d64cf4ef-e9d9-4c2b-b255-ca2fd56fd50b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-432-852/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28467-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andriaus Verikas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. Ž. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis A.

Ž. įgijo nuosavybės teisę į Å«kio pastatÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 5I1/ž, įgyjamÄ ja senatimi. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 59/100 pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Šį pastatÄ jis įsigijo 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos su A. V., pagrindu.

Taip pat, nors pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, pareiškėjui buvo perleistas ir šalia pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatytas ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 5I1/ž (kituose dokumentuose, pavyzdžiui, 2005 m. vasario 3 d. UAB „Inverstatus“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, taip pat kituose senuose dokumentuose, archyvinėje byloje, jis buvo žymimas ir indeksu 2I1/m).

Å is pagalbinis pastatas vieÅ¡ajame registre nėra registruotas. Šį pagalbinį pastatÄ , kaip pastato – gyvenamojo priklausinį, iki jo perleidimo valdė ir jo ankstesni savininkai: A. V. ir M. G. Vos tik įsigijęs pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto pradėjo naudoti ir valdyti ir jo priklausinį – Å«kio pastatÄ , pažymėtÄ indeksu 5I1/ž, t. y. laikė jame įvairius daiktus, naudojo savo reikmėms, jį laikė savo nuosavybe. Å iuo pagalbiniu pastatu niekada nesinaudojo jokie kiti asmenys (iÅ¡skyrus ankstesnius pastato – gyvenamojo namo savininkus), dėl nuosavybės teisių į šį pastatÄ niekada nebuvo pareikÅ¡ta jokių pretenzijų, reikalavimų.

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2019 m. spalio 14 d. įtraukė objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sÄ raÅ¡Ä Nr. 201902. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.

Taigi pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Remiantis duomenų bazių duomenimis tiek namas, tiek ir pastatas yra atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Ä®rodymų, patvirtinančių pastato teisėtÄ sukÅ«rimÄ , byloje pateikta nebuvo. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas į ginčo turtÄ galėtų bÅ«ti konstatuojamas, jeigu bÅ«tų nustatyta visų nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų visuma. Å iuo atveju nėra visų bÅ«tinųjų sÄ lygų tam, kad turtas bÅ«tų įgytas įgyjamÄ ja senatimi.

Prie pareiÅ¡kimo nėra pridėta dokumentų ir (ar) įrodymų, kurie patvirtintų pastato priežiÅ«rÄ , eksploatacijÄ , remontÄ bei teisėtÄ , sÄ Å¾iningÄ ir nepertraukiamÄ valdymÄ . Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi pastatu kaip savo daiktu, atliko bÅ«tinus priežiÅ«ros darbus ar investavo į daikto bÅ«klės užtikrinimÄ .

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad į bylÄ pateikta kadastrinių matavimų bylos schema nepatvirtina, jog pagalbinis pastatas yra Å¡ioje schemoje nurodytoje vietoje ir kad apskritai jis yra. PareiÅ¡kėjas nepateikė Å¡io statinio statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų. Nėra žinomi pagalbinio pastato statybos metai, iÅ¡ kokių medžiagų pastatytas Å¡is statinys, visi Å¡io statinio konkretÅ«s parametrai – ilgis, plotis, aukÅ¡tis.

Inspekcija nurodė pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo įvykdymo 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių priedų (fotonuotraukų) matyti, kad Å¡alia savavaliÅ¡kai pastatyto ir nugriauto statinio, kito statinio, kurio parametrai atitiktų ginčo pagalbinį pastatÄ nėra. Inspekcijos vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡ioje civilinėje byloje nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kime nurodyto pastato, į kurį pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamÄ ja senatimi, buvimÄ , taip pat nepateikė Å¡io statinio statybos teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad naudojosi Å«kio pastatu, jį nuolat laikė savo nuosavybe, tačiau nepateikė įrodymų, kad Å¡iuo statiniu rÅ«pinosi ir jį prižiÅ«rėjo. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas galėtų bÅ«ti tenkintas tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas pateiktų įrodymus, pagrindžiančius visų aplinkybių ir sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti egzistavimÄ .

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-30059-809/2014 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovui A. Ž., trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba, kuriame prašė įpareigoti atsakovÄ A. Ž. per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį tenkino. Tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad yra visos įstatyme nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygas, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarautų, kad bÅ«tų tenkintas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Registrų centras atsiliepime prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į Å«kio pastatÄ (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota, minėto pagalbinio pastato, kaip nekilnojamojo daikto, statusas yra formuojamas. Jeigu pareiÅ¡kėjas teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumÄ , suinteresuotas asmuo nurodė neprieÅ¡taraujantis, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

6. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sÄ lygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiÅ¡kėjo A. Ž. pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas A. Ž.

įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ pastatÄ (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 5I1/ž. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Ä®gyjamoji senatis yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), kuris nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis) ir esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad jam įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise priklauso statinys – Å«kio pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 5I1/ž. PareiÅ¡kėjo teigimu, šį Å«kio pastatÄ jis nepertraukiamai valdo ir naudoja daugiau kaip 19 metų, t. y. nuo tada, kai 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 59/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

8. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju yra kilęs klausimas, ar statinys atitinka nekilnojamojo daikto požymius, kaip tai numatyta CK 1.98 straipsnio 2 dalyje ir CK 4.2 straipsnyje, ir ar jis gali bÅ«ti nuosavybės objektu. IÅ¡ VÄ® Registrų centro pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo Å«kio pastato kadastro duomenys kadastro duomenų byloje pirmÄ kartÄ užfiksuoti 1948 metais. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V., iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 59/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad ginčo pastatas 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutarties su pareiÅ¡kėju sudarymo metu egzistavo;

A. V. iki minėtos gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo Å«kio pastatÄ valdė kaip savo. PareiÅ¡kėjas, siekdamas įrodyti, kad ginčo Å«kio pastatas faktiÅ¡kai egzistuoja, į bylÄ pateikė specialisto dr. A. B., esančio statinio projekto ekspertizės dalies vadovu ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros dalies vadovu, iÅ¡vadÄ , kurios užduotis buvo nustatyti, kurios ginčo pagalbinio Å«kio pastato dalys yra iÅ¡likusios ir kokia jų procentinė iÅ¡raiÅ¡ka. Šį tyrimÄ atlikęs specialistas dr. A.

