d64db3df-ca30-4c9f-8a0d-c341adaa6808 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1068-281/2012Proceso Nr. 3-61-3-02092-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 11.12;

74. SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012-03-29Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Inos Kirkutienės ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos J. S. atstovams Vytautui Jazukevičiui ir advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus atstovei J.

B., trečiųjų suinteresuotų asmenų BÄ® Vilniaus universiteto atstovei advokatei Vaidai Pacenkaitei ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo atstovui Audriui Skridailai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. S. skundÄ atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. I. (P. I.), BÄ® Vilniaus universitetui, Vilniaus universiteto Botanikos sodui dėl sprendimų panaikinimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė : pareiÅ¡kėja J. S. 2011-10-06 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) vedėjos 2011-05-04 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1693 dėl P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimo 2009-12-03 akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2011-09-16 sprendimÄ Nr. 1T-(7.5)-100;

3) panaikinti 2011-09-14 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktÄ Nr. R17-298 (1 t., b. l. 1-4).PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji nuo 2000 m. siekia atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos pareiÅ¡kėjos tėvo P. I. valdytÄ Å¾emės sklypÄ buvusiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos.

Remiantis Å¡iuo teismo sprendimu, 2009-12-03 pakartotinai atlikta sklypo kartografija, tačiau pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog sklypas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, nes nuo 2003-03-05 apskrities virÅ¡ininko administracija su Vilniaus universitetu sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu minėtÄ sklypÄ perdavė Botanikos sodui. 2010-12-06 Vilniaus universitetas kreipėsi į atsakovÄ dėl pareiÅ¡kėjos tėvui priklausiusio sklypo kartografinės medžiagos panaikinimo. Pakartotinai kartografuojant sklypo ribas, nebebuvo likusių liudininkų, kurie parodė ginčo vietÄ 2003 m. ir 2009 m.

Dėl to kartografija nebuvo atlikta, konstatuota, kad P. I. turėtos žemėvaldos planinės medžiagos nėra. Ginčijamu 2011-05-04 įsakymu buvo pripažinti negaliojančiais 2009-12-03 žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas bei prie jo pridedami sklypo planai. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad buvusios P. I. žemėvaldos kartografavimo darbai atlikti vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 3.6 p., leidžiančiu žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietÄ ir ribas nustatyti remiantis liudytojų parodymais.

Pažymėjo, kad priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ negauta jokios informacijos, paneigiančios 2009-12-03 atliktos kartografijos duomenis. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina remtis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, jog žemės sklypo buvimo vietÄ patvirtinančios medžiagos nėra, todėl ji nustatytina remiantis liudininkų parodymais. Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovai prašė skundÄ tenkinti. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (2 t., b. l. 1-8).             Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 p., žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto sklypo ribas, remdamasis turima arba kartografuota planine medžiaga.

Vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau ir – Metodiniai nurodymai) 3.3 p., žemės reformos projektÄ rengiantis specialistas turi užtikrinti reikiamÄ sklypų bei kaimų ribų kartografavimÄ , plotų nustatymÄ iÅ¡ planų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , prioritetas nustatant nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietÄ ir ribas teikiamas planinei medžiagai ir tik po to liudininkų parodymams.

Nagrinėjamu atveju liudininkės L. Å . ir J. B. 2003 m. nurodė, kad žemė buvo iÅ¡ dviejų masyvų, o 2009 m., - kad iÅ¡ vieno, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad galima remtis iÅ¡likusia archyvine planine medžiaga. NŽT Vilniaus skyriuje iki Å¡iol nėra jokios planinės medžiagos, galinčios patvirtinti, kad P. I. valdė vienÄ vientisÄ sklypÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad 2009-12-03 atlikta kartografija prieÅ¡taravo Metodinių nurodymų nuostatoms.

Dėl to, atsakovų nuomone, 2011-05-04 įsakymas yra teisėtas. Pažymi, kad 2011-08-31 pasitarime, kuriame buvo priimtas sprendimas atlikti naujÄ kartografijÄ , dalyvavo ir pareiÅ¡kėjos atstovas, tačiau paties sprendimo atlikti naujÄ kartografijÄ jis neskundė.              2011-09-14 atlikus naujÄ kartografijÄ buvo nustatytos sklypo valdos: (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr.

2. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d., NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), iÅ¡skyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti sklypÄ nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, iÅ¡nuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai, skundžiami NŽT vadovui iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl 2011-09-14 sklypo kartografijos akto panaikinimo turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, nes pareiÅ¡kėja nesilaikė minėtos tvarkos.

Be to, pareiÅ¡kėjos esminis argumentas yra tai, kad atsakovas nesivadovavo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja į šį teismÄ kreipėsi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo dėl to, kad P. I. įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypÄ ir valdė jį iki nacionalizacijos, bet ne dėl to, ar Å¡is sklypas buvo vientisas ar jį sudarė keli sklypai.              Remiantis 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planu, matyti pirmykÅ¡tė Kairėnų dvaro teritorija, bet konkrečios informacijos apie P. I. turėtÄ Å¾emėvaldÄ nėra. 2000-12-05 archyvo pažymėjime nurodyta, kad P. I. skiriama (duomenys neskelbtini) ha žemės, ji pažymėta J.

E. sudarytame 1933 m. plane. 1934-04-06 Vilniaus-Trakų apskrities seniÅ«no sprendimo 6 p. nurodyta, kad P. I. nuomojama žemė padalinta į 2 sklypus, iÅ¡sidėstę su kitais sklypais, administruojamais ligoninės, todėl kyla bÅ«tinybė jam skirti kitÄ sklypÄ , suprojektuotÄ J. E.. Å iame sprendime taip pat nurodyta, kad P. I. leista iÅ¡sipirkti (duomenys neskelbtini) ha žemės, priklausančios Kairėnų dvarui, administruojamos ligoninės. Taigi, atsakovų teigimu, atliekant 2011-09-14 kartografijÄ , atsižvelgta į visÄ turimÄ medžiagÄ . Per teismo posėdį atsakovų atstovė prašė skundÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos 2011-05-04 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1693, kitoje dalyje ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 10-11).Nurodė, kad NŽT 2010-12-23 iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus universiteto skundÄ dėl 2009-12-03 sklypo apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo akto panaikinimo ir pasiÅ«lė pakartotinai kartografuoti ginčo sklypo ribas.

PareiÅ¡kėja minėto sprendimo neskundė, todėl jos reikalavimas panaikinti 2011-05-04 įsakymÄ yra nepagrįstas. Atliekant pirminę kartografijÄ , nebuvo atliktos visos procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , todėl Å¡i kartografija neatitiko VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų. Tai, kad pakartotinai kartografuojant sklypÄ nebuvo rasta planinės medžiagos, patvirtinančios, kad P. I. įsigijo nuosavybėn vienÄ (duomenys neskelbtini) ha sklypÄ , nepaneigia minėtų pirminės kartografijos pažeidimų. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universiteto Botanikos sodas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo P. I. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Skundas netenkintinas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2000-12-14 pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusio savininko P. I. turėtÄ (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypÄ (1 t., b. l. 168).Vilniaus m.

žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems dokumentams nagrinėti 2002-06-14 parengė iÅ¡vadÄ , kuria konstatavo, kad esamų dokumentų – 2000-12-05 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. T-3151-I ir giminystės ryÅ¡ius nustatančių dokumentų – pakanka nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko P. I. turėtÄ (duomenys neskelbtini) ha ploto žemę (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 17).Remiantis 2000-12-05 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. T-3151-I, archyviniame fonde yra 1934-04-06 nutarimas, kuriuo P. I. skiriama (duomenys neskelbtini) ha žemės iÅ¡ (duomenys neskelbtini), žemė pažymėta J.

E. 1933 m. sudarytame plane (1 t., b. l. 142).Remiantis 1934-04-06 nutarimu, P. I. pripažinta teisė iÅ¡sipirkti (duomenys neskelbtini) ha (duomenys neskelbtini) žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra valstybės turto nuosavybė Vilniaus valstybinės psichiatrinės ligoninės administracijoje, pagal 1933 m. matininko J. E. projekte pavaizduotas teritorijos ribas (1 t., b. l. 143b, 145-145a).Remiantis 1933 m. J. E. sudarytu valstybinio Kairėnų dvaro planu, P. I. valdė (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 2 dalių: (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo Nr. 2 (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 67-68).2003-05-28 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus m.

žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ydama kartografuoti ginčo sklypÄ (1 t., b. l. 162).2003-12-11 Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius apžiÅ«rėjo vietoje P. I. ir J. S. nurodytÄ sklypÄ ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ Nr. 31/04/15-228, kuriame nustatė, kad 1 sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, o 2 sklypas patenka į Vilniaus rajono teritorijÄ . Pagrindas – liudininkių J. B. ir L. Å . parodymai, 1933 m. planas (1 t., b. l. 162-163).2004-02-19 Vilniaus m.

žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu Nr. 31/03/17-567 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sÄ lygų nustatymo buvusio savininko P. I. turėtoje žemėvaldoje (1 t., b. l. 161).2004-06-22 Vilniaus m. savivaldybės meras raÅ¡tu Nr. 51-6501-(3.6) informavo, kad buvusio savininko P. I. turėta žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į Vilniaus universiteto Botanikos sodui naudojamÄ Å¾emės sklypÄ (1 t., b. l. 160a). 2005-03-18 Vilniaus universitetas kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus m.

žemėtvarkos skyriaus sprendimÄ atstatyti J. S. ir P. I. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuris priimtas po 2003-12-11 sklypo apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo akto sudarymo (1 t., b. l. 141).Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems dokumentams nagrinėti 2005-07-15 posėdyje pripažino, kad pakartotinai iÅ¡nagrinėjus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotÄ , ir pripažino 2002-06-14 iÅ¡vadÄ negaliojančia (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 18).2005-12-05 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja priėmė įsakymÄ Nr. V-180, kuriuo pripažino negaliojančiu Vilniaus m.

žemėtvarkos skyriaus 2003-12-11 žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietoje apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ Nr. 31/04/15-228 bei prie jo pridedamÄ planÄ (1 t., b. l. 127).Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu civ. byloje Nr. 2-65-803/2008 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniÅ«no sprendimo 6 p., ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos (1 t., b. l. 93-95).Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu ir liudininkių L.

Å . bei J. B. parodymais, atliko ginčo sklypo ribų kartografavimÄ ir 2009-12-03 surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ Nr. R17-252, kuriuo ginčo teritorija pažymėta kaip vienas (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypas (1 t., b. l. 97-99).2010-01-11 Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu Nr. S17-2 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydamas nustatyti, ar 2009-12-03 kartografuota žemė nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai ir yra grÄ Å¾inama, ir tokiu atveju atlikti kitus teisės aktų numatytus veiksmus (1 t., b. l. 96).2010-04-19 Vilniaus m. savivaldybės administracija raÅ¡tu Nr. A51-8339 nurodė, kad P. I. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, nes užimtas privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į Vilniaus universiteto Botanikos sodo panaudos teise naudojamÄ ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ (1 t., b. l. 95).Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-12-23 įsakymu Nr. 5918-01 valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir suteiktas Vilniaus universitetui (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 101-102, 105-106).

Å io įsakymo pagrindu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2003-03-05 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. K01/2003-26740 suteikė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus universitetui Botanikos sodo pastatų kompleksui eksploatuoti (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 103-104). Nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2162-727/2011 pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-2162-727/2011 nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Å¡ioje administracinėje byloje.2010-08-19 Vilniaus universitetas padavė skundÄ NŽT dėl 2009-12-23 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ Nr. R17-252 panaikinimo, pateikė 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planÄ (adm. byla Nr. I-1895-437/2011, 1 t., b. l. 6-11). 2010-12-23 NŽT raÅ¡tu Nr. 3B-(7.5)-S-98/2;98/3-1899, iÅ¡nagrinėjus Vilniaus universiteto skundÄ , nurodė, kad Vilniaus m.

žemėtvarkos skyrius nedisponavo ir nesivadovavo 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planu; pasiÅ«lė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui pakartotinai kartografuoti buvusio savininko P. I. turėtos žemės sklypo ribas, įvertinant Vilniaus universiteto pateiktÄ 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planÄ ; dėl Å¡ios medžiagos pasiÅ«lė kreiptis į archyvus (1 t., b. l. 65-66).NŽT Vilniaus skyrius 2010-12-31 raÅ¡tu Nr. SS18-949 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ , Vilniaus apskrities archyvÄ ir Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ dėl planinės medžiagos, kurioje bÅ«tų nurodyta P. I. turėta žemė buvusio Kairėnų dvaro, PalėliÅ¡kių ir Galgių kaimų teritorijoje (1 t., b. l. 75).Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2011-01-12 raÅ¡tu Nr. R10-13 nurodė, kad archyve saugomi dokumentai, kurie nėra juridinis pagrindas piliečių nuosavybės teisių atstatymui (1 t., b. l. 73).

