2016-05-27 Nr. AB-11530-3-61-3-04202-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1143-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04202-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas, apeliantas), atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 700 Lt turtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė 2013 m. spalio 25 d. už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto pažeidimą surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-3448553-13 dėl to, kad važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Renault Twingo“ ir jį apgadino. 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 10N-3552325-13 jam buvo paskirta 150 Lt bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-576/2014 2014 m. balandžio 10 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu pažeidęs KET 132 punktą ir padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, todėl 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 10N-3552325-1312 buvo panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Pabrėžė, jog teismas pažymėjo, kad neatmestina galimybė, jog rastas įbrėžimas paliktas paties nukentėjusiojo veiksmų, nes bylos nagrinėjimo metu pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilio „Renault“ vairuotojas, apžiūrėjęs automobilį, spiria į kairės pusės galinio rato sritį. Pareiškėjo nuomone, dėl aplaidaus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veikimo (neveikimo) ir savo funkcijų nevykdymo jam nepagrįstai buvo paskirta administracinė bauda, jis buvo priverstas savo teises ginti teisme, kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos į advokatą, kad jo teisės bei teisėti interesai būtų tinkamai apginti, todėl patyrė turtinę žalą, kuri sudaro 1 500 Lt už skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui parengimą ir 1 200 Lt už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Pažymėjo, kad turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnai nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai tyrė administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, neišanalizavo eismo įvykio mechanizmo, pažeidė ATPK 252 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei įrodymų vertinimo principus, nesiėmė visų būtinų priemonių tiesai administracinių teisės pažeidimų byloje nustatyti, t. y. nepastebėjo, kad eismo įvykio vieta yra filmuojama, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad būtų gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tariamai pareiškėjo padarytas eismo įvykis, kuris akivaizdžiai buvo reikalingas tam, kad visapusiškai ir objektyviai būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja ir priežastinis ryšys – dėl įvardytų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų bei dėl to, kad pareigūnai aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, jis buvo neteisėtai nubaustas ir dėl nuobaudos panaikinimo turėjo samdytis advokatą, ilgą laiką bylinėtis teisme bei patyrė teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą (b. l. 20–22) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad teismo nutarimu, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, jokių pareigūnų neteisėtų veiksmų nebuvo konstatuota. Atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, bet dėl įrodymų nepakankamumo. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti pats savaime vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuojamas tik tada, kai yra nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo eiga vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti pareiškėją padarius teisės pažeidimą. Pareiškėjo teiginys, kad vaizdo įrašas būtų turėjęs esminės reikšmės aplinkybių nustatymui ir tyrimo eigai (pagal policijos įstaigos kompetenciją), tėra prielaida. Net ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nėra iš esmės paneigtos pareigūnų nustatytos aplinkybės, jos tik pripažintos kaip nepakankamos pripažinti pareiškėją neginčijamai kaltu, o vaizdo įrašas, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo būtinas objektyviam bylos išnagrinėjimui, nėra įrodymas, iš esmės paneigiantis pareiškėjo kaltę. Pažymėjo, kad pareigūnai veikė pagal galiojančių ATPK nuostatų reikalavimus, pagal savo kompetenciją. Visos pareigūnų nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys, t. y. automobilių pažeidimų pobūdis, liudytojų parodymai ir kt., tvirtino, kad eismo įvykis įvyko būtent pagal pareigūnų sudarytą pirminę eismo įvykio schemą, o tai, kad pareigūnai neišreikalavo ir nepridėjo prie bylos vaizdo įrašo, kuris iš esmės nei paneigia, nei patvirtina pareiškėjo kaltę, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti policijos pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus ar nepateisinamai aplaidžius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 163–168) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo naudai 564,76 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas jo patirtą žalą kildino iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, buvo priverstas ginčyti neteisėtą nutarimą teisme, dėl to patyrė piniginius nuostolius.