B. nurodė, kad ginčo objektas apžiÅ«rėtas 2021 m. balandžio 29 d.; atlikus apmatavimus nustatyta, kad esamo pagalbinio Å«kio pastato likusios konstrukcijos (sienų mÅ«ras, dalis sienų ir stogo) atitinka kadastriniuose matavimuose užfiksuotus duomenis (1971 m. birželio 24 d. ir 1997 m. gruodžio 12 d. kadastrinių matavimų duomenų lentelėje nurodyta, kad pastato ilgis 7,50 m, plotis 2,25 m, aukÅ¡tis 3,30 m., plotas 16,87 kv. m). Specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad fizinis pastato nusidėvėjimas siekia nuo 61 iki 100 proc. atskiroms pastato konstrukcijos dalims.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ taip pat pateikė UAB ,,Statkadma“ ginčo pastato kadastrinių matavimų bylÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad ginčo Å«kio pastato statybos metai – 1940 m., pamatai – akmenbetonis, sienos – medis su karkasu. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog ginčo pastatas, kuris pirmÄ kartÄ kadastriniuose dokumentuose užfiksuotas 1948 metais, egzistavo tiek 2001 metais, kai pareiÅ¡kėjas įsigijo pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tiek egzistuoja Å¡iuo metu.

Tai, jog minėtas pastatas yra smarkiai nusidėvėjęs, ginčo byloje iÅ¡ esmės nėra; Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai apie dabartinę statinio bÅ«klę. Tačiau teismas pažymėjo, kad pastato nusidėvėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo Å«kio pastatas negali bÅ«ti nekilnojamojo turto nuosavybės teisės objektu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 8.5 punktÄ , statinys laikomas visiÅ¡kai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės pavirÅ¡iumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų); pagal 15 punktÄ , statinys laikomas nugriautu, jei iÅ¡ardytos visos jo konstrukcijos (iÅ¡skyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės pavirÅ¡iumi).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik nustačius statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktÄ â€“ t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos <...>, laikytina, kad statinys yra iÅ¡nykęs. Nesant pagrindo konstatuoti statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti iÅ¡nykusiu, taigi, ir iÅ¡registruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus, 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 43 punktas;

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1643-258/2020). Šių statinio pripažinimo sunykusiu kriterijų buvimo nustatymas – fakto klausimas, kuris nustatomas vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai apie ginčo ūkio pastato dabartinę būklę rodo, kad šis pastatas neatitinka kriterijų, kuriems esant būtų galima laikyti, kad statinys yra visiškai išnykęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014 yra konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjas savavaliÅ¡kai pastatė sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir leido pareiÅ¡kėjui per 12 mėn. įteisinti minėto nekilnojamojo daikto statybÄ , o to nepadarius per nustatytÄ terminÄ â€“ nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį bei sutvarkyti statybvietę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. rugsėjo 30 d. teismo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius akte konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas paÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir nugriovė sandėlį; kartu prie 2016 m. patikrinimo aktų pridėtos fotonuotraukos.

Tačiau, teismo vertinimu, priešingai nei teigia inspekcija, prie Inspekcijos aktų pridėtos fotonuotraukos nepatvirtina, kad faktiškai tokio objekto nėra. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktais vertino, ar yra įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau nevertino kitų aplinkybių, todėl minėti patikrinimo aktai ir jų prieduose esančios fotonuotraukos nepaneigia pirmiau byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad ginčo ūkio pastatas, nepaisant žymaus nusidėvėjimo, egzistuoja.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ginčo ūkio pastatas faktiškai egzistavo 2001 metais ir egzistuoja iki šiol.

9. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog nuosavybės teisę į pareiÅ¡kime nurodomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų įgijęs vienu iÅ¡ įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentas, kad 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjas neįgijo nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ , taip pat nepateikė kitų įrodymų, kokiu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinį, yra teisingas, tačiau Å¡iame kontekste nėra reikÅ¡mingas, nes įgyjamosios senaties institutas ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti.

Tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas minėtÄ Å«kio pastatÄ bÅ«tų įgijęs pirkimo pardavimo sutartimi, tai bÅ«tų savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, paneigiantis poreikį naudotis įgyjamosios senaties institutu. Nagrinėjant bylÄ taip pat nenustatyta, jog nurodytas nekilnojamasis turtas bÅ«tų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Å ios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Byloje Vilniaus miesto savivaldybė apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie galimÄ ginčo pastato priklausomybę valstybei, tačiau jokiais konkrečiais argumentais neįrodinėjo aplinkybės, kad bÅ«tent ginčo Å«kio pastatas priklauso vieÅ¡ajam subjektui. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad šį turtÄ bÅ«tų užvaldęs kas nors kitas (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2019 m. spalio 14 d.

įtraukė šį objektÄ Ä¯ Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sÄ raÅ¡Ä . Ä®rodymų, kad ginčo pastatas bÅ«tų sukurtas neteisėtai, byloje nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu konstatuoti savavaliÅ¡kos statybos padariniai paÅ¡alinti, kÄ patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas. Pažymėtina, kad pačios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija dėl ginčo Å«kio pastato statybos teisėtumo yra prieÅ¡taringa.

