d64e30c2-1382-48f0-846a-c8fa671d7fbd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2016 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo BUAB „Cafe Hana Zacks“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, atstovui T. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Cafe Hana Zacks“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, ieÅ¡kinį atsakovui T.

G. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas BUAB „Cafe Hana Zacks“, atstovaujamas bankroto administratorius UAB „Vantolina“, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį buvusiam direktoriui T. G. dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-12-18 nutartimi c. b. Nr. B2-6272-258/2013 iÅ¡kėlė UAB „Cafe Hana Zacks“ bankroto bylÄ , kreditoriaus VMI prie Finansų ministerijos pareiÅ¡kimo pagrindu. Paskirtas bankroto administratorius UAB „Vantolina“. Atsakovas įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2011-12-20 iki 2014-01-07.

Kaip matyti iÅ¡ įmonės balanso už 2010 metus, įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga jau 2010 m., o nuo pat 2011 m. gruodžio mėnesio buvo faktinio nemokumo bÅ«senos. Atsakovas, bÅ«dama įmonės vadovas, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir savo neveikimu pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį. Jam pareiga kilo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2011 m. gruodžio mėnesį, nes pradėjęs vadovauti ir perėmęs bendrovės finansinius dokumentus apie tikrÄ jÄ bendrovės padėtį žinojo jau 2011 m. gruodžio mėnesį.

IeÅ¡kovo bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai – 19 047,19 Eur susidarė bendrovei vykdant veiklÄ 2011 m., nustojus atsiskaityti su kreditoriais 2011 m. trečiame ketvirtyje. Atsakovas ne tik nesikreipė kelti bankroto bylÄ , bet 2012-01-05 perleido automobilį akcininkei F. K. 10 500 Lt mažesne kaina nei buvo įsigytas. 2012-12-31 atleidžia darbuotojus. Atlikdamas turto perleidimÄ , veiklos nutraukimÄ , darbuotojų atleidimÄ atsakovas neveikė kaip sÄ Å¾iningas vadovas, parodydamas, kad nesiruoÅ¡ia atsiskaityti su kreditoriais, žinodamas, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų.

Atsakovas privalo padengti žalÄ , kuri vertinama kaip bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi bÅ«tent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo patirta 19 047,19 Eur žala (el. b. l. 1-11).Atsakovui ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijos bei teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, neradus jo žinomu gyvenamosios vietos adresu (Mindaugo g. 27-128, Vilnius) bei VSDFV duomenis nustatytos darbo vietos (UAB „Arsintus“) adresu (el. b. l. 75-76,79).

Atsakovas atsiliepimo į pateiktÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinį ir papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas įmonėje dirbo nuo 2011 m. liepos mėnesio, buvo įgaliotas buvusios vadovės pasiraÅ¡yti sutartis. Jis perėmęs vadovavimÄ tuo pačiu buvo ir akcininkas. Perėmus vadovavimÄ , jam turėjo bÅ«ti pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai iÅ¡ kurių galėjo matyti, kad įmonės padėtis sunki.

Pradelsti mokėjimai susidarė nuo 2012 m. sausio mėnesio. Jokių požymių, kad vadovas bÅ«tų stengęsis gaivinti įmonės veiklÄ (maitinimo paslaugos) nėra. Bankroto administratoriui nėra perduoti jokie įmonės dokumentai, joks įmonės turtas, vadovui paskelbta paieÅ¡ka.   IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant atsakovui T. G., apie teismo posėdį jį informavus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka (el. b. t. 1, b. l. 111), nepavykus įteikti teismo Å¡aukimo žinomu paskutinės gyvenamosios vietos adresu (elektroninės bylos popierinis priedas – b. l. 10).

Teismo posėdžių sekretorė bandė telefonu susisiekti su atsakovo darbdavio UAB „Arsintus“ atstovais vieÅ¡oje erdvėje paskelbtais telefono numeriais, tačiau nepavyko. Jokių praÅ¡ymų iÅ¡ atsakovo negauta. Byloje praÅ¡oma priteisti žala kildinama iÅ¡ juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Cafe Hana Zacks“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-08-12 (el. b. t. 2, b. l. 2-5), o jos vadovu laikotarpiu nuo 2011-12-20 iki 2014-01-07 paskirtas atsakovas T.

G.. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-18 nutartimi c. b. Nr. B2-6272-258/2013 (el. b. l. 12; LITEKO duomenys) įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. Ä® teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi įmonės kreditorius VMI prie Finansų ministerijos. Byloje pateiktas įmonės balansas 2010-12-31 datai (el. b. t. 1, b. l. 46), iÅ¡ kurio matyti, kad įmonės turtÄ tai dienai sudarė 2 596,44 Eur (8 965 Lt), o įsipareigojimus – 4 004,58 Eur (13 827 Lt), nuosavas kapitalas – minus 4 862 Lt, pelnas - minusinis 4 304,33 Eur (14 862 Lt). 2011-12-31 dienai (el. b. t. 1, b. l.

18) įmonės turtÄ sudarė 10 525,66 Eur (36 343 Lt), o per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus – 17 506,95 Eur (60 448 Lt), nuosavas kapitalas – minus 12 628,88 Eur (43 605 Lt), pelnas – minus 11 220,75 Eur (38 743 Lt). Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 19 047,19 Eur (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iÅ¡ įmonės bankroto byloje Nr. B2-187-258/2016 patvirtintų kreditorinių reikalavimų įsiteisėjusiomis teismo nutartimi). Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nevykdžius pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.).

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai;

Ä®BÄ® 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2011). Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-496/2013 ir kt.). Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.).IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo, tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad pareiga vadovui kreiptis į teismÄ kilo 2011 metų pabaigoje, iÅ¡ karto, kai tik jis perėmė vadovavimÄ Ä¯monei 2011-12-20, kadangi jam turėjo bÅ«ti perduotas buvusio vadovo patvirtintas balansas bei visi dokumentai, atspindintys įmonės finansinę padėtį.

Tokiai ieÅ¡kovo pozicijai teismas pritaria tik iÅ¡ dalies. Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytinas bÅ«tent Å¡ioje normoje įtvirtintas apibrėžimas. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai, teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-567/2014).Analizuojant ieÅ¡kovo įrodinėtÄ aplinkybę, kad atsakovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kilo iÅ¡ karto pradėjus vadovauti įmonei 2011 m. gruodžio pabaigoje, įvertinus turimus įmonės už 2010 metus finansinės atskaitomybės duomenis, reikÅ¡minga ir aktuali tampa aplinkybė, kad tik perėmusiam vadovavimÄ ir įvertinus įmonės žinomÄ 2010 metų turtinę padėtį, kuri vertintina kaip nemokios, tikėtina, kad naujam vadovui, nesant 2011 metų veiklos rezultatų, negalėjo iÅ¡ karto bÅ«ti aiÅ¡ki esama situacija, juolab kad iÅ¡ VMI pateiktų duomenų (el. b. l.

42) matyti, kad įsiskolinimas VMI už GPM 2011-12-31 dienai buvo sumažėjęs, įmonė 2011 metais buvo įgijusi turto (už 2011 m. balansas - el. b. l. 18). Tad teismo vertintina, kad tikroji įmonės finansinė bÅ«klė vadovui tikėtina tapo ir turėjo tapti žinoma 2012 metų kovo pabaigoje (el. b. l. 45), sudarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 metus, turint dviejų metų įmonės finansinę padėtį. IÅ¡ byloje esančio 2012-03-16 dienai sudaryto balanso duomenų matyti, kad 2011-12-31 dienai įmonės turtÄ sudarė 10 525,66 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 17 506,95 Eur (e. b. l. 18), o iÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės nuostolis didėjo, lyginant su 2010 metais nuo -4 304,33 Eur iki -11 220,75 Eur.

Todėl teismas daro iÅ¡vadas, kad remiantis 2010 bei 2011 metų įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis, buvo galima spręsti apie įmonės finansinės situacijos sudėtingumÄ , t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo įmonės turtÄ , įmonės pelnas du metus buvo neigiamas ir minusas didėjantis, o nuosavas kapitalas du metus buvo minusinis. Kita vertus, konstatuoti įmonės vadovo kaltus veiksmus bei teigti, kad vien Å¡ie įmonės finansiniai rodikliai neabejotinai sÄ lygojo vadovo pareigÄ atitinkamai reaguoti į įmonės nemokumo atsiradimÄ , neužtenka, nes teismų praktikoje vyrauja ir tokia nuostata, kad bankroto byla paprastai keliama bendrovei ne vien pagal formalų jos atitikimÄ Ä®BÄ® nustatytiems nemokumo kriterijams, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamÄ situacijÄ .

Tačiau byloje esantys duomenys bei ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad iÅ¡ turimų bankroto administratoriaus duomenų negalima spręsti, kad buvo siekiama tęsti įmonės veiklÄ , jÄ pertvarkyti, vystyti pelninga kryptimi ar pan., prieÅ¡ingai 2012 m. pabaigoje buvo atleisti įmonės darbuotojai (el. b. t. 1, b. l. 15), leidžia vertinti, kad byloje nepaneigta atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo pareiga 2012 metais kovo mėnesio pabaigoje (sužinojus 2011 metų veiklos duomenis) kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡siaiÅ¡kinus įmonės realiÄ prastÄ finansinę padėtį, kuri dvejus iÅ¡ eilės metus blogėjo (balansai už 2010 ir 2011 metus).Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas įrodė, kad įmonės vadovo pareigas ėjęs T.

G. pažeidė įstatyminę pareigÄ laiku (2012 metų kovo mėn.) kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iÅ¡ bylos Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2009). Bankrutuojanti įmonė, kaip savarankiÅ¡ka proceso Å¡alis, naudodamasi savo teisėmis ir jas gindama jos pasirinktu bÅ«du, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Dėl žalos dydžio IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, įrodinėja, kad žalos dydį sudaro visa bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, kuriÄ sÄ lygojo nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, per se dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams.

Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų apimtis (pasyvas), o žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011). Tad nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo.

Ä®monei, taip pat ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Teismų praktikoje pažymėta, kad jei vadovas ir vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet jei ji vykdoma nuostolingai, tai negali paneigti vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-496/2013).IÅ¡ ieÅ¡kinio ir pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas žala laiko visus bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus 19 047,19 Eur sumai (el. b. l. 22-27, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas, vertindamas žalos dydį ir priežastinį ryšį, privalo nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo atsakovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Taigi žala laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma patvirtinta teismo nutartimis iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-06-02 nutartis c. b. Nr. e3K-3-300-611/2016, 2014-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-344/2014). Teismui konstatavus, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismÄ kilo 2012 m. kovo mėnesį, sužinojus įmonės 2011 m. veiklos rezultatus, pasiraÅ¡ius finansinės atskaitomybės už 2011 metus dokumentus, teigti, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų kilo visa ieÅ¡kovo įrodinėjama 19 047,19 Eur žala (nepadengti kreditoriniai reikalavimai) nėra objektyvaus pagrindo.

Kreditoriaus VMI prie Finansų ministerijos 2015-12-15 raštas dėl finansinio reikalavimo iššifravimo (el. b. l.

42) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo neveikimas, nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2012 metų kovo pabaigoje, sÄ lygojo įmonės iÅ¡augusiÄ 8 331,21 Eur skolÄ VMI, kas laikytina ieÅ¡kovo patirta žala, kadangi VMI duomenys patvirtina, kad 2012-03-31 dienÄ Ä¯monė jau buvo skolinga VMI 3 455,18 Eur, o bendras kreditorinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas – 11 786,39 Eur (el. b. l. 25). Tad atsakovo nesikreipimas į teismÄ 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje 3 455,18 Eur žalos kilimo nesÄ lygojo, kadangi Å¡is įsiskolinimas buvo dar iki teismo konstatuotos pareigos kreiptis į teismÄ atsiradimo.Kreditoriaus VSDFV 2015-12-07 raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo (el. b. l. 37-41) taip pat patvirtina, kad ne visa kreditorinių reikalavimų suma patvirtinta bankroto byloje buvo sÄ lygota atsakovo neteisėtų veiksmų, nes 2012 m. kovo mėnesį (kai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto iÅ¡kėlimo) jau buvo susidariusi įmonės 1 277,85 Eur skola VSDFV (el. b. l. 39).

Tad atsakovo neveikimas sÄ lygojo 2 840,19 Eur įmonei žalÄ (el. b. l. 22-23, 4 118,04 Eur patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma- 1 277,85 Eur).Vertinant likusios priteistinos žalos dydį siejamÄ su patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, teismas pažymi, kad visi susidarę kreditoriniai reikalavimai (UAB „Ekskomisarų biuras“ – 574,61 Eur, UAB „Skolų departamentas“ – 59,20 Eur, AGATA – 375,24 Eur, UAB „Eugesta“ – 105,60 Eur, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 1 010,66 Eur, UAB „Tele2” – 822,99 Eur, UAB “BBG Baltic” – 194,49 Eur) buvo sÄ lygoti atsakovo įstatymo pareigos nevykdymo laiku (2012 m. kovo mėnesį) kreiptis į teismÄ keliant bankroto bylÄ ir tolimesnės nuostolingos veiklos vydymo, naujų prisiimtų įsipareigojimų, iÅ¡skyrus dalį UAB „Tele2” reikalavimų, t. y. 144,66 Eur, kurie buvo susidarę dar 2012-03-01 (el. b. t. 2, b. l. 95-96), t. y. iki atsakovo pareigos kreiptis į teismÄ keliant bankroto bylÄ kilimo.

UAB „Tele2“ pateiktas praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir jį pagrindžiantys dokumentai (el. b. t. 2, b. l. 95-96) leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ios žalos (144,66 Eur) ir atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi atsakovo nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2012 metų kovo mėnesį, nesÄ lygojo Å¡ių įsiskolinimų kreditoriui susidarymÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia vertinti, kad atsakovo savalaikis pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygojo kilusiÄ Å¾alÄ 14 169,50 Eur sumai.

Duomenų apie kreditorinių reikalavimų įvykdymÄ bankroto byloje nėra. Bankroto administratorius parodė, kad joks turtas ar įmonės dokumentai nėra perduoti.Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra atsakovo, buvusio įmonės vadovo, veiksmų (nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku) ir atsiradusios žalos priežastinis ryÅ¡ys, kadangi atsakovui laiku kreipusis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai ir finansiÅ¡kai nepajėgiai vykdyti veiklÄ , nebÅ«tų didėję kreditoriniai įsipareigojimai.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, tad kaltės prezumpcija nenuginčyta (CPK 178 str.). IeÅ¡kovui įrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalÄ ), o atsakovui nepaneigus savo kaltės, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 14 169,50 Eur žala už įstatyminės pareigos (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.) nevykdymÄ .IeÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kiniu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ , Å¡is klausimas nėra sprendžiamas.IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistina 319,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,42 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 92 str.).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui BUAB „Cafe Hana Zacks“, įm. kodas 302536341, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, įm. kodas 281613080, iÅ¡ atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 14 169,50 Eur (keturiolikos tÅ«kstančių vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų 50 ct) žalos atlyginimÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo T.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) 323,42 Eur (trijų Å¡imtų dvideÅ¡imt trijų eurų, 42 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Rima Lipeikienė