d650a667-10cc-459c-a0dc-abfcda656e2b · Lietuvos apeliacinis teismas

           Civilinė byla Nr. 2A-832/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.28 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „REALM JURIDICAL“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-340/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PLOVEX“ ieÅ¡kinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pakeitimo ir 17782,50 Lt priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „REALM JURIDICAL“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „PLOVEX“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pakeisti ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „REALM JURIDICAL“ 2009 m. rugsėjo 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punktÄ , numatant, kad kaina už reikalavimo teisės perleidimÄ ieÅ¡kovui sumokama iki 2011 m. rugsėjo 15 d. ir priteisti ieÅ¡kovui 17782,50 Lt bei 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. Å¡alys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 032, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui reikalavimo teises į skolininko UAB „Eurifeka“ nesumokėtos 35565 Lt skolos dalį, taip pat teisę reikalauti delspinigių, palÅ«kanų, baudų ir kitų mokėjimų. Å alys susitarė, jog pagal reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 sÄ lygas reikalavimo teisės buvo perleistos už 50 proc. skolos sumos (17782,50 Lt), kuriÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas, jeigu skolininkas sumokės iÅ¡ karto 100 proc. skolos sumos, arba 50 proc. nuo sumokėtos reikalavimo sumos dalies per 5 darbo dienas, jeigu skolininkas sumokės atsakovui dalį skolos.

IeÅ¡kovas prašė pakeisti sutarties 1.2 punktÄ dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Nurodė, jog Å¡i skolos mokėjimo atidedamoji sÄ lyga po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebeatitiko ieÅ¡kovo tikslų ir jo kreditorių interesų, kadangi ieÅ¡kovo turėtas turtas iÅ¡ esmės neatlygintinai buvo perduotas atsakovui, nes pastarasis nesėmė jokių priemonių skolai iÅ¡ieÅ¡koti. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad atsakovas po sutarties sudarymo ėmėsi visų reikalingų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti: 2009 m. rugsėjo 21 d. informavo skolininkÄ apie skolos perėmimÄ ir paprašė sumokėti visas reikalaujamas sumas, 2009 m. rugsėjo 23 d. pakartotinai pareikalavo sumokėti skolÄ , kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bankroto bylÄ iÅ¡kelti buvo atsisakyta, 2011 m. birželio 1 d. skolininkui buvo iÅ¡siųstas dar vienas reikalavimas sumokėti skolÄ , 2011 m. spalio 10 d. atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo.

Taip pat nurodė, kad skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra atsakovo verslas, ieÅ¡kovo ginčijama sutarties sÄ lyga yra standartinė tokio pobÅ«džio sutartims. Be to, vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, savaime nesudaro pagrindo keisti sutartį ieÅ¡kovo naudai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pakeitė ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punktÄ , panaikindamas Å¡iame sutarties 1.2 punkte įtvirtintas mokėjimo sÄ lygas (1.2.1, 1.2.2 punktai), kuriomis atsakovas įsipareigojo sumokėti 50 proc. pagrindinio reikalavimo sumos (arba 50 proc. skolininko sumokėtos sumos) sutartyje nurodyta tvarka ir dalimis, po to, kai skolininkas sumokės reikalavimo įgijėjui visÄ ar dalį skolos sumos.

Priteisė iÅ¡ atsakovo 17782,50 Lt bei 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2011-09-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2178 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai bei 553 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas sutiko, jog reikalavimo perleidimo sutarties papildomomis atsiskaitymo sÄ lygomis buvo iÅ¡ esmės pažeista sutarties Å¡alių pusiausvyra. Atsakovas, susiedamas savo prievolę atsiskaityti už įgytÄ reikalavimÄ su skolininko atsiskaitymo faktu ir laiku, perkėlė visÄ skolininko neatsiskaitymo rizikÄ ieÅ¡kovui bei visiÅ¡kai paÅ¡alino tokios rizikos galimybę sau.

Tokiu bÅ«du atsakovui buvo suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas sutartiniuose santykiuose prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas, perleidęs reikalavimo teisę tokiomis sÄ lygomis, prarado Å¡ansÄ per protingÄ terminÄ sumažinti savo trumpalaikius įsipareigojimus bei sumažinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo rizikÄ . Be to, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo tokios sutarties papildomos atsiskaitymo sÄ lygos prieÅ¡tarauja kreditorių interesams bei bankroto procedÅ«ros tikslui ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje; pagal pačios bankroto procedÅ«ros prigimtį ji negali bÅ«ti tęsiama neapibrėžtÄ laikÄ iki atsakovas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone.

Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų tam, kad priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko bÅ«tų greitas ir efektyvus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 533 Lt žyminį mokestį apelianto naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties pakeitimÄ . Teismas priimtÄ skundžiamÄ sprendimÄ grindė CK 6.228 straipsnio nuostatomis, tačiau sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių juridinių asmenų, veikiančių savo rizika ir privalančių bÅ«ti apdairiais. Be to, visos sutarties sÄ lygos buvo Å¡alių aptartos individualiai, todėl ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, negalėjo nesuprasti apmokėjimo už perleistÄ reikalavimÄ tvarkos. Å alys, pasiraÅ¡ydamos reikalavimo perleidimo sutartį, įgyvendino Å¡alių dispozityvumo ir sutarties laisvės principus, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstai suteikia prioritetÄ ieÅ¡kovui, nors atsakovas jokios turtinės naudos iÅ¡ perimto reikalavimo negavo.

2. Teismas iÅ¡samiai neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepagrįstai suteikė prioritetÄ tik ieÅ¡kovo interesams. CK 6.228 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai sutarties sudarymo metu egzistuoja Å¡alių nelygybė. Taip pat teismas siekdamas apginti kreditorių teises, netiesiogiai iÅ¡kėlė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus prieÅ¡ sÄ Å¾iningÄ apeliantÄ . Ä®monės statuso į bankrutuojančios pasikeitimas nereiÅ¡kia įmonės egzistavimo pabaigos ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nutrÅ«kimÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, nėra jokio pagrindo keisti sutartį ieÅ¡kovo naudai, neatsižvelgiant į apelianto interesus.

3. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas tik 2011 m. rugsėjo 8 d. atmetė skolininko reikalavimus, kylančius iÅ¡ tos pačios sutarties, kurios pagrindu buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Tuo tarpu, atsakovas negalėjo kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka, kol nebus iÅ¡nagrinėta pastaroji byla. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

 Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus. Dėl 2009 m. rugsėjo 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkto pakeitimo ir dėl 17782,50 Lt skolos priteisimo Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 str. 1 d.).

Sutarčių laisvės principas leidžia Å¡alims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sÄ lygas, kad jos atitiktų tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , neprieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. BÅ«tinybė pakeisti sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2007).

Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp ieÅ¡kovo ir apelianto kilo dėl tarp Å¡alių 2009 m. rugsėjo 18 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkto, nustatančio mokėjimo už reikalavimo perleidimÄ sÄ lygas (1.2.1, 1.2.2 punktai). CK 6.228 straipsnis reglamentuoja esmines Å¡alių nelygybės sÄ lygas, kuomet Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ (CK 6.228 str. 1 d.).

Tuo tarpu, CK 6.223 straipsnis numato sutarties pakeitimo sÄ lygas, suteikiančias Å¡aliai kreiptis į teismÄ dėl sutarties pakeitimo, esant esminiams sutarties pažeidimams ar kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog CK 6.228 straipsnio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai sutarties sudarymo metu egzistuoja Å¡alių nelygybė, tačiau tai neužkerta kelio Å¡alims vėliau pasinaudoti teise kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.223 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantas, sudarydami sutartį buvo du lygiaverčiai juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika ir privalantys bÅ«ti apdairÅ«s, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad negalima pakeisti Å¡alių sudarytos sutarties, jeigu kai kurios jos sÄ lygos pažeidžia Å¡alių pusiausvyrÄ , ar suteikia kuriai nors Å¡aliai pranaÅ¡umÄ . Nagrinėjamu atveju, reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovui esant nemokiam. Ginčo sutarties 1.2 p. 1.2.1 bei 1.2.2 sÄ lygos dar pablogino ieÅ¡kovo bÅ«klę, nes atidėtas atsiskaitymas už parduotÄ reikalavimÄ neapibrėžtam laikui ir priklausomai nuo skolininko atsiskaitymo su apeliantu, faktiÅ¡kai perkėlė visÄ skolos atgavimo rizikÄ ieÅ¡kovui.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir atsiradus vieÅ¡ajam interesui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sutarties 1.2 punkte nustatytos papildomos atsiskaitymo sÄ lygos prieÅ¡taravo ne tik kreditorių teisėms ir interesams, tačiau taip pat ir bankroto procedÅ«ros tikslui, kuo greičiau patenkinant kreditorių pagrįstus reikalavimus bankroto byloje. Pažymėtina, kad sutarties 1.2 punkte nustatytų sÄ lygų neapibrėžtumas, kuomet nėra aiÅ¡ku, kada apeliantas atsiskaitys su bankrutuojančiu ieÅ¡kovu, sudaro sÄ lygas pažeisti ne tik ieÅ¡kovo, tačiau ir visų ieÅ¡kovo kreditorių teisėtus interesus.

Nors Å¡alys pasiraÅ¡ydamos sutartį įgyvendino dispozityvumo ir sutarties laisvės principus, tačiau sutarčių laisvės principas nėra absoliutus. Esant konkurencijai tarp sutarčių laisvės principo ir vieÅ¡ojo intereso pirmiausia reikia atsižvelgti į vieÅ¡Ä jį interesÄ bei bankrutuojančio ieÅ¡kovo kreditorių interesus, kurie nagrinėjamu atveju yra laikomi prioritetu. Å iuo atveju, nėra pagrindo manyti, jog skundžiamas sprendimas nepagrįstai suteikia prioritetÄ ieÅ¡kovui, kadangi prioritetas yra bankrutuojančio ieÅ¡kovo kreditorių interesai.

Be to, apeliantas – juridinis asmuo, užsiimantis teisinėmis konsultacijomis, taip pat ir reikalavimų pirkimu, veikiantis savo rizika, todėl faktas, jog šia sutartimi apeliantas negavo jokios finansinės naudos, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog apeliantas nedėjo maksimalių pastangų tam, kad priverstinis išieškojimas iš skolininko būtų greitas ir efektyvus, kadangi reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. rugsėjo 18 d., tačiau apeliantas vengė vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimo perleidimo sutarties papildomomis atsiskaitymo sÄ lygomis buvo iÅ¡ esmės pažeista sutarties Å¡alių pusiausvyra, apeliantui buvo suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas sutartiniuose santykiuose prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti tarp Å¡alių kilusiÄ nelygybę, pagrįstai pakeitė reikalavimo sutarties 1.2 punktÄ , panaikindamas Å¡iame sutarties 1.2 punkte įtvirtintas mokėjimo sÄ lygas (1.2.1, 1.2.2 punktus).

Pirmosios instancijos teismui, pagrįstai pakeitus reikalavimo sutarties 1.2 punktÄ , taip pat pagrįstai iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui buvo priteista 17782,50 Lt skola. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kęs apeliantas. Dėl Å¡ios priežasties apelianto praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 533 Lt žyminį mokestį atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat netenkintinas ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                    Danutė GasiÅ«nienė      Danutė MilaÅ¡ienė      Marytė Mitkuvienė