Viena vertus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia, kad ginčo Å«kio pastato apskritai faktiÅ¡kai nėra, kita vertus, nurodo, kad jis pastatytas neteisėtai. Kaip nurodyta pirmiau, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų neteisėtas ginčo Å«kio pastato statybas. Teismas pažymėjo, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis; 4.26 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjas nusipirko 59/100 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjo teigimu, įsigijęs dalį gyvenamojo namo, jis ėmė naudotis ir kiemo statiniais, įskaitant ir ginčo Å«kinį pastatÄ , vykdė jo remonto darbus. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs pastato – gyvenamojo namo savininkas A. V. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad ginčo Å«kinį pastatÄ pareiÅ¡kėjas pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip deÅ¡imt metų (nuo 2001 metų).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti pareiškėjui A. Ž. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos po 1 075 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškimas yra patenkintas, o savivaldybės ir inspekcijos suinteresuotumas šioje byloje buvo priešingas pareiškėjo pozicijai, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš šių suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Apeliantės nuomone, teismas ignoravo kitų suinteresuotų asmenų argumentus bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , apsiribojo vien pareiÅ¡kėjo argumentais ir paaiÅ¡kinimais, liudytojo parodymais, tačiau sprendime detaliai nepasisakė dėl kitų institucijų iÅ¡keltų abejonių, nesiaiÅ¡kino, kodėl institucijos ir pareiÅ¡kėjas skirtingai traktuoja tÄ pačiÄ situacijÄ .

Institucijos Å¡ioje byloje buvo atkreipusios teismo dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas prie pareiÅ¡kimo nepateikė jokių įrodymų, nuotraukų ar kitų dokumentų, kuriuose matytųsi koks tai pastatas. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad ginčo pastatas nėra iÅ¡nykęs ir turi nekilnojamojo daikto požymius. 11.2. Teismas neteisingai vertino pareiÅ¡kėjo pateiktÄ specialisto dr. A. B. iÅ¡vadÄ ir nepagrįstai jai suteikė didesnę įrodomÄ jÄ vertę. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad A. B. nėra ekspertas ir paaiÅ¡kinimus davė tik kaip liudytojas, o jo pateikti paaiÅ¡kinimai yra tik jo nuomonė, o ne ekspertinis vertinimas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1R-203 dr. A. B. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡o. 11.3. Apeliantės nuomone, teismas taip pat neteisingai aiÅ¡kino CK 4.47 straipsnyje numatytus nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, neteisingai taikė įgyjamosios senaties sÄ lygas. Apeliantė pažymi, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įgyjamosios senaties taikymui bÅ«tina, jog visÄ valdymo laikÄ daiktas bÅ«tų buvęs valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas turėjo elgtis kaip daikto savininkas ir suvokti, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik tai, jog niekas neprieÅ¡tarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja ar nepageidauja naudoti asmens naudojamÄ daiktÄ patys, nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog naudojantis daiktÄ asmuo atvirai valdo kaip savÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007). Apeliantė paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iÅ¡ tiesų rÅ«pinosi statiniu ir jį prižiÅ«rėjo, kitaip tariant, valdė ir naudojosi kaip savu.

Nei prie pareiÅ¡kimo, nei prie patikslinto pareiÅ¡kimo nebuvo pridėta jokių dokumentų ir (ar) įrodymų, kurie patvirtintų pastato priežiÅ«rÄ , eksploatacijÄ , remontÄ bei teisėtÄ , sÄ Å¾iningÄ ir nepertraukiamÄ valdymÄ . Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi pastatu kaip savo daiktu, atliko bÅ«tinus priežiÅ«ros darbus ar investavo į daikto bÅ«klės užtikrinimÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad pastatas iÅ¡ties bÅ«tų buvęs valdomas kaip savas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų mokėjęs kokius nors mokesčius jam iÅ¡laikyti. Teismas taip pat konstatavo, kad statinys yra smarkiai nusidėvėjęs, o tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas jo neprižiÅ«rėjo ir netvarkė. 11.4. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto perdavimo reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. 11.5. Apeliantės vertinimu, teismas konstatuodamas, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo paaiškinimus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, taikomas ypatingojoje teisenoje, kurioje teismo vaidmuo yra aktyvus ir teismas turi siekti išsiaiškinti visas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai taip pat reiÅ¡kia teismo pareigÄ pasiÅ«lyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti; kai yra bÅ«tina, iÅ¡reikalauti tyrimo medžiagÄ , iÅ¡vadas, įrodymus ir kt., turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013, 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).

Å iuo atveju teismas neiÅ¡tyrė aplinkybių, susijusių su tuo, ar pastatas realiai egzistuoja, nepareikalavo, kad pareiÅ¡kėjas pateiktų fotonuotraukas. Apeliantė pažymi, kad savivaldybė pateikė Vilniaus realios situacijos 3D modelio fotonuotraukÄ dėl situacijos ir pastato, kuriÄ iÅ¡analizavęs teismas turėjo identifikuoti, kad yra pagrįsta įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ pateikti pastato fotonuotraukas, norint įvertinti esamÄ situacijÄ . 11.6. Apeliantės įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti, buvimo. 11.7.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. PaaiÅ¡kina, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Tačiau apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai konstatavo, kad savivaldybės suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas ir kad ji turi atlyginti pareiškėjo išlaidas. Teigia, kad savivaldybė šioje byloje neturėjo materialinio suinteresuotumo, o prieštaravo pareiškimo patenkinimui, kadangi tai yra susiję su viešuoju interesu. Be to, teismas papildomame sprendime visiškai nepasisakė, ar visos pareiškėjo reikalautos priteisti bylinėjimosi išlaidos iš tiesų buvo būtinos.

12. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymus: 12.1. Inspekcijos teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys neįrodė, jog ginčo statinys pastatytas neteisėtai. PaaiÅ¡kina, kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi bÅ«ti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du. Kitokiu atveju pareiÅ¡kėjo teisės negali bÅ«ti ginamos, nes iÅ¡ neteisės negali bÅ«ti kildinama teisė ir jos teismas negina. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukÅ«rimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos bÅ«du (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai).

Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtÄ statybÄ , neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Inspekcija pažymi, jog statybos teisėtumas negali bÅ«ti preziumuojamas, o įrodinėjimo naÅ¡ta, jog minėti statiniai sukurti pagal statybÄ reglamentuojančius teisės aktus, priklauso pareiÅ¡kėjui.

Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo įrodyti, kad ginčo statinio statyba teisėta, o ne inspekcija turėjo įrodyti statybos neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba. 12.2. Apeliantė taip pat paaiÅ¡kina, kad teismas, konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjas ginčo objektÄ Ä¯gijo ne statybos, bet pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, turėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti. Skundžiamame sprendime teismas konstatuota, kad „pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 59/100 pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Šį pastatÄ jis įsigijo 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos su A. V., pagrindu. Taip pat, nors pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, pareiÅ¡kėjui buvo perleistas ir Å¡alia pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytas Å«kio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).“ Taigi, pats pareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčo statinys jam buvo perleistas kartu su gyvenamojo namo dalimi, kuri jam parduota 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, ir nors Å¡ioje sutartyje nėra nurodytas ginčo statinys, aplinkybę, kad ginčo statinys pareiÅ¡kėjui perleistas kartu su gyvenamojo namo dalimi, patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas A.

V. Taigi pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes ginčo statinį jis įgijo kitu bÅ«du – pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas – pagal sandorį). Todėl nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi, vadovaujantis CPK normomis, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 10 punktu, jau vien dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto ginčo statinio įsigijimo pagrindo, negalėjo patvirtinti ginčo statinio nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto.

Teismas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo pateikta gyvenamojo namo pirkimo sutartis nepatvirtina ginčo statinio įgijimo, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , klausimÄ dėl ginčo statinio įgijimo paliko neiÅ¡spręstÄ . 12.3. Inspekcijos teigimu, teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių pastato, kuris bÅ«tų tokių parametrų ir medžiagiÅ¡kumo, kuris yra nurodytas UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 5I1/ž, egzistavimo, o pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai yra nepakankami.

PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikta specialisto dr. A. B. iÅ¡vada, parengta 2021-04 negalėjo byloje bÅ«ti laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad jo apžiÅ«rėtas objektas yra tokių pačių parametrų ir medžiagiÅ¡kumo, kurie yra nurodyti 1948-07-13, 1971-06-24 ir 1997-12-12 kadastriniuose matavimuose. IÅ¡ pateiktų archyvinių kadastrinių bylų duomenų matyti, kad juose nurodyto Å«kinio pastato, pažymėto žymenimis 2I1/m ar 5I1/ž, sienos – medinės. Tuo tarpu specialisto pateiktoje iÅ¡vadoje, nurodyta, kad apžiÅ«rėtos objekto 2.1. plytų, blokelių, akmenų ir gelžbetonio blokų sienos (7 psl. ).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 124 punktu, pagal sienų laikančiÄ sias konstrukcijas sudarančius statybos produktus pastatai žymimi „ž“ – medinių su karkasu, medinių skydų, molio ir kiti neiÅ¡vardyti. Pastebėtina, kad UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, ginčo pastato sienos nurodytos – medinis su karkasu, o ne plytų, blokelių, akmenų ir gelžbetonio blokų, kaip nurodoma specialisto iÅ¡vadoje.

Inspekcija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė ginčo statinio nuotraukų, prie specialisto iÅ¡vados taip pat nebuvo pridėta vaizdinė apžiÅ«rėto objekto medžiaga, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, koks tai statinys, ar tai pastatas, ir kokia jo bÅ«klė. IÅ¡ savivaldybės administracijos kartu su atsiliepimu pateikto Vilniaus realios situacijos 3D modelio, jame matomo ginčo statinio vaizdo, akivaizdu, kad Å¡iame vaizde fiksuoto statinio parametrai nesutampa su UAB „Statkamda“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, specialisto iÅ¡vadoje ir archyviniuose kadastrinių matavimų bylos planuose nurodytais. 12.4.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino inspekcijos į bylÄ pateiktų patikrinimų aktų 2016-01-26 Nr. 4D-228, 2016-07-14 Nr. 4D-1843 ir 2016-09-30 Nr. 4D-2541 su fotonuotraukomis, kuriuose fiksuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014, kuriuo pareiÅ¡kėjas, kaip statytojas buvo įpareigotas nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, įvykdymas. Inspekcijos pateiktose fotonuotraukose ir prie aktų pridėtose schemoje, matyti, kad Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki kol nebuvo fiksuotas įvykdytas teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014, nebuvo tiek specialisto iÅ¡vadoje nurodytų parametrų statinio, tiek UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėto indeksu 5I1/ž pagalbinio Å«kio pastato, kurio aukÅ¡tis bÅ«tų 3,30 m, kurio sienos ilgis bÅ«tų 7,50 m, medinių lentų sienomis, kuris bÅ«ti su stogu ir kuris ribotųsi su gyvenamojo namo siena.

Be to, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014 konstatuota, kad šalia gyvenamojo namo, toje pačioje vietoje, kurioje UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų bylos plane nurodytas pagalbinio ūkio pastatas, pažymėtas indeksu 5I1/ž, yra savavališkai pastatytas sandėlis, kurio parametrai – 3 m x 5m x 2m. Akivaizdu, kad kito pastato, savavališkai pastatyto statinio vietoje, kurio ilgis 7,50 m, plotis 2,25 m ir aukštis 3,30 m – toje pačioje vietoje negalėjo būti.

Inspekcija pastebi, kad iÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti, jog Å¡alia savavaliÅ¡kai pastatyto ir vėliau pareiÅ¡kėjo nugriauto statinio, yra apgriuvusio statinio plytų sienos liekanos, nors byloje esančiuose archyviniuose kadastriniuose duomenyse fiksuota, kad 1948 metais į kadastrinių matavimų bylÄ Ä¯raÅ¡ytas Å«kio paskirties pastatas – medinių sienų ir čerpių stogo. PareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių byloje jokių paaiÅ¡kinimų nepateikė, o teismas į Å¡iÄ inspekcijos nurodytÄ aplinkybę neatsižvelgė ir jos nenagrinėjo.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjo byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjo nurodytoje vietoje yra tas pats 1940 metais statytas, archyviniuose dokumentuose žymeniu - 2I1/m ar 5I1/m pažymėtas pagalbinis ūkio pastatas, kuris UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtas žymeniu 5I1ž, į kurį nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu prašo pripažinti pareiškėjas. Inspekcijos pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pareiškime nurodytų parametrų ir medžiagiškumo pastato laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nurodytoje vietoje nebuvo.

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad „ginčo pastatas, kuris pirmÄ kartÄ kadastriniuose dokumentuose užfiksuotas 1948 metais, egzistavo tiek 2001 metais, kai pareiÅ¡kėjas įsigijo pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tiek egzistuoja Å¡iuo metu.“ 12.5. Inspekcija paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praÅ¡ydamas pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ visÄ pareiÅ¡kėjo nurodytÄ ginčo pastatÄ , kurio kadastro duomenų lentelėje 1A formoje įraÅ¡yta statinio kategorija – I grupės nesudėtingas, sienos – medis su karkasu, statybos pradžios metai 1940, statybos pabaigos metai – 1940, baigtumo procentas 30, užstatytas plotas 18 kv. m., tÅ«ris – 59 kub. m. pamatai – akmenbetonis, duomenų apie stogo konstrukcijas, stogÄ ir kt. nėra.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktos UAB „Statkadma“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos įrašų akivaizdu, kad joje nurodytas statinys – be stogo. Inspekcijos vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , privalėjo atsižvelgti į bylos įrodymus, rodančius, kad Å¡alia gyvenamojo namo egzistuoja tik pastato dalys liekanos, o ne Å«kio paskirties pastatas. Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgyjamÄ ja senatimi į visÄ pastatÄ , o ne į iÅ¡likusias statinio dalis.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , jeigu ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali bÅ«ti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009). 12.6. Inspekcija pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas įrodinėja, jog naudojosi Å«kio pastatu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, kaip ir įrodymų, kad Å¡iuo statiniu rÅ«pinosi ir jį prižiÅ«rėjo.

PareiÅ¡kėjo atlikti darbai, kuriuos jis įvardija kaip statinio remontÄ â€“ teismo civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014 buvo pripažinti savavaliÅ¡ka naujo statinio statyba, o ne ginčo statinio remontu, todėl teismas nepagrįstai Å¡iuos pareiÅ¡kėjo veiksmus vertino, kaip įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi ginčo statiniu ir „vykdė jo remonto darbus.“ 12.7. Inspekcija taip pat nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, registro Nr. 10/226142, nuosavybės teisės į gyvenamojo namo 41/100 dalis nėra įregistruotos, nėra žinomi Å¡ios gyvenamojo namo dalies naudotojai, kaip ir nėra žinomas Å¡ių asmenų suinteresuotumas dėl ginčo statinio.

CPK 532 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ . Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 532 straipsniu apie bylos iÅ¡kėlimÄ privalėjo praneÅ¡ti specialiame interneto tinklalapyje, tačiau duomenų apie šį paskelbimÄ , byloje nėra ir dėl to galėjo bÅ«ti užkirstas kelias per nustatytÄ terminÄ suinteresuotiems asmenims pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Neinformavus suinteresuotų asmenų apie bylos iÅ¡kėlimÄ , jiems neturint galimybės pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimų, nebuvo užtikrintas visų aplinkybių dėl turto valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo įvertinimas. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, teismas nagrinėjantis bylÄ ypatingÄ ja teisena, privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių.

Kai asmuo praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamosios senaties faktÄ , teismas turi patikrinti visas įstatymų nustatytas sÄ lygas, bÅ«tinas turtui pagal šį institutÄ Ä¯gyti. Pirmos instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡iai bylai reikÅ¡mingus įrodymus, o pareiÅ¡kėjas netinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigÄ (CPK 178, 185 straipsniai). 12.8. Apeliantė taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

PaaiÅ¡kina, kad ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus lemia Å¡ios teisenos specifika. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Ypatingojoje teisenoje paprastai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamuoju atveju inspekcija nėra ir neturi bÅ«ti laikoma atsakinga už pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje, užvestoje pagal jo iniciatyva pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Å iuo atveju bylos dalyviai nėra ir negali bÅ«ti laikomi „laimėjusiomis“ ar „pralaimėjusiomis“ Å¡alimis, taip pat negali bÅ«ti laikomos ir turinčiomis prieÅ¡ingÄ interesÄ Å¡alimis, nes pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo tenkinimas nereiÅ¡kia, kad nutartis priimta pareiÅ¡kėjo naudai ir suinteresuoto asmens nenaudai.

13. PareiÅ¡kėjas A. Ž. atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, praÅ¡o juos atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjo vertinimu, savivaldybė nepagrindžia kaip yra pažeistos jos teisės, todėl apeliacinį skundÄ teikia be pagrindo. Skunde iÅ¡dėstyti tik teoriniai aspektai, nesiejant jų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat apeliantė nurodo senÄ ir nebeaktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

PareiÅ¡kėjas remiasi Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nesutinka su savivaldybės argumentais, kad pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatas reikalavimas valdyti daiktÄ atvirai reiÅ¡kia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre nepriklausomai nuo to, kada Å¡is valdymas prasidėjo. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008. Bet Å¡i kasacinio teismo praktika jau seniai yra pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi 3K-7-67/2011 ir pakeista praktika jau buvo pritaikyta Å¡imtuose teismų procesinių sprendimų. 13.2.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nesutinka su savivaldybės argumentais, kad ginčo turtas yra turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir dėl to negali bÅ«ti įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu. PaaiÅ¡kina, kad pati savivaldybė yra pareiÅ¡kusi, kad Å¡is turtas nepriklauso valstybei ir yra beÅ¡eimininkis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2019 m. spalio 14 d. pastatÄ Ä¯traukė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sÄ raÅ¡Ä Nr. 201902.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Å«kio pastatas negali bÅ«ti valstybės nuosavybė, nes jis nebuvo sukurtas, kaip valstybės nuosavybė, niekada nebuvo naudojamas, kaip valstybės ar kurios nors jos institucijos ar organizacijos nuosavybė. Pastatas buvo sukurtas kaip gyvenamojo namo priklausinys. 13.3. PareiÅ¡kėjas nesutinka su savivaldybės teiginiais, kad jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių pastato teisėtÄ sukÅ«rimÄ . Savivaldybė įtraukdama šį pastatÄ Ä¯ beÅ¡eimininkių pastatų sÄ raÅ¡Ä , pati pripažino, kad daiktas yra teisėtai pastatytas ir yra nuosavybės objektu.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jis pateikė kvalifikuoto specialisto, turinčio teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizes, dr. A. B. iÅ¡vadÄ dėl Å«kio pastato bÅ«klės ir nusidėvėjimo. Taip pat matininkės J. D. buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai – pagal Å¡iuos matavimus 2021 m. gegužės 31 d. buvo patikslintas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo reikalavimas, o Å«kio pastato statusas vieÅ¡ajame registre Å¡iuo metu, kaip nurodė VÄ® Registrų centras, savo atsiliepime, yra “formuojamas”.

PaaiÅ¡kina, kad Å«kio pastato kadastro duomenys kadastro duomenų byloje pirmÄ kartÄ užfiksuoti 1948 m. liepos 15 d. kartu su kitais pastatais.” Taigi Å«kio pastato duomenys buvo užfiksuoti jau daugiau nei prieÅ¡ 70 metų. Be to, 2021 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjo atstovas pateikė teismui VÄ® Registrų centras pateiktus archyvinius dokumentus, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad Å«kio pastatas dokumentuose buvo fiksuojamas seniai ir ilgÄ laikÄ , kad į dokumentus Å«kio pastatas buvo įtraukiamas kaip teisėtai pastatytas statinys. 13.4.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su savivaldybės argumentais, jog byloje trūksta įrodymų dėl ginčo pastato būklės. Paaiškina, kad nekilnojamojo daikto būklės ar sunykimo faktas nustatomas ne iš nuotraukų, kaip klaidingai teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo apeliaciniame skunde, bet remiantis objektyvais kriterijais ir pagrindu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo 15 ir 16 punktuose. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo statinio pripažinimo sunykusiu kriterijų buvimo nustatymas – fakto klausimas, kuris nustatomas vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Savivaldybės administracijai niekas neužkirto kelio pačiai teikti teismui papildomus įrodymus, nuotraukas ir taip ginčyti pareiÅ¡kėjo nurodomas faktines aplinkybes. 13.5. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas pagrįstai rėmėsi ekspertinio pobÅ«džio dr. A. B. iÅ¡vada. Kita vertus, nei vienas suinteresuotas asmuo, gavęs Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , neteikė jokių jÄ paneigiančių įrodymų.

Teismas taip pat neturėjo pagrindo nesivadovauti matininkės J. D. atliktų kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo užfiksuoti ginčo pastato kadastro duomenys: baigtumo procentas, koordinatės (pastato dislokacija), išmatavimai, užstatytas plotas, pastato būklės ir kt. Šie kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jie buvo atlikti asmens, kuris turi teisę tokius matavimus atlikti. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų neginčijo šių matavimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie matavimai yra neteisėti, atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Be to, VÄ® Registrų centras iÅ¡ esmės patvirtino, kad, teismui patenkinus A. Ž. pareiÅ¡kimÄ , nuosavybė jo vardu galėtų bÅ«ti įregistruota. 13.6. PareiÅ¡kėjas nesutinka su savivaldybės argumentais, kad jis pastatu nesirÅ«pino ir jo neprižiÅ«rėjo. PaaiÅ¡kina, kad dėl kitame pastate kilusio gaisro, buvo apgadintas ginčo pastatas. Dėl to pareiÅ¡kėjas, elgdamasis, kaip teisėtas pastato naudotojas ir valdytojas, atliko remonto darbus, kurie vėliau, pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant teisminiame procese, teismo buvo pripažinti savavaliÅ¡ka statyba.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuotraukos patvirtina, kad ginčo pastatas buvo sutvarkytas, kad jo remontui buvo panaudotos naujos medžiagos. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014 leido A. Ž. per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti statybinę dokumentacijÄ bei gauti statybÄ leidžiančius dokumentus. Bet Å¡io teismo sprendimo A. Ž. negavo, apie šį teismo sprendimÄ jis nežinojo. 13.7.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad po atliktų statybos darbų paÅ¡alinimo jis ginčo pastatÄ ir toliau laikė savo nuosavybe ir siekė, kad pirmiausia jis bÅ«tų įregistruotas, kaip jo nuosavybė, kad po to pastatÄ galėtų remontuoti. Pavyzdžiui, po atliktų statybos darbų paÅ¡alinimo pareiÅ¡kėjo advokatas 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (civilinės bylos Nr. e2YT-6343-608/2017), praÅ¡ydamas nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, bet byla nebuvo iÅ¡kelta, nes pareiÅ¡kėjo atstovas nepaÅ¡alino pareiÅ¡kimo trÅ«kumo.

Kita vertus, ginčo pastatÄ pareiÅ¡kėjas pradėjo naudoti ir valdyti nuo 2001 metų birželio mėnesio, kada įsigijo 59/100 pastato – gyvenamojo namo. Todėl deÅ¡imt metų nepertraukiamo ginčo pastato naudojimo ir valdymo suėjo jau 2011 metų birželio mėnesį ir jau tuomet jis galėjo kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad pastate nėra įrengta komunikacijų, šį pastatÄ jis naudojo Å«kio reikmėms, sandėliavimui, už pastatÄ nereikėjo mokėti jokių komunalinių mokesčių. 13.8.

Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad jo išlaidos yra realios, jis jas patyrė dėl to, kad suinteresuoti asmenys pateikė apeliacinius skundus.

14. PareiÅ¡kėjas A. Ž. atsiliepime į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus praÅ¡o Å¡iuos skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad palaiko visus argumentus, nurodytus atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ . Papildomai paaiÅ¡kina, kad nesutinka su inspekcijos argumentais, jog nuosavybės įgijimas dėl įgyjamosios senaties negalėjo bÅ«ti konstatuotas tik dėl to, kad pastatas neturi stogo.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad apeliantė pripažįsta, jog yra iÅ¡likusi dalis ginčo pastato. Taip pat apeliantė teigia, kad “... matyti apgriuvusio statinio plytų sienos liekanos... “ – t. y. apeliantė pripažįsta, kad yra iÅ¡likusios pastato sienos. Siekdamas iÅ¡vengti interpretacijų ir subjektyvių pastato bÅ«klės aiÅ¡kinimų, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į architektę L. D., kuri užfiksavo ginčo pastatÄ nuotraukose ir įvertino, koks remontas yra bÅ«tinas pastatui.

