d6461a56-5567-45f7-8e04-9c74b4cd251d · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-29281-736/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02253-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.1.14.8 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 29 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėjas Algimantas Brigadierius, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdamas pareiÅ¡kėjos B. R. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ , suinteresuoti asmenys byloje: T. R., J. A., L. S. ir K. R., n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja B.

R. pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad butas, (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis Å«kinio pastato, (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis Å«kinio pastato, (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo Å¡io turto įsigijimo momento asmeninės nuosavybės teise priklausė ir priklauso vienintelei Å¡io nekilnojamojo turto savininkei B.

R.. PareiÅ¡kime nurodė, kad minėtas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kuris buvo įsigytas 1992 m. ir 1996 m. pirkimo – pardavimo sutartimis. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuokÄ su S. R.. Nuo pat santuokos sudarymo kartu jie negyveno ir bendro Å«kio nevedė. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi iki pat sutuoktinio mirties nebuvo nutraukusi santuokos bei iÅ¡sprendusi santuokoje įgyto turto padalinimo klausimÄ , kreipėsi į notarÄ ir sužinojo, kad negali parduoti jai priklausančio buto.

Suinteresuoti asmenys T. R., J. A., L. S. ir K. R. yra S. R. vaikai. Nurodė, kad bendrų vaikų su sutuoktiniu nebuvo susilaukusi. PareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms.

Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik jeigu pareiÅ¡kėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tÄ faktÄ , arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylÄ nagrinėti, turi jÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .

Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Žemės (pastato) valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę;

2) pareiÅ¡kėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Jeigu pareiÅ¡kėjas turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise faktas negali bÅ«ti nustatomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalga, Teismų praktika Nr. 24).

PareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , 1992 m. rugsėjo 8 d. ir 1996 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pateikė nuosavybės teisę į turtÄ patvirtinančius dokumentus. Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Taip pat, iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo turinį, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimÄ bei paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Visi pareiÅ¡kėjos teiginiai, susiję su tuo, kad nekilnojamasis turtas dėl kurio praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise gali bÅ«ti vertinami kaip įrodomieji kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieÅ¡kinį, o nenustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ bei formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ taikant minėtÄ institutÄ yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iÅ¡kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtÄ ir koks Å¡ios teisės turinys – juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas, tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, taip pat žr.

Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-03 nutartis civilinė byloje Nr. 2S-1143-622/2009. Minėtų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir jos pareikÅ¡to reikalavimo turinį, į pateiktus įrodymus, teismas atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingos teisenos tvarka, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. PareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 ir 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respub­likos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 137 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos B. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ su priedais grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai B. R., (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ 2018 m. spalio 2 d., mokėjimo kvito Nr. 175/1074.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Teisėjas Algimantas Brigadierius