d64aea9f-66d1-488a-ae00-c86a7fde79b9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1805-562/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03398-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Dirvono ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–2) praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. 1D-8630-(11);

2) priteisti iÅ¡ atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės visÄ neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visÄ jam paskirtÄ 979,24 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2003 m. gegužės mėnesio jam buvo paskirta 979,24 Lt valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija už tarnybÄ , tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio jis gavo sumažintÄ pensijÄ , todėl 2012 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį.

Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1D-8630-(11) atsisakė tai padaryti. PareiÅ¡kėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir pažymi, kad dėl prieÅ¡taraujančio Konstitucijai Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų Vidaus reikalų ministerija neteisėtai sumažino ir neiÅ¡mokėjo jam skirtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas savo skundÄ palaikė praÅ¡ydamas jį tenkinti.Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 16–17) atsakovės pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo ir yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, t. y. 979,24 Lt pensija perskaičiuota koeficientu 0,8410 į 823,54 Lt. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad nurodyta teisės norma neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. PareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes pareiÅ¡kėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. 823,54 Lt pensija perskaičiuota atitinkamu koeficientu pagal kitusias draudžiamÄ sias pajamas.

Ši norma pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, tačiau Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime išaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį: „Minėta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį. Minėta ir tai, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, įstatymų leidėjui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia būtų nukreipiama retroaktyviai, o ne į ateitį“.

Taigi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik į ateitį ir negali bÅ«ti taikomas ginčijamam sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo nutarimas teisiÅ¡kai neveikia. Pagal nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Ä¯statymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Konstitucinio Teismo nutarimÄ buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XI-2195) galiotų retroaktyviai, tačiau įstatymų leidėjas to nepadarė nei Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nei kitu įstatymu.

Tokiu atveju ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusiÄ teisę – Vidaus reikalų ministerijos sprendimai dėl pareiÅ¡kėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimÄ .Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 22). Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 21). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 2/17-464 (b. l.

10) pareiÅ¡kėjui V. A. nuo 2003 m. gegužės 1 d. neterminuotai paskirta 979,24 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . PareiÅ¡kėjas 2012 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti nepriemokÄ ir užtikrinti ateityje visos jam paskirtos valstybinės pensijos už tarnybÄ mokėjimÄ (b. l. 11–12). Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1D-8630-(11) pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b. l. 13–14). Sprendime nurodoma, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui V.

A. paskirta pensija pagrįstai sumažinta vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, bei pažymima, kad nėra teisinio pagrindo jam mokėti 979,24 Lt dydžio pensijÄ ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ . Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2012 metais teisėtumo.Minėta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi (b. l. 13–14).Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.Apibendrinus šiuos argumentus darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. 11D (P)-5906 (b. l.

15) patvirtina, kad pareiškėjui V. A. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. spalio mėnesio buvo 979,24 Lt (pažymos Nr. 11D (P)-6065 antroji grafa „Paskirta pensija“), todėl per šį laikotarpį jam turėjo būti išmokėta 33 294,16 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, nurodyta paskirta pensija sumažinta iki 823,54 Lt.

Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėjui V. A. pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau Å¡i suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dar kartÄ buvo perskaičiuota atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Taigi pareiÅ¡kėjui V. A. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra 10 704,81 Lt (turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 26 353,28 Lt, o iÅ¡mokėta 15 648,47 Lt).Tai, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams, iÅ¡ esmės konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

Ä®statymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ . Å io ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio. Nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos kompensavimo klausimo neaptaria, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika leidžia spręsti, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia visos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimÄ (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogijÄ taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, taip pat nurodė, kad nustatyto pažeidimo aptartu bÅ«du nepaÅ¡alinus bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai (analogiÅ¡ka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos pripažinus įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai formuojama 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2010 m. birželio 7 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį periodinių iÅ¡mokų, t. y. ir pensijų, iÅ¡ieÅ¡kojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjas V. A. skundÄ teismui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. gruodžio 28 d. (b. l. 1), pensijų ribojimas pradėtas taikyti 2010 m. sausio 1 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad jis nėra praleidęs termino teisme ginti pažeistas teises. Sisteminis nurodytų nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos vertinimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės (2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija kaip tinkama atsakovė byloje dėl netinkamai reglamentuoto sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo pripažinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Teismo vertinimu, toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui V. A. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (10 704,81 Lt) pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal LaikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2013 m. kovo 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) ir atsižvelgiant į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, įpareigotina iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 10 704,81 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. 1D-8630-(11) atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, pripažino, jog remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, vis dėlto teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti tik tÄ Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1D-8630-(11) dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Å¡i pareiÅ¡kėjos skundo dalis tenkintina iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).Vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visÄ jam paskirtÄ 979,24 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ dar kartÄ pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui V.

A. paskirta 979,24 Lt pensija sumažinta iki 823,54 Lt pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vidaus reikalų ministerija, perskaičiuodama pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pensijÄ pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, kurie Konstitucinio Teismo pripažinti neprieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, taigi jos veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visÄ jam paskirtÄ 979,24 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ tenkinti nėra pagrindo. Å i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1D-8630-(11) dalį, kurioje atsisakyta V. A. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 10 704,81 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus keturis litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteistÄ sumÄ V.

A. iÅ¡mokėti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                   Rosita Patackienė                                                                                                                                              ArÅ«nas Dirvonas              Irena Paulauskienė