d652ed3e-7781-485b-8df1-4d86c8542c4e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-344-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02830-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2420-653/2017 pagal ieÅ¡kovo K. E. ieÅ¡kinį atsakovei J. S. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo K. G. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. E. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. S., praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 25 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį dėl 172 640 Lt (50 000 Eur) sumos vekselio turėtojai J.

S.. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo su atsakove nesiejo jokie santykiai ir nebuvo pagrindo vekseliui išrašyti. Vekselį išrašė trečiasis asmuo K. G. S., kuris su ieškovu lygiomis dalimis valdo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aukso investicija“ akcijas. Trečiasis asmuo pasinaudojo savo didesne patirtimi, autoritetu verslo srityje. Vekselis neatitiko ieškovo valios. Vekselis buvo išrašytas dėl trečiojo asmens panaudoto spaudimo, šiam teigiant, kad jie, kaip akcininkai, turi dalintis ir galimus bendrovės nuostolius, kurie galbūt kils ateityje.

Pažymėta, kad ieÅ¡kovas su atsakove jokių susitarimų neturėjo, jokių pinigų iÅ¡ atsakovės negavo. Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas teigti, kad vekselis neatitinka ieÅ¡kovo valios, iÅ¡raÅ¡ytas esant trečiojo asmens K. G. S. naudotam ekonominiam spaudimui, todėl vekselis turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė J. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teigė, jog su ieÅ¡kovu jÄ supažindino trečiasis asmuo. AiÅ¡kino, kad jai nutraukus santuokÄ su trečiuoju asmeniu, jos ir ieÅ¡kovo santykiai nepablogėjo. 2014 m. ji dalyvavo ieÅ¡kovo vestuvių ceremonijoje.

Planuodamas vestuves ieÅ¡kovas kreipėsi į jÄ dėl galimybės pasiskolinti lėšų, nes planavo įgyti bÅ«stÄ . Norėdama jam padėti, ji sutiko paskolinti praÅ¡omÄ pinigų sumÄ . Nurodė, kad didžiÄ jÄ dalį pinigų (43 443 Eur) atsakovė įgijo iÅ¡ savo motinos pagal dovanojimo sutartį, kuriuos Å¡i gavo po buto pardavimo. Atsakovės teigimu, besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ kilo iÅ¡ skolos teisinių santykių. Atsakovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo neturi ir negalėjo turėti suinteresuotumo, kad vekselis bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytas jai.

Ginčo vekselis buvo tik atsakovės ir ieÅ¡kovo susitarimo pasekmė, o apie buvusio sutuoktinio ir ieÅ¡kovo susitarimus ji jokių duomenų neturi. Trečiasis asmuo K. G. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad vekselis buvo pasiraÅ¡ytas dėl jo naudoto spaudimo. Nurodė, kad jis su atsakove santuokÄ nutraukė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimu, todėl negalėjo ieÅ¡kovo praÅ¡yti pasiraÅ¡yti vekselį jo buvusios sutuoktinės naudai, nes iÅ¡ vekselio jokios naudos nebÅ«tų galėjęs turėti.

Pažymėjo, jog joks protingas asmuo nebÅ«tų sutikęs be pagrindo mokėti tokiÄ didelę sumÄ , juolab kad ieÅ¡kovas yra teisininkas. Pats ieÅ¡kovas 2014 m. sakė, kad nori pirkti bÅ«stÄ ir kad atsakovė jam paskolino 50 000 Eur sumÄ .  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas turėjo pagrindÄ sutikti su atsakovės teiginiais, jog vekselis buvo iÅ¡duotas paskolos santykių pagrindu. Teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas bei byloje esančių įrodymų visuma.

Teismo posėdyje pats ieÅ¡kovas nurodė, jog jokios atsakomybės už trečiojo asmens sudarytus nuostolingus sandorius jis neprisiėmė, todėl teismas pripažino, kad nėra pagrindo spręsti apie vekselio pasiraÅ¡ymÄ esant trečiojo asmens spaudimui. Be to, ieÅ¡kovas konkrečių grasinimÄ patvirtinančių faktinių aplinkybių nenurodė ir neįrodė. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdyje per baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė naujÄ vekselio pasiraÅ¡ymo versijÄ , t. y. kad vekselį jis pasirašė dėl nuovargio, afekto bÅ«senoje, pripažino, jog suprato vekselio teisines pasekmes.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas esant jo valios trÅ«kumams. IeÅ¡kovas neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių įtakoje bÅ«tų pasiraÅ¡ytas ginčo vekselis. Tai, kad atsakovė galėjo paskolinti ieÅ¡kovui, patvirtina jų draugiÅ¡ki santykiai, kurių ieÅ¡kovas neneigė. Teismo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė nei atsakovės turtinio intereso priimti vekselį už jos buvusio sutuoktinio esÄ iÅ¡ verslo kilusius nuostolius, nei kokiÄ naudÄ iÅ¡ tokio sandorio galėtų turėti trečiasis asmuo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis yra raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis pinigų gavimo faktÄ pagal paskolos sutartį, t. y. faktinį bei realų pinigų perdavimo ieÅ¡kovui faktÄ , kuriuo besÄ lygiÅ¡kai pripažįstama ir įsipareigojama grÄ Å¾inti vekselio turėtojui (atsakovei) vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas pasirašė ginčo vekselį, pripažino, jog suprato jo esmę ir pasekmes, tuo labiau, kad jis turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , jog ilgÄ laikÄ (apie trejus metus) vekselio neginčijo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė, įgydama vekselį, buvo nesÄ Å¾ininga, taip pat ieÅ¡kovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti, jog pinigų iÅ¡ atsakovės jis nesiskolino. IeÅ¡kovo argumentai, kad jam pinigų tuo metu nereikėjo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, be to, nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ , turi Å¡eimÄ â€“ t. y. turi verslo ir asmeninių turtinių interesų. Teismo įsitikinimu, aplinkybę, kad atsakovė turėjo pinigų paskolai suteikti, patvirtina 2012 m. rugsėjo 2 d. buto pirkimo - pardavimo sutartis ir 2014 m. birželio 16 d. 150 000 Lt pinigų dovanojimo ieÅ¡kovei sutartis.

Nors byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie likusios pinigų sumos įgijimo pagrindÄ , teismo vertinimu, turėdama 150 000 Lt, ieÅ¡kovė galėjo sutaupyti ir turėti likusiÄ sumÄ . IeÅ¡kovas neįrodinėjo, jog gavo mažesnę nei vekselyje nurodyta pinigų sumÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti, jog vekselis yra negaliojantis, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas K.

E. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, taip pat priimti kaip įrodymÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 2.S-(204)-17641 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir jį vertinti nagrinėjant apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nes priimtas netinkamai taikant proceso teisės normas, nenustačius visų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos visapusiÅ¡kam ginčo aplinkybių nustatymui ir iÅ¡tyrimui.Sutiktina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui įstatymas nustato pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimÄ .

Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) taip pat numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo negali gauti raÅ¡ytinių įrodymų pats, teismas juos iÅ¡reikalauja arba iÅ¡duoda liudijimÄ apie teisę gauti įrodymÄ . IeÅ¡kovas prašė pirmosios instancijos teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros medžiagÄ Nr. 10-AT-00452, kurios pats negali pateikti, arba iÅ¡duoti liudijimÄ gauti patvirtinantÄ jos kopijÄ , tačiau teismas nepagrįstai šį praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad gali bÅ«ti užvilkintas bylos nagrinėjimas.

IeÅ¡kovas prašė teismo iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės ir trečiojo asmens darbo užmokestį per paskutinius 7 metus iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų bazės, nes atsakovė likusios neva paskolintos sumos, t. y. 6 557 Eur įgijimo aplinkybių nenurodė ir neįrodė. Be to, nors atsakovė ir nurodė, jog didžiÄ jÄ dalį vekselyje įraÅ¡ytos sumos ji gavo iÅ¡ motinos kaip dovanÄ , Å¡i suma nebuvo įtraukta į dalintinÄ sutuoktinių turtÄ .Nepagrįstai teismas atsisakė atsakovės dalyvavimÄ procese pripažinti bÅ«tinu, nes atstovės atstovas teismo posėdžio metu neturėjo galimybių atsakyti į visus atsakovei adresuotus klausimus.Apie paskirtÄ 2017 m. birželio 26 d. teismo posėdį nebuvo informuotas trečiasis asmuo, nes jam siųstas Å¡aukimas grįžo neįteiktas.

Teismas laikėsi nuostatos, jog pats asmuo turi pareigÄ domėtis bylos eiga. Trečiojo asmens nedalyvavimas teismo posėdyje atėmė apeliantui galimybę užduoti klausimus Å¡iam asmeniui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė J. S. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodo, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kurių pagrindu vekselis gali bÅ«ti nuginčytas.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Teismas visapusiÅ¡kai ir tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė visas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra pagrindo.Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo.

IeÅ¡kovas nepagrindė, kokį ryšį reikalaujami iÅ¡ teisėsaugos institucijos duomenys turi su Å¡ia byla, negalėjo nurodyti, kokie duomenys bÅ«tų gauti ir kuo jie bÅ«tų naudingi bylÄ nagrinėjančiam teismui. IeÅ¡kovas prašė gauti duomenis apie tai, kad jis prieÅ¡ keletÄ metų buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas, tačiau nepaaiÅ¡kino, kaip tai susiję su vekselio nuginčijimu. Be to, praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas pateikė pavėluotai – jau pasirengus bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės. Tokių įrodymų rinkimas bÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimÄ .

Pažymėtina, kad net apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodo, kÄ turėtų pagrįsti jo praÅ¡omi iÅ¡reikalauti įrodymai.Teismas iÅ¡vadÄ apie atsakovės galimybes turėti visÄ likusiÄ vekselyje nurodytos sumos dalį padarė pagal savo vidinį įsitikinimÄ , iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus.Å alies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje pagal CPK 51 straipsnį laikomas tinkamu Å¡alies dalyvavimu. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, atsakovės atstovas į visus ieÅ¡kovo klausimus atsakė.Atsižvelgiant į CPK 121 straipsnio teisinį reglamentavimÄ , trečiasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį.

Apelianto skunde atsiradęs noras apklausti trečiÄ jį asmenį yra nesavalaikis ir nesudarantis pagrindo naikinti teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).Dėl naujo raÅ¡ytinio įrodymoIeÅ¡kovas prie apeliacinio skundo pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 2.S-(204)-17641 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“.

Kadangi šis įrodymas jau buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, tik nebuvo pridėtas prie bylos, o juo remdamasis apeliantas įrodinėja tam tikras apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šio rašytinio įrodymo prijungimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, todėl įrodymas priimamas ir vertinamas kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 314 straipsnis).Dėl ginčo esmėsCPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Å is principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį galima pripažinti faktÄ Ä¯rodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ginčijo atsakovės J.

S. naudai 2014 m. birželio 25 d. jo iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Vekselį ieÅ¡kovas ginčijo tokiais pagrindais: vekselis buvo pasiraÅ¡ytas esant trečiojo asmens K. G. S. naudotam ekonominiam spaudimui, vadinasi, egzistuojant ieÅ¡kovo valios trÅ«kumui; ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ atsakovės vekselyje nurodytos sumos, nes jo su atsakove nesiejo jokie susitarimai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-216/2007; 3K-3-181/2011; 3K-3-605/2012).

Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas, turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-171/2013; 3K-3-82/2014; 3K-3-70-706/2016). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vadovavosi nurodytais teisminės praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad vekselis buvo iÅ¡duotas dėl atsakovės suteiktos ieÅ¡kovui paskolos, nes atsakovė pateikė konkretų įrodymÄ , patvirtinantį, kokiu pagrindu ji buvo įgijusi didžiÄ jÄ dalį (43 443 Eur) vekselyje nurodytos sumos.

Atitinkamai yra pagrindas manyti, kad atsakovė turėjo ir likusiÄ dalį (6 557 Eur) tos sumos. IeÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo draugiÅ¡ki santykiai, o ieÅ¡kovas neįrodė, jog vekselis buvo pasiraÅ¡ytas dėl trečiojo asmens panaudoto ekonominio spaudimo ar dėl atsakovės nesÄ Å¾iningo elgesio, esant ieÅ¡kovo valios trÅ«kumui. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas suprato vekselio pasiraÅ¡ymo teisines pasekmes, tačiau ilgÄ laikÄ jo neginčijo. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia nesutinkÄ s su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog jis neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo įsigyjant ginčo vekselį, taip pat neįrodė fakto, jog pinigų iÅ¡ atsakovės nesiskolino, jų negavo.

IeÅ¡kovo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai taikant procesinės teisės normas, nenustačius visų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos visapusiÅ¡kam ginčo aplinkybių nustatymui ir iÅ¡tyrimui, todėl turi bÅ«ti panaikintas vadovaujantis CPK 329 straipsnio pagrindu. Apeliantas apeliaciniame skunde įvardijo kokie, anot jo, pirmosios instancijos teismo padaryti civilinio proceso teisės normų pažeidimai galėjo nulemti neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (ginčo iÅ¡sprendimÄ ).

Apeliantas nurodo, kad jis prašė teismo pripažinti bÅ«tinu atsakovės dalyvavimÄ bylos nagrinėjime, nes, jo nuomone, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į visus atsakovei adresuotus klausimus, tačiau teismas esÄ nepagrįstai Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo apskritai negavo Å¡aukimo apie teismo posėdį, todėl nebuvo galimybės apklausti ir jį. Apelianto įsitikinimu, nesudarius jam galimybės užduoti atsakovei ir trečiajam asmeniui klausimus dėl ginčijamo vekselio sudarymo aplinkybių, buvo apribotos jo įrodinėjimo galimybės.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovo atstovas atsakovės bÅ«tinÄ dalyvavimÄ procese grindė tuo, kad jis nori užduoti atsakovei klausimų apie jos gautas pajamas iki 2014 m., apie pinigų jai perdavimÄ pagal dovanojimo sutartį, apie tai, iÅ¡ kur ji gavo lėšų likusiai vekselyje nurodytai sumai paskolinti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra tikslinga atsakovės dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, nes atsakovės atstovas įrodymų tyrimo stadijoje pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie aplinkybes, reikÅ¡mingas Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui. CPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra bÅ«tinas.

Pripažinti Å¡alies ar kito byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimÄ procese bÅ«tinu yra teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog Å¡iuo atveju iÅ¡ties nebuvo pagrindo atsakovės dalyvavimÄ procese pripažinti bÅ«tinu, nes atsakovės atstovas atsakė į visus klausimus, kuriuos ieÅ¡kovo atstovas esÄ bÅ«tų norėjęs užduoti asmeniÅ¡kai atsakovei. Å iuo atveju ieÅ¡kovo atstovo suformuluoti klausimai atsakovei nesudaro pagrindo manyti, jog į juos atsakovė bÅ«tų galėjusi atsakyti kitaip, nei atsakė jos atstovas, be to, apeliantas skunde nedetalizuoja, kokias konkrečiai pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas atsakovės apklausa teismo posėdyje bÅ«tų galėjusi paneigti ar kokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo nenustatytos ar neįvertintos.

Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartis nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta, todėl Å¡i sutartis yra pakankamas įrodymas joje nurodytos sumos turėjimo atsakovės žinioje faktui patvirtinti, o ar atsakovė to sandorio pagrindu pinigų sumÄ gavo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais, analizuojamu atveju teisinės reikÅ¡mės neturi. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog užtikrinant bylos proceso ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, o apeliantas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ .

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas, neužtikrindamas jam galimybės apklausti trečiÄ jį asmenį, apribojo teisę įrodyti, anot jo, bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Visų pirma, ieÅ¡kovas ir jo atstovas neprašė teismo pripažinti trečiojo asmens dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu. Kita vertus, trečiajam asmeniui Å¡aukimai apie įvyksiantį teismo posėdį buvo siųsti keletÄ kartų ir keliais adresais, tačiau grįžo neįteikti, todėl teismas tinkamai įgyvendino civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių praneÅ¡imo apie teismo posėdį įteikimÄ , reikalavimus (CPK 121 straipsnis).

Apeliantas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokias reikÅ¡mingas aplinkybes jis bÅ«tų galėjęs iÅ¡siaiÅ¡kinti apklausus trečiÄ jį asmenį, dėl ko bÅ«tų galima konstatuoti, jog teismas galėjo neteisingai iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginÄÄ . Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio. Be to, iÅ¡liktų didelė tikimybė, kad ir atidėjus bylos nagrinėjimÄ trečiajam asmeniui siunčiami Å¡aukimai vis tiek bÅ«tų neįteikti, taigi, nebÅ«tų užtikrintas Å¡io asmens dalyvavimas teismo posėdyje, o tuo pačiu nebÅ«tų užtikrintas CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso principų įgyvendinimas.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti įrodymus – t. y. nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros medžiagÄ Nr. 10-AT-00452-14 arba iÅ¡duoti liudijimÄ gauti patvirtinÄ jos kopijÄ , taip pat netenkino ieÅ¡kovo dublike pareikÅ¡to praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Sodros duomenis apie atsakovės ir trečiojo asmens darbo užmokestį per paskutinius 7 metus.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė iÅ¡reikalauti medžiagÄ Nr. 10-AT-00452-14, pateikdamas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 2.S-(204)-17641 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“.