Vilniaus apskrities archyvas 2011-01-14 raÅ¡tu Nr. (8.12)-V5 pateikė 1945-1946 m., 1949-1951 m. Å«kinėse knygose esančio P. I. Å«kio žinių lapų kopijas (1 t., b. l. 68-72). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011-01-17 raÅ¡tu Nr. R4-52 nurodė, kad P. I. turėtų žemės sklypų planų nerasta, o 2011-01-17 raÅ¡tu Nr. R4-58 pateikė valstybinio Kojrany dvaro dalies 1933 m. plano kopijÄ , kuriuo vadovautasi atliekant 2003-12-11 kartografijÄ (1 t., b. l. 73-74). NŽT Vilniaus skyrius 2011-02-17 raÅ¡tu Nr. 49SJ-137 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ ir Vilniaus apskrities archyvÄ , praÅ¡ydamas skubiai pateikti planinę medžiagÄ , liudijančiÄ apie 1934-1940 m. buvusias Kairėnų dvaro, PalėliÅ¡kių ir Galgių kaimų ribas (1 t., b. l. 61).Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011-03-02 raÅ¡tu Nr. R2-24 pateikė Kojrany dvaro valstybinės žemės sklypų 1934 m. plano kopijÄ , o Vilniaus apskrities archyvas 2011-02-25 raÅ¡tu Nr. (8.12)-V5-388 nurodė, kad tokių planų neturi (1 t., b. l. 56-60). 2011-04-20 NŽT Vilniaus skyrius pakartotinai apžiÅ«rėjo vietoje ginčo sklypÄ ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ Nr. R17-283.

Å io akto aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog NŽT Vilniaus skyriuje yra tik 1933 m. planas, sudarytas J. E., tai, kad 2011-04-20 kartografavimo metu liudininkų nebuvo, o planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. turėjo vienÄ (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypÄ , nėra, kartografija fiksuojama kaip nebaigta (1 t., b. l. 51-53).2011-05-04 NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1693, atsižvelgus į tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. I. turėtos žemėvaldos ribos 2009-12-03 kartografavimo metu nustatytos nesilaikant Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 3.3 p., bei į tai, kad nėra planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I.

įsigijo nuosavybėn vienÄ (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pripažintas negaliojančiu Vilniaus skyriaus 2009-12-03 žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-252 bei prie jo pridedami sklypo planai (1 t., b. l. 12).2011-05-06 NŽT Vilniaus skyrius raÅ¡tu Nr. 49SF-221 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2011-04-20 nuvykus pakartotinai kartografuoti buvusio savininko P. I. turėtos žemėvaldos ribas, nustatyta, jog nėra liudininkų, galinčių nurodyti Å¡ios žemėvaldos teritorijos ribas.

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Vilniaus skyriuje yra tik 1933 m. planas, 2003-12-11 kartografija panaikinta 2005-12-05, 2011-04-20 liudininkų nebuvo, planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. įsigijo ginčo sklypÄ , taip pat nėra, kartografija fiksuojama kaip nebaigta (1 t., b. l. 5-6). 2011-08-31 NŽT įvyko pasitarimas dėl pareiÅ¡kėjos skundo, kuriuo ji skundė NŽT Vilniaus skyriaus 2011-05-06 raÅ¡tÄ ; pasitarimo metu nutarta iÅ¡ naujo kartografuoti ginčo sklypÄ (1 t., b. l. 46-47). 2011-09-14 NŽT Vilniaus skyrius apžiÅ«rėjo ginčo sklypÄ ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktÄ Nr. R17-298, kuriame nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas Nr. 1 patenka į Vilniaus m. teritorijÄ iki 1995-06-01 ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas Nr. 2 patenka į Vilniaus m. teritorijÄ po 1995-06-01 (1 t., b. l. 40-41).   2011-09-16 NŽT direktoriaus sprendimu Nr. 1T-(7.5)-100 pareiÅ¡kėjos atstovo 2011-05-20 pateiktas skundas dėl NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2011-05-04 įsakymo Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1693 panaikinimo atmestas (1 t., b. l. 13-17). 2011-09-21 NŽT Vilniaus skyrius raÅ¡tu Nr. 49SFN-707 informavo, kad siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2011-08-31 vyko administracinės procedÅ«ros nagrinėjimas, iÅ¡nagrinėjus archyvinius dokumentus, nutarta kartografuoti buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribas. 2003-12-11 kartografavimo metu dalyvavę liudininkai L.

Š. ir J. B. nurodė, kad žemė buvo iš dviejų masyvų, o 2009-12-03 – kad iš vieno, todėl jų parodymai laikytini neteisingais. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje yra tik 1933 m. archyvinis planas, kitų senbuvių, galinčių nurodyti sklypo ribas, nėra, ginčo sklypo ribos nustatytos remiantis 1933 m. archyviniu planu ir 2011-09-14 surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktas Nr. R17-298 (1 t., b. l. 38-39). Nagrinėjamoje byloje iš esmės turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo kartografavimo 2009-12-03 akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo bei pakartotinai 2011-09-14 atliktos sklypo kartografijos teisėtumo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų, patvirtintų 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 3D-187 redakcija), 7.5.2 p. nustatyta, kad NŽT, vykdydama savo uždavinius, organizuoja kartografinės ir projektavimo tyrinėjimo medžiagos, kurios reikia žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo, valstybinės žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto kadastro darbams vykdyti bei žemei ir kitam nekilnojamam turtui registruoti, rengimÄ .Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka, 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija), 1061 p. numatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga.

Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintų Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – Nurodymai), 3.3 p. nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamÄ Å¾emės sklypų bei kaimų ribų kartografavimÄ , žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymÄ pagal planus.

Remiantis Nurodymų 5 p., teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimÄ , suraÅ¡o Å¡io žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ . Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, Å¡is aktas gali bÅ«ti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Pagal minėtus Metodinius nurodymus sklypai kartografuojami, kai jų vieta nėra aiÅ¡ki, nustatant žemėvaldas panaudojama įvairi planinė medžiaga, gali bÅ«ti pasitelkiami atitinkamų vietovių senbuviai.

Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ . Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai iÅ¡vardyti Tvarkos 12 p., kuris nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus (Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimÄ Nr. 349, 1993 m. birželio 10 d. nutarimÄ Nr. 407), kuriais patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktÄ patvirtinančių papildomų dokumentų sÄ raÅ¡ai. Rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietÄ ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama.

Liudytojų parodymais gali bÅ«ti remiamasi ir kaip papildomu informacijos Å¡altiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-31 sprendimas adm. byloje Nr. A146-901/2009).Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmÄ kartÄ ginčo sklypo kartografija atlikta 2003-12-11, remiantis liudininkių J. B. ir L. Å . parodymais ir 1933 m. matininko J. E. parengtu valstybinio Kairėnų dvaro planu. Konstatavus, kad minėtų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005-12-05 įsakymu Nr. V-180 minėtas aktas pripažintas negaliojančiu. Ä®sakymas nebuvo ginčytas. Pakartotinai žemės sklypo kartografija atlikta 2009-12-03, remiantis tų pačių liudininkių parodymais bei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. I.

įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniÅ«no sprendimo 6 p., ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos. Nustatyta, kad liudininkių parodymai 2003-12-11 ir 2009-12-03 skyrėsi, pirmuoju atveju jos nurodė, kad ginčo sklypÄ sudarė dvi dalys, o atliekant sklypo kartografijÄ antrÄ kartÄ , - kad P. I. turėtÄ Å¾emėvaldÄ sudarė viena dalis. Atsižvelgiant į tai, kad liudininkių parodymai prieÅ¡taringi, jie nevertintini kaip objektyvÅ«s ir dėl to turėto žemės sklypo ribos nustatytinos remiantis turimais faktiniais duomenimis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju archyvine medžiaga siekiama patvirtinti, kad ginčo žemės sklypas buvo sudarytas iÅ¡ vienos dalies. IÅ¡ 1933 m. plano matyti, kad P. I. valdė du atskirus (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto žemės sklypus. Atsakovas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡tirti aplinkybes, kreipėsi į archyvus dėl turimos planinės medžiagos suteikimo apie P. I. turėtÄ Å¾emę. Nustatyta, kad papildomos medžiagos, kuri galėtų patvirtinti, jog P. I. turėjo bÅ«tent vientisÄ Å¾emės sklypÄ ginčo teritorijoje, nepateikta. 2011-04-20 ginčo sklypas buvo apžiÅ«rėtas dar kartÄ , liudininkai apžiÅ«ros metu nedalyvavo – kaip paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjos atstovas, liudininkės J.

