d64a0cf6-5df6-4d8b-ba32-70124f3754b2 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas KazakiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (trečiojo asmens) Å«kinės įmonės (toliau – ŪĮ) „Vitebskoblvodokanal“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Arginta“ ieÅ¡kinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pareikÅ¡tÄ atsakovui Luminor Bank AS, trečiasis asmuo Vitebsko srities komunalinės unitarinės vandens tiekimo – kanalizacijos Å«kio įmonė „Vitebskoblvodokanal“ ir nustatė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikÅ¡tus garantijos pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant pagal trečiojo asmens 2020-02-19 reikalavimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu teismas 2020-03-31 nutartimi nutarė pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikÅ¡tus 2019-06-11 garantijos Nr. BG110803/160 pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant pagal trečiojo asmens 2020-02-19 reikalavimÄ .

2. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos teismo nutarties, 2020-10-08 nutartimi nutarė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Trečiasis asmuo pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, esant kitokiai faktinei situacijai, nei buvo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo padavimo metu. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, dalis ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tapo neaktuali, todėl teismas privalo iÅ¡ naujo spręsti, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra aktualios ir proporcingos.

4. PaaiÅ¡kino, kad nors raÅ¡ytiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas laikėsi kitos nuomonės, posėdžio metu buvo paaiÅ¡kinta, kad prevencinis ieÅ¡kinys grindžiamas, inter alia, tuo, kad reikalavimas pagal garantijÄ pareikÅ¡tas 2017-01-03 sutarties pagrindu: ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinio pagrindas yra tai, jog reikalavimas pareikÅ¡tas ne pagal garantijos sÄ lygas, t. y. ne to asmens, kuriam iÅ¡duota garantija ir ne pagal tÄ sutartį. Tačiau trečiojo asmens 2021-06-07 reikalavimas atsakovui nėra susijęs su 2017-01-03 sutartimi.

Trečiojo asmens 2020-06-25 reikalavimas (tikslinantis 2020-02-19 reikalavimÄ ), kuris buvo susijęs su 2017-01-03 sutartimi, yra atÅ¡auktas. Trečiasis asmuo laiko, kad dėl to byloje neliko dalies ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindimo. Taip pat teigia, kad faktinė padėtis yra kitokia ir dėl to, kad, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovas nuslėpė nuo teismo reikÅ¡mingas aplinkybes. IeÅ¡kovas po bylos iÅ¡kėlimo raÅ¡tu patvirtino sutarties ir garantijos galiojimÄ trečiajam asmeniui; ieÅ¡kovas raÅ¡tu patvirtino trečiojo asmens, kaip teisėto UÄ® „Vitebskvodokanal“ teisių perėmėjo ir sutarties Å¡alies, statusÄ ; nebuvo pradėta įrodinėti, jog ieÅ¡kovas patirs konkrečių nuostolių dėl iÅ¡mokėjimo pagal garantijÄ atlikimo;

žinodamas, kad įmonės UÄ® „Vitebskvodokanal“ nebėra, ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ dėl įmokų už iÅ¡duotas garantijas (įskaitant ir ieÅ¡kinyje nurodytÄ garantijÄ ) sumažinimo; kaip ir nesikreipė į atsakovÄ dėl užstato, laikomo atsakovo depozitinėje sÄ skaitoje, sumažinimo ar panaikinimo (taigi laiko, kad garantija galioja).

5. Trečiojo asmens įsitikinimu, visos Å¡ios nuslėptos aplinkybės tikėtinai bÅ«tų pakeitusios Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos. Nesant trečiojo asmens reikalavimo sumokėti pagal garantijÄ , susijusio su 2017-01-03 sutartimi, ginčas dėl Å¡ių aplinkybių yra neaktualus, taigi ir neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo „jeigu tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€œ.

Jeigu ginčas iÅ¡nyko, tai ir negali bÅ«ti teismo sprendimo dėl reikalavimo, kurio įvykdymui galioja laikinosios apsaugos priemonės. Galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovui suteiktas pranaÅ¡umas prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį: apeinant 2016-07-04 sutartyje (ir 2017-01-03 sutartyje, kai ji buvo aktuali) sutartÄ ginčų sprendimo teismingumÄ bei įšaldžius savo įsipareigojimų vykdymÄ trečiajam asmeniui. Nepagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimai de facto yra nutaikyti ne į atsakovÄ , bet į trečiÄ jį asmenį, dėl kurių trečiasis asmuo patyrė ir iki Å¡iol patiria turtinę žalÄ . 2016-07-04 sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo ne tik „užsakovui atlikti nurodytus darbus ir paÅ¡alinti vėliau aptiktus jo trÅ«kumus pagal sutarties nuostatas“, bet ir pateikti garantijas.

Kaip matyti iÅ¡ 2016-07-04 sutarties struktÅ«ros – 2016-07-04 sutarties vykdymo garantija, kurios vykdymui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra itin svarbi ir tam yra paprasta priežastis – garantija atgraso ieÅ¡kovę nuo 2016-07-04 sutarties nevykdymo. 2016-07-04 sutartis yra reikÅ¡minga ne mažiau nei 360 tÅ«kstančių Vitebsko gyventojų, kadangi ji skirta užtikrinti viso Vitebsko miesto nuotekų valymÄ . Jeigu dėl ieÅ¡kovo veiksmų nutrÅ«ks nuotekų valymas, galima ir ekologinė katastrofa, todėl yra visiÅ¡kai pagrįsta skaičiuoti bent minimalius preziumuojamus trečiojo asmens patiriamus nuostolius.

6. Trečiasis asmuo laiko, kad Å¡iuo metu dalis ginčo prarado aktualumÄ , todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės neturi pagrindo ir yra nepagrįstos. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes suteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡esnę padėtį, leidžiančiÄ nevykdyti 2016-07-04 sutarties bei neatlyginti iÅ¡ nevykdymo kylančių trečiojo asmens patiriamų nuostolių, kurie kiekvienÄ dienÄ padidėja reikÅ¡minga 199,71 Eur suma. Trečiasis asmuo laiko, kad faktinės ir teisinės aplinkybės, atskleistos pasirengimo nagrinėti bylÄ metu patvirtina, kad ieÅ¡kinys prima facie nepagrįstas:

Vilniaus apygardos teismas 2020-10-08 nutartimi nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodinėja atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat ieÅ¡kovas laikosi nenuoseklios pozicijos dėl trečiojo asmens teisės į garantijos įvykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-27 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dėstomus argumentus laikė, jog jie nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindų iÅ¡nykimo. Teismas nurodė, jog 2021-12-20 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ esmės patvirtindamas trečiojo asmens argumentus, jog ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės reikÅ¡ti reikalavimų dėl uždrausimo bankui iÅ¡mokėti garantijos sumÄ trečiajam asmeniui, tačiau tai sudaro ne CPK 149 straipsnio 1 dalyje, o CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatytÄ laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindÄ (ieÅ¡kinio atmetimas). Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys, įsiteisėjimo.

9. Pirmosios instancijos teismas paaiÅ¡kino, jog 2020-03-31 nutartyje, kuria pritaikytos praÅ¡omos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės, yra nurodęs, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė prevencinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o uždrausti atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikÅ¡tus garantijos pagrindu, taip pat reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimais. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl realios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, pagrindė aplinkybe, kad trečiasis asmuo yra pareiÅ¡kęs atsakovui reikalavimÄ iÅ¡mokėti 174 471,20 Eur sumÄ pagal 2019-06-11 garantijÄ , atsakovui patenkinus tokį trečiojo asmens reikalavimÄ , atsakovas galėtų reikalauti paminėtos sumos iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris patirtų žalÄ .

Be to, atsakovui iÅ¡mokėjus reikalaujamas sumas trečiajam asmeniui, galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų pagal banko garantijÄ susigrÄ Å¾inimas bÅ«tų apsunkintas, sudėtingas ir užtruktų ilgÄ laikÄ . PraÅ¡omas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones teismas pritaikė, siekdamas užtikrinti esamos padėties status quo iÅ¡saugojimÄ iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo. Teismas, kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pritaikė draudimÄ atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikÅ¡tus 2019-06-11 garantijos pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant pagal trečiojo asmens 2020-02-19 reikalavimÄ .

10. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog viena iÅ¡ trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kuria grindžiamas faktinės padėties pasikeitimas, naikinantis laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindus, yra aplinkybė, jog trečiasis asmuo 2021-06-07 reikalavimu, kuris nėra susijęs su 2017-01-03 sutartimi, atÅ¡aukė savo ankstesnius reikalavimus atsakovui dėl garantijos sumos iÅ¡mokėjimo, t. y. atÅ¡aukė 2020-06-25 reikalavimÄ , tikslinantį 2020-02-19 reikalavimÄ . Teismo vertinimu, trečiojo asmens pateiktas faktinių aplinkybių traktavimas neteisingas ir nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindų, nustatytų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, iÅ¡nykimo.

Trečiojo asmens 2021-06-07 reikalavimas atsakovui dėl iÅ¡mokėjimo pagal 2019-07-11 įvykdymo garantijÄ Nr. BG110803/160 pareikÅ¡tas pagal tÄ pačiÄ garantijÄ , kaip ir 2020-06-25 bei 2020-02-19 reikalavimai, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu: dėl ieÅ¡kovo kaip rangovo 2016-07-04 sutarties pažeidimo pagal tÄ pačiÄ banko garantijÄ , kÄ pripažįsta trečiasis asmuo visuose procesiniuose dokumentuose. Trečiojo asmens argumentas, jog 2021-06-07 reikalavimas atsakovui nėra susijęs su 2017-01-03 sutartimi įvertintas kaip skirtingas tų pačių faktinių aplinkybių interpretavimas.

Trečiasis asmuo viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog 2017-01-03 sutartis yra sudaryta, vykdant 2016-07-04 sutartį ir nėra savarankiÅ¡kas sandoris. Tokios pozicijos trečiasis asmuo laikėsi ir 2020-02-19 reikalavime atsakovui dėl garantijos sumos iÅ¡mokėjimo, nurodydamas, jog remiantis minėtos sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.19 punktu, rangovas turi teisę naudotis elektros, vandens ir dujų iÅ¡tekliais bei kitomis statybvietėje teikiamomis komunikacijomis, kurių specifikacija ir kainos yra pateiktos užsakovo reikalavimuose.

Remiantis bÅ«tent Å¡ia sutarties Nr. A.1.a1 sÄ lyga užsakovas (trečiasis asmuo) ir rangovas (ieÅ¡kovas) pagal taikomus Baltarusijos Respublikos teisės aktus sudarė sutartį Nr. 2 dėl elektros energijos tiekimo rangovui. Trečiojo asmens teisė į garantijos sumos iÅ¡mokėjimÄ 2020-02-19 reikalavime buvo grindžiama sutarties Nr. A.1.al. 4.19 punkte ir 2017-01-03 sutartyje Nr. 2 numatytos prievolės atsiskaityti už elektros energijÄ nevykdymu. Taigi, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog vien argumentacijos dėl 2017-01-03 sutarties Nr. 2 pažeidimo paÅ¡alinimas iÅ¡ vėlesnių trečiojo asmens praÅ¡ymų atsakovui dėl garantijos sumos iÅ¡mokėjimo nekeičia 2020-02-19 reikalavimo esmės ir nesudaro pagrindo laikyti, jog Å¡is reikalavimas buvo atÅ¡auktas.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visi trečiojo asmens reikalavimai: 2020-06-25, 2020-02-19 ir 2021-06-07 yra tapatÅ«s, t. y. pareikÅ¡ti dėl sumų pagal tÄ pačiÄ banko garantijÄ iÅ¡mokėjimo ir tuo pačiu faktiniu pagrindu – dėl ieÅ¡kovo kaip rangovo prievolių pagal 2016-07-04 sutartį Nr. A.1.al. nevykdymo. Teismas nurodė jog nėra pagrindo laikyti, kad bent vienas iÅ¡ minėtų reikalavimų buvo atÅ¡auktas, nes iÅ¡ esmės skyrėsi tik Å¡ių reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindimas, trečiajam asmeniui iÅ¡plečiant rangovo nevykdomų prievolių pagal sutartį Nr. Nr. A.1.al. apimtį ir didinant reikalaujamos iÅ¡mokėti garantijos sumÄ , tačiau nekeičiant nei paties reikalavimo, nei jo pagrindo.

Dėl to, teismas priėjo iÅ¡vadÄ kad nėra pagrindo laikyti, jog bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindimas. Nei ieÅ¡kinio faktinis, nei teisinis pagrindai, o taip pat ir bylos faktinės aplinkybės nuo jos nagrinėjimo pradžios nepasikeitė, t. y. trečiasis asmuo neatsisakė ar kitaip neatÅ¡aukė savo reikalavimo dėl garantijos sumos iÅ¡mokėjimo pagal atsakovo iÅ¡duotÄ 2019-06-11 garantijÄ Nr. BG110803/160. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-31 nutartyje nurodyta, kad prevenciniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma uždrausti atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikÅ¡tus 2019-06-11 garantijos pagrindu, taip pat kad atsakovui patenkinus trečiojo asmens reikalavimÄ dėl iÅ¡mokų pagal minėtÄ garantijÄ iÅ¡mokėjimo, atsakovas galėtų reikalauti paminėtos sumos iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris patirtų žalÄ .

Atsakovui iÅ¡mokėjus reikalaujamas sumas trečiajam asmeniui, galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų pagal banko garantijÄ susigrÄ Å¾inimas bÅ«tų apsunkintas, sudėtingas ir užtruktų ilgÄ laikÄ .

12. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas taip pat nurodė, kad trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nepatvirtina padėties pasikeitimo bylos nagrinėjimo metu taip, jog iÅ¡nyktų CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindai. Trečiojo asmens praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dėstomi argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių prieÅ¡taravimo ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principams buvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjant trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-31 nutarties ir atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Esant nepasikeitusiai faktinei padėčiai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi įgaliojimų paneigti apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimu nurodytų iÅ¡vadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindÄ panaikina teismo sprendimas dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, tačiau toks teismo sprendimas suponuoja ne CPK 149 straipsnio 1 dalyje, o CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatytÄ laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindÄ , tačiau pagal minėtÄ teisės normÄ ieÅ¡kinio atmetimo atveju laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

13. Trečiasis asmuo pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl 2021-12-27 nutarties. Apeliantas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2021-12-01 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: patenkinti 2021-10-04 praÅ¡ymÄ ir panaikinti 2020-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

14. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-10-08 nutartyje teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodinėja atsakovo neteisėtų veiksmų, o pirmosios instancijos teismo 2021-12-20 sprendimu patvirtinta tai, ko dar nevertino apygardos teismas: arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir ieškovas negali reikšti reikalavimų trečiajam asmeniui dėl trečiojo asmens veiksmų, susijusių su 2016-07-04 sutartimi Lietuvos Respublikos teismuose.

15. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl ankstesnių reikalavimų atÅ¡aukimo, o vienintelis dabar esamas trečiojo asmens reikalavimas atsakovui yra iÅ¡mokėti 1 214 877,14 Eur pagal garantijÄ . IeÅ¡kovas netikslino prevencinio ieÅ¡kinio ir jo negrindė trečiojo asmens 2021-06-07 reikalavimu. PaaiÅ¡kina, kad atsakovas yra ir privalo bÅ«ti pasiruošęs sumokėti trečiajam asmeniui pagal garantijÄ bÅ«tent pagal 2021-06-07 reikalavimÄ , kadangi atsakovo vertinimu trečiojo asmens pareikalavimai pagal garantijÄ yra tinkami, tačiau atsakovÄ atlikti veiksmus varžo galiojančios laikinosios apsaugos priemonės.

16. Atskirajame skunde nurodyta, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas, klaidingai interpretuodamas, jog visi ankstesni trečiojo asmens reikalavimai atsakovui pagal garantijÄ yra galiojantys ir neatÅ¡aukti, neįvertino ir neiÅ¡nagrinėjo aplinkybės, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos net 7 kartus didesnei sumai, negu buvo pritaikytos 2020-03-31 nutartimi.

17. IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas reikalavo uždrausti bankui atlikti bet kokius mokėjimus pagal visus reikalavimus iÅ¡mokėti trečiajam asmeniui pinigus pagal garantijÄ , o ne pagal konkretų trečiojo asmens reikalavimÄ , kurį atskirajame skunde trečiasis asmuo vadina banko „jau iÅ¡nagrinėtu „Vitebskoblvodokanal“ pareikalavimu“.

18. Atsiliepime nurodyta, jog kaip matyti iÅ¡ nurodytų atskirojo skundo argumentų, apelianto manymu, jis įgijo teisę praÅ¡yti panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes surašė bankui kitÄ reikalavimÄ , kuriuo padidino praÅ¡omÄ pagal garantijÄ iÅ¡mokėti pinigų sumÄ , o ankstesnį reikalavimÄ atÅ¡aukė. 2020-03-31 nutartimi teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones tam, kad bÅ«tų užtikrintas UAB „Arginta“ prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimas – uždrausti bankui atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikÅ¡tus garantijos pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant pagal trečiojo asmens 2020-02-19 reikalavimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad trečiajam asmeniui 2021-06-07 pareiÅ¡kus reikalavimÄ bankui iÅ¡mokėti didesnę nei 2020-02-19 reikalavime, o paskui ir 2020-06-10 reikalavime trečiojo asmens reikalautÄ pinigų sumÄ pagal garantijÄ , o ankstesnį reikalavimÄ atÅ¡aukti, 2020-03-31 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neiÅ¡nyko, o taikytos apsaugos priemonės dar labiau atitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principus, nes trečiojo asmens reikalavimai padidėjo, o nesant laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui gali bÅ«ti padaryta dar didesnė žala.

19. IeÅ¡kovo vertinimu nėra naujų aplinkybių, dėl kurių iÅ¡nyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, tai nėra ir pagrindo svarstyti, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo reikalavimus, t. y. nėra pagrindo patenkinti praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties atmesti tokį praÅ¡ymÄ . Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo klausimas turėjo bÅ«ti ir buvo įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2020-03-31 nutartį.

Vilniaus apygardos teismas pagal trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ Ä¯vertino 2020-03-31 nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ir 2020-10-08 nutartimi paliko jÄ nepakeistÄ . Atskirajame skunde apeliantas neginčija, kad 2017-01-03 sutartis yra sudaryta, vykdant 2016-07-04 sutartį, t. y. remiantis Å¡ios sutarties 4.19 punktu, ir nėra savarankiÅ¡kas sandoris. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad vien argumentacijos dėl 2017-01-03 sutarties Nr. 2 pažeidimo paÅ¡alinimas iÅ¡ vėlesnių trečiojo asmens praÅ¡ymų atsakovui dėl garantijos sumos iÅ¡mokėjimo nekeičia 2020-02-19 reikalavimo esmės. Nėra aplinkybių pasikeitimo, dėl ko bÅ«tų iÅ¡nykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ar turėtų bÅ«ti persvarstytas jų proporcingumas bei ekonomiÅ¡kumas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai Atskirasis skundas atmestinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra teisėta.

22. CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi. Nors Å¡iame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018).

23. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi, teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nepatvirtina faktinės situacijos pasikeitimo bylos nagrinėjimo metu taip, jog iÅ¡nyktų CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindai ar vienas iÅ¡ jų.

24. Apeliantas teigia, jog jis įgijo teisę praÅ¡yti panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes surašė atsakovui kitÄ reikalavimÄ , kuriuo padidino praÅ¡omÄ pagal garantijÄ iÅ¡mokėti pinigų sumÄ , o ankstesnį reikalavimÄ atÅ¡aukė.

25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2020-03-31 nutartimi teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones tam, kad bÅ«tų užtikrintas ieÅ¡kovo prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimas uždrausti bankui atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikÅ¡tus garantijos pagrindu, įskaitant, bet neapsiribojant pagal trečiojo asmens 2020-02-19 reikalavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad trečiajam asmeniui 2021-06-07 pareiÅ¡kus reikalavimÄ bankui iÅ¡mokėti didesnę nei 2020-02-19 reikalavime, o paskui ir 2020-06-10 reikalavime trečiojo asmens reikalautÄ pinigų sumÄ pagal garantijÄ , o ankstesnį reikalavimÄ atÅ¡aukti, 2020-03-31 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neiÅ¡nyko, o pritaikytos apsaugos priemonės dar labiau atitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principus, nes trečiojo asmens reikalavimai padidėjo, o nesant laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui gali bÅ«ti padaryta dar didesnė žala.

Visi trečiojo asmens reikalavimai yra pareikÅ¡ti pagal tÄ pačiÄ garantijÄ , t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – dėl ieÅ¡kovo, kaip rangovo, 2016-07-04 sutarties pažeidimo, tos pačios garantijos pagrindu, ir kad skyrėsi tik Å¡ių reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindimas, trečiajam asmeniui iÅ¡plečiant rangovo nevykdomų prievolių pagal sutartį Nr. Nr. A.1.al. apimtį ir didinant reikalaujamos iÅ¡mokėti garantijos sumÄ , tačiau nekeičiant nei paties reikalavimo, nei jo pagrindo esmės. Taigi prieÅ¡ingai, negu nurodo trečiasis asmuo, teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos.

26. Pažymėtina, jog 2020-03-31 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo klausimas buvo įvertintas teismui priimant minėtÄ nutartį. Å ios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas galėjo bÅ«ti kitaip įvertintas, jÄ apskundus aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Å ia teise trečiasis asmuo pasinaudojo ir Vilniaus apygardos teismas pagal trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ Ä¯vertino 2020-03-31 nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ir 2020-10-08 nutartimi paliko jÄ nepakeistÄ .

27. Taip pat paminėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas (CPK 149 straipsnio 1 dalis), todėl sprendime padarytos išvados yra neaktualios, nes jų pagrindu laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, kai įsiteisės teismo sprendimas (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020-10-08 nutartimi, o ne sprendime padarytomis išvadomis. 2021-12-20 teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir neturi prejudicinės galios. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai neišnyko (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

28. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs patenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Byla iÅ¡spręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad turėjo su Å¡ios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-27 nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Visvaldas KazakiÅ«nas