Å iame raÅ¡te nurodyta, jog yra netenkinamas K. E. praÅ¡ymas pateikti medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-AT-00425-14 kopijÄ , nes CPK 199 straipsnyje numatyta tvarka nebuvo pateiktas teismo praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinį įrodymÄ arba iÅ¡duotas liudijimas apie teisę gauti tÄ Ä¯rodymÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad medžiagoje Nr. 10-AT-00425-14 yra trečiojo asmens apklausos dokumentas. Teismas atmetė šį praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, kad nebuvo nurodyta, kokias Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti reikalaujamas įrodymas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas dublike nurodė, jog jis dėl iÅ¡raÅ¡yto vekselio buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , kad trečiasis asmuo K. G. S. policijos pareigÅ«nams davė paaiÅ¡kinimus ir jo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų aplinkybių (57 b. l. ), tačiau nedetalizavo, kokias konkrečiai trečiojo asmens nurodytas aplinkybes galėtų paneigti Å¡is įrodymas bei kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę jis turėtų nagrinėjant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ir apeliaciniame skunde nepaaiÅ¡kino, kokiÄ reikÅ¡mę turėjo Å¡is įrodymas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, kokias teismo padarytas iÅ¡vadas Å¡i medžiaga galėtų paneigti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymÄ , jei praÅ¡antysis asmuo nenurodo aplinkybių, kurias Å¡is įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi apelianto atstovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti medžiagÄ Nr. 10-AT-00425-14 tinkamai nepagrindė, o toks trÅ«kumas nebuvo paÅ¡alintas ir apeliacinės instancijos teisme (apeliantas skunde taip pat nenurodė, kokias teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes bÅ«tų galėjęs Å¡is įrodymas patvirtinti arba paneigti), teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė civilinio proceso teisės normų pažeidimÄ .

Tuo pačiu nėra galimybių apeliaciniame teisme įvertinti, ar dėl Å¡io įrodymo neiÅ¡reikalavimo pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai iÅ¡spręsti bylÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-AT-00425-14 galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip netiesioginis įrodymas. Be to, teisėsaugos institucijai nustačius, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kyla pagrįstų abejonių, kad Å¡ia medžiaga apskritai galėtų bÅ«ti įrodytos ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kaip antai, ar trečiasis asmuo naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ekonominį spaudimÄ .

Be to, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, per baigiamÄ sias kalbas teismo posėdyje ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė naujÄ vekselio pasiraÅ¡ymo versijÄ , t. y. kad vekselį pasirašė dėl nuovargio, afekto bÅ«senoje, pripažino, kad suraÅ¡ius vekselį suprato jo teisines pasekmes. Apeliantas apeliaciniame skunde Å¡io fakto neneigia, todėl paties ieÅ¡kovo duoti prieÅ¡taringi paaiÅ¡kinimai leido pagrįstai manyti, kad vekselis ieÅ¡kovo buvo pasiraÅ¡ytas laisva valia.     Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas dublike reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Sodros duomenis apie atsakovės ir trečiojo asmens darbo užmokestį per paskutinius 7 metus.

Šį praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad atsakovė nepagrindė 6 557 Eur sumos įgijimo aplinkybių, kad tokios sumos ji negalėjo sukaupti ir gyvendama santuokoje su trečiuoju asmeniu K. G. S., nes piniginės lėšos į dalintinÄ santuokoje įgytÄ turtÄ nebuvo įtrauktos (b. l. 57). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje įrodinėjo, kad jo su atsakove nesiejo jokie susitarimai ir kad jis iÅ¡ atsakovės negavo vekselyje nurodytos sumos. Kaip minėta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vekselis buvo iÅ¡duotas paskolos pagrindu, įvertinęs tai, jog ginčo Å¡alis siejo asmeniniai draugiÅ¡ki santykiai (pastarosios aplinkybės ieÅ¡kovas neneigė), bei atsižvelgęs į tai, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad vekselį pasirašė dėl trečiojo asmens panaudoto ekonominio spaudimo, esant valios trÅ«kumui, jog ieÅ¡kovas suprato vekselio pasiraÅ¡ymo teisines pasekmes.

Vekselis Å¡iuo atveju buvo vertinamas kaip skolos raÅ¡telis, patvirtinantis, jog ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovės vekselyje nurodytÄ sumÄ , kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti. Å ioms teismo iÅ¡vadoms bei įvertinimams paneigti apeliantas skunde atskirai nenurodė pagrįstų nesutikimo motyvų. Teismas apskųstame sprendime įrašė, kad nors byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie dalies vekselyje nurodytos pinigų sumos (6 557 Eur) įgijimo (turėjimo) atsakovės žinioje pagrindÄ , tačiau įvertinus jos nežymų dydį lyginant su visa vekselyje nurodyta suma, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė, be dovanai gautų 150 000 Lt (43 443 Eur) pinigų, galėjo sutaupyti ir turėti tokiÄ likusiÄ sumÄ .

Apeliantas skunde nurodo, kad iÅ¡reikalavus duomenis iÅ¡ Sodros, bÅ«tų paneigta, jog atsakovė turėjo likusiÄ vekselyje nurodytÄ sumÄ â€“ 6 557 Eur, kurios turėjimo faktui pagrįsti ji nepateikė jokių duomenų. NeaiÅ¡ku, kodėl apeliantas prašė iÅ¡ Sodros iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės pajamas net už 7 metus, nors ginčijamas vekselis buvo pasiraÅ¡ytas 2014 m. birželio 25 d. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad likusiÄ sumÄ atsakovė ieÅ¡kovui paskolino iÅ¡ turimų santaupų.

IÅ¡ Sodros iÅ¡reikalauti duomenys apie atsakovės ir trečiojo asmens darbo užmokestį negalėtų vienareikÅ¡miÅ¡kai nei patvirtinti, nei paneigti atsakovės santaupų turėjimo faktÄ , nes pajamų Å¡altinis gali bÅ«ti ne tik darbo užmokestis. Tai, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nutraukiant santuokÄ , piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į dalintinÄ turtÄ , Å¡iuo atveju teisinės reikÅ¡mės neturi, nes santuokÄ nutraukiant bendru sutuoktinių sutikimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo dalintinÄ turtÄ nurodo patys sutuoktiniai.

Vien tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo santuokos nutraukimo byloje į dalintinÄ turtÄ neįtraukė lėšų, negali įrodyti, jog atsakovė ir trečiasis asmuo faktiÅ¡kai jų neturėjo. Kita vertus, ieÅ¡kovas tvirtino, jog jam apskritai nebuvo paskolinta pinigų, nors didžiosios vekselyje nurodytos sumos turėjimÄ atsakovė pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovui apeliaciniame skunde nepateikus argumentų, kuriais bÅ«tų nuginčijamos teismo iÅ¡vados, jog byloje nebuvo įrodytas ekonominio spaudimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų faktas bei ieÅ¡kovo valios trÅ«kumas pasiraÅ¡ant ginčo vekselį, bei tai, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo draugiÅ¡ki santykiai, jog atsakovė raÅ¡ytiniais įrodymais įrodė didžiosios vekselyje nurodytos pinigų sumos turėjimo faktÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos aplinkybės bei vekselio pasiraÅ¡ymo faktas (pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovas neneigia) sudarė pagrindÄ daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė paskolino ieÅ¡kovui vekselyje nurodytÄ sumÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina pirmiau jau nurodyta aplinkybė, kad žinodamas ir suprasdamas vekselio pasiraÅ¡ymo teisines pasekmes, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neginčijo vekselio galiojimo.  Atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų. Apeliantas skunde nepateikė svarių argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti, kad dėl tokios bylos nagrinėjimo eigos pirmosios instancijos teisme liko neiÅ¡aiÅ¡kintų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir kad buvo pažeista apelianto teisė įrodinėti.

Apeliantas pasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tačiau neginčijo jo tuo aspektu, jog buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos. Tuo tarpu apelianto nurodyti pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai (nebuvo iÅ¡reikalauti jo praÅ¡omi įrodymai, nebuvo suteikta galimybė apklausti pačiÄ atsakovę ir trečiÄ jį asmenį) patys savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog yra pagrindas panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi.

Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atidėjo K. E. 989 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo dienos. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , yra pagrindas nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį priteisti valstybei iÅ¡ apelianto (CPK 84, 93 ir 302 straipsniai).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovei priteisiamos apeliaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 302 straipsniai).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 170,82 Eur iÅ¡laidų, kurias ji patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ . Atsakovė pateikė įrodymus (2017 m. rugsėjo 8 d. kasos pajamų orderį ir 2017 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymÄ ), pagrindžiančius tokio dydžio iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) už Å¡io procesinio dokumento parengimÄ maksimalus užmokestis galėtų bÅ«ti 1 062,88 Eur, atsakovės praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisia Rekomendacijose nustatyto dydžio užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93, 98 ir 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ K. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 989 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ K. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 062,88 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir 88 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                    Kazys Kailiūnas                                                                                                                  Gintaras Pečiulis                                                                                                     Egidijus Žironas