Teismas pažymėjo, jog nors administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011. Nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant tam tikros valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (pagal CK 6.271 bei 6.250 straipsnių prasmę), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3552325-13 pareiškėjui, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda – už tai, kad jis 2013 m. spalio 25 d., vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir tuo pažeidė KET 132 punktą. Pareiškėjas paminėtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą apskundė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-576/2014 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 150 Lt bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismas paminėtoje byloje konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad būtent pareiškėjas, judėdamas atbulas automobiliu „VW Touran“ pro stovintį automobilį „Renault Twingo“, kliudė jį ir paliko ant automobilio „Renault“ rastus įbrėžimus. Teismas pažymėjo, jog neatmestina galimybė, kad paminėtas rastas įbrėžimas paliktas paties nukentėjusiojo veiksmų, nes vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilio „Renault“ vairuotojas apžiūrėjęs automobilį spiria į kairės pusės galinio rato sritį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-576/2014 yra įsiteisėjęs.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nesilaikė ATPK 284 straipsnyje nustatytos pareigos visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nors įrodymų nepakankamumas savaime nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų, tačiau taip pat negalima teigti, kad pareigūnai turi visiškai neribotą diskreciją vertinti bylos aplinkybes.

Todėl nustatant pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktą turi būti vertinamos kiekvienos bylos faktinės aplinkybės. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjui iškelta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, savaime negali būti pagrindu pripažinti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasmę. Tam, kad toks veiksmas (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 127 str. 2 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu).

Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ir objektyvioji jos pusė – neteisėti asmens veiksmai ar neveikimas. Šis sudėties elementas negali būti preziumuojamas ar numanomas, jis konkrečioje byloje privalo būti neabejotinai nustatytas (įrodytas), nes patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn, nenustačius neteisėtų veiksmų ar neveikimo, būtų pažeista ATPK 9 straipsnio 1 dalis ir nekaltumo prezumpcijos principas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų bylose, kaip ir baudžiamosiose bylose, taikytinas principas in dubio pro reo, t. y. visos abejonės turi būti vertinamos nusižengimo padarymu įtariamo asmens naudai.

Teismas vadovavosi KET 132 punktu, ATPK 127 straipsnio 2 dalimi. Įvertinęs 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 10N-3552325-13 turinį, nustatė, jog paminėto KET reikalavimo pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu inkriminuotas iš esmės remiantis vien apgadintame automobilyje įvykio metu buvusios liudininkės J. B. parodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-576/2014 konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 132 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, darydamas paminėtą išvadą, be kita ko, vadovavosi ir uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ stovėjimo aikštelės vaizdo kamera padarytu 2013 m. spalio 25 d. vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti atvažiuojantys ir išvažiuojantys automobiliai – pareiškėjo „VW Touran“ ir tariamai jo apgadintas „Renault Twingo“ – kuris, kaip pažymėjo teismas, paneigė liudytojos nurodytą aplinkybę, kad pravažiuojant automobiliui „VW Touran“ sujudėjo automobilis „Renault“. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo peržiūrėtas paminėtas vaizdo įrašas, dalyvavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas pažymėjo, kad vaizdo įrašas leidžia daryti išvadą, jog kontakto tarp ginčo automobilių nebuvo ir negalėjo būti, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimo teiginius, kad vaizdo įrašas nėra įrodymas, iš esmės paneigiantis pareiškėjo kaltę, ir nebūtų turėjęs esminės reikšmės aplinkybių nustatymui ir tyrimo eigai, vertino kaip nepagrįstus. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neneigė, kad paminėtu vaizdo įrašu nesivadovavo. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų, su padarytu teisės pažeidimu susijusių, aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, tai privalėjo padaryti pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėti veiksmai šiuo atveju laikytini nustatytais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas turtinės žalos dydį grindė išlaidomis, patirtomis advokatės pagalbai byloje dėl paminėto administracinio teisės pažeidimo nutarimo panaikinimo. Pastarąsias įrodinėjo 2014 m. balandžio 4 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 646300. Įvertinęs tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), teismas padarė išvadą, kad šioje byloje taikytina paminėtų Rekomendacijų redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Nustatė, kad pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo byloje atstovavo advokatė Gitana Gudaitė. Pareiškėjas paaiškino, kad 1 500 Lt sumokėjo advokatei už skundo teismui parengimą. Vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, maksimali galima priteisti už skundo surašymą suma – 3 000 Lt. Taigi pareiškėjo sumokėti 1 500 Lt (434,43 Eur) neviršija nustatyto maksimumo, todėl gali būti atlyginti. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 1 200 Lt sumokėjo už advokatės atstovavimą 2014 m. sausio 2 d., 2014 m. vasario 24 d. ir 2014 m. balandžio 4 d. teismo posėdžiuose. Byloje esantys Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių protokolai patvirtino, kad pareiškėjui nurodytuose posėdžiuose atstovavo advokatė G. Gudaitė. 2014 m. sausio 2 d. teismo posėdis truko 30 min., 2014 m. vasario 24 d. posėdis – 50 min. ir 2014 m. balandžio 4 d. posėdis – 1 val. 30 min. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimo laikas sudaro 3 val. Pagal Rekomendacijų 7, 8.18 punktus, už vieną atstovavimo valandą teisme maksimali priteistina suma – 150 Lt, todėl šiuo atveju pagrįstomis išlaidomis galėtų būti pripažinta tik 450 Lt (130,33 Eur), o ne pareiškėjo nurodoma 1 200 Lt suma už atstovavimą teisme. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų iš viso patyrė 1 950 Lt (564,76 Eur) pagrįstų atstovavimo išlaidų.

Teismo vertinimu, egzistuoja visos CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 564,76 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Šiuo atveju pareiškėjas prašė priteisti jam 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam turtinę žalą, į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 17 d., o teisme byla iškelta 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, jog tokios išlaidos šiuo atveju buvo patirtos, nepateikė, todėl teismas išaiškino, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu (b. l. 173–176) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pirminių faktinių duomenų analizė ir pareigūnės vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir priimti nutarimą. Vertinant veiksmų neteisėtumą, šiuo atveju jokie norminiai aktai nebuvo pažeisti, pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas, jie veikė taip, kaip ir turėjo veikti. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti pareiškėjui žalą.

Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo. Neįrodyta, kad pareigūnai, tirdami bylą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Nenustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl konstatuojamas neteisėtų veiksmų nebuvimas. Pareiškėjo nurodyta turtinė žala (atlygis advokatams už teisines paslaugas) neproporcingai didelė ir nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003. Administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo itin didelės apimties ir sudėtingumo, todėl pareiškėjo nurodytos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų ir yra nepagrįstai didelės. Be to, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pagal ATPK 279 straipsnį turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams.

ATPK normose nėra numatyta, jog pareiškėjui yra atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Nesutinka su reikalavimu dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, kadangi šios palūkanos kildinamos iš civilinių komercinių santykių, o teismo nagrinėjama administracinė byla yra susijusi su pareigūnų neteisėtais veiksmais, tų veiksmų sukeltomis pasekmėmis ir pasekmių kompensavimu. Pareigūnė veikė pagal savo kompetenciją. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantis pareigūnas neturi teisės nuspręsti dėl pažeidimo sudėties, tai padaro teismas.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 182–186) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 188). Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pareigos vertinti pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pareigūnų veiksmų vertinimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Negalima sutikti, kad byloje nėra įrodyta, jog pareigūnai, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Pareigūnas, tyręs administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių tiesai administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti, t. y. nepastebėjo, kad eismo įvykio vieta yra filmuojama, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad būtų gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tariamai pareiškėjo padarytas eismo įvykis, kuris akivaizdžiai buvo reikalingas tam, kad visapusiškai ir objektyviai būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės. Pareigūnas iš esmės inkriminavo pažeidimą remdamasis vien tik liudininkės J. B. parodymais, taip pažeisdamas ATPK 284 straipsnio nuostatas. Todėl teismas pagrįstai nustatė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtus veiksmus.

2. Nors įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje vertinami remiantis pareigūno vidiniu įsitikinimu, tačiau, pagal ATPK 257 straipsnį, pareigūno, nagrinėjančio bylą, vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Šiuo atveju tinkamai neatlikus įrodymų rinkimo ir vertinimo veiksmų, negalėjo susiformuoti ir pareigūno vidinis įsitikinimas, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, bei būti priimtas nutarimas paskirti baudą.

3. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareigūnų neteisėtais veiksmais. Teismas, spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis.

4. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama ir taikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-751/2007, 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Teismui konstatavus apelianto pareigūnų neteisėtus veiksmus, pareiškėjo patirta žala, pasireiškusi išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti, pagrįstai teismo priteista atlyginti pareiškėjui.

5. Nors byla dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų nagrinėjama administracine teisena, tačiau pats žalos pobūdis ir atsiradimo pagrindas yra grindžiamas CK nuostatomis, todėl teismas pagrįstai šioje byloje vadovavosi CK normomis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo ir patenkino prašymą. Tokios pačios nuomonės laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

6. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tačiau apeliaciniame skunde iš esmės yra pasisakoma ne dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o pateikiami atsikirtimai į pareiškėjo skundą, nenurodant jokių argumentų, kurie leistų abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato) arba jos pareigūnų veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Iš bylos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtai jam surašytu 2013 m. lapkričio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą stovint5 automobilį, tuo pažeidė KET 132 punktą. Todėl nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar šį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė (pareigūnė) R. L. tai padarė, nepažeidusi tokius veiksmus reglamentuojančių ATPK normų.

Šiame kontekste kolegija pažymi ir pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui šiuo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (nenustačius KET 132 p. pažeidimo fakto), savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Tam, kad toks veiksmas (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 127 str. 2 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu).

Kolegija pažymi, kad tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, ne lemiamą) reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutraukimo faktas. O procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nutarimas), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų pirmiau aptartų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Iš paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3552325-13 (kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda - už paminėtą KET 132 punkto pažeidimą) buvo panaikintas tik dėl kitokio, negu šiame nutarime pateikto, byloje surinktų įrodymų įvertinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarime padaryta kitokia, negu paminėtame 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, faktinių aplinkybių (įrodymų) įvertinimo išvadas nulėmė pareiškėjo teismui pateiktas naujas įrodymas – įvykio vietos stovėjimo aikštelėje buvusios vaizdo kameros padarytas 2013 m. spalio 25 d. vaizdo įrašas, kurį įvertinus teismui atsirado abejonės dėl kitų byloje esančių įrodymų patikimumo, kurios (nurodytos abejonės) teismo buvo vertinamos nusižengimo padarymu įtariamo asmens (pareiškėjo) naudai.

Pasisakydama dėl tokios Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados reikšmės nagrinėjamai bylai, t. y. dėl jos reikšmės CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje įvertinimo patikimumo ir pakankamumo aspektais išvada, kuri buvo reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Tačiau šioje išvadoje (aptariamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime) nebuvo nurodyta, kad paminėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai. Iš aptariamo administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis buvo surašytas po to, kai paminėto įvykio dieną (2013-10-25) buvo gauti pareiškėjo tariamai (nežymiai) apgadinto automobilio (RENAULT TWINGO) vairuotojo G. B. ir įvykio metu šiame automobilyje buvusios jo žmonos J. B. paaiškinimai (b. l. 42, 44) (pastebėtina, kad pareiškėjas iš karto po tariamai buvusio eismo įvykio buvo pasišalinęs ir vėliau duotame 2013 m. lapkričio 12 d paaiškinime nurodė, kad atbuline eiga išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepastebėjo ir nepajuto, kad kliudė šalia stovėjusį paminėtą G. B. automobilį (b. l. 45-46)), taip pat po to, kai 2013 m. lapkričio 13 d. buvo apžiūrėti abu paminėti automobiliai ir buvo užfiksuoti (fotonuotraukose atvaizduoti) šių automobilių nubrozdinimai, kurių vietos atitiko šių automobilių galbūt buvusio kontakto vietas (b. l. 53-57). Iš byloje esančios administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad būtent šie (kolegijos išvardyti) įrodymai buvo pagrindu surašyti pareiškėjo atžvilgiu paminėtą 2013 m. lapkričio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Išvardytos faktinės aplinkybės, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad aprašytoje situacijoje nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė (R. L.) turėjo pagrindą įtarti, jog pareiškėjas galbūt padarė KET 132 punkto pažeidimą (kartu ir ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą), ir surašyti jam paminėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, tai reiškia, kad ji nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo elgtis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai (kartu ir paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu turi būti pripažinti neteisėtais valstybės valdžios institucijos pareigūnų veiksmais, daro priešingą išvadą, konstatuojančią, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovo veiksmų neteisėtumas valstybės deliktinės atsakomybės (CK 6.271 str.) taikymo prasme nėra įrodytas.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas, o pareiškėjo teismui paduotas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė