2020-01-08 Nr. AB-573-3-61-3-01368-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2518-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01368-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-01013-e, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, o būtent lygiavamzdį šautuvą MERCURY LIGHT, kal. 12x70/12x70, Nr. 13181, pistoletą BERETA 84 F, kal. 9x17, Nr. E69868Y ir išregistruoti šiuos ginklus iš pareiškėjo leidimo laikyti (nešioti) ginklus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas klaidingai interpretavo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas interpretavo įstatymo nuostatą plečiamai, kadangi neatsižvelgė į tai, jog netekusiu nepriekaištingos reputacijos žmogumi negali būti pripažintas tas, kuris per pastaruosius 3 metus dėl šio įstatymo straipsnio šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju. Įstatyme vienareikšmiškai įtvirtinta, kad būtina sąlyga, leidžianti asmenį pripažinti netekusiu nepriekaištingos reputacijos, yra jo padarytas nusikaltimas, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, tačiau pareiškėjo atveju tokios sąlygos nėra. BK už nusikaltimą, dėl kurio pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėliau nutrauktas (BK 140 straipsnio 2 dalis), didžiausia sankcijoje numatyta bausmė yra 2 metai. Dėl to atsakovas padarė klaidingą išvadą dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos nebuvimo, dėl to be pagrindo buvo panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklus. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad nebuvo teistas ar trauktas administracinėn atsakomybėn, charakterizuojamas teigiamai, niekada nėra padaręs nusižengimo, susijusio su ginklų naudojimu.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymu, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), taip pat turima informacija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjui. Pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 41 straipsnio 3 dalimi bei Taisyklių nuostatomis. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad R. B. naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai apibūdina pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti šiuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, jog 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas 2018 m. vasario 16 d. žodinio konflikto metu su dukra, kumščiais ne mažiau kaip 5 kartus smogė pastarajai į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajai nukritus nuo smūgių, tampė už kojų bei pakėlęs nuo grindų metė į grindis. 2018 m. kovo 1 d. buvo surašytas įtariamojo ir nuketėjusiosios susitaikymo protokolas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-asis skyrius 2018 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

7. Vilniaus AVPK skundžiamu 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 18-IL-10-01013-e, patvirtintu Viešosios tvarkos valdybos, buvo nuspręsta panaikinti R. B. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat nustatyta tvarka realizavus ir perdirbus į visiškai netinkamus naudoti, arba sunaikinus šaunamuosius ginklus: lygiavamzdį šautuvą „MERCURY LIGHT“, kal. 12x70/12x70, Nr. 13181, pistoletą „BERETA 84 F“, kal. 9x17, Nr. E69868Y ir išregistruoti šiuos ginklus iš R. B. leidimo laikyti (nešioti) ginklus. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 41 straipsnio 3 dalimi bei Taisyklių 92.3 punktu, 81 punktu, 93 punktu, 104 punktu.

8. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Nurodė, kad esminis skundo argumentas susijęs su tuo, jog atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėją kaip nesantį nepriekaištingos reputacijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas ne dėl to, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau būtent dėl to, kad apie pareiškėją yra duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies11 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas skundo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas padarė klaidingą išvadą dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos, atmetė kaip nepagrįstus.

9. Pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas atsižvelgiant į 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyrius nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kuris patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2018 m. kovo 8 d. rezoliucija, nustatytomis aplinkybėmis. Šiame nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 16 d. apie 14:30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su dukra R. B., kumščiais ne mažiau kaip 5 kartus smogė pastarajai į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajai nukritus nuo smūgių, tampė už kojų bei pakėlęs nuo grindų metė į grindis, padarydamas poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, rankose, kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje. Šiais savo veiksmais pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nutarime be kita ko nurodyta, kad pareiškėjas pilnai prisipažįsta ir labai gailisi. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

10. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (smurto vartojimas prieš artimą giminaitį), todėl atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, tačiau tai išlieka esmine aplinkybe vertinant pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių: neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai, taip pat privaloma laikytis griežtų prevencinių priemonių. Nustatyti faktai leidžia daryti neginčytiną išvadą apie neigiamą pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo.

12. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų.

13. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai A. B. ir A. B. parodė, jog pareiškėjas yra nekonfliktiškas, toks incidentas šeimoje įvyko pirmą kartą ir buvo vienintelis, daugiau nebuvo pasikartojęs. Nors byloje esančios charakteristikos, asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelės išraše esantys duomenys, pažymos, patvirtinančios, kad pareiškėjas nebegyvena su savo dukra, taip pat aplinkybės, jog anksčiau pareiškėjas nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka leidžia daryti tam tikras išvadas apie teigiamas asmenines savybes, tačiau šie duomenys nepaneigia byloje nustatytų keliamą grėsmę rodančių aplinkybių.

14. Teismas konstatavo, kad visuma faktinių aplinkybių, kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai, įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą leidimo laikyti (nešiotis) panaikinimo pagrindą.

III. 15. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

17. Šioje byloje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu. Teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas panaikinti, neperregistruoti, neišduoti leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra išreikštas imperatyvia forma, t. y. nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės kitaip vertinti, ar priimti kitokio pobūdžio sprendimą nei apibrėžta šiais teisės aktais. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nurodytus įstatymo reikalavimus interpretavo savaip ir neatsižvelgė į tai, kad yra aiškiai nustatyta, jog pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą nepriekaištingos reputacijos žmogumi negali būti pripažintas tas, kuris per pastaruosius 3 metus dėl šio įstatymo straipsnio šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra vienareikšmiškai įtvirtinta, kad būtina sąlyga, leidžianti asmenį pripažinti netekusiu nepriekaištingos reputacijos, yra jo padarytas nusikaltimas, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Būtent šios įstatyme nustatytos sąlygos šiuo atveju nėra. BK 140 straipsnio 2 dalyje didžiausia numatyta bausmė yra du metai laisvės atėmimo. Tokiu būdu, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją asmeniu, praradusiu nepriekaištingą reputaciją ir tuo pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, išregistruojant turėtus šaunamuosius ginklus iš jo leidimo laikyti (nešioti) ginklus. Kadangi nėra imperatyvaus įstatymo reikalavimo, atsakovas privalėjo įrodymais pagrįsti, kad pareiškėjas negali būti pripažįstamas nepriekaištingą reputaciją turinčiu asmeniu, tačiau rėmėsi tik tuo, kad yra įstatymo imperatyvas.

18. Analogiškai pareiškėjo pavojingumo klausimą turėjo vertinti ir pirmosios instancijos teismas. Teigia, kad jis niekada anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Jokių neigiamų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, išskyrus baudžiamosios bylos nutraukimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra. Padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, pareiškėjas nėra asmuo, linkęs daryti kokius nors teisės pažeidimus, nekelia jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Leidimą laikyti ginklus turi jau seniai. Niekada nebuvo jokio pažeidimo, susijusio su ginklų laikymu ar jų naudojimu. Niekada nėra ginklu kam nors grasinęs ar bandęs spręsti kilusias konfliktines situacijas ginklų pagalba. Šiuo konkrečiu atveju, kai jis panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, ginklai naudojami nebuvo, nebuvo jais grasinama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad pagal Įstatymo 18 straipsnį jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą taip pat negalima teigti, kad jis kelia grėsmę savo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Vertindamas jo pavojingumo ir santykių šeimoje klausimus, teismas apklausė liudytojais A. B. ir A. B., kurie abu buvo nurodyti prokuratūros nutarime nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą kaip įvykio vietoje buvę asmenys. Iš jų parodymų aiškiai matyti, kad konflikto iniciatoriumi buvo pati nukentėjusioji, kuri elgėsi viešai demonstruodama nepagarbą visų namiškių atžvilgiu. Taip pat teismui buvo pateikti medicininių dokumentų išrašai apie pareiškėjo sveikatos būklę tuo metu. Dėl ilgai trunkančios ligos ir jos pastoviai keliamo didelio skausmo, jis buvo psichologiškai iškankintas. Taigi aplinkybių visuma, nulėmusi konfliktą tarp jo ir nukentėjusios dukters, nerodo, kad jis yra konfliktiškas asmuo, linkęs iškilusias problemas spręsti smurto pagalba. Tokiu būdu teismo padarytos išvados dėl jo keliamo pavojaus prieštarauja surinktiems byloje įrodymams.

19. Sprendžiant klausimą dėl ginklo reikalingumo, teismui buvo paaiškinta, kad šeima turi pramoninį veikiantį bityną vienkiemyje Varėnos rajone, su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bei žemės sklypais. Kadangi gaminama produkcija ir pati ūkio įranga yra brangi, savigynai išduotas ginklas yra reikalingas apsaugoti save ir savo turtą. Todėl teismas šioje dalyje netinkamai vertino šią aplinkybę. Tokiu būdu, nagrinėdamas šią bylą teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

20. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Atsiliepime nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas, kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, jog tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju R. B. elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti šiuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo.

22. Pažymi, kad Vilniaus AVPK priimdamas 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-01013-e, tinkamai įvertino Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto (kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 punkto 6 papunkčio (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus), nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama šį pareiškėjo prašymą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Pareiškėjas prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina ir apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

25. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018).

26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK 2018 m. vasario 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 16 d. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), sumušė savo dukrą R. B., sukeldamas jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad žodinio konflikto metu tėvas R. B. kumščiais ne mažiau kaip 5 kartus smogė R. B. į įvairias kūno vietas, o jai nukritus nuo smūgių, tampė už kojų bei pakėlęs nuo grindų metė į grindis, padarydamas poodines kraujosruvas kairio užausio srityje. R. B. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai visiškai pripažino. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-asis skyrius 2018 m. kovo 6 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2018 m. kovo 8 d. rezoliucija minėtą nutarimą patvirtino.

27. Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 18-IL-10-01013-e nuspręsta panaikinti R. B. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat nustatyta tvarka realizavus ir perdirbus į visiškai netinkamus naudoti, arba sunaikinus šaunamuosius ginklus: lygiavamzdį šautuvą MERCURY LIGHT, kal. 12x70/12x70, Nr. 13181, pistoletą BERETA 84 F, kal. 9x17, Nr. E69868Y ir išregistruoti šiuos ginklus iš R. B. leidimo laikyti (nešioti) ginklus.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

29. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, eA-11-415/2018 ir kt.).

31. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino, bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (asmeninio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, jai nukritus, tampė už kojų bei pakėlęs nuo grindų metė į grindis), todėl atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo nepriekaištinga reputacija bei vertinimu, pažymi, kad skundžiamas Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 15 d. sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nustatančiu, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir Taisyklių 92.3 punktu, numatančiu, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms, t. y. ne tuo pagrindu, kurį apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas (ne dėl to, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos), todėl yra nereikšmingi, teisėjų kolegija jų nevertina ir plačiau dėl to nepasisako.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Taigi pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

34. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nurodytą pareiškėjo veiką, jos pobūdį, pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir pagrįstai panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

35. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad šeima turi pramoninį veikiantį bityną vienkiemyje Varėnos rajone, su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bei žemės sklypais, gaminama produkcija ir pati ūkio įranga yra brangi, savigynai išduotas ginklas yra reikalingas apsaugoti save ir savo turtą, nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nesudaro pagrindo jį panaikinti.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė