2020-09-30 Nr. AB-18030-3-62-3-02466-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1564-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02466-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) atliko laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 23 d. Alytaus PN 2 bendrabutis pripažintas avariniu, blogos būklės, 1 lokaliniame sektoriuje dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų, šaltuoju metų laiku neužtikrinta tinkama patalpų temperatūra, langai mediniai ir nesandarūs, jų rėmai išpuvę, grindys medinės, išlūžinėjusios, patalpose buvo buitinių parazitų, ant sienų pelėsis. Jam atliekant bausmę 6 lokaliniame sektoriuje buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, neužtikrinta tinkama apšvieta, patalpose buvo buitinių parazitų, dušuose neįrengtos persirengimo kabinos. Jam atliekant bausmę 7 lokaliniame sektoriuje, taip pat nebuvo užtikrinta tinkama apšvieta, trūko gyvenamojo ploto, grindys buvo išlūžusios, netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas, patalpose buvo parazitų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo priklauso, ar jis dienas leidžia miegamojoje patalpoje, ar užsiima sau naudinga, konstruktyvia, prasminga veikla.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad 8 būryje (7 lokalinis sektorius, darbo zona) atliekantys bausmę nuteistieji yra dirbantys valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir jie grįžta tik pernakvoti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą, jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė. Bendrabučio tipo miegamieji ir kameros uždarosios zonos ventiliuojami atidarius langus. Grybelio pareiškėjo gyvenamosiose patalpose nebuvo. Atsakovo atstovas teigė, kad 2 bendrabutis nėra avarinės, o tik blogos būklės, 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai. 21 būrio (1 lokalinis sektorius, 2 bendrabutis) bei 8 būrio (7 lokalinis sektorius, esantis gamybinės zonos teritorijoje) sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Sanitariniai mazgai 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinis sektorius) ir 3, 7 ir 21 būrių (1 lokalinio sektoriaus 2 bendrabutis) yra atskirti nuo miegamųjų, tualetai atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis. Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus.

6. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo suteiktos medicininės paslaugos. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o Taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės nenustato, jog į Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, teismas darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas nustatė, jog objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas analizavo byloje esančius duomenis apie pareiškėjo paskyrimus, patalpų plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir darė išvadą, jog pareiškėjo teisė į 3,1 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta.

9. Teismas nurodė, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą.

10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog 1 lokalinio sektoriaus gyvenamojoje patalpoje sienos nuo drėgmės buvo pasidengusios grybeliu, pelėsiu, langų rėmai mediniai ir supuvę, nesandarios durys, grindys medinės ir išlūžusios, 2 bendrabutis pripažintas avariniu, blogos būklės, teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau– ir HN 134:2015) 12 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apie įrodinėjimo naštą tokio pobūdžio bylose, analizavo byloje esantį 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktą ir priėjo prie išvados, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio, o tuo pačiu ir ginčo gyvenamosios patalpos blogos būklės, taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus (patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir grybelis, netvarkingi langai ir durys).

11. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamai atitvertais sanitariniais mazgais, pažymėjo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo bendrabučio tipo patalpose esančiame sanitariniame mazge sanitarinius įrenginius atskirti sienelėmis. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo aspektu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kuomet kalinamo asmens privatumo pažeidimas konstatuojamas, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu, ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo būrio sanitariniame mazge sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas sprendė, jog šios bylos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, jog gyvenamosiose patalpose neužtikrintas natūralus apšvietimas, šalta, drėgna, dušuose neįrengtos persirengimo kabinos, teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, temperatūros, neįrengtų persirengimo kabinų dušuose. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. NVSC patikrinimo aktų (dėl konkrečių gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas), todėl, teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, temperatūros, neįrengtų persirengimo kabinų dušuose galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, apšvietos, temperatūros, neįrengtų persirengimo kabinų dušuose) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl gyvenamosiose patalpose buvusios ventiliacijos, apšvietos, temperatūros, neįrengtų persirengimo kabinų dušuose neatitikimo teisės aktų reikalavimams teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, apie netinkamą apšvietą, drėgmę, pelėsį būtų informavęs Alytaus PN administraciją. Teismas sprendė, jog šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos, drėgmės, temperatūros, neįrengtų persirengimo kabinų dušuose atmetė.

13. Teismas nurodė, kad pagal HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Teismas nustatė, kad Alytaus PN yra sudariusi sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kurioje nustatyta, jog deratizacijos darbų poreikis yra vieną kartą per mėnesį, o dezinsekcijos darbų poreikis yra trys kartai per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog ginčo laikotarpiu Alytaus PN būtų vykdomi nuolatiniai deratizacijos ir dezinsekcijos darbai, atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo veiksmai vykdant nariuotakojų ir graužikų monitoringą ir naikinimą ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą, dėl kurio pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) ligos, dėl (duomenys neskelbtini), visais kartais skirtas adekvatus gydymas, pas psichiatrą kreipėsi dėl miego ir nervų sistemos sutrikimų po narkotikų ir toksinių medžiagų vartojimo, tačiau teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 15. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo, priimti naują sprendimą bei priteisti pareiškėjo prašomą sumą..

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir akcentuoja, jog atsakovo atstovas šiurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

17. Pareiškėjas teigimu, 6 lokaliniame sektoriuje jis galėjo pasivaikščioti tik 3 valandas, per šį laiką turėjo spėti pasportuoti, išsimaudyti, išsiplauti rūbus, pasigaminti valgyti; jis negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu tiek, kiek jam reikia. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 7 lokalinis sektorius yra virš cecho, kuriame dirbama, nors teisės aktai draudžia virš jo įrengti gyvenamąsias patalpas.

18. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, teismo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

20. Atsakovo atstovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, jog bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo A. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Alytaus PN 2 bendrabučio gyvenamosios patalpos buvo blogos būklės, Alytaus PN veiksmai vykdant nariuotakojų ir graužikų monitoringą ir naikinimą nebuvo pakankami, pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus (neturtinę žalą). Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą – priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą (20 000 Eur). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į pareiškėjo pateiktus įrodymus, Alytaus PN šiurkščiai pažeidinėjo Lietuvos teisės aktus, 6 lokaliniame sektoriuje jis galėjo pasivaikščioti tik 3 valandas, negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu, 7 lokalinio sektoriaus patalpos yra virš cecho, kuriame dirbama.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

26. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų pareiškėjo kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos kompensavimo būdo nustatymo turėtų būti pripažintos neteisingomis, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės ir iš naujo.

27. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, t. y. nenurodoma, į kokius konkrečius pareiškėjo pateiktus įrodymus nebuvo atsižvelgta, kokius konkrečius teisės aktus pažeidinėjo Alytaus PN.

28. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygas.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

30. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.

31. Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie pasivaikščiojimus, negalėjimą pasinaudoti sanitariniu mazgu, tačiau šių aplinkybių visiškai nesusieja su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, atsakovo pateiktais duomenimis, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti, kad buvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai. Byloje pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad dėl negalėjimo pasivaikščioti ir / ar galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu kreipėsi atsakovo atstovą su skundais, pretenzijomis, o atsakovo atstovas nesprendė šių problemų ir pažeidė pareiškėjo teises.

32. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl 7 lokalinio sektoriaus buvimo virš cecho pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant Alytaus PN kalinčių asmenų skundus dėl to, jog 7 lokalinio sektoriaus patalpos yra įrengtos virš suvirinimo cecho, kuriame darbai atliekami naudojant dujų balionus, nustatyta, kad dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir nuteistieji virš jų negyvena, o darbams atlikti atsinešami angliarūgštės balionai, kurie sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, nenustatyta, kad asmenims kyla grėsmė jų sveikatai ar gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-1062/2020; kt.).

33. Šioje byloje pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad 7 lokalinio sektoriaus patalpų įrengimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir / ar dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagristų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jo teisių gynimo būdu.

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

36. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

37. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

38. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

39. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus), jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė