d64f092d-5910-41cb-bd4a-326a6e34008a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-7526-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-02107-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. A. (R. A.),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. A. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2016-01-27 iki 2016-03-10 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto, dėl to negalėjo normaliai judėti. Nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos maistui laikyti. Nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra, ventiliacija, buvo drėgna.

Kamerų sienų, lubų, grindų bÅ«klė buvo netinkama, buvo bÅ«tinas remontas. Nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo signalizacijos. Buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. LukiÅ¡kių TI-K nebÅ«davo Å¡ilto vandens, praustis buvo galima tik vienÄ kartÄ per savaitę, dušų bÅ«klė buvo netinkama. Miegamieji gultai buvo seni, spintelės sulaužytos, stalas ir kėdutės surÅ«diję, judantys, teko valgyti stovint, nes neužtekdavo vietos prie stalo.

Maistas buvo nepakankamai kaloringas, o iÅ¡ artimųjų sveiko maisto negalėdavo gauti. Teigia, kad dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų patyrė dvasines kančias, fizinį skausmÄ , pažeminimÄ .Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–17). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-01-28 iki 2016-03-03. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele.

Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos dažnai sugadina. Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu vandeniu. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprÅ«pinami higienos priemonėmis. Maitinimas užtikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. RÅ«kantys asmenys laikomi atskirai nuo nerÅ«kančių. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundÄ tenkinti.

Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki          2016-03-10.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičiaus neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis abejoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-01-28 iki 2016-03-03 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 108, 122, 210, 313. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais nuo 2016-01-29 iki 2016-01-31, nuo 2016-02-06 iki 2016-02-08, nuo 2016-02-12 iki 2016-02-14, nuo 2016-02-26 iki 2016-03-02 (b. l. 75–76).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 15 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko apie 2,59 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,89 iki 7,79 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

79) nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad miegamieji gultai buvo seni, spintelės sulaužytos, stalas ir kėdutės surÅ«diję, judantys, jam teko valgyti stovint, nes neužtekdavo vietos prie stalo, nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos maistui laikyti.

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.8 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti lova kiekvienam asmeniui, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodyta, jog visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, taburetės (suoliukai), stalai (matmenys apie 0,6 kv. m. x 0,5 kv. m.), lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų (b. l. 78–79).

IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo į skundÄ taip pat matyti, kad kamerose laikomi asmenys dažnai sugadina kamerose esantį turtÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos baldų bÅ«klės jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nesiskundė (b. l. 83). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos baldų bÅ«klės atmestini kaip abstraktÅ«s ir neįrodyti. Teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės (arba taburetės), spintelės (lentynos) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengti, tačiau atsižvelgiant į maÅ¾Ä kamerų plotÄ , maÅ¾Ä stalų dydį, tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas dar su dviem ar trimis asmenimis, pripažįsta, kad jis ne visada turėjo galimybę prie stalo pavalgyti sėdėdamas, pareiÅ¡kėjui ne visuomet užtekdavo vietos spintelėse ar lentynose daiktams susidėti, o tai laikytina jo suėmimo sÄ lygų bloginimu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, temperatūra, ventiliacija, buvo drėgna, kamerų sienų, lubų, grindų būklė buvo netinkama, joms buvo būtinas remontas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015) 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx; 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C., o 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas pateikė į bylÄ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. pažymÄ (b. l. 86), iÅ¡ kurios matyti, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad dėl kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sanitarinės bÅ«klės 2016 m. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų apie sanitarijos pažeidimus nėra. PareiÅ¡kėjui jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo minėtais aspektais.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo signalizacijos. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema, inter alia aliarminis iÅ¡kvietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad aliarmo signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos sugadina (b. l. 79). PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu, jis dėl Å¡ių aplinkybių su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė (b. l. 83). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 134:2015 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktos LukiÅ¡kių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. birželio 3 d. pažymos (b. l.95) matyti, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kė, kad sutinka gyventi su rÅ«kančiais asmenimis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K kitokių praÅ¡ymų ar skundų nepateikė.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepageidavo gyventi su nerÅ«kančiais asmenimis. Kitų objektyvių duomenų, įrodančių prieÅ¡ingas aplinkybes, byloje nėra. Taigi, nėra įrodytas minėtų teisės normų, susijusių su nerÅ«kančių asmenų sveikatos apsauga, pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebÅ«davo Å¡ilto vandens, praustis buvo galima tik vienÄ kartÄ per savaitę, dušų bÅ«klė buvo netinkama.

HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e, tam įrengtos specialios patalpos. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e, kurių duÅ¡o patalpų bÅ«klė buvo netinkama.

PareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu su skundais ar praÅ¡ymais dėl Å¡ilto vandens nebuvimo, galimybės nusiprausti nesudarymo, netinkamos dušų bÅ«klės nesikreipė (b. l. 83). Todėl teismas pareiÅ¡kėjo skundo teiginius Å¡iuo aspektu laiko neįrodytais.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad maistas buvo nepakankamai kaloringas, o iÅ¡ artimųjų sveiko maisto negalėdavo gauti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parÄ turi tekti 2 298 kcal.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 80) nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. PareiÅ¡kėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl Å¡ių pažeidimų su skundais ar praÅ¡ymais nei laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu, nei vėliau nesikreipė, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 15 parų per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, jis ne visuomet turėjo galimybę pavalgyti prie stalo, pakankamai vietos daiktams susidėti. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, jis ne visuomet turėjo galimybę pavalgyti prie stalo, pakankamai vietos daiktams susidėti. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 1 200 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu, LVAT 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 130 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d.

įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. A. (R. A.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                Marius Bajoras