Ji Pagalbinio Å«kio paskirties statinio esamos bÅ«klės įvertinime ( praÅ¡ome teismo šį įrodymÄ priimti) nurodė, kad “Po buvusio gaisro iÅ¡liko pagrindinės laikančios konstrukcijos – stogÄ laikančios ir pertvarinės sienos.” Visų pirma, tai reiÅ¡kia, kad pastato laikančios ir pertvarinės sienos yra iÅ¡likusios. Vien dėl to pastato negalima laikyti sunykusiu. Antra, iÅ¡ nuotraukų matyti, kad pastato sienos yra sumÅ«rytos iÅ¡ plytų, kad sienos pastatytos labai seniai – t. y. jos nebuvo sumÅ«rytos pareiÅ¡kėjo, bet buvo sumÅ«rytos ginčo pastato statybos metu – t. y. daugiau nei prieÅ¡ 70 metų.

Todėl nelogiškas ir nesuprantamas suinteresuoto asmens argumentas, kad tokių sienų negalėjo būti. Juk pats suinteresuotas asmuo pripažino, kad pareiškėjas pašalino atliktus remonto darbus ir suinteresuotas asmuo nelaikė išlikusių sienų pastatytų savavališkai. Antra, architektė L. D. įvertinime taip pat nurodyta, kad “pamatai pagal vizualinės apžiūros duomenis –... akmens riedulių ir iš dalies betoniniai juostiniai. ... .“ Taigi ginčo pastato pamatai taip pat yra išlikę.

Trečia, iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų neaiÅ¡ku, kodėl suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčo pastatas egzistavo 2001 metais. Ginčydama teismo iÅ¡vadas inspekcija nenurodo jokių jas paneigiančių aplinkybių ir įrodymų. Kad ginčo pastatas egzistavo 2001 metais ir vėliau, patvirtino liudytojas, Å¡is pastatas užfiksuotas skirtingų metų pastato – gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylose, suremontuotÄ pastatÄ užfiksavo pats suinteresuotas asmuo, nežinodamas, kad pastatas jau egzistavo ir be reikalo kreipėsi į teismÄ dėl statybos darbų paÅ¡alinimo.

PareiÅ¡kėjas surado pastato – gyvenamojo namo nuotraukÄ , iÅ¡ kurios matyti, kaip atrodė įsigytas pastatas įsigijimo metu. PareiÅ¡kėjas kartu su atsiliepimu teikia ir Å¡iÄ nuotraukÄ . IÅ¡ jos aiÅ¡kiai matyti, kad ginčo pastatas buvo iÅ¡ esmės gyvenamojo namo dalis – t. y. jis buvo uždengtas vienu čerpių stogu. Vėliau visas pastatas – gyvenamasis namas pareiÅ¡kėjo buvo teisėtai, gavus leidimÄ , rekonstruotas, atskirai paliekant ginčo pastatÄ uždengtÄ Äerpių stogu.

Net nebÅ«tų logiÅ¡ka, kad pastatÄ , kuris faktiÅ¡kai buvo gyvenamojo namo dalis, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apleidęs ir jo nevaldęs bei nenaudojęs. PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas gali pažeisti kitų suinteresuotų asmenų teises, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ . PaaiÅ¡kina, kad jam nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys gyvenamojo namo, kurio priklausinys yra ginčo pastatas, o nuosavybė į likusias 41/100 Å¡io gyvenamojo mano dalis nėra registruota ir niekam nepriklauso.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad dėl likusios pastato dalies įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kur yra užvesta civilinė byla Nr. e2YT-29222-905/2021. Tuo tarpu valstybė ir savivaldybė yra įtrauktos į bylos nagrinėjimÄ ir savo pozicijÄ iÅ¡dėstė.

15. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo ir papildomo sprendimo. Nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka ir pritaria juose nurodytiems argumentams.

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo tenkinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo ir papildomo sprendimo. Nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka ir pritaria juose nurodytiems argumentams.

17. VĮ Turto bankas atsiliepime prašo dėl apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai tenkinami.

18. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

19. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktus ir be pagrindo konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ , t. y. Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdė pagal visas įgyjamosios senaties sÄ lygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, ypač, kiek tai susiję su teisėtu valdymo pagrindu, sÄ Å¾iningu valdymu, draudimu įgyti nuosavybėn valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius daiktus.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, nesant bent vienos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos, negali bÅ«ti nustatytas nuosavybės teisės į daiktus įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010 ir kt.).

21. Pagal CK 4.68 straipsnio nuostatas, įgyjamajai senačiai reikÅ¡mingas valdymas turi bÅ«ti teisėtas ir sÄ Å¾iningas. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi bÅ«ti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktÄ Ä¯gyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis Å¡iuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktÄ . Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ Å¾iningo įgijėjo sampratos, pagal kuriÄ sÄ Å¾iningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , – tai reiÅ¡kia, kad tokiam asmeniui turi bÅ«ti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymÄ , kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktÄ nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas A. Ž. valdymo teisės atsiradimo pagrindus sieja su 59/100 pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimu pagal 2001 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytÄ su A. V. (e. bylos t. 1, b. l. 94). Teigia, kad ginčo Å«kinis pastatas nebuvo įraÅ¡ytas kaip perkamos namo 51/100 dalies priklausinys, bet realiai jam buvo perduotos teisės į šį Å«kinį pastatÄ ir jis buvo įsitikinęs, kad turi teisę jį valdyti taip, kaip jį valdė gyvenamojo namo dalies pardavėjas.

Tačiau iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad sandėliuko neperleidimas pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise nebuvo klaida, – pardavėjas A. V. negalėjo perleisti pareiÅ¡kėjui nuosavybės, nes pats jos nebuvo įgijęs. Byloje nustatyta, kad A. V. 51/100 gyvenamojo namo dalį pirko iÅ¡ M. G. 1997 m. birželio 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 92), kuri gyvenamojo mano dalį privatizavo, t. y. pirko iÅ¡ savivaldybės pagal 1993 m. kovo 30 d. sutartį ir jos pakeitimÄ , padarytÄ 1997 m. birželio 6 d. (e. bylos t. 1, b. l. 125).

IÅ¡ pateikto privatizavimo sandorio matyti, kad Å«kinis pastatas (sandėliukas) nebuvo nurodytas privatizavimo objektu ir netapo pirkėjos M. G. nuosavybe. PareiÅ¡kėjas valdymo teisės teisėtumÄ kildindamas iÅ¡ sandorių, kuriuose nebuvo įraÅ¡ytas sandėliukas, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad teisė valdyti sandėliukÄ yra teisėta, t. y. atsiradusi tuo pačiu pagrindu kaip ir nuosavybė į gyvenamojo namo dalį, o nuosavybė į sandėliukÄ privatizavimo metu neatsirado tik „per klaidÄ â€œ.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodė.

23. Kaip minėta, valdymo teisėtumas yra glaudžiai susijęs ir su kita – „sÄ Å¾iningo įgijėjo“ sÄ lyga. SÄ Å¾iningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , kurį jis pradeda valdyti (CK 4.26 straipsnis). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas teigė, kad valdymo teisę jis perėmė iÅ¡ gyvenamojo namo dalies pardavėjo A. V. Tačiau iÅ¡ aptartų bylos aplinkybių yra aiÅ¡ku, kad tai nėra pirminis valdymo teisės atsiradimo pagrindas, ir kad pareiÅ¡kėjas įsigydamas gyvenamojo namo dalį galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io namo priklausinių teisinę bÅ«klę bei pardavėjo tariamai teisėtai turimos valdymo teisės pagrindÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nepasidomėjęs, kokiu pagrindu A. V. buvo įgijęs valdymo teisę, pats negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu valdytoju. PareiÅ¡kėjo įsitikinimas apie tai, jog niekas kitas neturi daugiau teisių į ginčo nekilnojamÄ jį daiktÄ , nėra pagrįstas sÄ Å¾iningu, objektyviu nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jis yra sÄ Å¾iningas valdytojas.

24. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali bÅ«ti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y.

įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu.

Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti daiktÄ sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su Å¡ios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Be to, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

25. Nagrinėjimu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nekilnojamasis daiktas – Å«kinis pastatas, kokiu nors laikotarpiu ir kokiu nors teisėtu pagrindu bÅ«tų buvęs privačios (ne valstybės ar savivaldybės) nuosavybės objektu. PareiÅ¡kėjas nesukÅ«rė daikto statybos bÅ«du ir nenurodė, kas ir kada jį pastatė bei kodėl nebuvo įgytos privačios ar valstybinės (savivaldybės) nuosavybės teisės į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Byloje surinkti duomenys apie įvykusius sandorius teismui leidžia spręsti prieÅ¡ingai, t. y. kad Å«kio pastatas, kurios statybos metai kadastrinėje byloje nurodyti 1940 m. (e. bylos t. 1, b. l. 144), buvo valstybės nuosavybės – gyvenamojo namo priklausinys, ir galėjo bÅ«ti privatizuojamas lygai taip pat kaip ir gyvenamasis namas tiek kartu perleidžiant su gyvenamojo namo dalimi, tiek ir atskirai, perleidžiant jį kaip savarankiÅ¡kÄ nuosavybės objektÄ . Apie tai, kad Å«kinis pastatas buvo teisėtai pastatytas ir buvo laikomas valstybės nuosavybe (nors ir neįregistruota atskirai nuo gyvenamojo namo, tačiau sukurta vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu) netiesiogiai patvirtina įraÅ¡ai kadastrinėje byloje.

Gyvenamojo mano kadastrinėje byloje 1981 m. gegužės 13 d. yra padarytas įraÅ¡as „3I1/m savavaliÅ¡ka statyba“ (e. bylos t. 1, b. l. 127). Toks įraÅ¡as ant plano, kuriame yra pažymėtas ir ginčo sandėliukas (žymėjimas plane „2I1/m“), patvirtina, kad bÅ«tent Å¡is (ginčo) sandėliukas nebuvo laikomas neteisėtai pastatytu, o savavaliÅ¡kai pastatytu buvo laikomas kitas sandėliukas tame plane pažymėtas indeksu „3I1/m“ ir esantis kitoje gyvenamojo namo pusėje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas daikto valdymas negali bÅ«ti nuosavybės įgijimo pagrindu dėl imperatyvo, draudžiančio užvaldyti valstybės / savivaldybės turtÄ .

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad sandėliukas nėra valstybės ar savivaldybės turtas dėl to, kad jis yra įtrauktas į beÅ¡eimininkio turto sÄ raÅ¡Ä , nėra reikÅ¡mingi ir nepaneigia, kad ginčo Å«kio pastatas yra vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad tokie daiktai nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad nekilnojamais daiktas fiziÅ¡kai yra visiÅ¡kai iÅ¡nykęs pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 8.5 punkte numatytus požymius ir negali bÅ«ti nuosavybės objektu. Tačiau kaip jau yra konstatuota, teismas vertina, jog nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti pripažinta dėl to, kad pareiÅ¡kėjo valdymas neatitinka CK 4.68–4.71 straipsnyje numatytų sÄ lygų.

Be kitų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad su teisėtu, sÄ Å¾iningu ir atviru valdymu yra nesuderinami ir pareiÅ¡kėjo veiksmai, kuriais pareiÅ¡kėjas pertvarkė Å«kinį pastatÄ , neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Å¡ios aplinkybės rodo ne daikto valdymÄ â€žkaip savo“, bet patvirtina neteisėtÄ ir slaptÄ daikto valdymÄ , daikto valdymÄ , nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-30059-809/2014 yra konstatuota, kad statybos teises pareiÅ¡kėjas įgyvendino neteisėtai, t. y. slaptai ir nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.

27. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas tenkina suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ atmeta.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat perskirsto Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į procesinę ginčo baigtį, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. papildomas sprendimas naikinamas.

29. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas apeliantų naudai, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme taip pat netenkinamas. Apeliantai ir kiti suinteresuoti asmenys įrodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Apeliacinius skundus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ ir 2021 m. gruodžio 30 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ : Netenkinti pareiÅ¡kėjo A. Ž. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Netenkinti pareiÅ¡kėjo A. Ž. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas