Legislator Case Law & Legislation
d64dccbc-b37d-4e8f-9393-425b82e8bd24 AI generated

d64dccbc-b37d-4e8f-9393-425b82e8bd24 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d64dccbc-b37d-4e8f-9393-425b82e8bd24
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos BertaÅ¡ienės, teisėjų Remigijaus PreikÅ¡aičio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,iÅ¡teisintiesiems S. A. L. ir B. J., jų gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,nukentėjusiajai T. G., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai,civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Prialgauskienės, nukentėjusiosios T.

Legislator headnote

AI generated

d64dccbc-b37d-4e8f-9393-425b82e8bd24 · Klaipėdos apygardos teismas: J., norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugÄ , davė nurodymÄ automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokÅ¡tinio krano ????-14??4 strėlės kraÅ¡to pristropuotÄ ir į krano korpusÄ Ä¯kabintÄ strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių aÅ¡ies, ir pakėlus krano strėlės galÄ bokÅ¡tinis kranas ????-14??4, praradęs stabilumÄ , virto nuo bėgių atsitrenkdamas ir iÅ¡ dalies susmegdamas priesvorio gembe į žemę bei dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas, o dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas bei žemę A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja R. Bertašienė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-255/2015Teisėja L. Rakštelytė                                                 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00698-2009-9                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.; (S)                                                                                   2.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.                                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 14 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos BertaÅ¡ienės, teisėjų Remigijaus PreikÅ¡aičio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,iÅ¡teisintiesiems S. A. L. ir B. J., jų gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,nukentėjusiajai T. G., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai,civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Prialgauskienės, nukentėjusiosios T.

G. bei civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo: S. A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių;B. J. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T.

G., A. G., A. G., S. R., (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. 2013 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:  B. J. pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nubaustas 25 MGL (3250 Lt) bauda; S. A. L. pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nubaustas 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų T. G., A. G., A. G., UAB (duomenys neskelbtini) civiliniai ieÅ¡kiniai atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėti ir perduoti juos nagrinėti bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.Nukentėjusiajai T. G. iÅ¡ B. J. ir S. A. L. priteista po 500 Lt iÅ¡ kiekvieno atstovavimo iÅ¡laidų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendis ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė:

S. A. L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms bei dėl neatsargumo sugadino didelės vertės turtÄ , pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: jis, bÅ«damas AB (duomenys neskelbtini) bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininku, 2006-07-05 mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistru, 2007-06-06 mokymo įstaigoje atestuotas aukÅ¡talipio darbų vadovu, 2001-05-04 įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais, bei bÅ«damas paskirtas atsakingu už krano krautuvo ????-14??4 sumontavimÄ , nuo 2009-12-17 iki 2009-12-29, tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), organizuodamas ir vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio 50000 Lt vertės bokÅ¡tinio krano ????-14??4, įrenginio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), montavimui, neparengė ir nepatvirtino darbų vykdymo projekto, neiÅ¡rašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukÅ¡tyje ant krano konstrukcijų atlikimui, ant krano konstrukcijų leido dirbti aukÅ¡tyje neapmokytiems darbininkams, papildomai neinstruktavo jų darbo vietoje bei pagal paskyrÄ leidimÄ neiÅ¡davė asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, vadovauti krano montavimo darbams panaudojant kitÄ automobilinį kranÄ KC-5473 leido galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos neturintį kranų priežiÅ«ros meistrÄ B.

J., krano montavimo metu 2009-12-17 apie 14.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, neužtikrino, jog krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas bÅ«tų pritvirtinti vielinėmis sÄ sÅ«komis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009-12-29 10.00 val. neužtikrino, jog krano strėlė į krano portalÄ bÅ«tų įkabinta tarp pokraninio kelio bėgių, o ne skersinėje pokraninio kelio aÅ¡yje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iÅ¡ darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieÅ¡ jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka“, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

„Darbdaviams atstovaujančių asmenų, <...> žinios iÅ¡ darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiÅ¡kumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 4 dalies reikalavimus: „Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomÄ priežiÅ«rÄ jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir iÅ¡laikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminÄ vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punkto reikalavimus: <..> Å¡ių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sÄ raÅ¡as patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 <...>, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgÅ«džių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai“, 12.1. punkto reikalavimus:

„potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių dokumentuose nustatytÄ kvalifikacijÄ â€œ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 punktų 3.4.7., 3.16 reikalavimus: jog prie pavojingų darbų priskiriami darbai „3.4.7. atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės pavirÅ¡iaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų pavirÅ¡iaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraiÅ¡ai (apsaugos nuo kritimo diržai)“, „3.16. potencialiai pavojingų įrenginių montavimo darbai <...>“, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d.

Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 punkto reikalavimus: „Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintÄ projektÄ â€œ, 23 punkto reikalavimus: „BokÅ¡tiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi bÅ«ti statomi pagal darbų vykdymo projektÄ â€œ, 52 punkto reikalavimus: „Kranų priežiÅ«ros meistru ir kranų darbo vadovu turi bÅ«ti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys“, 84 punkto reikalavimus:

„Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikÅ¡telėje ar kitame kranų darbo bare turi bÅ«ti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad Å¡ie darbai bÅ«tų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiÅ«rimi ir atliekami saugiai“, 106 punkto reikalavimus: „Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, Å¡viestuvų remonto ir pan.) su sÄ lyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebÅ«tų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos.

Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai“, 109 punkto reikalavimus: „Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 2 priedo 1.2. punkto reikalavimus: Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės viršininko pareigybinių nuostatų“ 1.1. punkto reikalavimus:

„BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas yra aikÅ¡telės vadovas – organizatorius ir atsakingas asmuo“, 2.2. punkto reikalavimus: „Užtikrina savalaikį bokÅ¡tinių kranų pastatymÄ ir saugų darbÄ prisilaikant DVP, „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00, <...>“, 2.5. punkto reikalavimus: „Užtikrina, kad objekte dirbtų numatytos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojai“, 2.7 punkto reikalavimus: „Kontroliuoja, kad darbai bÅ«tų atliekami pagal projektus, Kėlimo kranų ir Saugaus naudojimo taisykles, teisingai bÅ«tų naudojami mechanizmai ir autotransportas“, 2.11. punkto reikalavimus:

„Atsako už saugos darbe, <...> reikalavimų vykdymÄ â€œ, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakymo Nr.66 punkto 5.2. punkto reikalavimus: „5. BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas A. L. <...> 5.2. atsako už saugų darbų organizavimÄ aikÅ¡telėje, darbų vykdymo projektų (DVP) technologinių sprendimų derinimÄ , bokÅ¡tinių kranų perbazavimÄ ir permontavimÄ , <...> technologinio transporto bei statybinių maÅ¡inų saugiÄ eksploatacijÄ â€œ, 5.8. punkto reikalavimus:

„kontroliuoja kaip pavaldÅ«s darbuotojai vykdo saugos darbe norminių aktų reikalavimus“, 5.9. punkto reikalavimus: „Atsakingas už darbuotojų instruktavimÄ aikÅ¡telėje“, 5.16. punkto reikalavimus: „Užtikrina, kad darbo vietose bÅ«tų naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai ir kt.)“, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-07-23 įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74“ 4.1. punkto reikalavimus:

„Montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ , draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims“, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunkčių reikalavimus: „E) pritvirtinti varantįjį ir varomÄ jį vežimėlius ant bėgių prieÅ¡slinkio griebtuvu ir vielinėmis sÄ sÅ«komis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų. Ž) Pritvirtinti portalo rėmus (žyma P5 ir P6) prie bėgių, kiekvienÄ 2-jose vietose Å¡alia portalo rėmų montažinių sÄ varžų (žyma P59) vielinėmis sÄ sÅ«komis ir 6 mm skersmens 6 vielų“, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio reikalavimus:

„IÅ¡dėlioti dvitėjumi į viršų tris strėlės sekcijas (žyma P40, P46 ir P48) ant padėklų iÅ¡ pabėgių pagal pokraninio kelio ašį“, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus: „įjungus keltuvo gervę, pakelti strėlę į tokiÄ padėtį, kurioje atotampų priekinės apkabos lankstinių antdėklų skylės sutaptų su krano antgalio skylėmis“, dėl to 2009-12-29 10.00 val. B. J. nurodžius darbuotojams Å¡altkalviui-montuotojui A. G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukÅ¡tyje bei neinstruktuotiems darbo vietoje ir neaprÅ«pintiems asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, atlikti krano ????-14??4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos 10.30 val. pastariesiems atlikus ir einant 15 metrų aukÅ¡tyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikÅ¡telės, B.

J., norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugÄ , davė nurodymÄ automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokÅ¡tinio krano ????-14??4 strėlės kraÅ¡to pristropuotÄ ir į krano korpusÄ Ä¯kabintÄ strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių aÅ¡ies, ir pakėlus krano strėlės galÄ bokÅ¡tinis kranas ????-14??4, praradęs stabilumÄ , virto nuo bėgių atsitrenkdamas ir iÅ¡ dalies susmegdamas priesvorio gembe į žemę bei dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas, o dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas bei žemę A.

G. mirė, o S. R. nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . B. J. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms bei dėl neatsargumo sugadino didelės vertės turtÄ pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: jis, bÅ«damas AB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, 2003-02-24 mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistru, 2007-06-06 mokymo įstaigoje atestuotas aukÅ¡talipio darbų vadovu, 2002-09-19 įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais bei bÅ«damas paskirtas atsakingu už krano-krautuvo ????-14??4 sumontavimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

„Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Darbdaviams atstovaujančių asmenų, <...> žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 4 dalies reikalavimus:

„Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomÄ priežiÅ«rÄ jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir iÅ¡laikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminÄ vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punkto reikalavimus:

„<..> Å¡ių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sÄ raÅ¡as patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 <...>, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgÅ«džių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai“, 12.1. punkto reikalavimus: „potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių dokumentuose nustatytÄ kvalifikacijÄ â€œ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 punktų 3.4.7., 3.16 reikalavimus: jog prie pavojingų darbų priskiriami darbai „atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės pavirÅ¡iaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų pavirÅ¡iaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraiÅ¡ai (apsaugos nuo kritimo diržai)“, „3.16. potencialiai pavojingų įrenginių montavimo darbai <...>“, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d.

Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 p. reikalavimus: „Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintÄ projektÄ â€œ, 23 punkto reikalavimus: „BokÅ¡tiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi bÅ«ti statomi pagal darbų vykdymo projektÄ â€œ, 52 punkto reikalavimus: „Kranų priežiÅ«ros meistru ir kranų darbo vadovu turi bÅ«ti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys“, 84 punkto reikalavimus:

„Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikÅ¡telėje ar kitame kranų darbo bare turi bÅ«ti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad Å¡ie darbai bÅ«tų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiÅ«rimi ir atliekami saugiai“, 106 punkto reikalavimus: „Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, Å¡viestuvų remonto ir pan.) su sÄ lyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebÅ«tų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos.

Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai“, 109 punkto reikalavimus: „Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 2 priedo 1.2. punkto reikalavimus: „Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas“, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės meistro pareigybinių nuostatų“ 1.6.10. punkto reikalavimus:

„žinoti ir vykdyti „Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus“, „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00“, 2.1. punkto reikalavimus: „meistras užtikrina, kad darbai bÅ«tų įvykdyti nustatytais terminais pagal darbų organizacijos projektÄ , darbo brėžinius, technines sÄ lygas bei prisilaikant Kėlimo kranų Saugaus naudojimo taisyklių <…>“, 2.2 punkto reikalavimus: „AprÅ«pina darbuotojus darbo priemonėmis, <…> iÅ¡aiÅ¡kina darbininkams darbo sÄ lygas ir specifikÄ , <…>“, 2.3. punkto reikalavimus:

„teisingai panaudoja darbininkus pagal jų profesijÄ ir kvalifikacijÄ , praveda darbo vietos saugos instruktaÅ¾Ä â€œ, 2.4. punkto reikalavimus: „Laikosi numatyto projekte darbų vykdymo nuoseklumo ir technologijos, neleidžia, kad bÅ«tų naudojami netvarkingi mechanizmai, įrankiai, autotransporto ir kitos darbo priemonės‘‘, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakymo Nr. 66 punkto 6.2. reikalavimus: „bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės meistrai B. J. <...> atsakingi už bokÅ¡tinių <…> kranų, <…> eksploatavimÄ (vykdant jų <…> montavimÄ -demontavimÄ , pervežimÄ ir t. t.) pagal Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 ir gamyklos - gamintojo instrukcijos reikalavimus padalinyje, statybos objektuose ir kitose įmonėse“, 6.4. punkto reikalavimus:

„atsakingi už pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimÄ darbo vietoje“, 6.7. punkto reikalavimus: „<…> pakitus gamybos (darbo) procesui, informuoja darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai“, 6.8. punkto reikalavimus: „Užtikrina, kad darbo vietose bÅ«tų naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai ir kt.)“, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-07-23 įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74“ 4.1. punkto reikalavimus:

„Montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ , draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims“, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunkčių reikalavimus: „E) pritvirtinti varantįjį ir varomÄ jį vežimėlius ant bėgių prieÅ¡slinkio griebtuvu ir vielinėmis sÄ sÅ«komis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų. Ž) Pritvirtinti portalo rėmus (žyma P5 ir P6) prie bėgių, kiekvienÄ 2-jose vietose Å¡alia portalo rėmų montažinių sÄ varžų (žyma P59) vielinėmis sÄ sÅ«komis ir 6 mm skersmens 6 vielų“, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio reikalavimus:

„IÅ¡dėlioti dvitėjumi į viršų tris strėlės sekcijas (žyma P40, P46 ir P48) ant padėklų iÅ¡ pabėgių pagal pokraninio kelio ašį“, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus: „įjungus keltuvo gervę, pakelti strėlę į tokiÄ padėtį, kurioje atotampų priekinės apkabos lankstinių antdėklų skylės sutaptų su krano antgalio skylėmis“, 2009-12-29 10.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-12-17 iki 2009-12-29, tiksliai nenustatytu laiku, vadovaudamas ir atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio 50000 Lt vertės bokÅ¡tinio krano ????-14??4, įrenginio registracijos Nr.14992, montavimÄ , neparengė ir nepateikė tvirtinti darbų vykdymo projekto, neiÅ¡rašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukÅ¡tyje ant krano konstrukcijų atlikimui, ant krano konstrukcijų leido dirbti aukÅ¡tyje neapmokytiems darbininkams, papildomai neinstruktavo jų darbo vietoje bei pagal paskyrÄ leidimÄ , neiÅ¡davė asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, vadovavo krano montavimo darbams panaudojant kitÄ automobilinį kranÄ KC-5473, neturėdamas galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos, krano montavimo metu 2009-12-17, apie 14.00 val., tiksliai nenustatytu laiku neužtikrino, jog krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas bÅ«tų pritvirtinti vielinėmis sÄ sukomis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009-12-29 10.00 val. krano strėlę į krano portalÄ Ä¯kabino ne tarp pokraninio kelio bėgių, o skersinėje pokraninio kelio aÅ¡yje, darbuotojams Å¡altkalviui-montuotojui A.

G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukÅ¡tyje bei neinstruktuotiems darbo vietoje ir neaprÅ«pintiems asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, nurodė atlikti krano ????-14??4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos pastariesiems atlikus 10.30 val. ir einant 15 metrų aukÅ¡tyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikÅ¡telės, norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugÄ , davė nurodymÄ automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokÅ¡tinio krano ????-14??4 strėlės kraÅ¡to pristropuotÄ ir į krano korpusÄ Ä¯kabintÄ strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių aÅ¡ies, ir pakėlus krano strėlės galÄ bokÅ¡tinis kranas ????-14??4 praradęs stabilumÄ virto nuo bėgių atsitrenkdamas ir iÅ¡ dalies susmegdamas priesvorio gembe į žemę bei dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas, o dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas bei žemę A.

G. mirė, o S. R. nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apylinkės teismas S. A. L. ir B. J. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, nesant jų veikose Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:

B. J. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 2 dalį ir paskirti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) baudÄ , pagal BK 188 straipsnio 2 dalį 25 MGL (3125 Lt) baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę 25 MGL (3125 Lt) baudÄ ; S. A. L. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 2 dalį ir paskirti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) baudÄ , pagal BK 188 straipsnio 2 dalį 25 MGL (3125 Lt) baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę 25 MGL (3125 Lt) baudÄ ; iÅ¡ civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) priteisti 50000 Lt turtinės žalos atlyginimÄ UAB (duomenys neskelbtini), T. G. 6600 Lt ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos ir T., A.bei A. G. po 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. R. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ AB „(duomenys neskelbtini) turtÄ panaikinti civiliam atsakovui atlyginus žalÄ ar susitarus dėl žalos atlyginimo.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendis neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei nepagrįsto iÅ¡teisinimo. Teismas nuosprendyje nurodė, kokiais proceso dalyvių parodymais, kokiais raÅ¡ytiniais įrodymais vadovavosi, juos net atkartojo keletÄ kartų, tačiau Å¡ioje įrodymų analizėje pateikė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas bei nenurodė aiÅ¡kių motyvų, kokias aplinkybes paneigia, o kokias patvirtina byloje esantys įrodymai.

Be to, nesuprantama, kodėl teismas konstatavęs, kad nenustatytos aiÅ¡kios avarijos priežastys, padaro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintieji, pažeidę aibę norminių aktų reikalavimų, nepadarė nusikalstamos veikos. Teismo nuomone, ekspertų iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, ekspertų teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai grindžiami prielaidomis bei tikėtinomis iÅ¡vadomis, liudytojų parodymai taip pat yra prieÅ¡taringi, todėl teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovautis byloje esančiais įrodymais, byloje atliktų tyrimų iÅ¡vadomis, liudytojų parodymais ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis bei hipotezėmis negali, o byloje nėra kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog iÅ¡teisintųjų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų formalÅ«s pažeidimai tiesiogiai padarė įtakÄ nelaimingam atsitikimui, kurio metu nukentėjo žmonės bei buvo sugadintas didelės vertės turtas.

Tačiau teismas nesiėmė priemonių paÅ¡alinti teismui kylančių abejonių ir prieÅ¡taravimų, t. y. motyvuojamoje dalyje nenurodė, kuriais liudytojų parodymais grindžia iÅ¡teisintųjų nekaltumÄ , kurie yra prieÅ¡taraujantys, ar jie objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, neanalizavo visų specialistų ir ekspertų iÅ¡vadų, jų pagrįstumo kitų įrodymų kontekste. Teismas, bylos nagrinėjimo pabaigoje turėdamas abejonių, iÅ¡teisintųjų, jų gynėjų praÅ¡ymu, esant valstybinio kaltintojo pritarimui, nepaskyrė pakartotinės krano stovumo ekspertizės ir tokiu bÅ«du nesiekė nustatyti objektyvios tiesos.

Nustatyta ir teismo patvirtinta, jog iÅ¡teisintieji pažeidė nemaža norminių aktų, tačiau Å¡ie pažeidimai neteisingai vertinti analizuojant avarijÄ bei kilusias pasekmes. Nuo pat pradžių krano montavimo organizavimas buvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis. IÅ¡teisintasis S. A. L. vadovauti krano montavimo darbams, panaudojant kitÄ automobilinį kranÄ KC-5473, leido galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos neturinčiam kranų priežiÅ«ros meistrui B. J., o pastarasis vadovavo minėtiems darbams neturėdamas galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos.

S. A. L. buvo paskirtas atsakingu asmeniu už kranų pastatymÄ ir buvo įpareigotas Å¡iuos darbus organizuoti, kontroliuoti ir vykdyti laikantis darbų vykdymo projekto, Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00, užtikrinti, kad darbus atliktų reikiamos kvalifikacijos darbuotojai, teisingai naudojantys įrenginius, mechanizmus ir kt. (AB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininko pareigybinių nuostatų“ 1.1., 2.2., 2.5. 2.7, 2.11. punktai, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakymo Nr. 66 punktai 5.2., 5.8., 5.16.). 2009-12-15 AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 99 bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės meistras B.

J. paskirtas vadovauti krano BKSM-14P, priklausančio (duomenys neskelbtini), permontavimui užsakovo teritorijoje. Teismas dėl reikalavimo B. J. turėti kranų darbų vadovo kvalifikacijÄ pasisakė dviprasmiÅ¡kai. Nors įstatymas reikalauja vadovaujant kranų darbui bÅ«ti atestuotam kranų darbų vadovu, tačiau teismas, nepaisydamas visų iÅ¡sakytų LR Valstybinės darbo inspekcijos specialistų bei ekspertų nuomonių, jog tai organizaciniu požiÅ«riu lėmė avarijÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog B.

J. darbas, neturint kranų darbų vadovo kvalifikacijos, o A. S. L. leidimas kranų vadovo kvalifikacijos neturintį kranų priežiÅ«ros meistrÄ B. J. vadovauti krano montavimo darbams buvo tik formalus ir neturintis įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe pažeidimas. Teismas tiki B. J. kvalifikacija, nors neatsižvelgė į jo po įvykio sudaryto darbų apraÅ¡ymo, kurį neteisingai teismas įvardijo projektu, kokybę, į jo nepakankamas žinias vykdyti pavojingus darbus, nežinojimÄ apie pareigÄ instruktuoti darbuotojus, draudimÄ kelti neženklintus krovinius, kelti negabaritinius ir nestandartinius krovinius neturint stropavimo schemos.

Suformuota neobjektyvi teismo nuomonė, nes B. J. parodymai bei daugybės norminių aktų pažeidimai liudija tai, kad buvo vadovaujamasi sena patirtimi, nepaisant nuolat besikeičiančių norminių aktų reikalavimų, tai liudija nekompetencijÄ , kvalifikacijos stokÄ . Nepaisant to, kad B. J. buvo atestuotas kranų priežiÅ«ros meistru, bet analizuojamu atveju prieÅ¡ montavimÄ bei montavimo metu pažeidė keletÄ esminių kranų darbų vadovo pareigų. Montuodami kranÄ , nors ir tos pačios įmonės teritorijoje, tačiau kitoje vietoje, jie privalėjo vadovautis lygiai tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir montuojant kranÄ pirmÄ kartÄ .

Pirmiausia montuodami krano priesvorius bei balastÄ jie privalėjo įsitikinti pastarųjų atitikimu techniniam projektui. B. J. vadovavo pervežant priesvorius ir balastÄ Ä¯ įvykio vietÄ , t. y. automobilinio krano pagalba Å¡iuos nemarkiruotus krovinius įkėlė ir iÅ¡kėlė iÅ¡ automobilio, vėliau sukėlė į krano konstrukcijas. Nors ekspertas T. D. nurodo, kad pareiga atlikti kontrolinį pasvėrimÄ gamyklinėje instrukcijoje nebuvo nurodyta, tačiau ekspertiniame tyrime bei iÅ¡vadose net neužsimenama, jog Å¡ie svarmenys buvo neženklinti, nepažymėtas nei jų faktinis svoris, nei sudėtis, montavimo vieta krano konstrukcijose, tai vizualiai neleido įvertinti tikrojo svorio.

Be to, svarmenys nebuvo visiÅ¡kai identiÅ¡ki, griežtai taisyklingos formos, o B. J. negalėjo, neturėdamas kranų darbų vadovo kvalifikacijos, vadovauti mobiliojo krano darbui ir minėtų svarmenų pakrovimui, pervežimui bei iÅ¡krovimui, montuojamo krano konstrukcijų bei strėlės pakėlimui. B. J. nepaisė taisyklių DT 8-00 punkte 117.7 nurodyto griežto draudimo kelti neženklintus, virÅ¡ijančius 500 kg svorį krovinius. Krano-pakrautuvo „BKSM-14PM4“ atsvaro ir balasto svorių kontrolinio svėrimo protokolu bei 2010-03-01 svėrimo aktais nustatyta, kad svarmenys leidžiamÄ kelti nepažymėtÄ krovinio svorį virÅ¡ijo du, tris ar net keturis kartus, o atsižvelgiant į apžiÅ«ros protokole užfiksuotas netaisyklingas formas, svorio apskaičiavimas pagal tÅ«rį nebuvo įmanomas, neturint tikslių duomenų apie naudotÄ armatÅ«rÄ , betono kiekį.

Vykdydami taisyklių 11.1. punktų reikalavimÄ iÅ¡teisintieji negalėjo bokÅ¡tinio krano balastui ir atsvarui naudoti neinventorinius nepaženklintus svarmenis ir juos sudėti neatsekus eiliÅ¡kumo į krano konstrukcijas, tad privalėjo prieÅ¡ montavimÄ atlikti svarmenų kontrolinį pasvėrimÄ ir ženklinimÄ . Jog AB (duomenys neskelbtini) kranÄ montuojantys asmenys turėjo pasitikrinti svarmenis, pripažino ir specialistas L. V., ekspertas A. S.. Jei B. J. demontavus kranÄ bÅ«tų tinkamai vykdęs kranų darbų vadovo pareigas ir nustatęs faktinį balasto ir priesvorio svarmenų svorį, atkreipęs dėmesį į jų neatitikimÄ gamyklinei instrukcijai ir paÅ¡alinęs Å¡iÄ priežastį, avarijos bÅ«tų iÅ¡vengta.

Kita vertus, specialistas L. V. atkreipė dėmesį, jog iÅ¡teisintieji pasirinko technologiÅ¡kai netinkamÄ montavimo bÅ«dÄ , kadangi, jo manymu, reikėjo pirmiau sudėti visus balasto ir tik kelis priesvorio svarmenis, pakelti ir įtvirtinti strėlę ir tik po to sudėti likusius svarmenis. Savaime suprantama, kad kitu kranu pakėlus strėlės galÄ kranas neteko atramos ir svorio centras pakito. Tačiau, atsižvelgiant į iÅ¡teisintojo B. J. parodymus, galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad svarmenų svorio neatitiktis gamyklinei instrukcijai nebuvo lemiantis krano nestovumÄ veiksnys, kadangi kranas buvo demontuotas tuo pačiu bÅ«du ir ta pačia tvarka (iÅ¡skyrus strėlės montavimÄ skersai bėgių), kaip ir montuojamas, ir krano strėlei atsiradus tokioje pačioje analogiÅ¡koje padėtyje kranas negriuvo.

Tai, kad S. A. L., B. J. kvalifikacijos neturėjimas buvo viena iš įvykio priežasčių, patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2010-01-26 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.

2. Akte konstatuota, kad pavojingo darbo – bokÅ¡tinio krano montavimo darbų netinkamam atlikimui, montuojamo krano strėlės kėlimui automobiliniu kranu, verčiant montuojamÄ kranÄ , įtakÄ darė tai, kad krano montavimo darbams vadovavo, o darbus atliko darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai. Tuo pažeisti kaltinime nurodyti norminiai aktai: Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 4 dalis, LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punktas (mokomi pavojingus darbus dirbantys asmenys), 12.1. punktas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 52 punktas, 84 punktas B. J. dirbo vadovaudamasis sena patirtimi, tačiau neturėdamas žinių apie pasikeitusius norminių aktų reikalavimus vykdyti pavojingus darbus, neturėdamas įgūdžių rengti darbų vykdymo projektus, technologines korteles, paskyras-leidimus pavojingiems darbams atlikti, kaip teisingai vykdyti darbus su kranu, tinkamai instruktuoti darbuotojus, kokias ir kokios kvalifikacijos darbuotojams paskirti užduotis ir pan.

Vadovaujantis B. J. parodymais (apie tai, kaip jis žinojo, suprato ir vykdė norminių aktų reikalavimus), galima teigti, kad jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos krano montavimo darbams atlikti, ir tai, vadovaujantis 2011-02-10 ekspertizės aktu Nr. l1-3425(10), taip pat lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ organizaciniu požiÅ«riu. Nepagrįstas ir nesuprantamas teismo argumentas, jog iÅ¡teisintieji galėjo nesilaikyti krano montavimo instrukcijos, nes tariamai kažkada buvo tam tikros įstaigos leista naudoti automobilinius kranus montuojant stacionarų kranÄ BKSM-14PM, tačiau Å¡is dokumentas nerastas nei krano techniniame pase, nei kitur archyvuose.

Bet kokie krano montavimo technologijÄ keičiantys dokumentai turi bÅ«ti saugomi techniniame pase, gamyklinėje instrukcijoje ir jokie technologiÅ¡kai nepagrįsti kitų analogiÅ¡ka veikla ne Lietuvoje besiverčiančių įmonių raÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi įrodymais, patvirtinančiais kitokiÄ montavimo galimybę. Nei gamyklinėje instrukcijoje, nei byloje nėra pateiktas gamintojo ar jo įgaliotos įstaigos leidimas keisti montavimo tvarkÄ . Teismas turėtų vertinti ne iÅ¡teisintųjų ir liudytojų, kurie parodė, kad tokių kranų asmeniÅ¡kai nemontavo ir nežino, ar buvo parengti kokie projektai montuojat panaÅ¡ius kranus, argumentus.

Visi teismo nurodyti liudytojai buvo iÅ¡kviesti iÅ¡teisintųjų praÅ¡ymų, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jie nepatvirtino aplinkybės, jog montavo tokiu bÅ«du, kaip buvo montuojamas kranas įvykio metu. IÅ¡teisintieji turėjo vadovautis technine dokumentacija, o keičiant technologijÄ , parengti ir suderinti projektÄ . Neturėdami ir nesusipažinę su montuojamo krano gamykline instrukcija, iÅ¡teisintieji krano montavimÄ atliko ant pokraninio kelio, kurio ilgis neatitiko gamyklinės instrukcijos (vietoj 25 metrų buvo įrengtas 12 metrų), nepasitikrinę pastarojo kokybės, negavę pokraninio kelio įrengimo bei kitų dokumentų.

IÅ¡teisintieji turėjo stabdyti darbus ir toliau tęsti atlikę projektinius skaičiavimus, pagrįstai įsitikinę, jog pokraninio kelio ilgio neatitikimas, jo aukščio amplitudės neturės įtakos krano stovumui. Tačiau pokraninio kelio ilgis tapo nereikÅ¡mingas, kai krano strėlę ir montuojamo krano portalÄ Ä¯kabino ne iÅ¡ilgai, kaip reikalauja gamintojas, o skersai kelio bėgių, kadangi krano atraminė riba buvo sumažinta iki 6 metrų (atstumo tarp krano bėgių). IÅ¡ teismo iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių bei motyvų nėra aiÅ¡ku, ar teismas mano, jog darbų vykdymo projektas buvo parengtas, ar ne, ir kodėl jo neparengimas organizaciniu požiÅ«riu, kai visi procese dalyvavę ekspertai, specialistai patvirtino prieÅ¡ingai, nepadarė įtakos krano virtimui.

Kranas yra potencialiai pavojingas įrenginys ir Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad jo montavimas yra pavojingas darbas. Atliekant pavojingÄ darbÄ darbuotojai instruktuojami specialiu instruktažu darbo vietoje pagal užduotį, paskyrÄ -leidimÄ ar kitÄ dokumentÄ . Å io reikalavimo iÅ¡teisintieji privalėjo ypatingai laikytis pakeitę krano montavimo technologijÄ . IÅ¡teisintasis B. J. pripažino, kad neturėjo jokio darbų vykdymo projekto, o atsitikimÄ tyrusiai komisijai pateikė veiksmų apraÅ¡ymÄ , kurį padarė po įvykio (nurodė, kaip jie dirbo).

Å iuos pastarojo parodymus patvirtina ir paties B. J. po įvykio LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimai (B. J. nurodė, jog 2009-12-30 montavimo darbus atlikinėjo techninės dokumentacijos neturėdamas, vadovavosi tik patirtimi, o analogiÅ¡ko krano su metaline atotampa montuoti neteko). Nors iÅ¡teisintasis S. A. L. tvirtino, kad projektas buvo, tačiau jo parodymus paneigia 2010-01-22 potencialiai pavojingo įrenginio avarijos tyrimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3 užfiksuotas paties pasisakymas apie projekto nebuvimÄ .

Be to, ekspertai A. S., T. D., L. J. V. patvirtino, kad B. J. po įvykio parengtas ir patvirtintas darbų apraÅ¡ymas neatitinka krano BKSM 14PM4 montavimo darbų vykdymo projektui keliamų reikalavimų, eigos apraÅ¡ymas neprilygsta projektinei dokumentacijai. B. J. nemokėjo ir nežinojo, kaip reikia rengti krano montavimo vykdymo projektÄ , ir, jo paties manymu, dėl turimos patirties jam nereikėjo, tačiau nustatyta, kad projektinės dokumentacijos neparengimas ir tinkamas nepasiruoÅ¡imas sÄ lygojo nemaža kitų pažeidimų ir, žinoma, krano virtimÄ .

Kranų darbų vadovas privalo tiesiogiai vadovauti darbams, kai kranu keliamas stambus negabaritinis krovinys. Krano strėlė (kaip ir kitos konstrukcijos, kurias montavo mazgais) laikoma stambiu negabaritiniu kroviniu, o įvykio metu jis buvo viena dalimi sujungtas su krano portalu, tai kėlimo procesÄ darė technologiÅ¡kai sudėtingesnį. S. A. L. bei B. J. neturėjo darbų vykdymo projekto, kuriame bÅ«tų nurodyta, kaip tinkamai atlikti krano strėlės montavimÄ ne savimontažu, o naudojant kitÄ kranÄ , kokiÄ Ä¯takÄ krano konstrukcijoms ir visai montavimo eigai turės montavimas ne iÅ¡ilgai, kaip to reikalauja gamintojas, o skersai bėgių, neturėjo nei stropavimo schemos, nei kitų techninių dokumentų, kuriuose bÅ«tų apskaičiuota, kurioje vietoje reikia stropuoti krano strėlę, kokiu kampu, iÅ¡ kurios vietos atlikti strėlės pakėlimÄ , jog pastaroji, buvusi kaip atsvara, neturėtų įtakos kitų krano konstrukcijų stovumui/stabilumui.

IÅ¡teisintųjų praÅ¡ymu iÅ¡kviesti liudytojai V. B., K. M. parodė, kad dar prieÅ¡ Lietuvos Nepriklausomybės atkÅ«rimÄ â€žStatybos (Mechanizacijos) trestas“ leido kranus montuoti panaudojant kitus kranus, tačiau patikslino, kad patys tokio raÅ¡to (leidimo) nematė, su juo nesusipažinę (turinio nežino) ir tokių kranų, kuris virto įvykio metu, montavę nebuvo. PrieÅ¡ingai, Å¡ie liudytojai patvirtino, kad prieÅ¡ montuodami neženklintus krano svarmenis pasisverdavo, pasižymėdavo (kadangi, nežinant naudotų medžiagų, negali apskaičiuoti svorį pagal tÅ«rį), prieÅ¡ montavimÄ buvo iÅ¡raÅ¡oma paskyra-leidimas, su ja supažindinami, o montavimo metu jokie kiti darbai (tokie kaip suvirinimo) ant krano konstrukcijų negalimi (draudžiami).

Liudytojas K. M. patvirtino, kad montavimas krano strėlės skersai pokraninio kelio bėgių gali turėti įtakos krano stovumui, todėl visuomet reikia vadovautis instrukcija. K. S. parodė, kad AB (duomenys neskelbtini) montavimui naudoja kranus, tačiau tai atlieka kitokia tvarka, t. y. surinkus krano bokÅ¡tÄ , įkabinus strėlę, uodegoje įdeda tik vienÄ priesvorį ir pakėlus bei įtvirtinus visiÅ¡kai strėlę sudeda kitus priesvorius, taip užtikrindami krano stovumÄ . IÅ¡teisintieji vykdė pavojingus darbus projektinėje dokumentacijoje neįvertinę, kokiÄ Ä¯takÄ turės pakeista (ne gamintojo patvirtinta) krano montavimo eiga, krano konstrukcijas veikiantys krÅ«viai, fizikos jėgos, ir veikė nepaisydami norminių aktų reikalavimų.

Aplinkybę, jog krano virtimui įtakos turėjo ne tiek krano balasto ir atsvaro svorių neatitikimas krano techniniam pasui, kiek krano montavimas nesivadovaujant gamintojo reikalavimais, patvirtina B. J. parodymai, jog kranas buvo demontuotas analogiÅ¡ka tvarka kaip ir montuojant, tačiau krano strėlė buvo nuleista ne skersai, o iÅ¡ilgai pokraninio kelio bėgių. Vadinasi, demontavimo metu krano strėlė tam tikru momentu buvo toje pačioje padėtyje kaip ir montavimo metu, tačiau kranas negriuvo, nes pakeitus montavimo technologijÄ veikė skirtingos jėgos nei demontavimo metu.

Pirmiausia demontuojant kranÄ ir leidžiant krano strėlę žemyn automobiliniu kranu tarp pastarojo ir strėlės (projekcijai mažėjant) veikė traukos jėga, o 2010-01-26 potencialiai pavojingo įrenginio avarijos tyrimo akte nurodyta, kad atliekant krano strėlės kėlimÄ nebuvo įvertintos jėgos, veikiančios ne tik vertikaliai (kėlimo kryptimi), bet ir stumiančios strėlę horizontaliai (virtimo kryptimi), nes keliant strėlę, kurios viena dalis pritvirtinta prie stiebo – strėlės, projekcija didėjo.

Be to, krano nestabilumui įtakos turėjo ir tai, kad krano strėlė į montuojamo krano portalÄ buvo įkabinta ne iÅ¡ilgai, o skersai bėgių, strėlė į darbinę padėtį buvo keliama skersai bėgių kelio aÅ¡ies, tuo sumažinant krano stabilumÄ , t. y. sumažintas krano atraminis kontÅ«ras nuo 8 m (įvertinant krano fiksavimo prie bėgių griebtuvų padėtį) iki 6 m (atstumas tarp bėgio kelio aÅ¡ių). Taipogi krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas nebuvo pagal gamintojo reikalavimus pritvirtinti vielinėmis sÄ sukomis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių.

Specialistas L. V. patvirtino, jog, kai kranas sumontuotas, jo strėlė veikia prieÅ¡inga kryptimi nei priesvoriai, o strėlei esant nuleistai, veikia didesnės verčiančios jėgos. 2010-09-03 ekspertizės akte Nr. 10-08/01 konstatuota, kad įvertinus faktines aplinkybes kartu (balasto ir priesvorio svorius, vėjo apkrovÄ , kelio niveliacijÄ , krano strėlės padėtį kelio aÅ¡ies atžvilgiu) bokÅ¡tinio krano strėlės pakėlimas automobiliniu kranu pagal iÅ¡teisintojo B. J. po įvykio pateiktÄ darbų apraÅ¡ymÄ bei parodymus tiesiogiai darė įtakos bokÅ¡tinio krano nuosavo nesvirumo netekimui (griūčiai).

Dėl netinkamoje vietoje atlikto stropavimo, bokÅ¡tinio krano strėlės galÄ keliant automobiliniu kranu, susidarė tinkamos sÄ lygos papildomai horizontaliai jėgai, verčiančiai bokÅ¡tinį kranÄ Ä¯ atsvaro pusę, atsirasti. Priklausomai nuo bokÅ¡tinio krano strėlės galo pakėlimo automobiliniu kranu aukščio, didėjo horizontalios jėgos dedamoji, verčianti bokÅ¡tinį kranÄ . Rangovas, atlikdamas krano montavimÄ pagal pakeistÄ technologinę eigÄ , turėjo paruoÅ¡ti darbų technologijos projektÄ , kuriame privalėjo atlikti pakeistos montavimo technologijos įtakos bokÅ¡tinio krano laikančiosioms konstrukcijoms ir stovumui (montavimo metu) projektinius patikrinamuosius skaičiavimus.

Å io projekto sudėtyje privalėjo bÅ«ti paruoÅ¡ta nauja krano montavimo darbų technologinė kortelė su darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniais bei nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Ekspertizės akte atlikus konstrukcinius skaičiavimus nustatyta, kad kranas prarado nesvarumÄ , kai strėlės įkabinimo į krano portalÄ mazge įvertinant įvykio metu veikusias meteorologines sÄ lygas ir atsvaro bei balastų faktinius svorius veikė papildoma horizontali 7,08 tonų jėga, nukreipta į atsvaro pusę.

AiÅ¡kinantis Å¡ios jėgos kilmę visi apklausti ekspertai, specialistai vienbalsiai pateikė vienintelę galimÄ priežastį – įtakos nelaimingam atsitikimui galėjusiÄ turėti bokÅ¡to ir strėlės sujungimo mazgo bÅ«klę. Nustatyta, kad krano strėlė į portalÄ buvo įkabinta skersai pokraninio kelio bėgių ir neturint aiÅ¡kaus atskaitos taÅ¡ko (bėgių), nebuvo užtikrintas 90° kampas tarp strėlės ir portalo. Kad buvo apribotas kranÄ ir portalÄ jungiančių aÅ¡ių paslankumas, patvirtino ir iÅ¡teisintasis B.

J., jog įkabinus strėlę jÄ laikančius pleiÅ¡tus reikėjo įkalti, lengvai neįsistatė. L. V. teigimu, paslankumo suvaržymas galėjo bÅ«ti dėl perkiÅ¡amo kaiščio, jo deformacijos ir pan. Vadinasi, susidariusi suminė stÅ«mimo dėl netinkamo strėlės pakėlimo bei strėlės ir portalÄ jungiančių mazgų nepaslankumo jėga ir nuvertė kėlimo kranÄ , kurio stabilumas buvo sumažėjęs dėl netinkamo krano pastatymo, o faktinis balasto ir priesvorio skirtumas, pokraninis kelias krano savaiminiam nesvirumui įtakos neturėjo.

Teismas neteisingai interpretavo nukentėjusiojo S. R. parodymus, manydamas, kad pastarasis bei A. G. buvo instruktuoti tinkamai. Teismas neįsigilino į tokio instituto, kaip instruktavimas, esmę, kuris grindžiamas tuo, kad darbo vietoje darbuotojui turi bÅ«ti praneÅ¡ama apie visus rizikos veiksnius, priemones nuo jų apsisaugoti, darbų atlikimo eigÄ , technologijÄ ir pan., ypatingai tais atvejais, kai naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, atliekami pavojingi darbai. Nors S. R. iki įvykio 2009-09-16 buvo pasiraÅ¡ytinai, kaip nurodė nukentėjusysis, per pusvalandį supažindintas su 13 instrukcijų ir pasirašė žurnale, A.

G. iki įvykio 2009-03-06 buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su 18 instrukcijų ir pasirašė žurnale, tačiau Å¡is eilinis instruktavimas buvo kitoje darbo vietoje atliekant kitokio pobÅ«džio darbus, tai patvirtina, jog sutartis, kuria AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje atlikti jai priklausančio krano-pakrautuvo BKCM-14II demontavimÄ , pervežimÄ ir sumontavimÄ , buvo sudaryta tik 2009-12-02. Jei nesikeičia darbo pobÅ«dis, darbuotojas privalo bÅ«ti instruktuotas ne rečiau kaip kartÄ metuose, o keičiantis darbui, imant naudoti naujas priemones, įrenginius, naujÄ technologijÄ â€“ prieÅ¡ tokio darbo pradžiÄ .

Taigi pasikeitus darbo vietai (UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje), krano statymo eigai (montuojant ne pagal gamintojo reikalavimus), iÅ¡teisintieji privalėjo iÅ¡samiai ir pasiraÅ¡ytinai supažindinti toje vietoje bet kokius darbus atliksiančius darbuotojus su darbų vykdymo projektu. Krano montavime dalyvavę asmenys ir patys iÅ¡teisintieji patvirtino, kad darbuotojai nebuvo informuoti apie tai, kokių saugos reikalavimų reikia laikytis montavimo metu, jog iÅ¡teisintieji savavaliÅ¡kai be techninių skaičiavimų keičia gamintojo patvirtintÄ montavimo tvarkÄ ir kokie rizikos veiksniai gali dėl to atsirasti.

Nei S. R., nei A. G. nebuvo instruktuoti darbo vietoje apie tai, kokia eiga ir kokie darbai bus atlikti. Pastarieji nežinojo ir nebuvo įspėti, kad jiems atliekant darbus aukÅ¡tyje bus keliama į krano konstrukcijas įkabinta strėlė. Jokių darbų, iÅ¡skyrus suvirinimÄ , S. R. prie Å¡io krano atlikti neturėjo ir niekas jiems nenurodė, kad reikės virÅ¡uje atlikti kokius nors kitus darbus. Nors S. R. nurodė, kad mokėjo iÅ¡ savo patirties naudotis saugos diržu, kaip dirbti aukÅ¡tyje, tačiau akivaizdu, kad jo žinios buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kos.

Visi darbuotojai naudojosi keliais diržais (asmeniÅ¡kai nebuvo iÅ¡duodami), kuriems įvykio metu nebuvo atlikta patikra. S. R. ir A. G. nebuvo įspėti apie strėlės pakėlimÄ bÅ«tent tuo momentu, kai jie, atlikus darbus, nusisegė saugos diržus ir ėjo leistis žemyn. Be to, S. R., A. G. nebuvo atestuoti aukÅ¡talipiai, t. y. įvykio metu iÅ¡teisintieji neturėjo teisės jiems paskirti atlikti suvirinimo darbų aukÅ¡tyje, kai vienintelė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraiÅ¡ai (saugos diržai).

Taigi laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 3.4.7. punkto bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-287/V-611 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 2 dalies 5 punkto reikalavimų, iÅ¡teisintieji privalėjo krano montavimÄ atlikusius darbuotojus ne tik instruktuoti, bet ir apmokyti.

O neįvykdžius minėtų reikalavimų, suvirinimo darbus reikėjo pavesti atlikti ant žemės dar nesant sumontuotoms krano konstrukcijoms ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta žmonių aukų. Taigi nukentėjusysis S. R., žuvusysis A. G. atliko pavojingus darbus naujoje darbo vietoje pirmÄ kartÄ vykdant tokio krano montavimo darbus. Pavojingam darbui su kranu atlikti taikomi griežtesni reikalavimai, ypatingai tuomet, kai kinta darbo vieta ir atsiranda nauji, anksčiau nebuvę rizikos veiksniai. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 1-107 patvirtintoje „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkoje“ įtvirtinta (31.1.1. punktas) pareiga papildomai instruktuoti darbuotojÄ atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, pakeitus darbo vietÄ . S. R. patvirtino, kad įvykio metu toje vietoje kartu su A. G. dirbo pirmÄ kartÄ , tad, be abejonės, pasikeitus darbo aplinkai jie turėjo bÅ«ti instruktuoti papildomai tiksliniu instruktažu pagal paskyrÄ - leidimÄ .

Nei mokymo įstaigoje, nei įmonėje S. R., A. G. ir kiti darbuotojai nebuvo apmokyti montuoti-demontuoti krano EKCM-14nM4 ir bÅ«tent tokiu bÅ«du, koks buvo pasirinktas, o B. J. nebuvo atestuotas darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovu, todėl negalėjo vadovauti montuojamo bokÅ¡tinio krano strėlės pakėlimo darbui automobiliniu kranu. S. R. parodė, kad įvykio metu buvo paskirta užduotis atlikti tvorelės suvirinimo darbus krano virÅ¡uje, o montuoti kranÄ jam neteko, tokių darbų neatliko ir apmokytas, instruktuotas nebuvo.

Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00 draudžia (106 p.) krano galerijoje dirbti darbus, jei darbai nevykdomi saugiai (nesiimta priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano) bei tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai. S. R. teigimu, jis atlikdavo tik suvirinimo darbus, apie tai, jog bus keliama strėlė ir jiems reikės dalyvauti montavime, nieko nežinojo ir prieÅ¡ pat krano virtimÄ buvo pabaigę darbus, ėjo link kopėčių leistis žemyn. Taigi B. J. pažeidė ir AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-07-23 įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.74“ 4.1. punkte įtvirtintÄ draudimÄ montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims.

B. J. nevykdė jam darbdavio priskirtų pareigų (AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės meistro pareigybinių nuostatų“ 2.2., 2.4., 6.4., 6.7. punktai), neiÅ¡aiÅ¡kino darbininkams darbo sÄ lygų ir specifikos, neteisingai paskyrė darbininkus pagal kvalifikacijÄ , nevedė darbo vietoje saugos instruktažo, pakitus darbo procesui neinformavo darbuotojų apie pavojingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį jų gyvybei.

IÅ¡ tiesų tokios darbo aplinkos sukÅ«rimas parodo, jog iÅ¡teisintieji veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai. Tolesnėje eigoje įvykį lėmusi sÄ lyga yra neteisėtas krovinio - į krano portalÄ Ä¯kabintos strėles kėlimas kranu ant krano konstrukcijų esant žmonėms bei neturint kranų darbų vadovo kvalifikacijos. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe aktuose pateikė iÅ¡vadÄ , kad krano konstrukcijos kėlimas, kai ant kitų jos dalių yra žmonių, laikytinas pažeidžiančiu „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118 punkto nuostatas ir lėmusiu vieno darbuotojo mirtį bei kito sužalojimÄ .

Nors ekspertas T. D. parodė, kad nelaiko tai pažeidimu, tačiau nebuvo visiÅ¡kai įsitikinęs ir kategoriÅ¡kas Å¡iuo aspektu, kadangi krano strėlė buvo sujungta su krano konstrukcija ir laikytina vienu objektu, t. y. kroviniu, ant kurio neturi bÅ«ti jokių žmonių, ir krovinys negali bÅ«ti priÅ¡alęs, prikibęs ar pritvirtintas. Kita vertus, kėlimo metu darbuotojai nebuvo įspėti apie tokius veiksmus ir ruoÅ¡damiesi lipti žemyn nebuvo prisisegę saugos diržų. Teismas nepagrįstai suabejojo pokraninio kelio kokybe, kuriÄ po avarijos iÅ¡kėlė iÅ¡teisintieji.

Kad pokraninis kelias nebuvo tinkamas, paneigia byloje esantys rašytiniai duomenys, kurių teismas neanalizuoja ir nesivadovauja, t. y. įrodymus vertina nevienodai. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-3425(10) konstatuota, kad pokraninis kelias nebuvo avarijos priežastis. Bokštinio krano BKSM-14PM4 montavimo avarijai tirti kompanijos (duomenys neskelbtini) (potencialiai pavojingo įrenginio savininkas) generalinio direktoriaus 2009-12-30 įsakymu Nr. 40 sudarytos komisijos 2009-12-30 pasitarimo, kuriame dalyvavo ir pasirašė išteisintasis S. A.

L., protokolu, kuriame užfiksuota, kad grunto pagrindai po bokÅ¡tinio krano montavimo vieta bei automobilinio krano atramomis stabilÅ«s, pietinės pusės pokraninio kelio plokÅ¡tę iÅ¡stÅ«mė virstantis bokÅ¡tinis kranas. Vadinasi, bokÅ¡tinis kranas buvo sumontuotas ant nejudinto ir tinkamai sutankinto grunto. 2010-09-03 ekspertizės akte Nr. 10-08/01, kuriame atlikus kelio dokumentinį bei faktinį tyrimÄ (tyrimÄ atlikęs ekspertas turėjo teisę atlikti tokio statinio tyrimÄ ), nustatyta, jog pokraninis kelias krano BKSM-14PM4 virtimui įtakos neturėjo.

Pokraninio kelio inventorinės sijos buvo sumontuotos ir balastinė prizmė po sijomis įrengta pagal projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ projektÄ -schemÄ . Prizmės iÅ¡ betono trupinių sluoksnio (storis – 50 cm) virÅ¡ija gamintojo rekomendacijose nurodytÄ Â 15 cm storio skaldos sluoksnį. Pokraninio kelio betono trupinių sutankinimas buvo maksimalus per visÄ sluoksnį, tik pavirÅ¡inis sluoksnis apie 100 mm storio iÅ¡judintas dėl krano griÅ«ties, kurios metu buvo pastumtos ir pakeltos pabėginės sijos.

Apklausti liudytojai L. R., V. G. patvirtino, kad pokraninis kelias iÅ¡ sertifikuotos medžiagos – 50 cm sluoksnio betono trupinių – buvo įrengtas pagal projektinę schemÄ ant nejudinto grunto, tankinant kas 10 cm, aukščio altitudėms nustatyti buvo naudojamas nivelyras. Liudytoja O. K. patvirtino rengusi pokraninio kelio perkėlimo į kitÄ vietÄ projektÄ ir nurodė, kad skalda bei smulkinti panaÅ¡ios frakcijos betono trupiniai, jei jie sutankinti iki tam tikro standumo, turi analogiÅ¡kÄ vertę. Å ie bei kiti anksčiau minėti duomenys patvirtino, kad pokraninis kelias atitiko keliamus reikalavimus ir nebuvo įvykio priežastis.

Be to, iÅ¡teisintieji, turėdami įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ pasitikrinti darbo vietÄ , veikti pagal gamintojo nurodymus, patys nusprendė montuoti kranÄ ant Å¡io kelio, kaip teigė B. J., jo tinkamai neapžiÅ«rėjo, o tik nuvalė sniegÄ ir prieÅ¡ įvykį jokių pastabų keliÄ Ä¯rengusiai įmonei nepateikė, kelio įrengimÄ patvirtinančių dokumentų nepareikalavo. Jei S. A. L., B. J. bÅ«tų tinkamai organizavę ir vadovavę (duomenys neskelbtini) priklausančio bokÅ¡tinio krano EKCM-14ITM4 montavimui, vykdę gamintojo nurodymus arba darbus atlikę pagal kitÄ technologijÄ , bet vadovaudamiesi nepriekaiÅ¡tingai parengtu ir patvirtintu darbų vykdymo projektu, tuomet avarijos bÅ«tų iÅ¡vengta.

Vadinasi, Å¡io reikalavimo nepaisymas organizaciniu požiÅ«riu lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ (2011-02-10 ekspertizės akto Nr. l1-3425(10) iÅ¡vadų 1 punktas). Darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo privalo atsakyti už atsiradusiÄ Å¾alÄ , Å¡iuo atveju už darbų saugos pažeidimus, sukėlusius avarijÄ bei sunkius padarinius, kai ta žala buvo jo veikos pasekmė, t. y., kai tarp B. J. bei S. A. L. veikų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys. Nustatytos įvykio aplinkybės įrodo, jog vien tik balasto ir priesvorio neatitikimas techninio paso duomenims nesÄ lygojo krano, kuris su Å¡iais svarmenimis dirbo 10 metų, kritimo ir jo stabilumo netekimo.

BÅ«tina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sÄ lyga Å¡iuo atveju yra nesilaikymas krano montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir bÅ«dų, numatytų gamintojo instrukcijoje, LR galiojančiose kranų montavimÄ reglamentuojančiuose norminiuose bei įmonės lokaliniuose teisės aktuose, kadangi jas paÅ¡alinus įvykiai nebÅ«tų vystęsi tokia linkme. Krano demontavimo-montavimo darbas buvo atliekamas ne pirmÄ pamainÄ ir ne anksčiau nei prieÅ¡ įvykį, S. A. L., B. J. nesiėmė priemonių gauti ir susipažinti su gamykline instrukcija, parengti ir vykdyti technologiÅ¡kai pagrįstÄ pavojingų darbų vykdymo projektÄ , tinkamai instruktuoti savo pavaldinius.

BÅ«tent Å¡ių griežtų reikalavimų nepaisymas, saugaus darbo kontrolės nebuvimas sÄ lygojo kilusias pasekmes. Nors iÅ¡teisintieji nenumatė, kad dėl jų neveikimo bei teisės aktams prieÅ¡taraujančio veikimo gali įvykti avarija, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Organizacinių saugumo priemonių neužtikrinimas pradiniame darbo etape tapo vėlesnių pažeidimų kilimo sÄ lyga ir įvykio priežastimi. Atlikęs konstrukcinius skaičiavimus ekspertas A.

S. nustatė, kad esant toms pačioms faktinėms apkrovoms kranas, keliant strėlę, nebÅ«tų griuvęs, jei nebÅ«tų 7 tonų jėgos poveikio krano strėlės įkabinimo į bokÅ¡tÄ taÅ¡ke. Tai galėjo sÄ lygoti tik dvi aplinkybės: jungties suvaržymas dėl neteisingai pastatytos strėlės skersai, o ne iÅ¡ilgai kelio bėgių, ir labai svarbaus 90° kampo nesudarymas arba neteisingas keliamos ir į krano portalÄ Ä¯kabintos strėlės pristropavimas ir pakėlimas, sÄ lygojantis strėlės postÅ«mį link krano.

Ekspertas T. D. apklausoje akcentavo, kad montuojant tokiu bÅ«du, nors menkas kelių centimetrų nuokrypis į Å¡onÄ gali apriboti krano bokÅ¡tÄ ir strėlę jungiančio mazgo paslankumÄ ir keliant strėlę stumti krano bokÅ¡tÄ prieÅ¡inga kryptimi. Ä®vertinus bylos medžiagÄ darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog abu iÅ¡teisintieji netinkamai vykdė jiems deleguotas darbdavio atstovo pareigas organizuoti, vadovauti ir atlikti potencialiai pavojingo įrenginio – krano – demontavimo- montavimo darbus, jų tinkamai nekoordinavo, neprižiÅ«rėjo ir neužtikrino, kad Å¡ie bÅ«tų atlikti saugiai.

Tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kilusių pasekmių – A. G. mirtino, S. R. nesunkaus sužalojimo, didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto sugadinimas – sietinas su nusikalstamu B. J. bei S. A. L. nerÅ«pestingumu. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, jog iÅ¡teisintieji S. A. L., B. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje, 188 straipsnio 2 dalyje, padarė bÅ«dami neteisti, veikė neatsargia kaltės forma, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau sukėlė sunkias pasekmes, todėl bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus Å¡velniausiÄ iÅ¡ sankcijose numatytų bausmių – baudÄ , kurios dydis, atsižvelgiant į iÅ¡teisintųjų amžių, turtinę padėtį, padarytos ir atlygintinos turtinės žalos dydį, nustatytas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai ir kita, įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis S. R. laimingo atsitiktinumo dėka patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau A.

G. Å¡eima dėl Å¡io įvykio neteko savo artimo žmogaus ir Å¡ios pasekmės susijusios su asmens nepataisomais pakenkimais. Tačiau, atsižvelgiant į civilinio atsakovo dabartinį statusÄ ir finansinę padėtį, nukentėjusiųjų T., A. bei A. G., S. R. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturinės žalos atlyginimo tenkintini iÅ¡ dalies. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji T. G. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti S. A. L. ir B. J. kaltais pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį, patenkinti jos bei jos vaikų civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jai atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka. S. A. L. ir B. J. byloje kaltinami tuo, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms, jos sutuoktiniui – mirtinas, bei sugadintas didelės vertės turtas. Teismo padaryta iÅ¡vada, kad padaryti iÅ¡teisintųjų saugos darbe reikalavimų pažeidimai neabejotinai negalėjo sÄ lygoti įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu buvo sužaloti darbuotojai, o jos vyras žuvo. Su tuo nesutinka.

Mano, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir jos vyras A. G. žuvo bÅ«tent dėl iÅ¡teisintųjų S. A. L. ir B. J. kaltės, kurie pagal AB (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymÄ buvo paskirti atsakingais už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ padalinyje, kuriame dirbo jos sutuoktinis. Kiekvienam darbuotojui privalo bÅ«ti sudarytos saugios ir sveikos darbo sÄ lygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių ir t. t. (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis, Darbo kodekso 260 straipsnis).

Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis). Darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumÄ sÄ lygas. Darbo kodekso 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojo darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe iÅ¡saugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai bÅ«tÄ apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji bÅ«tų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojo teisė į saugias darbo sÄ lygas apima galimybę turėti saugiÄ darbo aplinkÄ tiek jo tiesioginių darbo pareigų atlikimo vietoje, tiek darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais. AvarijÄ iÅ¡tyrė specialiai tam tikslui sudaryta komisija, kurioje be UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) atstovų dalyvavo specialistai: technikos priežiÅ«ros tarnybos atstovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis specialistas ekspertas A. R. ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius E. G..

Dėl nelaimingo atsitikimo Valstybinės darbo inspekcijos buvo surašytas nustatytos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, pagal kurį nelaimingo atsitikimo, įvykusio jos sutuoktiniui, priežastimi buvo: montuojamo krano strėlės kėlimas automobiliniu kranu, montuojamame krane esant žmonėms. Tuo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118 punkto reikalavimas, kuriuo draudžiama kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis (118.4 punktas); Netinkamas bokštinio krano montavimo darbų atlikimas, neparengus (neturint) šių darbų vykdymo projekto, neatsižvelgiant į gamintojo nurodymus.

Tuo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 punkto reikalavimas (Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ projektÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintÄ ). Pavojingo darbo – bokÅ¡tinio krano montavimo darbų – netinkamam atlikimui, montuojamo krano strėlės kėlimui automobiliniu kranu, verčiant montuojamÄ kranÄ , įtakos turėjo tai, kad dirbo nustatyta tvarka neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai – krano montavimo darbams vadovavo ir darbus atliko darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai.

Tuo pažeistas „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punktas (Å¡ių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sÄ raÅ¡as patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386). Montuojamo bokÅ¡tinio krano strėlės pakėlimo darbui automobiliniu kranu vadovavo kranų darbo vadovo kvalifikacijos neturintis darbuotojas, tuo pažeidžiant „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 52 p. reikalavimus (kranų darbo vadovu turi bÅ«ti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys) ir 84 p. reikalavimÄ (Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikÅ¡telėje ar kitame kranų darbo bare turi bÅ«ti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad Å¡ie darbai bÅ«tų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiÅ«rimi ir atliekami saugiai).AB (duomenys neskelbtini) atstovas, įmonės vadovas direktorius M.

L. pasiraÅ¡ant aktÄ nors ir pažymėjo, kad su nelaimingo atsitikimo priežastimi nesutinka ir kad motyvai ir argumentai bus nurodyti atskirame priede, jų nepateikė ir nelaimingo atsitikimo akto teisės aktų nustatyta tvarka neskundžia (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 73 p. įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareiÅ¡kimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe suraÅ¡ymo dienos).

Tas faktas, kad 2011-02-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte eksperto T. D. nurodyta, kad pagal ekspertizei pateiktÄ medžiagÄ negalima nustatyti tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmo ir padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad kranas buvo sumontuotas netinkamai, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir saugos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti neteisingai. Ekspertas nustatytų teisės aktų pažeidimų neneigė ir patvirtina, kad nustatyti organizacinio pobÅ«džio pažeidimai lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ .

Mano, kad Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytos ir suraÅ¡ytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra teisingos, bÅ«tent nelaimingo atsitikimo akte nurodyti teisės aktų reikalavimų dėl saugos darbe pažeidimai, nurodytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas tiesiogiai lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ ir jos sutuoktinio žūtį. Visų pirma tiriant avarijÄ ir nelaimingÄ atsitikimÄ buvo nustatyta, kad iÅ¡teisintųjų buvo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118.4 punkto reikalavimas dėl draudimo kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis.

Ekspertas T. D. teismo posėdžio metu nors ir pareiÅ¡kė, kad nebuvo numatyta reikalavimo, kad montuojant kranÄ tuo metu nebÅ«tų žmonių, nes jie bÅ«tini krano montavimo darbams atlikti, ekspertizės metu Å¡io klausimo netyrė, o byloje buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad jos sutuoktinis A. G. ir nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu suvirintojas S. R. jokių darbų, susijusių bÅ«tent su krano montavimu, neatliko (tvarkė nutrÅ«kusius apsauginius turėklus), ir atlikti Å¡iuos darbus bÅ«tent krano montavimo metu nebuvo jokios bÅ«tinybės. Be to, AB (duomenys neskelbtini) kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 74, pagal kuriÄ , kaip teigė iÅ¡teisintieji, buvo instruktuojami darbuotojai, numatyta, jog montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims (Instrukcijos 4.1. punktas).

Mano, kad Å¡ios instrukcijos reikalavimų turi laikytis visi darbuotojai, kartu ir pirmiausia darbų vadovai, atsakingi už darbuotojų saugÄ darbe. Nukentėjusysis S. R. teismo posėdyje paliudijo, kad jis kartu su jos sutuoktiniu po atliktų darbų leidosi į apačiÄ ir pajuto, kad virsta kranas. KÄ kiti žmonės darė tuo momentu, jis nežino, prieÅ¡ krentant kranui jokio garso negirdėjo, apie tai, kad tuo metu, kai jie su jos sutuoktiniu dirbo krane, bus keliama strėlė, jis nieko nežino. Pažymi, kad Å¡ių aplinkybių nei S. A.

L., nei B. J. neneigė. Šiuo atveju jie padarė šiurkščius saugos darbe įstatymų pažeidimus, kurie neturi jokios įtakos kranui nuvirsti (kranas nuvirto ne dėl to, kad ten buvo žmonės), bet tai turi tiesioginį ryšį su darbuotojų darbe sauga ir nelaimingu atsitikimu darbe, įvykusiu jos vyrui ir S. R.. Jeigu S. A. L. ir B. J. būtų nepažeidę „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118.4 punkto reikalavimų, būtų laikęsi AB (duomenys neskelbtini) kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74 reikalavimų ir pašalinę iš krano darbuotojus, kurie neatlieka montavimo darbų ir kuriems pagal saugos darbe reikalavimus buvo draudžiama būti krane jo montavimo metu, jos sutuoktinis šiandien būtų gyvas.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nurodyta: „Montuojamo bokštinio krano strėlės pakėlimo darbui automobiliniu kranu vadovavo kranų darbo vadovo kvalifikacijos neturintis darbuotojas, tuo pažeidžiant „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 52 punkto reikalavimus (kranų darbo vadovu turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys).

Teismo pagal pateiktus įrodymus nustatyta: pagal 2003-02-24 UAB (duomenys neskelbtini) pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. atestuotas bei jam suteikta teisė dirbti keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistru, pagal 2002-09-19 AB (duomenys neskelbtini) padalinių vadovų saugos darbe žinių įvertinimo (atestavimo) protokolÄ B. J. atestuotas dėl saugos darbe, pagal 2001-05-04 AB (duomenys neskelbtini) padalinių vadovų saugos darbe žinių įvertinimo (atestavimo) protokolÄ meistras B. J. ir meistras A.

L. atestuoti dėl saugos darbe. Tokiu bÅ«du nei B. J., nei S. A. L., kurie buvo atsakingi už darbuotojų darbo saugÄ , kurie vadovavo montavimo darbams ir turėjo instruktuoti darbuotojus saugiai dirbti, neturėjo tam tinkamos kvalifikacijos, kadangi be profesinių įgÅ«džių ir atitinkamo iÅ¡silavinimo pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-12-31 įsakymu patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 4 punktÄ darbdaviams atstovaujantys asmenys, kurie vykdo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokami ir atestuojami mokymo įstaigose, pagal spec. programÄ kaip saugos darbe specialistai.

Jų žinios darbuotojų saugos darbe srityje turi būti tikrinamos kas 5 metus. Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 2003-01-13 nutarimu Nr. 20.Nei išteisintasis B. J., nei išteisintasis S. A. L., kaip darbdavio įgalioti saugos darbe klausimais, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti nebuvo ir jų žinios darbuotojų saugos darbe srityje patikrintos nebuvo. Nepaisant to, neturėdami tinkamų žinių saugos darbe klausimais jie vadovavo darbams su potencialiai pavojingu įrenginiu ir net instruktavo darbuotojus.

Taip pat pažymi, kad iÅ¡teisintasis S. A. L., kuris dirbo su potencialiai pavojingais įrenginiais, vykdė padalinio vadovo funkcijas ir buvo darbdavio atstovu saugos darbe klausimais, nebuvo ne tik teisės aktų nustatyta tvarka atestuotas saugos darbe klausimais, bet nebuvo atestuotas ir kaip darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovas. Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-12-31 įsakymu patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 12 punktÄ potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros meistrų, darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų yra privalomasis mokymas mokymo įstaigose.

Jie mokosi mokymo įstaigose arba atestavimui pasirengia savarankiÅ¡kai pagal specialiÄ Darbo rinkos profesinio mokymo programÄ . Savaime aiÅ¡ku, kad darbdavio atstovai, kurie patys neturi tinkamų žinių, negali suteikti jų kitiems, t. y. jiems pavaldantiems darbuotojams, ir užtikrinti darbuotojams saugias sÄ lygas. Å is pažeidimas lėmė tai, kad krano montavimo metu krane buvo palikti darbuotojai, kurie neatliko jokių montavimo darbų, kuo pažeisti „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118.4 punkto ir AB (duomenys neskelbtini) kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74 reikalavimai ir lėmė įvykusį darbuotojams nelaimingÄ atsitikimÄ .

Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota: pavojingo darbo – bokÅ¡tinio krano montavimo darbų – netinkamam atlikimui, montuojamo krano strėlės kėlimui automobiliniu kranu, verčiant montuojamÄ kranÄ , įtakos darė tai, kad dirbo nustatyta tvarka neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai, tuo pažeistas „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punktas. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje turi bÅ«ti mokomi ne tik padalinių vadovai, o ir visi darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sÄ raÅ¡as patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386.

Nė vienas iš AB (duomenys neskelbtini) darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka apmokytas nebuvo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima taip pat konstatuoti, kad darbuotojai ne tik nebuvo apmokyti, bet ir bendrai tinkamai instruktuoti saugos darbe klausimais. Be to, kad darbuotojus instruktavo darbdavio atstovai, neturintys tinkamų žinių saugos darbe srityje, instruktažas saugos darbe klausimais darbo vietoje pagal S. R. parodymus buvo vedamas ne darbo vietoje, o S. A. L. kabinete, ir instruktažas pagal 13 saugos darbe instrukcijas truko tik apie 30 minučių.

Byloje nustatyta, kad iÅ¡teisintųjų buvo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 punkto reikalavimas (Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ projektÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintÄ ). Netinkamas bokÅ¡tinio krano montavimo darbų atlikimas, neparengus (neturint) Å¡ių darbų vykdymo projekto, neatsižvelgiant į gamintojo nurodymus taip pat turėjo tiesioginę įtakÄ nelaimingam atsitikimui.

IÅ¡teisintieji pasitikėjo savimi, savo patirtimi, atliekant darbus paprasčiausiai ignoravo „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių“ reikalavimus, nepadarė to, kÄ privalėjo padaryti, todėl ir neužtikrino darbuotojų saugos. Apeliaciniu skundu civilinis ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: S. A. L. ir B. J. pripažinti kaltais pagal BK 176 straipsnio l dalį, 188 straipsnio 2 dalį ir patenkinti jų civilinį ieÅ¡kinį – priteisti jiems iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) 50000 Lt žalos atlyginimo.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 2 d. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo kranÄ -pakrautuvÄ BKSM -14 PM4 demontuoti, pervežti ir sumontuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 19500,36 Lt.

AB (duomenys neskelbtini) darbuotojas S. A. L., vykdydamas bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininko pareigas, ir B. J., dirbantis AB (duomenys neskelbtini) meistru, vykdydami sutartyje prisiimtus darbus, pažeidė darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms bei dėl neatsargumo buvo sugadintas didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtas – bokÅ¡tinis kranas BKSM-14PM4. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad A. S. L., bÅ«damas paskirtas atsakingu už krano sumontavimÄ , organizuodamas ir vadovaudamas įrenginio montavimui, neparengė ir nepatvirtino darbų vykdymo projekto, neiÅ¡rašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukÅ¡tyje ant krano konstrukcijų atlikimui, leido dirbti aukÅ¡tyje neapmokytiems darbininkams, neinstruktavo jų darbo vietoje, montavimo darbams panaudojo kitÄ automobilį kranÄ KC-5473, nors montavimo darbus privalėjo atlikti pagal gamintojo parengtÄ instrukcijÄ .

B. J., bÅ«damas atestuotas keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistras bei bÅ«damas paskirtas atsakingu už krano krautuvo BKSM14PM4 sumontavimÄ , pažeidė DK 268 straipsnio l dalies, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio l dalies, 27 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“, 16, 23, 52, 106, 109 punktų bei kitų norminių aktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo padaryta didelė žala.

Po nelaimingo atsitikimo 2010 m. vasario mėn. tarp AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 10, pagal kurį AB (duomenys neskelbtini) pripažino, kad neįvykdė 2009 m. gruodžio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad dėl avarijos (duomenys neskelbtini) patyrė 50000 Lt dydžio žalÄ bei įsipareigojo vietoje avarijos sugadinto krano pristatyti adekvatų, ne blogesnės kokybės kaip sugadintas, kranÄ . Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodė, kad taikant BK 176 str. bÅ«tina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.

Teismas, išanalizavęs DK 268 straipsnio l dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-08 įsakymu patvirtintas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00 54-57 konstatavo, kad jeigu ir yra tam tikri minėtų norminių aktų pažeidimai, tačiau jie yra tik formalūs ir neturi įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui. Taikant BK 176 straipsnį būtina vadovautis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Profesinės rizikos vertinimo nuostatais ir kitomis teisės normomis darbų saugos srityje.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio, 12 straipsnio 6 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdaviui atstovaujantis asmuo atsako už darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais įgyvendinimÄ , už ėmimÄ si priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, už organizavimÄ prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.

Mano, kad teismas nepakankamai įvertino bylos duomenis, nurodydamas, kad iÅ¡teisintųjų veiksmuose nėra inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių. Byloje (t. 6, b. l. 1–67) yra teismo nutartimi paskirta ir atlikta pokraninio kelio įrengimo ir bokÅ¡tinio krano stovumo ekspertizė. Å iÄ ekspertizę atliko UAB (duomenys neskelbtini) ekspertas A. S.. Taip pat byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta darbų saugos ekspertizė (t. 7, b. l. 83–89), kuriÄ atliko ekspertas T. D.. Tai skirtingo pobÅ«džio ekspertizės, tačiau abiejose yra nurodyta, kokius norminius aktus pažeidė iÅ¡teisintieji ir kaip Å¡ie pažeidimai yra susijęs su atsiradusiomis pasekmėmis.

Jų pareikÅ¡tas byloje civilinis ieÅ¡kinys sietinas su krano BKSM-14PM4 virtimu, nes po nugriuvimo jis tapo nebetinkamas naudojimui ir dėl to jie patyrė 50000 Lt dydžio žalÄ . RyÅ¡ium su tuo analizuoja, kokius netinkamus veiksmus atliko iÅ¡teisintieji montuodami minėtÄ kranÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė netyrė krano virtimÄ sukėlusių veiksnių ir jų Å¡altinių, nes tai ne darbų saugos eksperto kompetencija. IÅ¡ esmės į klausimÄ â€žkokia yra pagrindinė krano BKSM-14PM4 virtimo priežastis?“ yra atsakyta UAB (duomenys neskelbtini) atliktos ekspertizės 7 punkte.

Ekspertas duodamas iÅ¡vadÄ Å¡iuo klausimu nurodė: dėl netinkamoje vietoje atlikto stropavimo, bokÅ¡tinio krano strėlės galÄ keliant automobiliniu kranu, susidarė tinkamos sÄ lygos papildomai horizontaliai jėgai, verčiančiai bokÅ¡tinį kranÄ Ä¯ atsvaro pusę, atsirasti. Priklausomai nuo bokÅ¡tinio krano strėlės galo pakėlimo automobiliniu kranu aukščio didėjo horizontalios jėgos dedamoji, verčianti bokÅ¡tinį kranÄ . Rangovas, atlikdamas krano montavimÄ pagal pakeistÄ technologinę eigÄ , turėjo paruoÅ¡ti darbų technologijos projektÄ , kuriame privalėjo atlikti pakeistos montavimo technologijos įtakos, bokÅ¡tinio krano laikančioms konstrukcijoms ir stovumui (montavimo) metu projektinius patikrinamuosius skaičiavimus.

Å io projekto sudėtyje privalėjo bÅ«ti paruoÅ¡ta nauja krano montavimo darbų technologinė kortelė su darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniais bei nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. BokÅ¡tinio krano BKSM-14PM4 virtimo pagrindinė priežastis yra krano montavimo metu nesilaikymas montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir bÅ«dų, numatytų gamintojo montavimo instrukcijoje. Visų pirma iÅ¡teisintieji, bÅ«dami atsakingi už krano montavimo darbų atlikimÄ pagal STR 1.08.02:2002 XI skyrių, privalėjo parengti darbų technologijos projektÄ .

RuoÅ¡iant šį dokumentÄ iÅ¡teisintasis B. J. bÅ«tų turėjęs įvertinti krano gamintojo nurodymus ir kranÄ montuoti ne kitu kranu. Gamintojo instrukcija dėl krano montavimo yra parengta atlikus projektinius skaičiavimus, įvertinus ir montavimo metu atitinkamu bÅ«du susidarančias apkrovas. Kai montavimo darbai buvo atlikti neatsižvelgus į krano BKSM-14PM4 gamintojo instrukcijos reikalavimus, o taikant kitÄ montavimo bÅ«dÄ , kuris neparemtas konstrukcijų skaičiavimais, neiÅ¡vengiamai kyla grėsmė dėl galimos krano laikančiųjų elementų neleistinos deformacijos, dėl to gali įvykti bokÅ¡tinio krano griÅ«tis.

Teismas nepagrįstai nuosprendyje Å¡iÄ ekspertų iÅ¡vadÄ ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-88 įsakymu patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 16 punkto reikalavimÄ , kad stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintÄ projektÄ ; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 dienos įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 2 priedo 1.2 punkto reikalavimus, numatančius, kad darbo įrenginiai privalo bÅ«ti montuojami ar iÅ¡montuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas, ignoravo ir nevertino, kaip norminių aktų pažeidimÄ sÄ lygojusį nelaimingÄ atsitikimÄ .

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡teisintieji krano montavimo ir demontavimo darbus atliko neparengę apskritai jokio projekto, o vadovaudamiesi savo patirtimi, kas yra nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Teismas patikėjo iÅ¡teisintojo A. S. L. ir jo iniciatyva iÅ¡kviestų liudytojų V. B., T. K., K. M. aiÅ¡kinimu, kad krano gamintojo instrukcijos dalis, reglamentuojanti kranų montavimo tvarkÄ , neva jau nebegaliojo, nes jis buvo gavęs kažkokį raÅ¡tÄ iÅ¡ Tresto, kuriame buvo nurodyta, kad kranÄ galima montuoti kitu – automobiliniu kranu.

Atkreipia dėmesį, kad toks raÅ¡tas teismui nebuvo pateiktas ir todėl kyla abejonių, kad jis kada nors buvo. Antra, visi apklausti liudytojai parodymus davė tik iÅ¡ savo asmeninės patirties, taip pat negalėdami nurodyti gamintojo instrukcijos pakeitimo dokumento. Trečia, teismas negalėjo pripažinti iÅ¡teisintųjų pateiktÄ 2011-09-19 AAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ , kuriame aiÅ¡kinama, dėl ko galėjo įvykti krano griÅ«tis, kaip tinkamÄ Ä¯rodymÄ byloje, nes Å¡io dokumento autentiÅ¡kumo patikrinti neįmanoma, be to, tai privati įmonė, neturinti teisės aiÅ¡kinti avarijos kėlimo priežastis ir netyrusi su nelaimingu atsitikimu susijusios medžiagos, skirtingai nei tai padarė ekspertai byloje.

Å i įmonė tik pateikė savo asmeninę nuomonę ir tokį įrodymÄ teismas negalėjo patikrinti tirdamas bylÄ , todėl pagal BPK 20 straipsnį Å¡is raÅ¡tas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas. Teismas didesnę reikÅ¡mę vertindamas įrodymus suteikė iÅ¡teisintųjų ir liudytojų paaiÅ¡kinimams nei eksperto iÅ¡vadai. UAB (duomenys neskelbtini) atliktoje ekspertizėje 6 klausimu yra pasakyta: „įvertinant faktines aplinkybes kartu (balasto ir prieÅ¡svorio svorius; vėjo apkrovÄ ; kelio niveliacijÄ , krano strėlės padėtį kelio aÅ¡ies atžvilgiu) bokÅ¡tinio krano strėlės pakėlimas automobiliniu kranu, pagal schemÄ , pateiktÄ bylos dokumentuose, tiesiogiai įtakojo bokÅ¡tinio krano nuosavo nesvarumo netekimÄ (griÅ«tį).

Akivaizdu, kad kranÄ montuoti kito - automobilinio krano pagalba, net neparengus darbų projekto, yra pavojinga ir tai gali sukelti pavojingas pasekmes, kaip kad ir įvyko Å¡iuo atveju: kranas nuvirto ir vienÄ darbininkÄ mirtinai sužalojo, o kitas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€œ. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad prieÅ¡ atlikdami montavimo darbus iÅ¡teisintieji nepersvėrė prieÅ¡svaros svarmenų, nors jau demontuodami kranÄ matė, kad jokių žymenų ant svorių nesimato, nežinant jų tikslaus svorio yra grėsmė juos sumaiÅ¡yti ir netinkamai sudėti prieÅ¡svaros svarmenis, tai turės įtakos krano stabilumui.

Šiais savo veiksmais išteisintieji pažeidė įvykio metu galiojusias Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-28 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00“, kurių IX skyriuje „Darbų vykdymas su kranais“ 117.7 punkte imperatyviai nurodyta, jog neleidžiama kelti sunkesnių kaip 500 kg nepaženklintų gelžbetoninių ar betoninių gaminių, ant kurių nepažymėtas jų faktinis svoris. Krano priešsvoriai pagaminti iš gelžbetonio ir kiekvienas jų svėrė gerokai daugiau nei 500 kg, todėl, remiantis šių taisyklių reikalavimais, rangovas jų svorį turėjo nustatyti ir sužymėti.

Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, patikėjo iÅ¡teisintųjų aiÅ¡kinimu, kad pagrindine bokÅ¡tinio krano virtimo priežastimi yra blogai paruoÅ¡tas pokraninis kelias. IÅ¡teisintieji savo versijai pagrįsti pateikė 2011-11-11 UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) jokių laboratorinių tyrimų neatliko. Tačiau teismui buvo pateikta 2009-11-04 atitikties deklaracija Nr. 0085, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) produktas – betono trupiniai, kurių frakcija 0–70 mm, kiekis – 45 t, atitinka standarto reikalavimus ir atitikties deklaravimo pagrindas – bandymų protokolas Nr. 0111.

T. y. tas pats bandymų protokolas, kurio UAB (duomenys neskelbtini) savo raÅ¡te nurodė neatlikęs. Å iuo atveju iÅ¡teisintiesiems užklausus UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodytos tikslios aplinkybės, todėl ir gautas toks atsakymas. Kadangi (duomenys neskelbtini) jau apie deÅ¡imt metų pati gamina betono trupinius, ji laboratorinius tyrimus atlieka visai partijai, o ne tada, kai imama medžiaga darbų atlikimui. UAB (duomenys neskelbtini), ruoÅ¡usio pokraninio kelio įrengimo projektÄ , atstovė O. K. teisme nurodė, kad esminis reikalavimas pokraninio kelio įrengimui, t. y. jo sutankinimas, kad grunto frakcija atitiktų 0,70 mm.

Ir nėra svarbu, ar tai betono trupiniai, ar skalda. IÅ¡teisintųjų versijÄ dėl netinkamo pokraninio kelio paneigė ir ekspertas A. S., kuris ekspertizės akto 3 punkte atsakė, kad, atlikus iÅ¡likusio po krano avarijos pokraninio kelio sluoksnių Å¡urfavimÄ , nustatyta, jog skaldos pasluoksnis įrengtas pagal projektÄ ir yra pakankamo storio lyginant su gamintojų rekomendacijose nurodytais balastinio sluoksnio storiais ir pokraninis kelias krano BKSM-14PM4 virtimui įtakos neturėjo. Mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai iÅ¡teisintuosius iÅ¡teisino, o jų civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

IÅ¡teisintieji A. L. ir B. J. atsikirtimuose į apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Teigia, kad prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo pat pradžių krano montavimo organizavimas buvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis, B. J. parodymai bei daugybės norminių aktų pažeidimų liudija tai, kad buvo vadovaujamasi sena patirtimi, nepaisant nuolat besikeičiančių norminių aktų reikalavimų, tai liudija nekompetencijÄ , kvalifikacijos stokÄ . Å ie prokurorės teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti byloje surinkta medžiaga, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo iÅ¡tirtais įrodymais, kadangi iÅ¡ byloje esančios 2011-09-19 montavimo ir specialių statybos darbų mechanizavimo konstravimo instituto AAB (duomenys neskelbtini), kuris ir suprojektavo šį kranÄ bei sudarė jo montavimo schemÄ , raÅ¡to matyti, kad Å¡iuo metu krano-krautuvo „BKSM - 14PM4“ montavimÄ rekomenduojama atlikti stambiais mazgais (portalas, bokÅ¡tas, galvena, prieÅ¡svaros strėlė, strėlė) atitinkamos kėlimo galios automobiliniais kranais.

Tai nėra krano-krautuvo „BKSM 14PM4“ montavimo instrukcijos pažeidimas, nes Å¡ios montavimo instrukcijos reikalavimai, kurie numato krano savimontaÅ¾Ä , buvo suprojektuoti 1960 metais, kai nebuvo automobilinių kranų, turinčių krano montavimui stambiais mazgais reikiamÄ kėlimo galiÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ne tik jie, iÅ¡teisintieji B. J. ir S. A. L., bet ir kaip liudytojai apklausti T. K., K. M., V. B.. Todėl prieÅ¡ingai nei teigia prokurorė, montavimo bÅ«das pasitelkiant automobilinio krano pagalbÄ yra saugesnis ir patikimesnis nei buvo numatyta 1960 m., kai nebuvo kitokių techninių galimybių sumontuoti tokio tipo kranÄ .

Be to, B. J. ilgametė patirtis kranų montavimo ir demontavimo darbe, domėjimasis naujomis Å¡ių įrenginių montavimo ir demontavimo galimybėmis leido pasirinkti Å¡iuo metu saugiausiÄ montavimÄ automobiliniu kranu pagal jo sudarytÄ darbinę schemÄ . Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad montuodami krano priesvorius ir balastÄ privalėjo įsitikinti pastarųjų atitiktį techniniam projektui. Å i prokurorės pozicija nepagrįsta, nes tokie reikalavimai jokiame norminiame teisės akte nėra numatyti, kadangi tiek atsvaro, tiek balasto svoriai buvo nurodyti krano techniniame pase, o susipažinę su juo buvo visiÅ¡kai tikri, kad kranas yra techniÅ¡kai tvarkingas.

Be to, tokiÄ iÅ¡vadÄ buvo pateikęs ir krano techninę bÅ«klę patikrinęs ir įvertinęs technikos priežiÅ«ros tarnybos ekspertas A. R.. Å ias aplinkybes patvirtino taip pat ekspertas T. D., nurodydamas, kad pareigos atlikti kontrolinį pasvėrimÄ gamyklinėje instrukcijoje nėra nurodyta, o už krano techninę bÅ«klę, kaip ir numatyta Kėlimo kranu saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 37 p., yra atsakingi kranų savininkai, Å¡iuo atveju UAB (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad B.

J. nepaisė taisyklių DT 8-00 punkte 117.7 nurodyto draudimo kelti nežymėtus, virÅ¡ijančius 500 kg svorius, tačiau atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas yra įtvirtintas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 IX skyriuje „Darbų vykdymas su kranais“. Todėl visiÅ¡kai suprantama, kad Å¡i taisyklių nuostata yra taikoma ne montuojant kranÄ , o vykdant su juo darbus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir baudžiamoji byla teisme nagrinėjama dėl to, kad montuojant kranÄ Ä¯vyko nelaimingas atsitikimas, o ne su kranu atliekant darbus.

Prokurorė įrodinėdama jų kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kaip pati nurodo, daro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog svarmenų svorio neatitiktis gamyklinei instrukcijai nebuvo lemiantis krano nesvarumÄ veiksnys, kadangi kranas buvo demontuotas tuo pačiu bÅ«du ir ta pačia tvarka (iÅ¡skyrus strėlės sumontavimÄ skersai bėgių), kaip ir montuojamas, ir krano strėlei atsiradus toje pačioje analogiÅ¡koje padėtyje kranas negriuvo. Prokurorė nepagrįstai, neturėdama argumentų, padaro iÅ¡vadÄ apie tai, kad svorių neatitikimas nelėmė krano nesvarumo ir griÅ«ties, o darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai nevertino pokraninio kelio įrengimo aplinkybių, nustatytų bylos nagrinėjimo metu: pirmiausia, pažeidžiant reikalavimus, ruoÅ¡iant keliÄ buvo naudojama ne skalda, o betono trupiniai, kurių sudėtis, frakcija apskritai neaiÅ¡ki; antra, 2011-11-11 UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių bandymų.

Jų bendrovė bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo iÅ¡duoti, nes pas juos kitokia bandymų protokolų numeracija. Kaip liudytojas apklaustas V. G. parodė, kad statant pokraninį keliÄ buvo ruduo ir oras buvo įvairus, neprisimena, ar Å¡alo, ar buvo sniego, tačiau parodė, kad gruntÄ tankino vandeniu. Atsižvelgiant į metų laikÄ , į tai, kad pokraninis kelio gruntas buvo tankinamas vandeniu, net ir dabar negalima iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokios frakcijos betono trupiniai ar apskritai medžiaga buvo naudojama kelio įrengimui; trečia, nesant pokraninio kelio įrengimo paslėptų darbų akto, negali bÅ«ti net kalbos apie tinkamÄ , saugų Å¡io kelio įrengimÄ , nes medžiagos keliui įrengti naudotos netinkamos, galbÅ«t suklastojus jų atitikties deklaracijÄ ir tyrimų protokolÄ , žiemÄ tankinus vandeniu betono trupinius, tiesiog neįtikėtina, kad betonÄ galima su vandeniu paversti į vientisÄ , stipriÄ pokraninio kelio frakcijÄ .

Tai tiesiog neįtikėtina. Jų nuomone, kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovai teisme kalbėjo netiesÄ ir stengėsi iÅ¡vengti atsakomybės dėl blogo pokraninio kelio įrengimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde yra kaltinami sukeitę balastus ir atsvarus, tačiau tai jau visiÅ¡kai naujos ir nepagrįstos aplinkybės, o to neįmanoma ir padaryti, kadangi prieÅ¡svorių visi 6 vienetai yra vienodų matmenų, formų ir svorio, o balastai, kurių yra 6 vienetai, yra visiÅ¡kai skirtingos formos ir matmenų nei prieÅ¡svoriai, taigi jų supainioti neįmanoma, nes skirtumai aiÅ¡kiai matyti vizualiai.

Be to, tokių duomenų neužfiksuota nei tiriant nelaimingo atsitikimo aplinkybes iÅ¡ karto po įvykio, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Apeliaciniame skunde teigia, kad projektinės dokumentacijos neparengimas ir tinkamas nepasiruoÅ¡imas sÄ lygojo nemaža kitų pažeidimų ir krano virtimÄ . LR BK 176 straipsnyje numatyta atsakomybė, jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos ir byloje iÅ¡tirtų aplinkybių matyti, kad jeigu ir nebÅ«tų projektinė dokumentacija parengta, tai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su krano griÅ«timi. Kaip minėjo, montavimo schema buvo paruoÅ¡ta, be to, kitu kranu buvo montuota pagal gamintojo, projektuotojo rekomendacijas. Prokurorė apeliaciniame skunde remiasi eksperto A. S. pateiktu 2010-09-03 ekspertizės aktu Nr. 10-08/01, kuriame nurodyta, kad bokÅ¡tinio krano strėlės pakėlimas automobiliniu kranu tiesiogiai padarė įtakÄ bokÅ¡tinio krano nuosavo nesvarumo netekimui.

Ekspertizės akte atlikus konstrukcinius skaičiavimus nustatyta, kad kranas prarado nesvarumÄ , kai strėlės kabinimo į kranÄ portalÄ mazge įvertinant įvykio metu veikusias meteorologines sÄ lygas ir atsvaro bei balastų faktinius svorius veikė papildoma horizontali 7,08 tonų jėga, nukreipta į atsvaro pusę. IÅ¡ pateiktų kvalifikacinių pažymėjimų nustatyta, kad eksperto A. S. specialybė – inžinierius statybininkas, turto vertintojas, jis atestuotas kaip statinio ekspertizės vadovas bÅ«sto, vieÅ¡osios paskirties, gamybos statinių grupėms.

Ä® ekspertų sÄ raÅ¡Ä A. S. įraÅ¡ytas kaip ekspertas, turintis teisę atlikti ypatingo statinio projekto dalies, pastatų energetinio naudingumo, statinio bendrÄ jÄ ekspertizę. Tačiau pats ekspertas A. S. ekspertizės akte nurodė, kad potencialiai pavojingas įrenginys bokÅ¡tinis kranas nėra statinys. Darbų saugos ekspertas T. D. 2011-02-10 ekspertizės akte Nr. 11-3425 (10) pažymėjo, kad ekspertas A. S. neįtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä kaip konstrukcijų stovumo (ar konstrukcijų mechaniko) ekspertas.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas T. D. nurodė, kad ekspertizę turėjo atlikti statybos mechanikos srityje besispecializuojantis ekspertas, nes kranas yra įrenginys, o ne statinys. Iš šių teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ekspertas A. S. neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti krano stovumo ekspertizę, todėl jo pateiktomis išvadomis dėl krano stovumo negalima remtis sprendžiant krano griūties priežastį. Be to, kaip nurodė ir ekspertas A. S., jis yra atlikęs ir kitų kompanijos (duomenys neskelbtini) darbų, todėl ši jo ekspertizė byloje buvo neleistina ir neetiška.

Pasak prokurorės, visi apklausti ekspertai, specialistai vienbalsiai pateikė vienintelę galimÄ priežastį – įtakos nelaimingam atsitikimui galėjusiÄ turėti bokÅ¡to ir strėlės sujungimo mazgo bÅ«klę. Prokurorė kalba ne apie realiÄ priežastį, nulėmusiÄ krano griÅ«tį, bet apie tikėtinÄ , galėjusiÄ turėti įtakos nelaimingam atsitikimui. Kaip liudytojas apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ekspertizės vadovas L. J. V. nurodė, kad balastai neatitiko techniniame pase nurodytų reikalavimų ir tai turėjo esminės įtakos krano griūčiai.

Strėlės balastas buvo 14 tonų, o krano bazės balastas – 17,8 t, todėl ir susidarė nestabilumas. Jo manymu, balastiniai svoriai padarė įtakos krano virtimui. Ekspertas T. D. 2011-02-10 ekspertizės akte, pateikdamas iÅ¡vadÄ , nurodė, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo tikėtina priežastimi yra tai, kad bokÅ¡tinio krano montavimas neatitiko gamintojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų apie montuojamo krano atsvaro ir balasto mases, pokraninio kelio ilgį ir krano tvirtinimÄ prie jo. Tai, tikėtina, lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ .

Å iuo atveju prieÅ¡ingai nei nurodo prokurorė, abu ekspertai krano virtimo priežastimi įvardija balasto ir atsvaro svorių neatitikimus. Be to, kaip teisingai ekspertizės akte nurodė T. D., eksperto A. S. ekspertizės akte dėl krano stovumo nėra akcentuota krano balasto masė, kuri pagal įrenginio pasÄ privalėjo sudaryti 18,2 t, buvo mažesnė ir įvykio momentu sudarė 17,05 t, o atsvaro masė, kuri pagal pasÄ privalėjo sudaryti 14 t, įvykio metu buvo didesnė ir sudarė 17,33 t. Todėl, anot eksperto T.

D., eksperto A. S. ekspertizės akte užraÅ¡ytas iÅ¡vados teiginys apie tai, kad faktiniai balasto ir atsvaro svoriai krano nuosavo pastovumo praradimui įtakos neturėjo, neatitinka tikrovės. Ekspertas vienareikÅ¡miÅ¡kai pažymėjo, kad susumavus blokų mases gauta, jog bokÅ¡tinio krano kontrasvorio masė tiriamo įvykio metu sudarė 17330 kg, o balasto – 17050 kg, tai ne tik neatitiko gamintojo nurodymų, bet ir turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui – kontrasvoris generavo didesnį verčiantį, o balastas – mažesnį palaikantį momentÄ nei buvo numatęs krano gamintojas. 2011-09-19 Montavimo ir specialių statybos darbų mechanizavimo konstravimo instituto AAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡te taip pat nurodyta, kad prieÅ¡svaros ir balasto svorių neatitikimas nurodytiems pase yra neleistinas, Å¡ie parametrai turi reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ krano stabilumui, prieÅ¡svaros svorio virÅ¡ijimas jau savaime yra reikÅ¡mingas krano apvirtimo rizikos faktorius, o kartu su balasto svorio mažinimo ir pokraninio kelio neatitikimu normų reikalavimų dar padidina Å¡iÄ rizikÄ .

Vadinasi, tiek ekspertas T. D., tiek ekspertas L. J. V., tiek kita raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad krano nestabilumÄ ir griÅ«tį lėmė balasto ir atstvaro svorių neatitiktis krano techniniame pase nurodytiems svoriams, taip pat netinkamas pokraninis kelias. Ekspertas T. D. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad krano montavimo darbus atliekantys asmenys, prieÅ¡ pradėdami montavimo darbus, privalėjo nustatyti krano BKSM - 14PM4 balastinių krÅ«vių svorį, nes toks nustatymas nėra numatytas BKSM-14PM4 gamintojo instrukcijoje.

Deja, prokurorė nepaisydama ekspertų pateiktų iÅ¡vadų bei kitos bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių padaro iÅ¡vadas, kad susidariusi suminė stÅ«mimo dėl netinkamo strėlės pakėlimo bei strėlės portalÄ jungiančių mazgų nepaslankumo jėga ir nuvertė kėlimo kranÄ , kurio stabilumas buvo sumažėjęs dėl netinkamo krano pastatymo, o faktinis balasto ir priesvorio skirtumas, pokraninis kelias krano savaiminiam nesvarumui įtakos neturėjo.

Å ios iÅ¡vados nepagrįstos dar ir dėl to, jog prokurorė neturi tokioms iÅ¡vadoms teikti reikiamų žinių, eksperto ar specialisto iÅ¡silavinimo, mano, kad ir prokuroro kompetencija tokių iÅ¡vadų daryti neleidžia. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad jei nesikeičia darbo pobÅ«dis, darbuotojas privalo bÅ«ti instruktuotas ne rečiau kaip kartÄ metuose, o keičiantis darbui, imant naudoti naujas priemones, įrengimus, naujÄ technologijÄ â€“ prieÅ¡ tokio darbo pradžiÄ . Å iuo teiginiu remdamasi prokurorė teigia, kad pasikeitus darbo vietai (UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje), krano statymo eigai (montuojant ne pagal gamintojo reikalavimus), jie privalėjo iÅ¡samiai ir pasiraÅ¡ytinai supažindinti toje vietoje bet kokius darbus atliksiančius darbuotojus su darbų vykdymo projektu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis S. R. 2009-09-16 buvo pasirašytinai supažindintas su 13 instrukcijų ir pasirašė žurnale, A. G. iki įvykio 2009-03-06 buvo pasirašytinai supažindintas su 18 instrukcijų ir pasirašė žurnale. Šias aplinkybes patvirtino ir pats nuketėjusysis S. R., teismo posėdžio metu teigdamas, kad buvo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimais, jam buvo vestas instruktavimas darbo vietoje. Visos instrukcijos buvo prieinamos darbuotojams ir jas visas buvo galima netrukdomai perskaityti.

Be to, tiek jam, tiek A. G. buvo žodžiu paaiškinta, kokius darbus reikės atlikti. S. R. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dirbant aukštyje privalėjo prisirišti saugos diržais, ir nurodė, kad dirbant suvirintoju teko dirbti aukštyje, todėl jam šio darbo specifika buvo žinoma. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei liudytojo S. R. parodymų matyti, kad tiek jis, tiek A. G. buvo instruktuoti darbe, jų darbo pobūdis, priemonės, įrengimai ar technologija, susijusi su jiems pavestu darbu, nepasikeitė – jie turėjo suvirinti nutrūkusius apsauginius turėklus.

Nors tÄ dienÄ S. R. nepasirašė darbų saugos ir sveikatos darbe instrukcijoje, tačiau, kaip pats parodė teisme bylos nagrinėjimo metu, buvo supažindintas su reikalavimais. Be to, kaip teisingai pažymėjo apklausos metu ekspertas T. D., nelaimingam atsitikimui tikrai neturėjo įtakos darbuotojų mokymas ar jų instruktavimas. Prokurorė vadovaudamasi Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 106 p. nurodo, kad draudžiama krano galerijoje dirbti darbus, jei darbai nevykdomi saugiai, bei tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai.

Å iuo atveju tiek S. R., tiek A. G. aikÅ¡telės atitvarus tvarkė ir virino prisisegę saugos diržais, o kranu nebuvo keliami ar perkeliami kroviniai, kadangi kranas nebuvo sumontuotas ir jokie darbai su juo nebuvo ir negalėjo bÅ«ti vykdomi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykį lėmusi sÄ lyga yra neteisėtas krovinio – į krano portalÄ Ä¯kabintos strėlės – kėlimas ant krano konstrukcijų esant žmonėms bei neturint kranų darbų vadovo kvalifikacijos. Pažymėtina tai, kad strėlė negali bÅ«ti laikoma kroviniu, kadangi tai yra viena iÅ¡ montuojamo krano dalių, o montuojant kranÄ kelti krovinių nėra galimybės ir tai nebuvo daroma, todėl prokurorės teiginiui pagrįsti, kad buvo pažeistas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 118 p., nėra jokio pagrindo, o juolab teigti, kad Å¡io punkto nuostatų pažeidimas lėmė vieno darbuotojų mirtį, o kito sužalojimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad montuojant kranÄ ratiniu kranu , kadangi sumontuoti Å¡io krano kitokiu bÅ«du nebuvo galimybės (nebuvo skriemulių), be to, toks montavimo bÅ«das yra patikimiausias ir saugiausias, tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu surinkta medžiaga. Žmonių pagalba ant krano yra bÅ«tina, kadangi kitaip techniÅ¡kai neįmanoma atlikti tokio tipo krano montavimo darbų. Å ias aplinkybes patvirtino ir ekspertas T. D.. Nors prokurorė apeliaciniame skunde padarė iÅ¡vadÄ , kad bokÅ¡tinis kranas buvo sumontuotas ant nejudinto ir tinkamai sutankinto grunto, tačiau iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių daryti tokios iÅ¡vados negalima.

Pirma, pati prokurorė teigia, kad gamintojo rekomendacijose nurodyta 15 cm storio skalda, kai tuo tarpu Å¡io pokraninio kelio įrengimui buvo naudoti betono trupiniai. Nesant paslėptų darbų akto neįmanoma teigti, kad statant pokraninį keliÄ buvo tinkamai atlikti tankinimo darbai, kad panaudota grunto frakcija susitankino ir atitiko pokraninio kelio reikalavimus, kaip liudytojas apklaustas V. G. nurodė, kad tankinimo darbus atliko vandeniu, bei nurodė, kad buvo vėlyvas ruduo, oras buvo įvairus, neprisimena, ar Å¡alo, ar buvo sniego, todėl visiÅ¡kai suprantama, kad pasirinkta kelio įrengimo metodika – jį tankinti vandeniu, esant tokiam metų laikui, leidžia neabejotinai teigti, kad kelias buvo netinkamai sutankintas ir neteisingai įrengtas.

Kelio įrengimui buvo naudojami net nesertifikuoti betono trupiniai, o ne skalda, kaip numatyta gamintojo instrukcijoje. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad 2011-11-11 UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių bandymų, o iÅ¡ liudytojo V. G. parodymų galima daryti ir dar kitÄ iÅ¡vadÄ , jog galbÅ«t buvo naudojamas smėlis, kurio kelio pagrinde nerasta. Prokurorė padarė iÅ¡vadÄ , kad jie netinkamai vykdė deleguotas darbdavio atstovo pareigas organizuoti, vadovauti ir atlikti potencialiai pavojingo įrenginio – krano – demontavimo- montavimo darbus, jų tinkamai nekoordinavo, neprižiÅ«rėjo ir neužtikrino, kad Å¡ie bÅ«tų atlikti saugiai ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kilusių pasekmių, anot prokurorės, yra sietinas su jų nusikalstamu nerÅ«pestingumu.

Taisyklių pažeidimas turi bÅ«ti susijęs su visiÅ¡ku ar esminiu svarbiausių darbuotojų saugumo garantijų neužtikrinimu, dėl to toks pažeidimas sukeltų neigiamas pasekmes. Nuosprendyje teismas pažymėjo tai, kad B. J. neturėjo galiojančios kranų vadovo kvalifikacijos, o A. S. L. leido kranų priežiÅ«ros meistrÄ B. J. vadovauti krano montavimo darbams ir taip padarė formalų pažeidimÄ , neturintį įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe. Tačiau B. J. turėjo pažymėjimÄ atsakingo už saugų krovinių transportavimÄ kranais, o krano darbo vadovas yra atsakingas ne už krano montavimÄ , bet už darbo su kranais objekte planavimÄ , organizavimÄ , vykdymÄ ar priežiÅ«rÄ (2010-09-17 Kėlimo kranų naudojimo taisyklės patvirtintos įsakymu Nr. Al-425) .UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino bylos duomenis nurodydamas, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ esmės į klausimÄ , kokia yra krano virtimo priežastis, yra atsakyta UAB (duomenys neskelbtini) atliktos ekspertizės 7 p., kur nurodyta, kad krano pagrindinė virtimo priežastis – krano montavimo metu nesilaikymas montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir bÅ«dų, numatytų gamintojo montavimo instrukcijoje. Su Å¡ia apelianto pozicija nesutinka, nes, kaip jau minėta anksčiau, ekspertas A. S. į ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas kaip ekspertas, turintis teisę atlikti ypatingo statinio projekto dalies, pastatų energetinio naudingumo, statinio bendrÄ jÄ ekspertizę.

Tačiau, kaip jis pats pažymėjo ekspertizės akte, potencialiai pavojingas įrenginys – bokÅ¡tinis kranas – nėra statinys. Todėl jie ir yra įsitikinę, jog A. S. negalėjo atlikti krano stovumo ekspertizės, neturėdamas reikiamos tokių ekspertizių eksperto kvalifikacijos. Darbų saugos ekspertas T. D. 2011-02-10 ekspertizės akte Nr. 11-3425 (10) apie tai pažymėjo, nurodydamas, kad ekspertas A. S. neįtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä kaip konstrukcijų stovumo (ar konstrukcijų mechaniko) ekspertas, o kranas yra įrenginys, bet ne statinys.

Darytina iÅ¡vada, kad ekspertas A. S. neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti krano stovumo ekspertizę, todėl jo pateiktomis iÅ¡vadomis dėl krano stovumo negalima remtis sprendžiant klausimÄ dėl krano griÅ«ties priežasčių. Vertinant eksperto T. D. bei UAB (duomenys neskelbtini) vadovo L. J. V. pateiktas iÅ¡vadas bei parodymus matyti, kad Å¡ie ekspertai abu nurodo, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad bokÅ¡tinio krano montavimas neatitiko gamintojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų dėl montuojamo krano atsvaro ir balasto masių.

UAB (duomenys neskelbtini) vadovo L. J. V. montuojamo bokÅ¡tinio krano BKSM -14 stovumo analizės ataskaitoje konstatuota, kad remiantis bokÅ¡tinį kranÄ 2009-12- 29 veikiančių apkrovų ir situacijų analize, padarytos iÅ¡vados, jog bokÅ¡tinis kranas BKSM -14PM4 strėlės pakėlimo metu, kai jo elementai veikiami techninio įrenginio pase nurodytomis apkrovomis, kai strėlės pakėlimo metu vėjo greitis 11 m/s, kai keliančio krano lyno virÅ¡utinis galas nuo jo vertikalės nutolęs per 2,3 m, nuo nurodytų veiksnių stovumo prarasti negalėjo; bokÅ¡tinio krano montavimo metu didžiausia įtakÄ jo stovumui galėjo turėti balastinių krÅ«vių sunkiai, strėlės ir krano bokÅ¡to jungties suvaržytas lankstumas, montavimo technologijos nepaisymas.

Kaip liudytojas apklaustas ekspertas L. J. V. parodė, kad balastai neatitiko techniniame pase nurodytų reikalavimų ir tai turėjo įtakos krano griūčiai. Jis patvirtino, kad jeigu nebÅ«tų papildomo svorio ant strėlės atsvaro ir bÅ«tų visas svoris ant balasto, kranas nebÅ«tų virtęs. 2011-09-19 Montavimo ir specialių statybos darbų mechanizavimo konstravimo instituto AAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡te taip pat nurodyta, kad prieÅ¡svaros ir balasto svorių neatitikimas nurodytiems pase yra neleistinas, Å¡ie parametrai turi reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ krano stabilumui.

Atsižvelgiant į Å¡iuos bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis bei nustatytas aplinkybes, ekspertų pateiktas iÅ¡vadas, galima pagrįstai konstatuoti, kad krano nestabilumui didžiausiÄ Ä¯takÄ turėjo bÅ«tent atsvarų ir balastų svorių neatitikimas techniniame pase nurodytiems svoriams. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad jie krano montavimo ir demontavimo darbus atliko neparengę jokio projekto, o vadovavosi savo patirtimi, tai, anot apeliantės, yra nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų negali daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad krano montavimo darbus atlikus be parengto darbo vykdymo projekto, tai galėjo sÄ lygoti įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu buvo sužaloti du asmenys.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad krano nestabilumui ir griūčiai lemiamÄ Ä¯takÄ turėjo balasto ir atsvaro svorių neatitikimas ir galbÅ«t netinkamai įrengtas pokraninis kelias. Byloje nėra surinkta duomenų, kad projekto nebuvimas Å¡iuo atveju buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su krano virtimu, dėl to žuvo A. G. ir buvo sužalotas S. R.. Be to, byloje yra B. J., krano montavimo schema. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas negalėjo pripažinti tinkamu įrodymu baudžiamojoje byloje 2011-09-19 AAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ , nes Å¡io dokumento autentiÅ¡kumo patikrinti neįmanoma, be to, tai privati įmonė, neturinti teisės aiÅ¡kinti avarijos kilimo priežastis ir netyrusi su nelaimingu atsitikimu susijusios medžiagos.

Privačių ar neprivačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu bÅ«du. Å iuo atveju Å¡is raÅ¡tas yra gautas iÅ¡ Montavimo ir specialių statybos darbų mechanizavimo konstravimo instituto, kuris suprojektavo šį kranÄ ir sudarė jo montavimo schemÄ , Å¡iame raÅ¡te iÅ¡dėstyta informacija yra ant įstaigos firminio lapo, pasiraÅ¡yta ir patvirtinta antspaudu, todėl nekyla jokių abejonių dėl Å¡io dokumento autentiÅ¡ko.

Duomenų, kad Å¡i informacija gauta neteisėtu bÅ«du, nenustatė nei teismas, nepateikė nei apeliantė, todėl nėra pagrindo Å¡io raÅ¡to nepripažinti įrodymu. Be to, Å¡iame raÅ¡te pateikta informacija, nagrinėjant bylÄ bei priimant nuosprendį, buvo įvertinta kitų surinktų bylos duomenų – ekspertų, liudytojų, iÅ¡teisintųjų, nukentėjusiųjų parodymų kontekste. Apeliantė skunde remiasi UAB (duomenys neskelbtini) eksperto A. S. pateikta iÅ¡vada, kad bokÅ¡tinio krano strėlės pakėlimas automobiliniu kranu pagal schemÄ , pateiktÄ bylos dokumentuose, tiesiogiai lėmė bokÅ¡tinio krano nuosavo nesvarumo netekimÄ (griÅ«tį).

IÅ¡ Å¡iame atsikirtime anksčiau paminėtų aplinkybių matyti, kad ekspertas A. S. apskritai negalėjo atlikti krano stovumo ekspertizės, kadangi neturi reikiamos kvalifikacijos bei specialiųjų žinių. Todėl jo pateiktomis iÅ¡vadomis, susijusiomis su krano stovumo praradimu, remtis ar laikyti jų objektyviomis ir patikimomis negalima. Be to, byloje surinkti duomenys – eksperto T. D., L. J. V., AAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, liudytojo K. M. parodymai paneigia Å¡iÄ A. S. padarytÄ iÅ¡vadÄ .

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog prieÅ¡ atlikdami montavimo darbus jie nepersvėrė prieÅ¡svaros svorių. Byloje nustatyta, kad atliekant montavimo darbus buvo susipažinę su Å¡io krano techniniu pasu, kuriame nurodyta, kad jis techniÅ¡kai tvarkingas, ir pažymėti atsvaro ir balasto svoriai. Netikėti Å¡iame pase pateiktais duomenimis neturėjo jokio pagrindo, tuo labiau, kad Å¡io paso įraÅ¡uose buvo priežiÅ«ros inspektoriaus žymos apie krano techninės bÅ«klės atitikimÄ Å¡io krano dokumentiniams parametrams, iÅ¡ jų – atsvaro ir balasto svoriams.

Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 37 p. nurodyta, kad kranų savininkas privalo užtikrinti, kad kranai visÄ jų naudojimo laikÄ bÅ«tų tinkamai techniÅ¡kai prižiÅ«rimi ir, kaip teisingai nurodė ekspertizės akte ekspertas T. D., jie neturėjo prieÅ¡ atliekant montavimo darbus nustatyti krano BKSM - 14PM4 balastinių krÅ«vių svorį, nes toks nustatymas nėra numatytas krano BKSM - 14PM4 gamintojo instrukcijoje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeidė Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT - 800 IX skyriaus „Darbų vykdymas su kranais” 117.7 p. „neleidžiama kelti sunkesnių kaip 500 kg nepaženklintų gelžbetoninių ar betoninių gaminių, ant kurių nepažymėtas faktinis svoris”.

Tačiau šis motyvas nepagrįstas, nes su šiuo kranu jokie darbai nebuvo ir negalėjo būti atliekami, kadangi kranas buvo tik montuojamas. Todėl nagrinėjant šio nelaimingo atsitikimo ir krano virtimo priežastis, negalima vadovautis šio taisyklių punkto nuostatomis, o tuo labiau teigti, kad jie jas pažeidė ar kad dėl to nuvirto kranas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pokraninis kelias buvo įrengtas tinkamai ir krano virtimui įtakos neturėjo. Tokias išvadas apeliantė grindžia 2009-11-04 atitikties deklaracija Nr. 0085, O.

K. parodymais apie tai, kad esminis reikalavimas pokraninio kelio įrengimui yra jo sutankinimas ir nėra svarbu, ar tai betono trupiniai, ar skalda, eksperto A. S. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad skaldos pasluoksnis įrengtas pagal projektÄ . Pirmiausia reikia pažymėti, kad apie tinkamai atliktus pokraninio kelio tankinimo darbus nėra jokių duomenų, kadangi baudžiamojoje byloje nėra paslėptų darbų akto. Antra, pokraninį keliÄ Ä¯rengęs V. G. parodė, kad tankinimo darbai buvo atliekami vandeniu , kai tuo metu buvo ruduo ir jis pats neprisimena, ar Å¡alo, ar buvo sniego.

Jau vien Å¡i aplinkybė neleidžia teigti, kad kelio įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai. Be to, apklausos metu V. G. parodė, kad viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo smėlis, nors kompanija (duomenys neskelbtini) pateikė bylos eigoje naujus dokumentus, kad tai buvo betono trupiniai. IÅ¡ jo parodymų ir (duomenys neskelbtini) abejotinų dokumentų, pozicijos taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokia faktiÅ¡kai medžiaga buvo naudota pokraninio kelio įrengimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas A. S. ekspertizės akte nurodo, kad atlikęs tyrimÄ nustatė, jog skaldos pasluoksnis įrengtas pagal projektÄ , kai tuo tarpu iÅ¡ V.

G. ir pačios apeliantės pateiktos deklaracijos matyti, kad pokraninio kelio įrengimui buvo naudojami smėlis arba betono trupiniai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teigti, kad pokraninis kelias buvo įrengtas tinkamai ir neturėjo įtakos krano virtimui, nėra jokio pagrindo. BÅ«tina pažymėti ir dar vienÄ svarbų faktÄ apie sutankinimÄ . A. S. teisme parodė, kad jis su kastuvu pats atkasinėjo ir tyrinėjo sluoksnį. Tai, mano, precedento atvejis, nes jeigu bÅ«tų tinkamai sutankintas pokraninis kelias, tai A.

S. kastuvu jo negalėtų atkasti. Tai rodo, kad jei A. S. kastuvu atkasinėjo pokraninio kelio sluoksnius, tai toks kelias yra taip pat labai svarbi priežastis, dėl ko ir griuvo kranas.Nuketėjusioji T. G. apeliaciniame skunde teigia, kad, jos manymu, nelaimingas atsitikimas įvyko ir jos vyras A. G. žuvo dėl jų kaltės. Nukentėjusioji nurodo, kad faktas, jog 2011-02-10 ekspertizės akte eksperto T. D. nurodyta, kad pagal pateiktÄ ekspertizei medžiagÄ negalima nustatyti tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmo ir padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad kranas buvo sumontuotas netinkamai, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir saugos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti netinkamai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnį taikyti bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Pažymėtina, kad pagal civilinės teisės nuostatas, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tokia prezumpcija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2011).

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių, Å¡iuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo bÅ«ti nekvestionuojamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veikÄ ir jų įtakÄ kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sÄ lyga ir bÅ«tina jų priežastis. Tik tai įvertinus spręstina, ar veika yra nusikalstama, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2011).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyti pažeidimai yra tik formalÅ«s ir neturi įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, kad ekspertas T. D. neneigė, kad padaryti teisės aktų pažeidimai ir patvirtino, kad nustatyti organizacinio pobÅ«džio pažeidimai padarė įtakÄ nelaimingam atsitikimui, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas T. D. ekspertizės akte pateikdamas iÅ¡vadas nurodo, kad nelaimingo atsitikimo tikėtina priežastimi yra tai, kad krano montavimas neatitiko gamintojo Instrukcijoje nurodytų reikalavimų apie montuojamo krano atsvaro ir balasto mases, pokraninio kelio ilgį ir krano tvirtinimÄ prie jo, krano strėlės montavimÄ montuojamo krano krÅ«vio gerve, o ne kitu kranu, ir montuojamos strėlės krypties nesutapimÄ su pokraninio kelio iÅ¡ilgine aÅ¡imi, ir tai, tikėtina, lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ , o tai, kad nebuvo parengtas projektas ar jei bÅ«tų nustatyta, kad darbams vadovavęs B.

J. neturi reikiamos kvalifikacijos, bÅ«tų pagrindas teigti, jog tai taip pat padarė įtakÄ nelaimingam atsitikimui organizaciniu požiÅ«riu. Apklausos metu ekspertas, patvirtindamas savo iÅ¡vadÄ , dar kartÄ nurodė, jog B. J. tik formaliai lėmė krano kritimÄ , nes jis neturėjo darbo vadovo pažymėjimo, o nelaimingam atsitikimui tikrai, anot eksperto, neturėjo įtakos darbuotojų mokymas ir instruktavimas. Apeliantė skunde nurodo, kad buvo pažeistas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 118.4. punkto reikalavimas, kuriame nurodyta, kad draudžiama kelti ar perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis.

Toks apeliantės teiginys ir kaltinimas apskritai nesuprantamas, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad su kranu buvo keliami ar perkeliami kroviniai su esančiais ant jų žmonėmis. Tokių aplinkybių apskritai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, kadangi AB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį turėjo kranÄ sumontuoti, tai jie ir darė, o ne atlikti su juo kažkokius darbus, kelti krovinius, ko netgi logiÅ¡kai nebuvo įmanoma padaryti, kadangi kranas buvo tik montuojamas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad AB (duomenys neskelbtini) kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 74 numatyta, kad montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ , draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims, ir nurodo, kad jie padarė Å¡iurkščius pažeidimus, kadangi tiek S. R., tiek A. G. buvo krano aikÅ¡telėje ir atlikę suvirinimo darbus leidosi žemyn. Pati apeliantė nurodo, kad Å¡ie, kaip ji įvardija, pažeidimai „neturi jokios įtakos dėl krano nuvirtimo (kranas nuvirto ne dėl to, kad ten buvo žmonės), bet tai turi tiesioginį priežastinį ryšį su darbuotojų darbe sauga ir nelaimingu atsitikimu darbe įvykusiu jos vyrui ir S. R.“.

Tokie apeliantės samprotavimai jiems visiÅ¡kai nesuprantami, kadangi pati teigia ir pripažįsta, jog kranas griuvo ne todėl, kad jame buvo žmonės, vadinasi, priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių pažeidimų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo, t. y. krano griÅ«ties, nėra, o tai, kad griÅ«vant kranui žuvo apeliantės sutuoktinis, yra skaudi nelaimingo atsitikimo pasekmė. Apeliaciniame skunde T. G. nurodo, kad avarijÄ iÅ¡tyrė specialiai tam tikslui sudaryta komisija, kurioje, be UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) atstovų, dalyvavo technikos priežiÅ«ros atstovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis specialistas A.

R. ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius E. G., tačiau A. R. parodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡imtinai kritiÅ¡kai ir jais sprendžiant klausimÄ dėl krano griÅ«ties remtis negalima, kadangi jis nuo 1999 m. atliko Å¡io krano techninius patikrinimus bei leido eksploatuoti kranÄ 1999 m. po jo sumontavimo bei tikrindavo krano techninę bÅ«klę kas 3 metai. Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 65.6 p. nurodyta, kad atliekant krano techninės bÅ«klės patikrinimÄ bÅ«tina patikrinti, ar strėlinio krano atsvaro ir balasto svoris atitinka nurodytÄ jį krano techniniuose dokumentuose.

Tačiau, kaip dabar aiÅ¡ku, jis savo pareigos neįvykdė, o pateikė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad kranas yra techniÅ¡kai tvarkingas, kad svoriai atitinka krano parametrus ir reikalavimus pagal techninius reikalavimus, dokumentus. Teismas nuosprendyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kaltinamųjų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų formalÅ«s pažeidimai tiesiogiai lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu nukentėjo žmonės bei buvo sugadintas didelės vertės turtas, o apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ juos iÅ¡teisindamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 176 str. 1 d, 188 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji, jos atstovė, civilinės ieÅ¡kovės atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Byloje nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) pagal 2009-12-02 rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) Å¡ios įmonės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), montavo bokÅ¡tinį kranÄ ????-14??4, priklausantį (duomenys neskelbtini)“. S. A. L. AB (duomenys neskelbtini) bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas buvo paskirtas atsakingu už krano krautuvo ????-14??4 sumontavimÄ , o bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės meistras B. J. organizavo ir tiesiogiai vadovavo krano montavimo darbams. 2009-12-29 apie 10.30 val.

įvyko nelaimingas atsitikimas: pakėlus krano strėlės galÄ bokÅ¡tinis kranas ????-14??4, praradęs stabilumÄ , virto nuo bėgių, 15 metrų aukÅ¡tyje tvarkę krano aikÅ¡telės apsauginius turėklus AB (duomenys neskelbtini) Å¡altkalvis – montuotojas A. G. krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas bei žemę dėl patirtų sužalojimų mirė, o S. R., nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . 50000 Lt vertės bokÅ¡tinis kranas ????-14??4 sugadintas nepataisomai.

S. A. L. ir B. J. buvo kaltinami tuo, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms bei dėl neatsargumo buvo sugadintas didelės vertės turtas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad S. A. L. ir B. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jie  iÅ¡teisintini vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Teismas nuosprendyje nurodė, kad ekspertų iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, ekspertų teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai grindžiami prielaidomis bei tikėtinomis iÅ¡vadomis, liudytojų parodymai taip pat yra prieÅ¡taringi, todėl teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovautis byloje esančiais įrodymais, byloje atliktų tyrimų iÅ¡vadomis, liudytojų parodymais ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis bei hipotezėmis negali, o byloje nėra kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kaltinamųjų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų formalÅ«s pažeidimai tiesiogiai įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu nukentėjo žmonės bei buvo sugadintas didelės vertės turtas. Prokurorė, nukentėjusieji ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nesutinka, mano, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei nepagrįsto iÅ¡teisinimo.

Apeliantų manymu teismas, analizuodamas įrodymus, pateikė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas bei nenurodė aiÅ¡kių motyvų, kokias aplinkybes paneigia, o kokias patvirtina byloje esantys įrodymai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja teismui kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).  Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundų argumentus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , sutinka su prokurorės, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų skunduose iÅ¡dėstyta nuomone, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, pateikė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas bei nenurodė aiÅ¡kių motyvų, kokias aplinkybes paneigia, o kokias patvirtina byloje esantys įrodymai bei padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybėms.

Byloje nustatyta, kad kranas virto automobiliniu kranu keliant bokštinio krano strėlę. Šios aplinkybės neginčija nė vienas proceso dalyvis. Taip pat neginčijamai nustatyta ir ta aplinkybė, kad automobiliniu kranu keliant bokštinio krano strėlę bokštiniame krane nutrūkusių turėklų tvirtinimo darbus apie 15 metrų aukštyje atliko darbininkai A. G. ir S. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad šie asmenys atliko darbus, nesusijusius su krano montavimu. Išteisintasis B. J. pripažįsta ir nukentėjusysis S. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis virino turėklus, o A.

G. jam padėjo. DarbÄ pradėjo apie 11 val., užtruko apie pusvalandį. Po atliktų darbų jis kartu su A. G. leidosi į apačiÄ ir einant pajuto, jog virsta kranas (8 t., b. l. 157-159). Vadinasi, jei krano virtimo metu montuojamajame krane nebÅ«tų tiesiogiai su krano montavimu nesusijusius darbus dirbančių žmonių, nebÅ«tų atsiradę BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkių pasekmių – žmogaus žūties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ kasacine tvarka 2014 m. birželio 10 d. nutartyje nurodė, kad tik pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, iÅ¡analizavus technines krano virtimo priežastis ir jas nustačius, galima daryti iÅ¡vadas, kurie pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais ir kas dėl kilusių padarinių kaltas (11 t., b.l. 41-49).Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, apklausė visus ekspertus, įvertino ekspertizių aktus, kitus įrodymus, surinktus byloje.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos ir atliktos kelios ekspertizės, ekspertams, be kitų klausimų, buvo pateiktas klausimas dėl krano nuvirtimo priežasčių. 2010-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. 10-08/01 nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) B. J. parengtas ir patvirtintas darbų aprašymas neatitinka krano BKSM - 14PM4 montavimo darbų vykdymo projektui keliamus reikalavimus (montavimo technologinių operacijų atlikimo eiga ir būdai prieštarauja gamintojo numatytai montavimo instrukcijai).

B. J. darbų apraÅ¡ymas, neatitinka projekto sudėčiai nustatytai pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 3 priedo (privalomo) punktų 1.6, 1.7, 2 reikalavimus; bokÅ¡tinio krano-krautuvo BKSM-14PM4 iki avarijos atlikti montavimo darbai neatitinka gamintojo patvirtintos montavimo technologijos ir „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ reikalavimų. Strėlės galo pakėlimas automobiliniu kranu pagal byloje pateiktÄ schemÄ turėjo įtakos krano nuosavo stovumo praradimui. Ä®vertinant faktines aplinkybes kartu (balasto ir priesvorio svorius; vėjo apkrovÄ ; kelio niveliacijÄ ; krano strėlės padėtį kelio aÅ¡ies atžvilgiu) bokÅ¡tinio krano strėlės pakėlimas automobiliniu kranu, pagal schemÄ , pateiktÄ bylos dokumentuose tiesiogiai įtakojo bokÅ¡tinio krano nuosavo nesvarumo netekimÄ (griÅ«tį). Šioje ekspertizėje padaryta iÅ¡vada, kad dėl netinkamoje vietoje atlikto stropavimo, bokÅ¡tinio krano strėlės galÄ keliant automobiliniu kranu, susidarė tinkamos sÄ lygos papildomai horizontaliai jėgai, verčiančiai bokÅ¡tinį kranÄ Ä¯ atsvaro pusę, atsirasti.

Priklausomai nuo bokÅ¡tinio krano strėlės galo pakėlimo, automobiliniu kranu aukščio, didėjo horizontalios jėgos dedamoji, verčianti bokÅ¡tinį kranÄ . Rangovas atlikdamas krano montavimÄ pagal pakeistÄ technologinę eigÄ , turėjo paruoÅ¡ti darbų technologijos projektÄ , kuriame privalėjo atlikti pakeistos montavimo technologijos įtakos, bokÅ¡tinio krano laikančiosioms konstrukcijoms ir stovumui (montavimo metu) projektinius patikrinamuosius skaičiavimus. Å io projekto sudėtyje privalėjo bÅ«ti paruoÅ¡ta nauja krano montavimo darbų technologinė kortelė su darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniais bei nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

BokÅ¡tinio krano BKSM -14PM4 virtimo pagrindinė priežastis yra - krano montavimo metu nesilaikymas montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir bÅ«dų, numatytų gamintojo montavimo instrukcijoje (6 t. b. l. 15-66). Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka apklaustas ekspertas A. S.. Abejoti paminėta iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo: pokraninio kelio ir krano stovumo ekspertizė paskirta įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ (5 t., b. l. 191-192);

A. S. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009-12-23 įsakymu įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä (6 t., b. l. 13), atestuotas statinio ekspertizės vadovas bÅ«sto, vieÅ¡osios paskirties, gamybos statinių grupėms (6 t., b. l. 14). 2011-02-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto T. D. ekspertizės aktu Nr. 11-3425(10) nustatyta, kad pagal ekspertizei pateiktÄ medžiagÄ negalima nustatyti tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmo, tačiau darbuotojų sužalojimas akivaizdžiai sietinas su montuoto krano pastovumo netekimu ir jo virtimu krano montavimo metu.

Nors ekspertizė neatsakė į klausimÄ dėl krano virtimo priežasčių nustatymo, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko bokÅ¡tinio krano BKSM-I4PM4 gamintojo Instrukcijoje nurodytų reikalavimų apie montuojamo krano atsvaro ir balasto mases, pokraninio kelio ilgį ir krano tvirtinimÄ prie jo, krano strėlės montavimÄ montuojamo krano krÅ«vio gerve, o ne kitu kranu, ir montuojamos strėlės krypties nesutapimÄ su pokraninio kelio iÅ¡ilgine aÅ¡imi, ir tai, tikėtina, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ (7 t., b. l. 83-89).

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka apklaustas ekspertas T. D. patvirtino ekspertizės iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad krano virtimÄ lėmė daug veiksnių, keliant strėlės kranÄ autokranu verčiantys momentai virÅ¡ijo pastovumÄ palaikančius momentus, dėl to kranas ir virto (11 t., b. l. 76). 2010-01-26 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

1. Montuojamo krano strėlės kėlimas automobiliniu kranu, montuojamame krane esant žmonėms. Tuo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ (2000-12-28 Nr. 351) 118 punkto reikalavimas: „Draudžiama: ...118.4. kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis;“;

2. Netinkamas bokÅ¡tinio krano montavimo darbų atlikimas, neparengus (neturint) Å¡ių darbų vykdymo projekto, neatsižvelgiant į gamintojo nurodymus. Tuo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ (2000-12-28 Nr. 351) 16 punkto reikalavimas: „Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ projektÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintÄ â€œ (1 t., b. l. 59-60). Apygardos teisme nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ ir atliekant įrodymų tyrimÄ , liudytoju buvo apklaustas vienas iÅ¡ nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ pasiraÅ¡iusių komisijos narių darbų saugos vyriausiasis inspektorius E. G..

Jis parodė, kad pagrindinė ir Å¡iurkščiausia klaida buvo ta, kad tuo metu, kai kitu kranu buvo keliama montuojamo krano strėlė, ant montuojamo krano dirbo žmonės. Antra priežastis yra ta, kad kranas buvo montuojamas neturint projekto. Ä®vykis parodo, kad keldami strėlę kitu kranu montuotojai kranÄ nuvertė nuo bėgių. Krano gamintojas nustato montavimo eiliÅ¡kumÄ ir tvarkÄ , tos tvarkos laikytasi nebuvo, o ranka ant lapelio suraÅ¡ytas eskizas, pateiktas praėjus savaitei po tyrimo pradžios, neatitinka technologiniam projektui keliamų reikalavimų.

Liudytojas parodė, kad krano virtimo priežastis yra ir ta, kad strėlė buvo keliama statmenai krano bėgiams. Kelti strėlę reikėjo pastačius kranÄ iÅ¡ilgai bėgių, tada nebÅ«tų krano vertimo judesio (10 t., b. l 122-123). TÄ aplinkybę, kad montuodami kranÄ neturėjo krano gamintojų dokumentų, ir nesilaikė gamintojų nurodytos montavimo tvarkos, pripažįsta ir patys iÅ¡teisintieji S. A. L. ir B. J..  Byloje pateikta 2010-01-29 UAB (duomenys neskelbtini) montuojamo bokÅ¡tinio krano BKSM – 14 stovumo analizės ataskaita, atlikta ekspertizės vadovo Laimučio J.

V., kurioje konstatuota, kad remiantis bokÅ¡tinį kranÄ 2009-12-29 veikiančių apkrovų ir situacijų inžinerine analize, padarytos iÅ¡vados, jog bokÅ¡tinis kranas BKSM – 14PM4 strėlės pakėlimo metu, kai jo elementai veikiami techninio įrenginio pase nurodytomis apkrovomis, kai strėlės pakėlimo metu vėjo greitis 11 m/s, kai keliančio krano lyno virÅ¡utinis galas nuo jo vertikalės nutolęs per                 2,3 m nuo nurodytų veiksnių stovumo prarasti negalėjo; bokÅ¡tinio krano montavimo metu didžiausiÄ Ä¯takÄ jos stovumui galėjo turėti balastinių krÅ«vių sunkiai, strėlės ir krano bokÅ¡to jungties suvaržytas lankstumas, montavimo technologijos nepaisymas (1 t., b. l. 148-158).

Å iÄ ataskaitÄ užsakė AB (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. V., UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, teisiamojo posėdžio metu ir apklaustas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka paaiÅ¡kino, kad galėtų įvardinti kelias avarijos priežastis. Mano, kad jei nebÅ«tų papildomo svorio, o visas svoris bÅ«tų buvęs ant balasto, kranas nebÅ«tų nuvirtęs. IÅ¡ kvalifikacijos atestato Nr. 2145, iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos matyti, kad J. L. V. suteikta teisė eiti ypatingų statinių statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiÅ«ros vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas (1 t., b. l. 160).  Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ , nė viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas (BPK 20 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad ir ekspertizės aktas, palyginti su kitais įrodymais, neturi iÅ¡skirtinės įrodomosios galios; tiek eksperto, tiek ir specialisto iÅ¡vados vertinamos vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais. Visos paminėtos specialistų ir ekspertų iÅ¡vados yra gautos įstatymo nustatyta tvarka, patikrintos ir iÅ¡nagrinėtos teisiamojo posėdžio metu. IÅ¡vadas patvirtino ekspertai, papildomai apklausti bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Visos iÅ¡vados pripažįstamos tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje.

Jos ne prieÅ¡tarauja viena kitai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o papildo viena kitÄ ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė virtimo priežastis krano – montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir bÅ«dų, numatytų gamintojo montavimo instrukcijoje, nesilaikymas krano montavimo metu. Krano griuvimÄ lėmė netinkamas krano montavimo darbų organizavimas ir atlikimas, keldami strėlę kitu kranu montuotojai kranÄ nuvertė nuo bėgių, o žmogaus žūtį ir sužalojimÄ lėmė tai, kad krano virtimo metu montuojamajame krane buvo tiesiogiai su krano montavimu nesusijusius darbus dirbantys du žmonės. Kolegija visiÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡teisintieji galėjo nesilaikyti krano montavimo instrukcijos, nes nei gamyklinėje instrukcijoje, nei byloje nėra pateiktas gamintojo ar jo įgaliotos įstaigos leidimas keisti montavimo tvarkÄ .Kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ gynybos argumentÄ , kurį pripažino pirmosios instancijos teismas, kad krano griuvimÄ lėmė netinkamai įrengtas pokraninis kelias.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai suabejojo pokraninio kelio kokybe. Nei viename anksčiau minėtame ekspertizės akte nėra konstatuota, kad pokraninis kelias buvo avarijos priežastis. Pokraninis kelias buvo įrengtas pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ projektÄ - schemÄ ( t. 2., b. l. 192-194). 2010-09-03 UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. 10-08/01 nustatyta, kad pokraninis kelias, pabėgio sijos įrengtos pagal parengtÄ projektÄ , atitinka norminių aktų reikalavimus.

Prizmės iÅ¡ betono trupinių sluoksnio (storis – 50 cm) virÅ¡ija gamintojo rekomendacijose nurodytÄ 15 cm storio skaldos sluoksnį. Pokraninio kelio betono trupinių sutankinimas buvo maksimalus per visÄ sluoksnį, tik pavirÅ¡inis sluoksnis apie 100 mm storio iÅ¡judintas dėl krano griÅ«ties, kurios metu buvo pastumtos ir pakeltos pabėginės sijos. Ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , jog pokraninis kelias krano BKSM-14PM4 virtimui įtakos neturėjo (6 t. b. l. 15-66). Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L.

R., V. G. patvirtino, kad pokraninis kelias iÅ¡ sertifikuotos medžiagos – 50 cm sluoksnio betono trupinių – buvo įrengtas pagal projektinę schemÄ ant nejudinto grunto, tankinant kas 10 cm.  Byloje nustatyta, kad patys iÅ¡teisintieji prieÅ¡ įvykį jokių pastabų keliÄ Ä¯rengusiai įmonei nepateikė, kelio įrengimÄ patvirtinančių dokumentų nepareikalavo, nors turėjo tokiÄ teisę. Esant tokiems įrodymams kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje nuosprendžio dalyje padarė iÅ¡vadÄ , neatitinkančiÄ faktinių bylos aplinkybių: remiantis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais teismas neturėjo jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bokÅ¡tinio krano virtimÄ galėjo lemti netinkamai įrengtas kelias.

Kiekvienam darbuotojui privalo bÅ«ti sudarytos saugios ir sveikos darbo sÄ lygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių ir t. t. (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 260 straipsnis). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis).

Darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumÄ sÄ lygas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojo darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe iÅ¡saugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai bÅ«tÄ apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji bÅ«tų kiek įmanoma sumažinta.

Byloje nustatyta ir ginčas nekyla dėl to, kad atsakingi už bokÅ¡tinio krano montavimÄ buvo iÅ¡teisintieji S. A. L. ir B. J.: AB (duomenys neskelbtini) bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas S. A. L. buvo paskirtas atsakingu už krano krautuvo ????-14??4 sumontavimÄ , organizavo ir vadovavo įrenginio montavimui, o B. J. tiesiogiai organizavo krano montavimÄ .Kaltinime nurodyta, iÅ¡teisintieji parodo ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad A. L. 2006-07-05 buvo atestuotas keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistru (t. 4, b. l. 20, t. 5, b. l. 100).

B. J. buvo atestuotas ir įgijęs keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistro kvalifikacijÄ Â 2003-02-24 (t. 5, b. l. 101, 102, 110-112). Konsultacinės firmos (duomenys neskelbtini) raÅ¡te ( t. 5, b. l.

91) nurodyta, kad asmenims, atsakingiems už kranų priežiÅ«rÄ ir montavimÄ iÅ¡ duodami „Kėlimo įrenginių priežiÅ«ros meistro“ pažymėjimai. IÅ¡ keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistro mokymo plano (t. 5, b.l. 106) matyti, kad programoje skirtos valandos iÅ¡klausyti kursÄ apie keliamųjų kranų pastatymÄ . Kranų priežiÅ«ros meistro ir kranų darbo vadovo pareigas apibrėžia „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00“. Å ių taisyklių 54-57 punktai nustato, jog kranų priežiÅ«ros meistras atsakingas už krano techninį stovį, jų techninius patikrinimus, remontÄ ir viso su kranų darbu susijusio personalo kompetencija.

Kranų darbo vadovo pareigas apibrėžia tų pačių taisyklių 86 p., kurio 86.4 pp., numatanto, kad kranų darbo vadovas atsako už saugų darbÄ eksploatuojant kranÄ . Kadangi įvykio metu kranas buvo tik statomas, o ne vykdomi kėlimo darbai, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad S. A. L., kaip darbdavio įgaliotas asmuo, turėjo reikiamÄ kvalifikacijÄ vadovauti krano pastatymo darbams, tačiau vykdydamas darbus pažeidė darbų saugos reikalavimus, kurie ir sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ . 2009-10-13 AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu dėl darbdavio dalies pareigų ir teisių perdavimo darbdavio įgaliotiems asmenims darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nustatyta, kad bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas A.

L. atsakingas už san. higieninių sÄ lygų sudarymÄ , prieÅ¡gaisrinę ir darbo saugÄ bei gamtosaugÄ vadovaujamame bare (p. 5.1.); atsako už saugų darbų organizavimÄ aikÅ¡telėje, darbų vykdymo projektų (DVP) technologinių sprendimų derinimÄ , bokÅ¡tinių kranų perbazavimÄ ir permontavimÄ , pokraninių kelių įrengimÄ bei remonto darbus ir technologinio transporto bei statybinių maÅ¡inų saugiÄ eksploatacijÄ (p. 5.2.); organizuoja pavaldiems darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas pagal žmonių saugos darbe norminių aktų reikalavimus priskirtame darbo bare (p. 5.3.); kontroliuoja kaip pavaldÅ«s darbuotojai vykdo saugos darbe norminių aktų reikalavimus (p. 5.8.); atsakingas už darbuotojų instruktavimÄ aikÅ¡telėje (p. 5.9.); užtikrina, kad darbo vietose bÅ«tų naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai ir kt.).

Ä®renginio tikrinimo rezultatai turi bÅ«ti protokoluojami ir patikimai saugomi. (p. 5.16.); minėtame direktoriaus įsakymo 9 dalyje taip pat numatyta, kad bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas A. L., atliekantis kranų ir pervežimų aikÅ¡telės virÅ¡ininko pareigas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Lietuvos respublikos DK reikalavimus, saugos darbe, prieÅ¡gaisrinės ir gamtos apsaugos norminių aktų reikalavimų vykdymÄ , atliekant pavestus darbus (p. 9.1.); atsakingas už saugų darbų organizavimÄ aikÅ¡telėje, darbų vykdymo projektų (DVP) (technologinių sprendimų) derinimÄ , už remonto darbų vykdymÄ ir technologinio transporto bei statybinių maÅ¡inų saugiÄ eksploatacijÄ , taip pat už darbuotojų instruktavimÄ savo darbo bare (p. 9.2.); organizuoja pavaldiems darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas pagal žmonių saugos darbe norminių aktų reikalavimus priskirtame darbo bare ir objektuose (p. 9.3.); kontroliuoja kaip pavaldÅ«s darbuotojai vykdo darbo saugos norminių aktų reikalavimus ir priimtus įstatyminius sprendimus (p. 9.7.); atsakingas už darbuotojų instruktavimÄ aikÅ¡telėje (p. 9.8.); vykdo individualių ir kolektyvinių apsaugos priemonių iÅ¡davimÄ ir jų apskaitÄ (p. 9.11.); užtikrina, kad darbo vietose bÅ«tų naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai ir kt.).

Ä®renginio tikrinimo rezultatai turi bÅ«ti protokoluojami ir patikimai saugomi. (p. 9.15); instruktuoja pavaldžius darbuotojus darbo vietoje, apiformina paskyras – leidimus pavojingų darbų vykdymui priskirtame darbo bare (p. 9.17.); direktoriaus įsakymo 21 dalies 21.1. punkte taip pat numatyta, kad kranus aptarnauti leidžia atestuotiems ir turintiems atitinkamos formos pažymėjimus, praėjusiems med. komisijÄ , instruktaÅ¾Ä saugių darbo metodų darbo vietoje ir aprÅ«pintiems gamybinėmis instrukcijomis; kranininkus ir kranus aptarnaujantį personalÄ peratestuoti kas 5 metai (4 t., b. l. 48-61).Kaip jau buvo minėta B.

J. buvo atestuotas ir įgijęs keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistro kvalifikacijÄ Â 2003-02-24 (t. 5, b. l. 101, 102, 110-112). Krano montavimo darbai vyko nuo 2009-12-17 iki 2009-12-29. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 numato, kad kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iÅ¡ darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieÅ¡ jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka“. 2009-10-13 AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu kranininkus ir kranus aptarnaujantį personalÄ peratestuoti kas 5 metai, o B.

J. kaip kranų priežiÅ«ros meistras nebuvo peratestuotas nustatyta tvarka. Už peratestavimÄ buvo atsakingas bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas A. L.. 2010-05-14 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos raÅ¡te Nr.(3)SD-9460 nurodyta, jog kranų darbo vadovo pareigas apibrėžia „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00“. 86 p. 86.4 p p., numatyta, kad kranų darbo vadovas privalo „kontroliuoti, kad maÅ¡inistai ir stropuotojai vykdytų darbo instrukcijas, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus.

Ypatingas dėmesys kreiptinas į tai, kad kranai nebÅ«tų perkraunami, strėliniai savaeigiai kranai darbo vietoje bÅ«tų teisingai statomi, kroviniai bÅ«tų teisingai apriÅ¡ami arba prikabinami, kad vagonai, automobiliai ir platformos bÅ«tų tinkamai ir saugiai kraunami, stropuotojai laikytųsi asmeninio saugumo reikalavimų“, t. y. kranų darbo vadovas atsako už saugų darbÄ eksploatuojant kranÄ . Kranų priežiÅ«ros meistras ir kranų darbo vadovas yra skirtingos sÄ vokos, atskirtos „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėse DT 8-00“.

Å ie specialistai ruoÅ¡iami pagal skirtingas formaliojo mokslo programas. „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00“ nenumato, kad kranų priežiÅ«ros meistras gali dirbti kranų darbo vadovu, jeigu jis neturi kranų darbo vadovo kvalifikacijos. Nurodyto krano montavimo darbuose turėjo dalyvauti ir kranų darbo vadovo kvalifikacijÄ turintis asmuo, nes nelaimingas atsitikimas įvyko keliant montuojamo krano strėlę kitu kranu, t. y. buvo atliekami krovinio kėlimo kranu darbai, taip pat kranų darbo vadovui pavesta kontroliuoti, kad „strėliniai savaeigiai kranai darbo vietoje bÅ«tų teisingai statomi“.

BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkui pakanka kranų priežiÅ«ros meistro kvalifikacijos, jeigu jo darbas nesusijęs su krovinių kėlimu ir strėlinio savaeigio krano montavimu, ir tai nenumatyta jo pareiginėje instrukcijoje ar darbo sutartyje, kitais įstatymais numatytais atvejais (6 t., b. l. 131). Todėl teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo motyvais, kad iÅ¡teisintasis S. A. L., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , vadovauti krano montavimo darbams leido kranų darbo vadovo kvalifikacijos neturinčiam kranų priežiÅ«ros meistrui B.

J., o pastarasis vadovavo minėtiems darbams neturėdamas reikiamos kvalifikacijos. 2011-02-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto T. D. ekspertizės aktu Nr. 11-3425(10) nustatyta, kad pagal gamintojo techninę dokumentacijÄ nebuvo parengtas Taisyklių [3] 16 p. minimas projektas, organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ . Jei bÅ«tų nustatyta, kad darbams vadovavęs B. J. neturi reikiamos kvalifikacijos, tai bÅ«tų pagrindas teigti, jog tai taip pat įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ organizaciniu požiÅ«riu.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pažeidimas jog A.

S. L. leido kranų darbų vadovo kvalifikacijos neturintį kranų priežiÅ«ros meistrÄ B. J. vadovauti krano montavimo darbams yra tik formalus ir neturintis įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe. PrieÅ¡ingai, kolegijos manymu netinkamai organizuoti darbai ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi. Darbai buvo atliekami ne pagal gamintojo techninę dokumentacijÄ . 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijoje nurodyta, kurie darbai ir kokia seka turi bÅ«ti vykdomi ( instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunktis, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a) papunktis, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunktis), tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡ios instrukcijos nei krano savininkai, nei montuotojai, atliekantys montavimo darbus neturėjo ir vadovavosi tik savo ilgamete patirtimi.

IÅ¡teisintasis B. J. parodė, kad vadovavosi krano montavimo taisyklėmis, tačiau Taisyklių 16 punktas numato: „Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ projektÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintÄ .“ 2011-02-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-3425(10) nustatyta, kad pagal gamintojo techninę dokumentacijÄ nebuvo parengtas Taisyklių 16 p. minimas projektas, o tai organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ .

IÅ¡teisintasis B. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė apraÅ¡ymÄ , kuriame numatyta krano montavimo darbų eiga ( t.1, b.l.110-118), tačiau apygardos teisme apklaustas Darbo inspekcijos darbų saugos inspektorius E. G. ir ekspertas T. D. pažymėjo, kad pateikto apraÅ¡ymo negalima laikyti projektu. Vadinasi, B. J. neparengė krano montavimo vykdymo projekto, S. A. L. nepakontroliavo, ar Å¡is projektas yra parengtas. Darbų saugos ekspertizės akte (t.7., b. l. 83–89) pažymima, jog projekto nebuvimas organizaciniu pobÅ«džiu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ie pažeidimai buvo formalÅ«s, neatitinka faktinių aplinkybių.

Krano montavimo metu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintos „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės (toliau Taisyklės) DT 8-00“ (2000-12-28 įsakymo Nr. 351 redakcija). Taisyklių 118 punkto 4 papunktis draudžia kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis. Taip pat buvo pažeistas AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-07-23 įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74“ 4.1. punkto reikalavimas:

„Montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ , draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims“. BokÅ¡tinio krano instrukcijos III skirsnio 9 dalies v) punkte taip pat akcentuojama, jog montavimo metu draudžiama atlikti bet kokius taisymus įrengimuose kėlimo arba leidimo metu (3 t., b. l. 177–186,). Ekspertas T. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtindamas ekspertizės iÅ¡vadÄ (7 t., b. l. 83-89,) bei apklausiamas parodė, kad montuojant kranÄ , turėjo bÅ«ti vadovaujamasi gamintojo instrukcijomis, o vadovas negalėjo leisti kelti strėlę, jei ten buvo žmonės, kurie nedalyvavo keliant strėlę (9 t., b. l. 89–92).

TÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas patvirtino ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Taigi, jeigu krane nebÅ«tų buvę žmonių, nekiltų ir pasekmės, numatytos BK 176 straipsnyje. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusieji atliko darbus, nesusijusius su krano montavimu: virino nutrÅ«kusius turėklus. Paminėtų taisyklių reikalavimų, draudžiančių bÅ«ti krane žmonėms, atliekant montavimo darbus, nesilaikymas, kolegijos nuomone, buvo pagrindinė, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi priežastis, lėmusi nelaimingÄ atsitikimÄ su žmonėmis.

Kaip jau buvo minėta, BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininko pareigybiniuose nuostatuose (t. 4, b. l. 46,) numatyta, jog aikÅ¡telės virÅ¡ininkas užtikrina savalaikį bokÅ¡tinių kranų pastatymÄ ir saugų darbÄ prisilaikant DVP, Taisyklių, užtikrina, kad objekte dirbtų numatytos profesijos ir kvalifikacijos darbininkai, kontroliuoja, kad darbai bÅ«tų atliekami pagal projektus, Kėlimo kranų ir Saugaus naudojimo taisykles, teisingai bÅ«tų naudojami mechanizmai ir autotransportas, atsako už saugos darbe reikalavimų vykdymÄ ( 2.2,2.5,2.7,2.11 punktai), S. A.

L. su pareigybiniais nuostatais buvo supažindintas. AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakyme Nr.66 (b.l.48-61, t.4) numatyta, kad bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas A. L. atsakingas už darbo saugÄ , saugų darbo organizavimÄ aikÅ¡telėje, darbų vykdymo projektų (DVP) technologinių sprendimų derinimÄ , bokÅ¡tinių kranų permontavimÄ , kontroliuoja kaip pavaldÅ«s darbuotojai vykdo saugos darbe norminių aktų reikalavimus, yra atsakingas už darbuotojų instruktavimÄ aikÅ¡telėje, naudoti tinkamas priemones ir mechanizmus (5.1, 5.2, 5.8, 5.9, 5.16 punktai).

BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės meistras B. J. turėjo vadovautis AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintais „BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės meistro pareigybiniais nuostatais“ (t.7., b.l.26-27): žinoti ir vykdyti „Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus“, „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00“, užtikrinti, kad darbai bÅ«tų įvykdyti nustatytais terminais pagal darbų organizacijos projektÄ , darbo brėžinius, technines sÄ lygas bei prisilaikant Kėlimo kranų Saugaus naudojimo taisyklių, iÅ¡aiÅ¡kinti darbininkams darbo sÄ lygas ir specifikÄ , teisingai panaudoti darbininkus pagal jų profesijÄ ir kvalifikacijÄ , pravesti darbo vietos saugos instruktaÅ¾Ä , laikytis numatyto projekte darbų vykdymo nuoseklumo ir technologijos, neleisti, kad bÅ«tų naudojami netvarkingi mechanizmai, įrankiai, autotransporto ir kitos darbo priemonės (1.6.10, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktai).

Pareigybinius nuostatus B. J. pasirašė. Pagal AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakymÄ Nr. 66 B. J. buvo atsakingas už bokÅ¡tinių kranų eksploatavimÄ (vykdant jų montavimÄ -demontavimÄ , pervežimÄ ir t. t.) pagal kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 ir gamyklos - gamintojo instrukcijos reikalavimus padalinyje, statybos objektuose ir kitose įmonėse, už pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimÄ darbo vietoje, pakitus gamybos (darbo) procesui, turėjo informuoti darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai, užtikrinti, kad darbo vietose bÅ«tų naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (6.2,6.4,6.7, 6.8 punktai). Vadinasi, abu iÅ¡teisintieji buvo atsakingi už darbų saugÄ objekte, tačiau netinkamai vykdė jiems deleguotas darbdavio atstovo pareigas organizuoti, vadovauti ir atlikti potencialiai pavojingo įrenginio – krano demontavimo-montavimo darbus, jų tinkamai nekoordinavo, neprižiÅ«rėjo ir neužtikrino, kad Å¡ie bÅ«tų atlikti saugiai.

Nusikalstamas B. J. bei S. A. L. nerÅ«pestingumas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiomis pasekmėmis – A. G. mirtimi, nukentėjusiojo S. R. nesunkiu sužalojimu ir didelės vertės 500000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto sugadinimu. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus ir atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ daro iÅ¡vadÄ , S. A. L. ir B. J. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms bei dėl neatsargumo buvo sugadintas didelės vertės turtas:

S. A. L. bÅ«damas AB (duomenys neskelbtini) bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininku, 2006-07-05 mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistru, 2007-06-06 mokymo įstaigoje atestuotas aukÅ¡talipio darbų vadovu, 2001-05-04 įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais, bei bÅ«damas paskirtas atsakingu už krano krautuvo ????-14??4 sumontavimÄ , nuo 2009-12-17 iki 2009-12-29, tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), organizuodamas ir vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio 50000 Lt vertės bokÅ¡tinio krano ????-14??4, įrenginio registracijos Nr. 14992, montavimui, neparengė ir nepatvirtino darbų vykdymo projekto, neiÅ¡rašė paskyros - leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukÅ¡tyje ant krano konstrukcijų atlikimui, leido galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos neturintį kranų priežiÅ«ros meistrÄ B.

J. vadovauti krano montavimo darbams panaudojant kitÄ automobilinį kranÄ KC-5473. Krano montavimo metu 2009-12-17, apie 14.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, neužtikrino, jog krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas bÅ«tų pritvirtinti vielinėmis sÄ sÅ«komis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009-12-29, 10.00 val. neužtikrino, jog krano strėlė į krano portalÄ bÅ«tų įkabinta tarp pokraninio kelio bėgių, o ne skersinėje pokraninio kelio aÅ¡yje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

„Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka“, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Darbdaviams atstovaujančių asmenų, <...> žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 4 dalies reikalavimus:

„Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomÄ priežiÅ«rÄ jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir iÅ¡laikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminÄ vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punkto reikalavimus: <..> Å¡ių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sÄ raÅ¡as patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 <...>, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgÅ«džių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai“, 12.1. punkto reikalavimus:

„potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių dokumentuose nustatytÄ kvalifikacijÄ Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 p. reikalavimus: „Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintÄ projektÄ â€œ, 23 punkto reikalavimus:

„BokÅ¡tiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi bÅ«ti statomi pagal darbų vykdymo projektÄ â€œ, 52 punkto reikalavimus: „Kranų priežiÅ«ros meistru ir kranų darbo vadovu turi bÅ«ti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys“, 84 punkto reikalavimus: „Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikÅ¡telėje ar kitame kranų darbo bare turi bÅ«ti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad Å¡ie darbai bÅ«tų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiÅ«rimi ir atliekami saugiai“, 106 punkto reikalavimus:

„Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, Å¡viestuvų remonto ir pan.) su sÄ lyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebÅ«tų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos. Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai“, 109 punkto reikalavimus: „Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų” 2 priedo 1.2. punkto reikalavimus: Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės viršininko pareigybinių nuostatų” 1.1. punkto reikalavimus: „Bokštinių kranų aikštelės viršininkas yra aikštelės vadovas – organizatorius ir atsakingas asmuo“, 2.2. punkto reikalavimus:

„Užtikrina savalaikį bokÅ¡tinių kranų pastatymÄ ir saugų darbÄ prisilaikant DVP, „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00, <...>“, 2.5. punkto reikalavimus: „Užtikrina, kad objekte dirbtų numatytos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojai“, 2.7 punkto reikalavimus: „Kontroliuoja, kad darbai bÅ«tų atliekami pagal projektus, Kėlimo kranų ir Saugaus naudojimo taisykles, teisingai bÅ«tų naudojami mechanizmai ir autotransportas“, 2.11. punkto reikalavimus: „Atsako už saugos darbe, <...> reikalavimų vykdymÄ â€œ, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakymo Nr.66 punkto 5.2. punkto reikalavimus:

„5. BokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės virÅ¡ininkas A. L. <...> 5.2. atsako už saugų darbų organizavimÄ aikÅ¡telėje, darbų vykdymo projektų (DVP) technologinių sprendimų derinimÄ , bokÅ¡tinių kranų perbazavimÄ ir permontavimÄ , <...> technologinio transporto bei statybinių maÅ¡inų saugiÄ eksploatacijÄ â€œ, 5.8. punkto reikalavimus: „kontroliuoja kaip pavaldÅ«s darbuotojai vykdo saugos darbe norminių aktų reikalavimus“, 5.9. punkto reikalavimus: „Atsakingas už darbuotojų instruktavimÄ aikÅ¡telėje“, 5.16. punkto reikalavimus:

„Užtikrina, kad darbo vietose bÅ«tų naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai ir kt.)“, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-07-23 įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74“ 4.1. punkto reikalavimus: „Montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ , draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims“, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunkčių reikalavimus:

„E) pritvirtinti varantįjį ir varomÄ jį vežimėlius ant bėgių prieÅ¡slinkio griebtuvu ir vielinėmis sÄ sÅ«komis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų. Ž) Pritvirtinti portalo rėmus (žyma P5 ir P6) prie bėgių, kiekvienÄ 2-jose vietose Å¡alia portalo rėmų montažinių sÄ varžų (žyma P59) vielinėmis sÄ sÅ«komis ir 6 mm skersmens 6 vielų“, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio reikalavimus: „IÅ¡dėlioti dvitėjumi į viršų tris strėlės sekcijas (žyma P40, P46 ir P48) ant padėklų iÅ¡ pabėgių pagal pokraninio kelio ašį“, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus:

„įjungus keltuvo gervę, pakelti strėlę į tokiÄ padėtį, kurioje atotampų priekinės apkabos lankstinių antdėklų skylės sutaptų su krano antgalio skylėmis“, dėl to 2009-12-29, 10.00 val. B. J. nurodžius darbuotojams Å¡altkalviui - montuotojui A. G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukÅ¡tyje bei neinstruktuotiems darbo vietoje atlikti krano ????-14??4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos 10.30 val. pastariesiems atlikus ir einant 15 metrų aukÅ¡tyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikÅ¡telės, B.

J., norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugÄ , davė nurodymÄ automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokÅ¡tinio krano ????-14??4 strėlės kraÅ¡to pristropuotÄ ir į krano korpusÄ Ä¯kabintÄ strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių aÅ¡ies, ir pakėlus krano strėlės galÄ bokÅ¡tinis kranas ????-14??4, praradęs stabilumÄ virto nuo bėgių atsitrenkdamas ir dalinai susmegdamas priesvorio gembe į žemę bei dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas, o dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkus į krano konstrukcijas bei žemę A.

G. mirė, o S. R. nukritus ant žemiau esančios krano elektros skydinės patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .B. J. bÅ«damas AB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, 2003-02-24 mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiÅ«ros meistru, 2007-06-06 mokymo įstaigoje atestuotas aukÅ¡talipio darbų vadovu, 2002-09-19 įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais bei bÅ«damas paskirtas atsakingu už krano krautuvo ????-14??4 sumontavimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

„Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Darbdaviams atstovaujančių asmenų, <...> žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 4 dalies reikalavimus:

„Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomÄ priežiÅ«rÄ jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir iÅ¡laikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminÄ vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punkto reikalavimus: <..> Å¡ių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sÄ raÅ¡as patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 <...>, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgÅ«džių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai“, 12.1. punkto reikalavimus:

„potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių dokumentuose nustatytÄ kvalifikacijÄ â€œ, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 p. reikalavimus: „Stacionariniai kranai turi bÅ«ti montuojami ir pastatomi pagal parengtÄ , atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintÄ projektÄ â€œ, 23 punkto reikalavimus:

„BokÅ¡tiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi bÅ«ti statomi pagal darbų vykdymo projektÄ â€œ, 52 punkto reikalavimus: „Kranų priežiÅ«ros meistru ir kranų darbo vadovu turi bÅ«ti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys“, 84 punkto reikalavimus: „Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikÅ¡telėje ar kitame kranų darbo bare turi bÅ«ti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad Å¡ie darbai bÅ«tų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiÅ«rimi ir atliekami saugiai“, 106 punkto reikalavimus:

„Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, Å¡viestuvų remonto ir pan.) su sÄ lyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebÅ«tų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos. Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai“, 109 punkto reikalavimus: „Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų” 2 priedo 1.2. punkto reikalavimus: Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas“, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės meistro pareigybinių nuostatų” 1.6.10. punkto reikalavimus: “žinoti ir vykdyti “Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus”, “Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00“, 2.1. punkto reikalavimus:

“meistras užtikrina, kad darbai bÅ«tų įvykdyti nustatytais terminais pagal darbų organizacijos projektÄ , darbo brėžinius, technines sÄ lygas bei prisilaikant Kėlimo kranų Saugaus naudojimo taisyklių <…>”, 2.2 punkto reikalavimus: “AprÅ«pina darbuotojus darbo priemonėmis, <…> iÅ¡aiÅ¡kina darbininkams darbo sÄ lygas ir specifikÄ , <…>”, 2.3. punkto reikalavimus: “teisingai panaudoja darbininkus pagal jų profesijÄ ir kvalifikacijÄ , praveda darbo vietos saugos instruktaÅ¾Ä â€, 2.4. punkto reikalavimus:

“Laikosi numatyto projekte darbų vykdymo nuoseklumo ir technologijos, neleidžia, kad bÅ«tų naudojami netvarkingi mechanizmai, įrankiai, autotransporto ir kitos darbo priemonės”, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakymo Nr.66 punkto 6.2. reikalavimus: „bokÅ¡tinių kranų aikÅ¡telės meistrai B. J. <...> atsakingi už bokÅ¡tinių <…> kranų, <…> eksploatavimÄ (vykdant jų <…> montavimÄ -demontavimÄ , pervežimÄ ir t. t.) pagal kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 ir gamyklos - gamintojo instrukcijos reikalavimus padalinyje, statybos objektuose ir kitose įmonėse”, 6.4. punkto reikalavimus:

“atsakingi už pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimÄ darbo vietoje”, 6.7. punkto reikalavimus: “<…> pakitus gamybos (darbo) procesui, informuoja darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai”, 6.8. punkto reikalavimus: “Užtikrina, kad darbo vietose bÅ«tų naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai irk t.)”, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-07-23 įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74“ 4.1. punkto reikalavimus:

„Montuojant (iÅ¡montuojant) kranÄ , draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje bÅ«ti montavimo darbų neatliekantiems asmenims“, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunkčių reikalavimus: „E) pritvirtinti varantįjį ir varomÄ jį vežimėlius ant bėgių prieÅ¡slinkio griebtuvu ir vielinėmis sÄ sÅ«komis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų. Ž) Pritvirtinti portalo rėmus (žyma P5 ir P6) prie bėgių, kiekvienÄ 2-jose vietose Å¡alia portalo rėmų montažinių sÄ varžų (žyma P59) vielinėmis sÄ sÅ«komis ir 6 mm skersmens 6 vielų“, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio reikalavimus:

„IÅ¡dėlioti dvitėjumi į viršų tris strėlės sekcijas (žyma P40, P46 ir P48) ant padėklų iÅ¡ pabėgių pagal pokraninio kelio ašį“, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus: „įjungus keltuvo gervę, pakelti strėlę į tokiÄ padėtį, kurioje atotampų priekinės apkabos lankstinių antdėklų skylės sutaptų su krano antgalio skylėmis“, 2009-12-29, 10.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009-12-17 iki 2009-12-29, tiksliai nenustatytu laiku, vadovaudamas ir atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio 50000 Lt vertės bokÅ¡tinio krano ????-14??4, įrenginio registracijos Nr.14992, montavimÄ , neparengė ir nepateikė tvirtinti darbų vykdymo projekto, neiÅ¡rašė paskyros - leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukÅ¡tyje ant krano konstrukcijų atlikimui, ant krano konstrukcijų leido dirbti aukÅ¡tyje neapmokytiems darbininkams, papildomai neinstruktavo jų darbo vietoje, vadovavo krano montavimo darbams panaudojant kitÄ automobilinį kranÄ KC-5473, neturėdamas galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos, krano montavimo metu 2009-12-17, apie 14.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, neužtikrino, jog krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas bÅ«tų pritvirtinti vielinėmis sÄ sukomis iÅ¡ 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009-12-29, 10.00 val. krano strėlę į krano portalÄ Ä¯kabino ne tarp pokraninio kelio bėgių, o skersinėje pokraninio kelio aÅ¡yje, darbuotojams Å¡altkalviui - montuotojui A.

G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukÅ¡tyje bei neinstruktuotiems darbo vietoje nurodė atlikti krano ????-14??4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos pastariesiems atlikus 10.30 val. ir einant 15 metrų aukÅ¡tyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikÅ¡telės, norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugÄ , davė nurodymÄ automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokÅ¡tinio krano ????-14??4 strėlės kraÅ¡to pristropuotÄ ir į krano korpusÄ Ä¯kabintÄ strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių aÅ¡ies, ir pakėlus krano strėlės galÄ bokÅ¡tinis kranas ????-14??4 praradęs stabilumÄ virto nuo bėgių atsitrenkdamas ir dalinai susmegdamas priesvorio gembe į žemę bei dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas, o dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkus į krano konstrukcijas bei žemę A.

G. mirė, o S. R. nukritus ant žemiau esančios krano elektros skydinės patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . S.A. L. ir B. J. pareikÅ¡tų kaltinimų dalys dėl apsauginių diržų Å¡alinamos. S. R. parodymais nustatyta, jog nukentėjusieji bokÅ¡tiniame krane atlikdami darbus turėjo apsauginius diržus, o įvykio vietos apžiÅ«ros protokole pažymėta, kad apžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo aptikti saugos diržai (t. 1, b.l.22-28). B. J. ir S. A. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d.

įstatymo Nr. IX-1706 redakcija). Veika iÅ¡ kaltinime nurodytų BK 176 straipsnio 1 dalies ir 188 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į vienÄ straipsnį - BK 176 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant veikÄ , kai keli BK straipsniai numato atsakomybę už žalÄ , padarytÄ dėl neatsargumo, taikant normų konkurencijÄ , taikoma specialioji teisės norma, kurios dispozicija apima tokias pat pasekmes kaip ir bendroji, todėl padarytos veikos kvalifikuoti pagal BK 188 straipsnio 2 dalį (didelės žalos padarymas dėl neatsargumo) nereikėjo.

TokiÄ pat iÅ¡vadÄ dėl veikos kvalifikavimo padarė Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2013-11-07 nuosprendyje (t. 10, b.l. 129-163). Kasaciniame skunde dėl veikos perkvalifikavimo pasisakyta nebuvo. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.S. A. L. ir B. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. S.A. L. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, charakterizuojamas labai gerai.

B. J. taip pat neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirbantis, charakterizuojamas labai gerai.Nusikalstama veika padaryta vykdant darbines funkcijas, neatsargia kaltės forma. Kolegija mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus Å¡velniausiÄ iÅ¡ sankcijose numatytų bausmių – baudÄ , kurios dydis, nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2013-11-07 nuosprendžiu buvo paskyręs S.A.

L. ir B. J. 25 MGL dudžio baudÄ . IÅ¡ mokėjimo pavedimo matyti, kad B. J. 3250,00 Lt baudÄ sumokėjo 2013-12-09 (t. 10, b.l. 175), o S.A. L. 3250,00 Lt baudÄ sumokėjo 2014-01-02 (t. 10, b. l. 178). Paskyrus baudas Å¡iuo nuosprendžiu, Å¡ios pinigų sumos įskaitytinos į paskirtÄ bausmę. Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai T. G., A. G. ir A. G. pareiÅ¡kė 456600 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami priteisti jiems iÅ¡ civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) 450000 Lt neturtinės žalos (po 150000 Lt kiekvienam), bei priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei T.

G. iÅ¡ atsakovo AB (duomenys neskelbtini) 6600 Lt laidojimo iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 38). Nukentėjusysis S. R. pareiÅ¡kė 100000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniam atsakovui AB (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 29).(duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė 50000 Lt civilinį ieÅ¡kinį AB (duomenys neskelbtini) už sugadintÄ kranÄ dėl turtinės žalos atlyginimo (t 7., b. l. 64-65, 67, 68). Apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma Å¡iuos ieÅ¡kinius patenkinti. Å ioje dalyje apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.2012 m. spalio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ( t.9, b. l. 159) AB (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad bankroto byla dar nebaigta. Esant tokiai situacijai civiliniai ieÅ¡kiniai perduodami nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam bankroto bylÄ (BPK 114 straipsnis).Nukentėjusiųjų civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui toliu taikytinas AB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimas. IÅ¡ nuteistųjų lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡laidos, kurias turėjo nukentėjusioji T.

G. advokato pagalbai apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.  S. A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nubausti jį 25 MGL (940 Eurų) bauda. 2014-01-02 pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Ä¯mokėtÄ 3250,00 Lt pinigų sumÄ Ä¯skaityti į paskirtÄ bausmę ir bausmę laikyti atlikta.B.

J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nubausti jį 25 MGL (940Eurų) bauda. 2013-12-09 pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Ä¯mokėtÄ 3250,00 Lt pinigų sumÄ Ä¯skaityti į paskirtÄ bausmę ir bausmę laikyti atlikta.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų T. G., A. G., A. G., UAB (duomenys neskelbtini) civilinius ieÅ¡kinius atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtus ir perduoti juos nagrinėti bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.IÅ¡ S. A.

L. priteisti 500 Lt iÅ¡ atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiajai T. G..IÅ¡ B. J. priteisti 500 Lt iÅ¡ atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiajai T. G..LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ pastatÄ - administracinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gamybinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kalvę - kompresorinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ praėjimo punktÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ rÅ«sį - sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sandėlį metalui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) mieste, palikti galioti iki bus patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų T.

G., A. G., A. G., (duomenys neskelbtini) civiliniai ieÅ¡kiniai. Kolegijos pirmininkė                                                                   Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                Remigijus PreikÅ¡aitis                                                                                                                 Savinijus Katauskas                                                                             Â