B. ir L. Å . yra mirusios, kitų senbuvių, kurių parodymais galima bÅ«tų remtis, taip pat nėra. Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje esančios archyvinės medžiagos spręsti, jog P. I. valdė vientisÄ Å¾emės sklypÄ , vienareikÅ¡miai negalima. PareiÅ¡kėjos atstovo teigimu, minėtÄ faktÄ patvirtina Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad Å¡iuo sprendimu pripažinta ir atsakovas to neginčija, jog P. I. turėjo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypÄ ginčo teritorijoje, tačiau sprendime nesprendžiamas klausimas dėl sklypo sudėties, kas nagrinėjamu atveju ir sudaro ginčo esmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo išvada, jog 2009-12-03 atliktos kartografijos, kuria nustatyta, kad P. I. priklausė vientisas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, nepagrindžia faktiniai byloje surinkti duomenys, yra pagrįsta. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo 2011-05-04 įsakymas, kuriuo 2009-12-03 atlikta kartografija pripažinta negaliojančia, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti ir NŽT 2011-09-16 sprendimÄ Nr. 1T-(7.5)-100. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimÄ , veikė kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir teisingai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ (ABTÄ® 25 str., 32 str., Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje ir priima sprendimus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (ABTÄ® 3 str., 2 str., 89 str.).

Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad administracinis teismas priima sprendimÄ dėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo. Administracinis teismas nagrinėja šį ginÄÄ iÅ¡ naujo, teisminio nagrinėjimo dalyku yra ir teismo sprendimas yra priimamas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo, nepriklausomai nuo to ar ginčas nagrinėtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ar nenagrinėtas.

Jeigu ginčas nenagrinėtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tokiu atveju, kai tai buvo privaloma, yra sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismÄ tvarkos tinkamo realizavimo, t.y. skundo palikimo nenagrinėtu ar bylos nutraukimo. Ginčo nagrinėjimas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje neiÅ¡plečia teisminio nagrinėjimo dalyko, kuriuo bet kokiu atveju yra vieÅ¡ojo administravimo priimto sprendimo revizavimas ir su tuo susijusių pasekmių taikymas, kuriuo iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl materialinės teisės normose nustatytų pareiÅ¡kėjo teisių gynimo ar atsisakymo ginti tokias teises (ABTÄ® 92 str.).Dėl to nėra bÅ«tina reikÅ¡ti reikalavimÄ panaikinti iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimÄ , nes Å¡io sprendimo panaikinimas neiÅ¡sprendžia ginčo iÅ¡ esmės.PareiÅ¡kėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011-09-14 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktÄ Nr. R17-298 paliktinas nenagrinėtu.

Ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, pagal teisės aktuose nustatytÄ nagrinėjimo tvarkÄ gali bÅ«ti skirstomi į dvi kategorijas:

1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pirmieji nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p.), o antrieji – Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo gyvendinimo tvarkos 123 punkto nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-04 nutartis adm. byloje Nr. AS143 - 223/2009).

Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritoriniai padaliniai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. ir Tvarkos 122 bei 123 punktų sisteminė analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ankstinė ginčų, kilusių iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese priimamų sprendimų iki priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nagrinėjimo ne teisme tvarka nustatyta tik konkrečiai įstatymu apibrėžtiems ginčams, t. y. tiems, kurie kyla dėl institucijų (pareigÅ«nų) jau atliktų veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su žemėnaudos formavimu, dokumentų žemės privatizavimui ar nuomai parengimu (2006-05-30 nutartis adm. byloje Nr. A15 - 1006/2006).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja skundÄ teismui padavė dėl NŽT Vilniaus skyriaus suraÅ¡yto žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo akto panaikinimo, t. y. ginčas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese iÅ¡ esmės kilo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priėmimo.

Nurodymų 5 p. nustato, kad kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, skundas nagrinėjamas iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl skundas Å¡ioje dalyje paliekamas nenagrinėtu pagal ABTÄ® 101 str. 3 p. Dėl iÅ¡laidų atlyginimoTrečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas prašė priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Å¡io įstatymo 45 str. 1 d., suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų apie jo patirtas iÅ¡laidas, todėl nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl jų atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 p., 127 str.,                                                                                                              n u s p r e n d ė: bylÄ dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011-09-14 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktÄ Nr. R17-298 palikti nenagrinėtÄ .Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos J.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                     Gintaras Dzedulionis             Ina Kirkutienė Mefodija Povilaitienė