus; reikalauti iš apskaitos skyriaus darbuotojų teisingai ir laiku įtraukti į buhalterines sąskaitas visas ūkines operacijas; tikrinti atskaitingų asmenų avansines apyskaitas ir pateikiamus dokumentus. Pareiškėja savo parašu yra patvirtinusi, kad su pareigybės aprašymu yra susipažinusi.

10. Teismas, įvertinęs Buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatų bei pareiginės instrukcijos pareiškėjai, kaip vyriausiojo buhalterio pavaduotojai, suteiktus įgaliojimus, darė išvadą, kad jai turėjo būti taikoma Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir ji priskirtina prie asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus. Be to, nesant vyriausiojo buhalterio, jai pavesta vykdyti vyriausiojo buhalterio pareigas (pareiginės instrukcijos 3 punktas). Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 8 d. dirba LNOBT vyriausiosios buhalterės pareigose. Aplinkybė, kad ji nepriima sprendimų, galinčių pažeisti viešuosius interesus, nepaneigia esminės aplinkybės, kad ji turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja nepateikė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu deklaracijos, nėra. Deklaraciją užpildė 2017 m. balandžio 26 d., o vyriausiosios buhalterės pavaduotoja pradėjo dirbti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Iš esmės ir pati pareiškėja neneigė, kad turėjo pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau dėl teisinio neaiškumo nepateikė. Jos pareigą deklaruoti privačius interesus patvirtina LNOBT 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas „Dėl privačių interesų deklaravimo“ bei LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“, kuriame generalinio direktoriaus pavaduotojams, vyr. buhalterei, Teatro tarnybų ir skyrių vadovams bei kitiems teatro darbuotojams, turintiems viešo administravimo įgaliojimus, nurodoma deklaruoti privačius interesus, pateikiant privačių interesų deklaracijas elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos ir atliekant pareigas laikytis nurodyto įstatymo nuostatų. Taigi, pareiškėja ne tik Įstatymo, bet ir minėto LNOBT direktoriaus priimto įsakymo nuostatas turėjo žinoti bei jų laikytis. Šiuo atveju jos pačios elgesys sukėlė neigiamas teisines pasekmes. Įstatyme nėra nustatytų išimčių, kurios pateisintų pareigą turinčių deklaruoti asmenų delsimą pateikti deklaraciją. Jei pareiškėjai kilo abejonių, ar ji turi pareigą deklaruoti privačius interesus, ji turėjo galimybę kreiptis į VTEK dėl oficialaus išaiškinimo.

11. Teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja dirbo LNOBT vyriausiosios buhalterės pavaduotoja ir turėjo viešojo administravimo įgaliojimus, pareiškėjos teiginius dėl netinkamai taikytų teisės aiškinimo metodų atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16-1 straipsnis nustato, jog VTEK kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pagal šio straipsnio 3 dalį, VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys nariai, komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Sprendimas priimtas posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „už“. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, jog pastarasis yra neteisėtas.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje vertintina individuali pareiškėjos situacija ir jos veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, todėl ginčui neaktualūs kitų asmenų atžvilgiu priimti VTEK sprendimai ir darė išvadą, kad VTEK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas kompetentingo subjekto pagal jam suteiktus įgaliojimus, tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėja A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

14. Pareiškėja teigia, kad VTEK ir pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normą – Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, VTEK nepagrįstai taikė tik lingvistinį minėtos teisės normos aiškinimo metodą, o reikėjo taikyti ir kitus metodus – sisteminį, teleologinį ir kt., turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą. Administracinių įgaliojimų sąvoka nėra apibrėžta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Iš tokio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo yra pripažįstamas turinčiu administravimo įgaliojimus. VTEK, aiškindama administravimo įgaliojimų sąvoką, vadovavosi: 1) gramatiniu loginiu aiškinimo metodu; 2) doktrina; 3) teismų praktika vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003. Tačiau doktrininio aiškinimo Sprendime nėra pateikta, o baudžiamosios bylos, kuria rėmėsi VTEK, ratio decidendi vadovautis negalima, nes bylų faktinės aplinkybės skirtingos, be to, baudžiamojoje byloje buvo analizuota administravimo įgaliojimų sąvoka, tačiau ne kaip savarankiška sąvoka, o kaip vienas iš požymių, kurį atitinkantis asmuo gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

15. Naudojant sisteminį ir teleologinį teisės aiškinimo metodus, galima teigti, jog administravimo įgalinimai reiškia teisę priimti sprendimus. Pirma, Įstatymas taikomas valstybės politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams ir karininkams. Kitiems asmenims Įstatymas taikomas tik kaip išimtis. Todėl pareigos deklaruoti privačius interesus įtvirtinimas yra asmens privatumo siaurinimas (pažeidimas) ir negali būti aiškinamas plečiamai. Iš Įstatymo 1 straipsnio matyti, jog viešųjų ir privačių interesų konfliktas susijęs su teise priimti sprendimus, o ne siūlyti, rengti projektus, organizuoti ir pan. Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos, kurios taip pat siejamos su sprendimų priėmimu. Todėl sąvoką administravimo įgaliojimai reikia aiškinti taip, kad tik tie asmenys, turintys teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Antra, plečiamasis administravimo įgaliojimų aiškinimas sukels neigiamas pasekmes biudžetinių įstaigų darbuotojams, juos diskriminuodamas kitų viešųjų kultūros įstaigų darbuotojų, kuriems pareiga deklaruoti nekyla, atžvilgiu. Nėra prasmės privačių interesų deklaravimui, kai asmens veikla yra nukreipta į vidinį valdymą, o ne išorinį, nes visuomenė neturi informacijos apie vidinio valdymo veiksmus ir todėl negali sugretinti informacijos, pateikiamos deklaruojant ir atliekant valdymo veiksmus.

16. Pareiškėja tvirtina, kad neatlieka vidaus administravimo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. Šiuo atveju LNOBT nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga, nes neatlieka nei vienos iš Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų funkcijų. Administraciniai įgaliojimai negali būti tapatinami su valdymo įgaliojimais. Biudžetinėse įstaigose tarp pavaldžių asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai, susiformuoja ne administraciniai santykiai ir ne valstybės tarnybos santykiai, o darbiniai santykiai. Reikalavimai LNOBT darbuotojams deklaruoti privačius interesus neatitinka nusistovėjusios praktikos arba yra diskriminaciniai, nes net kai kurių įstaigų vadovai ar jų pavaduotojai šios pareigos nėra atlikę (pvz., Klaipėdos ir Kauno muzikiniai teatrai ir kt.). Todėl administraciniai įgalinimai turi atitikti šiuos kriterijus: 1) asmuo vykdo vidaus administravimą, kaip apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme; 2) asmuo atlieka biudžetinės įstaigos valdymo išorines funkcijas. Tik tokių sprendimų, kurie susiję su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėja neturi įtakos priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, be to, net nėra įstaigos struktūrinio padalinio vadovė, o tik pavaduotoja.

17. Pareiškėjos nuomone, VTEK Sprendimas pažeidžia išsamumo ir įstatymų viršenybės principus, nes VTEK nesilaikė teisės aiškinimo taisyklių. Be to, Sprendimas neproporcingas, nes pareiškėja privalėjo būti įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas. Sprendimas pažeidžia ir nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nes VTEK pirmininko pareigas ėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies sąlygos neatitinkantis asmuo.

18. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą ir teigia, kad ginčas administracinėje byloje kilo dėl specialaus Įstatymo nuostatų taikymo, nes vadovaujantis pareiškėjos nuomone, Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra daugeliu atveju taptų iš esmės negalima, kadangi ne visi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei kituose straipsniuose nurodyti asmenys dirba tokiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurios vykdo viešąjį administravimą (pvz. asociacijos, akcinės bendrovės ir pan,). Tokiu atveju praktiškai nebūtų įmanoma įgyvendinti Įstatyme nurodyto tikslo – užtikrinti, kad priimant sprendimus viešajame sektoriuje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai. Pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ji LNOBT vykdo administracinio pobūdžio funkcijas, kurios yra: techninės-vidaus valdymo, vidinės valdymo, vidinės-organizacinės, todėl vertinant tai bendrame administracinės bylos įrodymų kontekste, pareiškėjos statuso atitiktis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektų ratui nekelia abejonių. Pripažindama, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. KS-133 „Dėl A. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, 2007 m. rugsėjo 24 d. priimta dirbti į LNOBT, kuri yra valstybės biudžetinė įstaiga, buhalterės pareigas, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perkelta į šios įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotojos pareigas, o nuo 2017 m. gegužės 8 d. – į vyriausiosios buhalterės pareigas iki LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės neštumo ir gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų pabaigos. Privačių interesų deklaraciją pareiškėja užpildė ir pateikė komisijai 2017 m. balandžio 26 d. (b. l. 33–35).

22. VTEK ginčijamu 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. KS-133 „Dėl A. V.“, konstatavusi, kad pareiškėjai, kuriai, einant tarnybos pareigas, LNOBT yra suteikta teisė finansų srityje kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą (koordinuoti, reikalauti atlikti pareigas, rengti revizijas ir pan.), o pavaduojant Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiąją buhalterę – atlikti visas jos funkcijas, taikomos visos Įstatymo nuostatos, iš jų – ir prievolė nustatyta tvarka bei terminais deklaruoti privačius interesus, pateikiant privačių interesų deklaraciją, nusprendė, jog pareiškėja, 2015 m. rugsėjo 1 d. pradėjusi eiti LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotojos pareigas, o privačių interesų deklaraciją pateikusi 2017 m. balandžio 26 d., praleido 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį privaloma pateikti privačių interesų deklaraciją, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatų bei pareiginės instrukcijos pareiškėjai, kaip vyriausiojo buhalterio pavaduotojai, suteiktus įgaliojimus, padarė išvadą, kad jai turėjo būti taikoma Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir ji yra priskirtina prie asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, be to, nesant vyriausiojo buhalterio, jai pavesta vykdyti vyriausiojo buhalterio pareigas, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

24. Paduotame apeliaciniame skunde pareiškėja reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės sieja su nepagrįstomis teismo išvadomis, kad ji turėjo viešojo administravimo įgaliojimus, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Ginčui reikšmingos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-870 redakcija) nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2014 gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-870 redakcija) nuostatas, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra: 1) valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai; 2) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus; 3) asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus; 4) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas); 5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai; 6) taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

27. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. KS-133 nurodoma, kad pareiškėja asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, yra priskiriama pagal požymius, numatytus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o ne šio straipsnio 1 dalies 6 punkte, čia taip pat nėra teigiama, kad pareiškėja turėjo viešojo administravimo įgaliojimus, o pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo, kokios LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatų bei pareiginės instrukcijos nuostatos suponuoja, kad pareiškėja, kaip vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, turėjo viešojo administravimo įgaliojimus.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-45, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėja, būdama LNOBT vieno iš skyrių vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, nurodė, kad:

28.1. Įstatyme nėra pateikiamas sąvokos „administravimas“ ar „administravimo įgaliojimai“ reikšmė, tokia sąvoka nėra naudojama ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų veiklą. Sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė negali būti tapatinama su sąvokos „viešojo administravimo įgaliojimai“ reikšme, kurios turinys pateikiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme;

28.2. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri nustatyta tvarka gali būti viešinama, yra susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu, todėl jo nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai;

28.3. apibrėžtumo, susijusio su Įstatyme naudojamos sąvokos „administravimo įgaliojimai“ turinio reikšme, stoka yra minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime, atsisakydamas priimti teismo prašymo dalį ištirti, ar iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisinio aiškumo principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio (su 2014 m. gegužės 8 d. pakeitimais) 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, nurodė, kad teismas prašo išsiaiškinti jam kilusius minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimus, kurie gali būti išspręsti, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas;

28.4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija žodį administruoti įvardija kaip vartotiną tarptautinį žodį (plg. lot. administrare – valdyti, tvarkyti) (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4178-administruoti). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) teikiamos tokios žodžio administruoti reikšmės: 1. valdyti, tvarkyti; 2. (perkeltinė r.) valdyti, tvarkyti nesigilinant į dalyko esmę, biurokratiškai (p. 8). Žodis įtrauktas ir į el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (LIETUVIŲ KALBOS IŠTEKLIŲ INFORMACINĖ SISTEMA>E. ŽODYNAI>VIENAKALBIAI ŽODYNAI>DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS), kuriame pateikiamos jo reikšmės atitinka „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) nurodytas. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios žodžio įgaliojimas reikšmės: 1. įgalioti (veiksmas); 2. raštas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti kito asmens ar įstaigos vardu: Įgaliojimas pinigams paimti iš pašto. Taigi, bendrinėje lietuvių kalboje sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė – įgaliojimai kažką valdyti, tvarkyti;

28.5. kadangi Įstatymas nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti.

28.6. teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą, tokios nuostatos įtvirtintos ir į bylą pateiktuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija);

28.7. kadangi asmenims, dirbantiems biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti, biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, priskirtini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį.

29. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška pirmiau minėtajai (sprendimo 28 p.), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (Teismų įstatymo 44 str. 4 d., ABTĮ 15 str. 1 d.).

30. Iš į bylą pateiktų LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 (3 priedas), LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotojos pareiginės instrukcijos, patvirtintos LNOBT generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P1-113 (2 priedas), nėra galima teigti, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiajai buhalterės pavaduotojai yra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: visos jos funkcijos nukreiptos į pagrindinio uždavinio – užtikrinti LNOBT buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal teisės aktų, reglamentuojančių šią sritį, reikalavimus, koordinuoti Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų darbą, t. y. susijusios su tinkamo biudžetinės įstaigos vadovo pareigų, susijusių su reikalavimu garantuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi, taip pat užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, vykdymu, dėl ko toks asmuo (LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotojas) nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje LNOBT dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors tiek ginčijamame atsakovo sprendime, tiek skundžiamame pirmosios instancijos teisme nurodoma, nesant vyriausiojo buhalterio, Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotojui pavesta vykdyti vyriausiojo buhalterio pareigas, į bylą pastarosios pareigybės (vyriausiojo buhalterio) pareiginė instrukcija netgi nėra pateikta, taip pat nėra motyvuojama, kodėl toks asmuo (LNOBT Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausias buhalteris) yra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

31. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad pareiškėja, dirbusi Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį reguliavimą nėra priskirtina biudžetinėje įstaigoje LNOBT dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ji, nedeklaravusi privačių interesų Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko ginčijamas VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. KS-133 „Dėl A. V.“ yra naikintinas vien dėl šios priežasties (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

32. Kadangi apeliacinis skundas yra tenkintinas vien dėl aptartų priežasčių, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, atskirai nėra pasisakoma.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas yra tenkinamas: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas yra tenkinamas.

34. Pareiškėja pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 41,25 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurios jos prašymu yra priteisiamos iš VTEK (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos A. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. KS-133 „Dėl A. V.“

Priteisti iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 41,25 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai A. V..

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė